- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-436-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03718-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8385-812/2020 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei R. Š. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Š. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo:
1.1. nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1984 m. sausio 7 d. Kauno civilinė metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „Š.“, „Š.“;
1.2. nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 1 d.
1.3. Padalyti santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu:
1.3.1. priteisti šalims natūra po ½ dalį turto – namų valdos, susidedančios iš 0,1717 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 100 Eur vertės, pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42 100 Eur bendros vertės, esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienam turto už 35 600 Eur;
1.3.2. pripažinti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vertės asmenine ieškovo nuosavybe ir automobilį natūra priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti iš atsakovės 3 000 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje SEB bankas;
1.4. priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko nutraukti santuoką, tačiau dėl ieškovo, o ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę ir prašo atmesti ieškinio reikalavimus dėl nekilnojamojo turto – 0,1717 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo šalims po ½ dalį. Žemės sklypą atsakovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, o gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą atsakovė priteisti jai, atsakovui už 1/3 dalį šio turto išmokant 9 997 Eur kompensaciją. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti automobilį VW Passat asmenine ieškovo nuosavybe ir nutraukiant santuoką automobilį priteisti atsakovei, išmokant ieškovui 3 000 Eur kompensaciją. Atsakovė prašo šį automobilį priteisti ieškovui, atsakovei išmokant 1 500 Eur kompensaciją.
3. Atsakovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą V. Š. gyventi skyrium nuo atsakovės ir netrukdyti atsakovei naudotis visu namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47647-19 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atsakovė buvo pripažinta nukentėjusiąja, o ieškovui pritaikyta kardomoji priemonė – nesiartinti prie atsakovės ir jos namų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad ieškovas konflikto metu sulaužė atsakovei ranką. 2020 m. spalio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus Kauno rajono nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kardomoji priemonė panaikinta. 2020 m. gruodžio 4 d. skundu atsakovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Panaikinus kardomąją priemonę, 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovas bandė patekti į namus – tačiau nebuvo įleistas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą ir panaikinus kardomąją priemonę, atsakovė nuolat bijo, kad sutuoktinis sugrįš, sužalos fiziškai ir toliau traumuos psichologiškai. Ieškovas yra agresyvus ir neprognozuojamas. Atsakovė nuolat patiria didelius išgyvenimus, stresą, vartoja vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, neramiai miega, dėl ko negali normaliai gyventi, pastoviai blogai jaučiasi, yra pavargusi.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašė atmesti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą ir pateikė savarankišką tokio paties pobūdžio prašymą – įpareigoti atsakovę R. Š. netrukdyti ieškovui V. Š. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmuoju aukštu (kambariu, virtuve, WC patalpa ir katiline) bei garažu ir patekti į namą iš kiemo pusės per katilinę, taip pat įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui gyvenamojo namo įėjimo durų raktus; nubausti atsakovę 500 Eur bauda už teismo įpareigojimo pateikti namų valdos techninės apskaitos bylos nepateikimą, įpareigojant ją nedelsiant, per 3 dienas šią bylos kopiją pateikti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės R. Š. prašymą tenkino ir taikė byloje tokias laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojo ieškovą V. Š. gyventi skyrium nuo atsakovės R. Š. bei netrukdyti atsakovei naudotis namų valda, susidedančia iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini). Ieškovo V. Š. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
7. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys daugiau kaip prieš metus nutraukė šeimos ryšius ir kartu nebegyvena. Skirtingose gyvenamosiose vietose sutuoktiniai faktiškai gyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Šalių procesinių dokumentų priedai patvirtina, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, nesutarimai seni, sutuoktiniai negali tarpusavyje bendrauti civilizuotai, sugyventi, racionaliai spręsti bendro gyvenimo klausimus, o iškilusius konfliktus sprendžia kreipdamiesi į policiją.
