- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-4170-424/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00649-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Lina Balčiūnė
išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Ilonai Ramoškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. prašo leisti be vaiko tėvo V. B. sutikimo išvežti nepilnametį vaiką – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) – nuolat gyventi į užsienio valstybę – Jungtines Amerikos Valstijas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. B. (toliau – atsakovas) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono aplinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-401-892/2020 ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Sprendimas įsiteisėjo 2020-09-24. Nurodė, kad šalių nepilnametė dukra yra Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) pilietė, turinti šios šalies pilietybę. Nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės ketinimus išvykti kartu su dukra gyventi į JAV, kur šiuo metu gyvena ieškovės motina. Atsakovas dėl to neprieštaravo tiek šalių santuokos, tiek ištuokos metu. Taip pat nurodė, kad atsakovas santuokos metu smurtavo prieš ieškovę dėl ko atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, atsakovas yra pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu). Nurodė, kad atsakovo pozicija dėl vaiko išvykimo į JAV su motina kardinaliai pasikeitė nagrinėjant aukščiau atsakovo baudžiamąją bylą teismuose. Ieškovė tokį atsakovo elgesį vertina kaip kerštą ir asmeninį siekį kenkti ieškovei. Ieškovė su vaiku yra išvykusi į vaiko pilietybės valstybę – JAV, planuoja ten įsikurti nuolat kartu su vaiku, ieškovė susirado darbą ir dirba vyriausiąja finansų vadybininke. Šalių dukra lanko plaukimo ir baleto pamokas, ikimokyklinį ugdymą. Ieškovė su vaiku pradėjo kurti gyvenimą JAV. Ten pat gyvena ir ieškovės motina, vaiko senelė, kuri turi JAV pilietybę. Būnant JAV yra palaikomi vaikui artimi šeimos ir giminystės ryšiai. Paaiškino, kad šalių dukrai gyvenant su ieškove ir būnant jos žinioje, dukra yra visapusiškai pasirūpinta – patenkinti būtinieji poreikiai, ji yra pamaitinta, palaikoma higiena ir būtinos vystymosi sąlygos, rūpinamasi jos ugdymu. Namuose palaikoma tvarka ir švara, skalbiami, lyginami vaiko rūbai, pasirūpinama dukros sveikata, su ja žaidžiama ir padedama pažinti pasaulį. Ryšys tarp ieškovės ir dukros yra itin glaudus ir nepertraukiamas. Papildomai nurodė, kad šalių dukra yra JAV pilietė, todėl turi teisę ir visas galimybes kurti gyvenimą aukšto pragyvenimo lygio ir didesnių galimybių šalyje. Paaiškino, kad be kita ko ieškovės sprendimą su dukra persikelti gyventi į JAV sąlygojo tai, kad šiuo metu yra padidėjęs nesaugumas Europoje dėl karo Ukrainoje. Ieškovės įsitikinimu, esant tokiai sudėtingai situacijai, JAV yra viena iš saugiausių šalių, kurioje galima maksimaliai užtikrinti vaiko gerovę. Tokios galimybės negali būti apribotos vien dėl asmeninių atsakovo ambicijų. Jei šalių dukra turėtų būti grąžinta į Lietuvą, ji neturėtų su kuo gyventi ir yra didelė tikimybė, jog tėvo iniciatyva ji būtų išvežta ne į didesnių galimybių šalį JAV, o į Rusijos Federaciją, kurioje vyraujantis režimas ir padėtis yra visiškai netinkami vaikui gyventi ir augti. Atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis ir neturi jokio teisėto pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje. 2020-01-22 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą, kuriuo panaikino atsakovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad atsakovo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Atsakovas kaip Rusijos Federacijos pilietis šiuo metu neturi teisinio pagrindo būti Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-401-892/2020, atsakovo ir ieškovės santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei Atsakovui buvo nustatyta matymosi su savo dukra A. B., tvarka. 2020-09-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1641-934/2020, Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą. Nurodė, kad atsakovas vykdo teismo įpareigojimą ir moka teismo nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui. Nurodė, kad 2021-01-07 atsakovui atvykus pasiimti dukros A. B. iš ieškovės namų, pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, atsakovui niekas neatidarė durų, o 2021-01-09 ieškovė pareiškė, jog ji ir A. B. išvyko gyventi į JAV, nepaisant to, jog atsakovas nebuvo davęs sutikimo išvežti jo vaiko iš šalies. Nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas niekada nedavė sutikimo išvežti A. B. iš Lietuvos Respublikos. 