- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- II-135-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00435-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rimantas Grigas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Š.
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. skundą dėl jos atžvilgiu Institucijos 2020 m. vasario mėn. 10 d. priimto nutarimo Nr. 25-ANRJS-215-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. Institucijos 2020 m. vasario mėn. 10 d. nutarimu Nr. 25-ANRJS-215-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 30 eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 7 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), įėjusi į J. P. butą, ją įžeidinėjo. Taip pat R. Š. rašinėja apie J. P. įžeidžiančio turinio žinutes bendradarbiams, tai yra G. B., jos dukrai ir kitiems asmenims, kurių duomenys nenurodyti. Nutarime nurodyta, kad tokiu savo netinkamu elgesiu, tai yra įžeidžiamu kibimu prie žmonių ir įžeidžiančio turinio žinutėmis R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. dėl pirmiau minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka realybės. Nors 2019 m. lapkričio mėn. 7 d. R. Š. buvo nuvykusi pas J. P. norėdama išsiaiškinti dėl pastarosios intymių santykių su R. Š. sutuoktiniu V. Š., trunkančių apie 11 metų, tačiau ji nebuvo įėjusi į J. P. butą. Apie 6 valandą ryto atvykusi prie minėto buto durų moteris paskambino į duris, tačiau jos nebuvo atidarytos. Kadangi iš buto girdėjosi triukšmas bei buvo matoma įjungta šviesa, R. Š. apie 4 valandas ramiai laukė, kol durys bus atidarytos. Laukdama ji nekėlė triukšmo ir, priešingai nei paaiškinime teigė J. P., kad ją matė pastarosios kaimynai, klausę lūkuriuojančios moters ar gali jai kuo padėti. Durys buvo atidarytos tik atvykus V. Š., tačiau moteris į butą nebuvo įleista, pokalbis vyko bendrabučio tipo koridoriuje prie buto durų, o ne bute. Liudytojų, galinčių patvirtinti, jog moteris buvo minėtame bute, nebuvo. Priešingai, nei teigiama nutarime, paremtame J. P. paaiškinimu, R. Š. netriukšmavo, nevartojo necenzūrinių žodžių ir viešosios tvarkos nepažeidė. Ji klausė meilužių, kodėl jie tiek metų slepia santykius ir savo negarbingu, nepadoriu bei amoraliu elgesiu ją apgaudinėja. Priešingai, nei teigė į įvykio vietą atvykę pareigūnai, nei vienas iš J. P. kaimynų nesikreipė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, į policiją R. Š. akivaizdoje skambino pati J. P.. Pareigūnai taip pat nenustatė įvykį mačiusių ar girdėjusių asmenų. Pažymėtina, kad moteris apklausę pareigūnai nenustatė jokio administracinio nusižengimo, J. P. pareiškė, jog pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Kitą, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d., įtūžęs V. Š., būdamas jų bendruose namuose, smurtavo prieš savo sutuoktinę R. Š., sulaužė jai ranką. Vyrui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį. Tikriausiai, siekdama padėti meilužiui išvengti atsakomybės, J. P. 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė paaiškinimą, jog 2019 m. lapkričio 7 d. R. Š. buvo neva įėjusi į jos butą ir neva moterys konflikto metu susistumdė. Taip pat J. P. paaiškinime bei protokole ir nutarime nurodyta, jog R. Š. rašinėja įžeidžiančio turinio žinutes apie J. P. konfliktuojančių moterų bendradarbei G. B. bei dukrai. Ši informacija yra klaidinga ir nepatvirtinta jokiais patikimais įrodymais, nes tokios žinutės siųstos nebuvo. Tarp R. Š., jos dukterėčiosir G. B. 2019 m. lapkričio 2 d. vyko susirašinėjimas, tačiau ne apie J. P.. R. Š. susirašinėjimo metu klausė G. B., kodėl pastaroji nuo pat 2014 metų neprižiūri savo mirusio vyro (R. Š. brolio) kapo, nors būtent ji yra savo vyro turto paveldėtoja ir, jos pačios teigimu, labai brangiai kainavusio kapo savininkė. Pažymėtina ir tai, jog pati G. B. rašė necenzūrines, įžeidžiančio turinio žinutes R. Š. atžvilgiu siekdama ją įskaudinti, pažeminti. R. Š. žinutes rašė tiesiogiai vyro meilužei J. P. išprovokuota nepadoraus jos elgesio su moters sutuoktiniu. Įskaudinta ir pažeminta moteris mėgino sužinoti, kodėl buvo net 11 metų apgaudinėjama besislapstančių meilužių. Atsižvelgiant į G. B. duotų parodymų turinį, galima teigti, jog G. B. davė melagingus parodymus, neva jai buvo rašomos įžeidžiančio turinio žinutės apie J. P.. Kauno AVPK Žaliakalnio PK vyresnioji tyrėja A. Š. netinkamai atliko tiesiogines pareigas. Ji buvo šališka R. Š. atžvilgiu, apklausos metu nepagrįstai palaikė „nukentėjusio asmens“ J. P. pusę. Tyrėja objektyviai neįvertino visų aplinkybių, jog: R. Š. nebuvo J. P. bute; santykius aiškinosi ramiai; nei vienas iš J. P. kaimynų nesiskundė policijai dėl viešosios tvarkos pažeidimo; pati J. P. atsisakė rašyti pareiškimą, o nuomonę pakeitė tik mėgindama padėti meilužiui; R. Š. nesiuntė G. B. įžeidžiančio turinio žinučių apie J. P., o būtent G. B. siuntė necenzūrines, įžeidžiančio turinio žinutes R. Š. atžvilgiu. R. Š. buvo įskaudinta dėl išdavikiško sutuoktinio ir jo meilužės elgesio, net kreipėsi pagalbos į Kauno apskrities moterų krizių centrą dėl nuolatinio nerimo ir streso, baimės jausmo dėl santykių su vyru ir dėl vyro smurto prieš ją. Moteris buvo sumušta, pažeminta, ir galiausiai klaidingai apkaltinta ir nubausta, nors ir nedidele nuobauda.