8. Teismas taip pat nustatė, kad dėl 2019 m. lapkričio 8 d. tarp sutuoktinių įvykusio konflikto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47647-19 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, R. Š. buvo pripažinta nukentėjusiąja, o V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. Š. nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. Š.. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal atsakovės R. Š. pareiškimą dėl to, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 5 val., ji buvo sužalota sutuoktinio V. Š.. Iš nutarime nurodytų faktinių įvykio aplinkybių matyti, kad sutuoktinių konfliktas įvyko bendro naudojimo patalpose – katilinėje, atsakovei kuriant pečių, po ko ieškovas, uždarydamas duris, galimai prispaudė atsakovės ranką, dėl ko lūžo dešinės rankos stipinkaulis ir alkūnkaulio ylinė atauga. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas kilo atsakovei priekaištaujant ieškovui, jog jis, gyvendamas namų valdoje, neprisideda prie namo išlaikymo, nors naudojasi namo komunaliniais patarnavimais, girtauja, yra neištikimas ir atsakovė rengiasi skyrybų procesui. 2020 m. spalio 6 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. tyčia ar elgdamasis neatsargiai, smogė durimis per R. Š. ranką turėdamas tikslą ar norėdamas sužaloti ir konstatavus, kad V. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo panaikinta ir byloje ieškovui taikyta kardomoji priemonė. Prokuroro nutarimas yra apskųstas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, pateikus dėl jo 2020 m. gruodžio 4 d. skundą.
9. Atsakovei dėl išgyvenamo nerimo, baimės, streso, patiriamo fizinio smurto teikiama psichologo pagalba Kauno apskrities moterų krizių centre. Jai yra diagnozuota II laipsnio pirminė arterinė hipertenzija, o atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovas lankėsi sutuoktinių namų valdoje, tačiau nebuvo įleistas, patvirtina foto nuotraukos.
10. Teismo nuomone, aptartų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinių gyvenimas vienoje gyvenamojoje vietoje, kol nėra išspręstas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalinimo būdo, yra negalimas, nes ieškovas yra linkęs pažeisti bendro gyvenimo taisykles, smurtauti, grasinti atsakovei. Panaikinus ikiteisminio tyrimo metu taikytą kardomąją priemonę, ieškovas nedelsdamas atvyko į šeimos gyvenamąją vietą, apie tai atsakovės neįspėjo, nesuderino su ja apsilankymo laiko, tikslo, savo pasirodymu sukėlė atsakovei pagrįstą baimę dėl naujo konflikto ir pasekmių, dėl ko vėl buvo kviečiami policijos pareigūnai.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu gali gyventi vienoje gyvenamojoje vietoje, naudotis skirtingomis patalpomis. Nurodė, kad iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog paskutinis sutuoktinių konfliktas 2019 m. lapkričio mėnesį įvyko būtent sutuoktiniams jau gyvenant skirtinguose namo aukštuose, tačiau naudojantis bendromis namo patalpomis. Sutuoktinių konfliktai yra kilę ir namų valdos kieme. Todėl teismui patenkinus ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto dalimi ir garažu, bus sudarytos visos prielaidos kilti naujiems sutuoktinių konfliktams tiek gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose, tiek kieme, kurie, kaip rodo įvykių suvestinė analizė, linkę gilėti, o tai kelia realią grėsmę atsakovės sveikatai ir gyvybei. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje jis neturi jokio pagrindo manyti, kad šalys nustos konfliktuoti, kad ieškovas deda pastangas keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.
12. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis jau metus laiko negali patekti į namų valdą ir ja naudotis, kad dėl to patiria papildomas išlaidas kito būsto nuomai, yra nulemtos paties ieškovo elgesio, be to, nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovas vengia nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, nepateikė jokių įrodymų, kad jis nuomoja būstą, moka būsto nuomos, komunalinių patarnavimų mokesčius. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, kaip ginčijamo turto bendraturtis, prisideda prie namo, kuriuo negali naudotis, išlaikymo, nors pagal bylos duomenis dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės sužalojimo buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstamą veiką įvykdė V. Š., savaime nėra pakankama konstatuoti, kad R. Š. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo akivaizdžiai nepagrįstai. Šios aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas V. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Nagrinėjamu atveju, atsakovei ne tik suteiktas didesnis pranašumas, bet ji teismo nutartimi įvardinama silpnesniąja šalimi. Akivaizdu, kad teismas gindamas vieną šalį, visiškai nemotyvuotai neatsižvelgė į kitos šalies – ieškovo – argumentus.