2021-09-27 atsakovas pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo vaiko pagrobimo ir ieškovės piktnaudžiavimo tėvystės teisėmis. Pateikus pareiškimą dėl galimo vaiko pagrobimo bei atsakovo teisių į vaiko priežiūrą pažeidimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijavo procedūras dėl teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų. Nepaisant to, kad atsakovas buvo 2021-08-13 nuteistas 70 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant, tačiau įgyvendino bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas be pažeidimų, todėl nėra pavojingas visuomenei. Šiuo metu atsakovo atžvilgiu joks ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, atsakovas jokiu nauju apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra nuteistas. Įvykdžius bausmės atidėjimo sąlygas, atsakovas reabilitavosi, išnyko atsakovo pavojingumas. Paaiškino, kad šią aplinkybę patvirtina ir Probacijos tarnybos 2022-04-26 raštas, kuriame nurodyta, jog nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, taip pat, žema žalos pažįstamiems suaugusiems rizika. Papildomai nurodė, kad 2022-01-12 atsakovas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. B. bei šiuo metu veda šeimyninį gyvenimą, planuoja ateitį, siekia įgyti gyvenamąjį būstą. Taip pat, šiuo metu sprendžiami klausimai dėl leidimo laikinai gyventi atsakovui išdavimo bei teisėto atsakovo buvimo Lietuvos Respublikoje. 2022-04-20 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-4207-872/2022 priėmė sprendimą, kuriuo taikė reikalavimo užtikrinimo priemones bei sustabdė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos 2022-04-06 sprendimo Nr. 22523817 „Dėl įpareigojimo išvykti į užsienio valstybę“ vykdymą. Šiuo metu atsakovas turi teisę likti Lietuvos Respublikoje, iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-4207-872/2022, įsiteisėjimo. Atsakovas yra sukūręs naują šeimą, todėl turi teisę ir siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Taip pat nurodė, kad ieškovės veiksmai, kai ieškovė išvežė šalių dukrą į JAV be atsakovo sutikimo laikytini kaip vaiko pagrobimas Hagos konvencijos prasme ir yra neteisėti. Ieškovė neteisėtai atskyrė vaiką nuo atsakovo ir teisminiu procesu bando legalizuoti savo veiksmus.
Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad leidimas ieškovei suteikti leidimą išvykti su dukra į užsienį turėtų būti išduotas, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų ieškovė užtikrina visas nepilnametei dukrai būtinas gyvenimo bei ugdymo sąlygas, priešingai nei atsakovas, kurio leidimas gyventi Lietuvoje yra panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių įrodymų – (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš 2020-06-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo sprendimo matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių dukros A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 215 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Sprendimas įsiteisėjo 2020-09-24.
Iš 2021-03-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo ir 2021-08-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių matyti, kad atsakovas pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams.
Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto „dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje LT7444825, galiojusį nuo 2018-08-27 iki 2020-02-12. 2020-01-22 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 315 panaikinti trečios šalies piliečio leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai).
Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl šalių nepilnametės dukros išvežimo iš Lietuvos Respublikos į JAV be atsakovo sutikimo.
Ieškovė nurodė, kad su dukra išvyko iš Lietuvos, nes savo ir vaiko ateitį ir gyvenimą kuria JAV, kur vaikui sudarytos visos būtinosios sąlygos augti, mokytis, siekti karjeros ir pan. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškovės veiksmais, kuriuos laiko vaiko grobimu, kai ieškovė be atsakovo sutikimo išvežė šalių dukrą į JAV.
Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama per geriausių vaiko interesų prizmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr. kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 39 punktą).
Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Iš byloje esančių duomenų bei šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad tarp šalių susiklostė situacija, kai ieškovė 2021 m. sausio mėn. išvyko iš Lietuvos su savo ir atsakovo nepilnamete dukra A. B. į JAV. Atsakovas dėl to pradėjo teisinę procedūrą dėl vaiko pagrobimo ir grąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Atsakovas tiek po dukros išvykimo ir teisminio nagrinėjimo metu nesutiko, kad dukra būtų išvežta. Savo nesutikimą grindė tuo, kad jis bus atskirtas nuo vaiko, dukra nuteikinėjama prieš jį, nors jo ir dukros santykiai yra puikūs.
Iš 2022 m. birželio 13 d. Kalifornijos valstijos Aukštesniojo teismo sprendimo matyti, kad teismas išnagrinėjo atsakovo V. B. prašymą grąžinti dukrą pagal Hagos Konvenciją. Kaip matyti iš teismo sprendimo - esminis teismo motyvas buvo tas, jog atsakovas gali būti deportuotas iš Lietuvos, todėl vaikui kyla rizika, jog vaiką perdavus atsakovui, vaiko gyvenamoji vieta taps neaiški. Esminis Hagos Konvencijos principas yra tas, jog net pripažinus vaiko pagrobimo faktą, vaiko grąžinimas teisėtam vaiko tėvui ar globėjui nėra absoliutus ir grąžinimas teisėtam tėvui negali būti taikomas visais atvejais. Tam, jog grąžinti vaiką, turi būti nustatyta, jog vaikas bus grąžintas į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą ar bent jau šalį. Kaip minėta teismo sprendime, atsakovas gali būti artimiausiu metu deportuotas iš Lietuvos į gimtąją Rusiją, todėl A. B. grąžinimas būtų nesuderinamas su vaiko interesais ir vaikui kils didelė rizika.
Duomenų, jog minėtas Kalifornijos teismo sprendimas būtų apskųstas nėra. Šių duomenų nepateikė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teisminio bylos nagrinėjimo metu, to nenurodė ir atsakovas. Minėtas Kalifornijos teismo sprendimas, nesant rašytinių duomenų apie jo apskundimą, teismui turi juridinę reikšmę sprendžiant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą. Be to, jog atsakovui 2022 m. birželio 13 d. Kalifornijos teismo sprendimu dukra nebuvo grąžinta į Lietuvą, atsakovo nesutikimo motyvus leisti išvežti dukrą į užsienį susilpnina tai, kad atsakovas turi iki 2022 m. spalio 15 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos. Kaip matyti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Migracijos tarnybos teismui pateikto rašto, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. atmetė atsakovo skundą ir paliko galioti Migracijos tarnybos sprendimą Nr. 22523817, kuriuo atsakovas įpareigotas išvykti iš Lietuvos panaikinus atsakovo leidimą gyventi Lietuvoje. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvoje A. B., be atsakovo, kitų artimųjų giminaičių neturi, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose gyvena ieškovės mama (A. B. močiutė), todėl jau vien ši aplinkybė leidžia spręsti, kad vertinant situaciją, su kuriuo iš tėvų būtų geriau užtikrinamo vaiko interesai, darytina išvada, kad jie geriau būtų užtikrinti šalių dukrai gyvenant kartu su mama – ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, šiuo atveju JAV.
Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra nagrinėjamas jo prašymas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, kadangi atsakovas sudarė naują santuoką su Lietuvos piliete A. V., taip pat laukiasi naujagimio. Duomenų, kad atsakovo atžvilgiu Migracijos tarnyba būtų išdavusi leidimą gyventi Lietuvoje, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovui galioja Migracijos tarnybos sprendimas savanoriškai išvykti iš Lietuvos iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kaip tai nurodyta Migracijos tarnybos rašte pateiktame teismui. Duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl atsakovo išsiuntimo iš Lietuvos nėra, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių spręstina, kad atsakovo teisinis statutas teisėtai gyventi Lietuvoje nėra apibrėžtas, todėl teismo sprendimo priėmimo dienai spręsti, jog nepilnametės A. B. interesai bus geriau ir labiau užtikrinami su atsakovu nei su vaiko motina – nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Kaip nurodė vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, bei kaip matyti iš byloje pateiktų raštinių įrodymų, šalių nepilnametė dukra JAV lanko plaukimo pamokas ir baleto pamokas, taip pat ikimokyklinį ugdymą, ką patvirtina pateiktos sąskaitos faktūros, kurias už dukros ugdymą apmoka ieškovė N. B.. Tarnybos nuomone, ieškovė tinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, užtikrina visas sąlygas šalių dukrai augti ir vystytis gyvenant ne Lietuvoje, todėl tai sudaro sąlygas išduoti ieškovei leidimą išsivežti šalių dukrą iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui be atsakovo sutikimo.
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, jog nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
Nagrinėjamos bylos kontekste atsakovas esminių nesutikimo išvežti dukrą iš Lietuvos argumentų ir motyvų nenurodė. Vien atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jam bus sudarytos nepalankios sąlygos matytis ir bendrauti su dukra nesudaro pagrindo eliminuoti ieškovei, su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta, galimybės išvykti į kitą šalį nuolatiniam gyvenimui, kur ieškovė planuoja kurti gyvenimą bei užtikrinti vaikui ne prastesnes sąlygas nei Lietuvoje. Vertinat ieškovės ieškinio pagrįstumą, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę klausimas sprendžiamas pagal geriausių vaiko interesų užtikrinimo prizmę. Ieškovė Jungtinėse Valstijose dirba vyriausiąja finansų vadybininke, jos metinės pajamos sudaro 170 000 JAV dolerių per metus, ieškovė užtikrina ne tik būtinuosius bet ir papildomus vaiko poreikius kaip baleto, plaukimo, ikimokyklinio ugdymo pamokos. Nors atsakovui įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka, tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka gali būti bet kada keičiama. Sutiktina su atsakovu, jog bendravimas su dukra gali būti apsunkintas dėl didelio atstumo ir laiko skirtumo tarp Lietuvos ir JAV, tačiau byloje susiklosčiusi situacija neleidžia spręsti, jog vaiko tėvams šiuo metu gyvenant skirtingose valstybėse, vaiko interesus geriau užtikrintų atsakovas.
Atsakovas nepateikė reikšmingų nesutikimo leisti iškovei išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į Jungtines Amerikos Valstijas, argumentų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo atsisakymas išduoti leidimą išvežti šalių dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienį vertinamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis geriausių A. B. interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir ieškovei išduotinas teismo leidimas išvežti dukra į užsienį, šiuo atveju JAV, be atsakovo sutikimo (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).
Teismo posėdyje ieškovės atstovas pateikė prašymą teismui kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodė, kad atsakovas galimai padarė nusikalstamą veiką – suklastojo dokumentą, patvirtinantį jo santuokos su A. V. sudarymo faktą užsienio valstybėje. Prašymą motyvavo tuo, jog byloje pateiktas santuokos sudarymo įrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas santuoką sudarė JAV, nors tuo metu turėjo būti Lietuvoje ir vykdyti nuosprendžiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V. (po santuokos sudarymo B.). Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Prove, Jutos valstijoje, JAV.
CPK 300 straipsnyje numatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teismo vertinimu, vien santuokos sudarymo aplinkybės neleidžia spręsti, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Be to atsakovo naujos santuokos sudarymo faktas, ar jos sudarymo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ar esminę reikšmę turinti aplinkybė šioje byloje, todėl ieškovės atstovo prašymas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį, ieškovei teisinę pagalbą teikė advokatas, be to, ieškovė patyrė dokumentų vertimo išlaidų. Iš viso ieškovė pagal pateiktus dokumentus patyrė 2 968,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo ieškovei N. B..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
leisti ieškovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti dukrą A. B. gimusią (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas be atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš V. B. 2 968,04 Eur bylinėjimosi išlaidas N. B..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.