Atsiliepimas
Institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyrius – teismui pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad medžiagos tyrimo metu surinkta pakankamai neginčijamų, objektyvių įrodymų apie tai, kad R. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) požymių. R. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas jai dalyvaujant, išaiškintos jos teisės ir pareigos, su pažeidimu nesutiko. Mano, kad Institucijos nutarimas yra priimtas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, todėl nekeistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Dėl teismo pagarsintų administracinio nusižengimo byloje esančių žinučių nurodė arba neprisimenanti, kad rašė, arba – kad tai Civilinio proceso reikalas.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir remtis surinktais įrodymais.
Liudytoja J. P. parodė, kad ji bendrauja su pareiškėjos vyru, o pareiškėja įsivaizduoja, kad jie meilužiai. Kažkas pareiškėją įleido į koridorių. Pareiškėja priekaištavo, kad J. P. neigia savo santykius su pareiškėjos vyru. Iš pradžių pareiškėjos į savo butą neleido, o po to įsileido. Pareiškėja bute spintose ėmė ieškoti savo vyro rūbų, beieškodama išspyrė vyrius. Tada liudytoja paskambino policijai ir pareiškėją išstūmė į koridorių, iš kurio pareiškėja būtų pabėgusi, bet buvo užrakintos lauko durys. Atvykę pareigūnai klausė, ar nėra žalos, liudytoja atsakė, kad nėra. Išvyko į darbą, po to nutarė rašyti pareiškimą. Rašo žinutes „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dukterėčioms, seseriai, bendradarbėms.
Liudytoja G. B. parodė, kad pareiškėja – mirusio vyro sesuo. Žino, kad pas J. pareiškėja buvo įsibrovusi į butą. Pareiškėja siuntinėja jai žinutes, tame tarpe ir apie Jolantą. Bloga nuo tų žinučių, žada kreiptis su teismą. Žinutes turėjo, nufotografavo, yra pateiktos byloje.
Liudytojas V. Š. parodė, kad pareiškėja – žmona. Konkrečiai nieko negali pasakyti. Jam paskambino Jolanta, kad palei duris vaikšto ponia (t. y. R. Š.). Tada jis atvažiavo iš darbo, rado žmoną prie lauko prie durų, pasakė jai eiti iš čia ir nedaryti gėdos. Žmona filmavo, o jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Su Pečkauskaite – draugiški santykiai, draugauja nuo vaikystės. Kas vyko bute, nežino, nes nematė. Dėl žinučių Jolanta sakė, kad rašė įvairias negražaus turinio žinutes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Šioje administracinio nusižengimo byloje R. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji pirmiau nurodytu laiku ir vietoje įėjusi į J. P. butą, ją įžeidinėjo, be to, R. Š. rašinėjo apie J. P. įžeidžiančio turinio žinutes bendradarbiams, jos dukrai ir kitiems asmenims, kurių duomenys nenurodyti. Nutarime nurodyta, kad tokiu savo netinkamu elgesiu, tai yra įžeidžiamu kibimu prie žmonių ir įžeidžiančio turinio žinutėmis R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne tokios vietos priklausymas nuosavybės teise.
Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas veikiant tyčia.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. su jos atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka, savo nesutikimą motyvuodama tuo, jog norėdama išsiaiškinti dėl J. P. intymių santykių su R. Š. sutuoktiniu V. Š., ji nebuvo įėjusi į J. P. butą, pokalbis tarp jų vyko bendrabučio tipo koridoriuje prie buto durų, o bute ji nebuvo, netriukšmavo, nevartojo necenzūrinių žodžių ir viešosios tvarkos nepažeidė, nei vienas iš J. P. kaimynų nesikreipė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, į policiją R. Š. akivaizdoje skambino pati J. P., o atvykę pareigūnai taip pat nenustatė įvykį mačiusių ar girdėjusių asmenų. Dėl susirašinėjimo skunde pareiškėja nurodė, kad ši informacija yra klaidinga ir nepatvirtinta jokiais patikimais įrodymais, nes tokios žinutės siųstos nebuvo, tarp R. Š., jos dukterėčios ir G. B. vyko susirašinėjimas, tačiau ne apie J. P..
Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei liudytojais apklausęs J. P., G. B. ir V. Š., patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis (administracinio nusižengimo protokolą, J. P. pareiškimą-skundą, J. P. rašytinį paaiškinimą, G. B. rašytinį paaiškinimą ir prie jo pridėtas įvairaus turinio žinučių nuotraukas (kopijas), R. Š. rašytinius paaiškinimus ir jo priedus, kitą rašytinę medžiagą), daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatuoja, kad R. Š. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už jai inkriminuotos veikos padarymą.
Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. neginčija fakto, kad ji 2019 m. lapkričio mėn. 7 d. ji buvo nuvykusi pas J. P. į jos gyvenamąją vietą, taip pat neginčija, kad nuvykusi siekė išsiaiškinti J. P. ir pareiškėjos sutuoktinį siejančius santykius.
Nutarime nurodyta, kad R. Š. įėjusi į J. P. butą ją įžeidinėjo. Liudytoja apklausta J. P. taip pat tvirtino, kad ji įsileido į butą laiptinėje buvusią R. Š., bepriekaištaujančią jai, kad J. P. neigia santykius su pareiškėjos sutuoktiniu, o taip pat parodė, kad įėjusi į butą R. Š. spintose ėmė ieškoti savo sutuoktinio rūbų, ko pasekoje J. P. iškvietė policiją. Nors liudytoja G. B. parodė, jog žino, kad pareiškėja buvo įsibrovusi pas J. (P.) į butą, tačiau liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį pareiškėjos įsibrovimą į butą, nėra. Teismas nori pažymėti, kad butas iš esmės šiuo atveju neatitinka viešosios vietos sąvokos, nes tai nėra vieta, kurioje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys. Tačiau pagal skunde pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta J. P., santykių aiškinimasis tarp šių dviejų moterų vyko ir daugiabučio namo laiptinėje, kuri akivaizdžiai yra vieša vieta. Nors pareiškėja neigia, kad aiškinantis santykius ji įžeidinėjo J. P., tačiau iš byloje esančių pareiškėjos kitiems asmenims siųstų žinučių, susijusių būtent su šiais jai norimais išsiaiškinti santykiais, turinio tikėtina ir spręstina, jog aiškinantis santykius iš pareiškėjos pusės nebuvo išvengta ir įžeidinėjimų J. P. atžvilgiu. Pažymėtina, kad teisme pareiškėja iš esmės neginčijo rašiusi šias žinutes, tačiau gynėsi tuo, kad tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalas. Kaip minėta, skunde nurodyta, kad pokalbis vyko bendrabučio tipo koridoriuje prie buto durų. Skunde taip pat nurodyta, kad nei vienas iš J. P. kaimynų nesikreipė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o atvykę pareigūnai taip pat nenustatė įvykį mačiusių ar girdėjusių asmenų. Pagal šią pareiškėjos versiją į bendro naudojimo laiptinę žmonės nebuvo išėję, nebuvo gauta kitų, su įvykiu nesusijusių asmenų pareiškimų ar skundų dėl minėto įvykio, kurie duotų pagrindą manyti, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats visuomenei nepriimtinas veikos pobūdis. Šiuo atveju nustatyta, kad J. P. veika pasireiškė įžeidžiamu kibimu viešoje vietoje – bendro naudojimo laiptinėje. Toks elgesys viešoje vietoje nėra priimtinas visuomenei ir nesuderinamas su viešąja tvarka ir žmonių rimtimi. Tokiu atveju nėra svarbu, ar veikos padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-2206/2011, N575-93/2012). Pažymėtina, jog pati pareiškėja pripažino, kad prie J. P. gyvenamojo namo ji atvyko ryte šeštą valandą, kad patektų į laiptinę, skambino namo gyventojams, patekus į laiptinę, skambino į J. P. buto duris, pastarajai duris atidarius, tarp jų vyko santykių aiškinimasis, ir teismas neabejoja, kad šis pokalbis iš pareiškėjos pusės buvo įžeidžiančio kimbamo pobūdžio, o taip pat byloje nepaneigta, kad šis įžeidžiančio pobūdžio kimbamas elgesys iš pareiškėjos pusės toliau tęsėsi ir J. P. pareiškėją įsileidus į savo butą.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad R. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Administracinė nuobauda jai paskirta sankcijos ribose. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
netenkinti R. Š. skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. vasario mėn. 10 d. nutarimą Nr. 25-ANRJS-215-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.