13.2. Atsakovė 2019 m. lapkričio 7 d. buvo nuvykusi pas J. P., gyv. Kaunas, Studentų g. 18-112, kur sukėlė konfliktą, išplūdo necenzūriniais žodžiais buto savininkę, išlaužė rankomis spintos duris, buvo atsitrenkusi į durų staktą, stumdė J. P.. Policijos nutarimu R. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda, kurią ji šiuo metu yra apskundusi ir dėl to Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamas R. Š. skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-135-311/2020.
13.3. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas neturi kitos nuosavybės, jo pajamos nėra didelės, kad galėtų nuomotis būstą neapibrėžtą laiką. Jokios atsakovės įvardintos kitos moters, pas kurią ieškovas gali gyventi, jis neturi ir buvo priverstas nepagrįstai ilgą laiką gyventi kitur (daugiau nei vienerius metus iki jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas), nes nepagrįstu atsakovės pareiškimu (kaltinimu nusikalstamos veikos padarymu), buvo taikyta kardomoji priemonė gyventi skyriumi. Ieškovas neturi gyvenamojo ploto, byloje neegzistuoja kitų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės prašymą (net ieškiniu į teismą kreipėsi ne atsakovė, bet ieškovas; į mediaciją atsakovė nesutiko vykti; į pasiūlymus nutraukti santuokų bendru susitarimu nereaguoja). Teismui visai nekilo abejonių, kad gal būt pati atsakovė yra konfliktiška, nes šią aplinkybę patvirtina pačios atsakovės teikti rašytiniai įrodymai, jog ji bet kokią situaciją linkusi aiškintis pasitelkiant policiją, tačiau jos nurodyti faktai nepasitvirtino. Teismo nutartis formuoja ydingų teisminę praktiką – jei kiekvienos santuokos nutraukimo bylos metu viena iš šalių kitos šalies prašymu bus priversta gyventi skyriumi, tai ar nebus pradėta piktnaudžiauti tokia teise.
13.4. Atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovo veiksmų gali kilti grėsė jos saugumui, sveikatai, kad atsakovei buvo ir bus sukelti neigiami padariniai. Atsakovės teiginiai iš esmės deklaratyvūs, grindžiami formaliais ir nepagrįstais teiginiais, kadangi, pvz. sveikatos pablogėjimas dėl aukšto kraujospūdžio jai diagnozuotas dar iki bylos iškėlimo teisme. Be to, ieškovo manymu, atsakovė turi rimtų psichikos sveikatos sutrikimų, nes yra agresyvi, nesivaldanti, tačiau nesigydo. Kaimynai atsakovės bijo, nes jiems grasinama, o pareigūnai bijo priimti jos atžvilgiu sprendimus, nes nuolatos teikia skundus.
13.5. Ieškovas šiuo metu yra kreipęsis į policiją su prašymu pradėti atsakovei ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl melagingo įskundimo policijai). Šiuo metu procesinis sprendimas nėra priimtas. Iš susidariusios situacijos, kurią neteisingai vertino teismas, akivaizdu, kad atsakovė, nepagrįstai kaltindama ieškovą nusikalstamų veikų padarymu, siekia savanaudiškų tikslų, dėl ko ieškovo atžvilgiu yra taikomos procesinės prievartos priemonės, žeminamas orumas, tęstiniais veiksmais daroma didelė neturtinė žala.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. Š. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliantas nuolat smurtavo prieš atsakovę, dar 2010 m. rugsėjo 30 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-0149-10 pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltumą, ieškovas pats prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jam atsiprašius, atsakovė juo patikėjo ir atleido, tuomet buvo taikytas susitaikymo institutas, o ieškovas pažadėjo, kad nutrauks santykius su kita moterimi ir gyvens kaip anksčiau. Tačiau santykių su kita moterimi jis nenutraukė ir dėl to šeimoje vėl prasidėjo konfliktai. Nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki dabar jie gyvena kaip sugyventiniai adresu (duomenys neskelbtini).
14.2. Atsakovės ir ieškovo santykiai yra įtempti ir konfliktiški, jie kelia didelę psichologinę įtampą, kenkia psichologinei būsenai, prieš atsakovę yra naudojamas fizinis smurtas ir tai nėra pavieniai įvykiai. Šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose ir šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra dalyvaujančių byloje asmenų gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, esant rašytinių duomenų apie galimą grasinimą atsakovei, baimei, saugumo nebuvimui ir kitoms išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad buvo ir yra pakankamas pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. prašymą, adresuotą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, pradėti ikiteisminį tyrimą R. Š. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 straipsnio 1 dalyje, kurį grindžia aplinkybėmis, jog R. Š. melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą 2019 m. lapkričio 8 d. šalims priklausančioje namų valdoje. Apeliantas taip pat pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimą, iš kurio matyti, kad apelianto skundas su medžiaga Nr. M-2-03-00849-20 persiųstas policijos komisariato pareigūnams patikslinimui ir sprendimo priėmimui.
16. Duomenų apie priimtą procesinį sprendimą baudžiamojoje medžiagoje Nr. M-2-03-00849-20 sprendimą, į bylą nepateikta.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir atsakovei, todėl laikytina, kad su dokumentais susipažino. Prieštaravimų dėl naujai pateiktų dokumentų prijungimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo nepareikšta, be to, šie dokumentai gauti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Todėl, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus įrodymus priima ir nutaria juos vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste.
Dėl atskirojo skundo
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacijos objektas, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
23. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (3 punktas) ir kt. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina ir tai, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
24. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, šalys bet kokį ginčą yra linkusios spręsti tik policijos pareigūnų pagalba, tokie šalių konfliktai tęsiasi daugiau kaip dešimt metų. Be to, iš pateiktų ikiteisminio tyrimo dokumentų matyti, kad ne kartą ieškovas dėl agresyvaus elgesio atsakovės atžvilgiu buvo išvežtas į policijos komisariatą, buvo baustas administracinėmis baudomis už viešosios tvarkos pažeidimus.
25. Nors apeliantas įrodinėja, kad konfliktus šeimoje išprovokuoja pati atsakovė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, šiuo atveju – dėl kurio iš sutuoktinio kaltės santuoka iširo.
26. Apeliantas teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali naudotis savo nuosavybės dalimi, kur yra laikomi jo asmeniniai daiktai, rūbai, be to, jis neturi kitos gyvenamosios vietos, kito nekilnojamojo turto, todėl, anot apelianto, tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principas.
27. Byloje nėra ginčo, kad šalys skyrium gyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, kai dėl šalių tarpusavio konflikto ir tuo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo, ieškovui 2019 m. lapkričio 11 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini). Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kardomoji priemonė panaikinta 2020 m. spalio 6 d. Taigi, beveik metus laiko apeliantas gyveno skyrium, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dabartinės savo gyvenamosios vietos adreso neatskleidė.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors oficialiai kito nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo gyvenamojo būsto apeliantas neturi, tačiau dėl nuolatinės įtampos ir kylančių naujų konfliktų šalims kartu gyventi vienoje namų valdoje, kurioje šalys galėtų gyventi ir naudotis patalpomis izoliuotai, t. y. tarpusavyje nesusitinkant, nėra galimybės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui patenkinus ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto dalimi, garažu, bus sudarytos visos prielaidos kilti naujiems sutuoktinių konfliktams tiek gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose, tiek kieme, kas keltų realią grėsmę atsakovės sveikatai.
29. Remiantis bylos įrodymais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, su kuriomis nesutikti apeliacinės instancijos teismo neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, darytina išvada, kad tiek atsakovės, tiek ieškovo (apelianto) nurodytos aplinkybės patvirtina būtinybę taikyti byloje atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemone, tokiu būdu užtikrinant laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei apsaugant abiejų šalių interesus.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu apeliantas dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria kažkokius nuostolius (gyvenamosios patalpos nuoma, būsto išlaikymo išlaidos, ir pan.), jis turi galimybę pasinaudoti nuostolių užtikrinimo institutu, įtvirtintu CPK 146 straipsnyje.
31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas byloje laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o apelianto V. Š. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
32. Pripažinus skundžiamą teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kiti atskirojo skundo argumentai galutiniam rezultatui neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kaip minėta, plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.