Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutarties R. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) 2020 m. vasario 10 d. nutarimu R. Š. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 30 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 7 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), įėjusi į J. P. butą, ją įžeidinėjo. Taip pat R. Š. rašinėja apie J. P. įžeidžiančio turinio žinutes bendradarbiams, tai yra G. B., jos dukrai ir kitiems asmenims, kurių duomenys nenurodyti. Tokiu savo netinkamu elgesiu, tai yra įžeidžiamu kibimu prie žmonių ir įžeidžiančio turinio žinutėmis R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

2. Šį nutarimą R. Š. apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. birželio 17 d. nutartimi R. Š. skundą dėl 2020 m. vasario 10 d. Institucijos nutarimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad R. Š. buvo pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde R. Š. neigia savo kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Š. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. R. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir nurodo, jog ji jokių neteisėtų veiksmų viešoje vietoje neatliko, o pateiktos susirašinėjimų nuotraukos yra netinkamas įrodymas, nes jos neužfiksuotos antstolio. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutaritimi argumentuotai įvertinti. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl R. Š. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant R. Š. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Taip pat nepaneigia Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties išvadų ir ta aplinkybę, jog J. P. į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik sekančią dieną.

9.1. 2020 m. sausio 23 d. paaiškinime R. Š. nurodė, kad J. P. bute nebuvo, su ja kalbėjosi tik tarpduryje, o apeliaciniame skunde tvirtina, jog visas pokalbis vyko J. P. bute, kurio niekas negirdėjo. Nors apeliaciniame skunde R. Š. nesutinka su nustatyta aplinkybe, kad ji rašinėjamo įžeidžiančio turinio žinutes, tačiau minėtame paaiškinime ji nurodė, kad visas žinutes rašė būdama įskaudinta dėl netinkamo sutuoktinio elgesio. Pirmosios instancijos teisme R. Š. parodė, kad prie J. P. buto atvyko apie 6 val. ryto, pasikalbėti dėl santykių su jos vyru ir pasekti vyrą ar jis bendrauja su J. P.. Skambino į duris, tačiau nieks durų neatidarė, nors viduje degė šviesa. Laukė bendrabučio tipo koridoriuje, kur yra šeši butai. Skambino ir vienam iš kaimynų, kuris duris atidarė, bet J. P. pabeldus į duris, ji neatidarė durų. Po kurio laiko atvyko jo sutuoktinis, su kuriuo buvo konfliktas. J. P. pradariusi buto duris pasakė, jog iškvies policiją. Sutuoktiniui išvykus, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jokio netinkamo elgesio policijos pareigūnai neįžvelgė.

9.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. paskambino J. P. ir pasakė, jog aplinkui vaikšto R. Š.. Atvykęs prie namo rado R. Š., prašė jos nedaryti gėdos ir išvažiavo. Kas vyko tarp J. P. ir R. Š. negirdėjo, nes išvažiavo. Apie rašytas žinutes yra girdėjęs iš J. P., tačiau jo turinių neatsimena.

9.4. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors R. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su jos veiksmų kvalifikacija, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.

9.5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. P., G. B., V. Š. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei duomenis užfiksuotus įvykio registracijos kortelėje, sprendžia, jog tiek Institucijos pareigūnė priimdama nutarimą, tiek ir apylinkės teismas nagrinėdamas R. Š. skundą pagrįstai nustatė, jog 2019 m. lapkričio 7 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), įėjusi į J. P. butą, ją įžeidinėjo, taip pat jis rašinėja apie J. P. įžeidžiančio turinio žinutes bendradarbiams, tai yra G. B., jos dukrai ir kitiems asmenims, bei tokiu savo netinkamu elgesiu, įžeidžiančiai kimba prie žmonių ir rašinėja įžeidžiančio turinio žinutes. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nors dalis konflikto vyko ir J. P. bute, tačiau bylos aplinkybes patvirtina, jog R. Š. prie J. P. gyvenamosios vietos atvyko apie 6 val. ryto, įvairiais būdais (tiek skambindama į J. P. butą, tiek kaimynų pagalba) stengėsi pateikti prie J. P. buto esantį koridorių, kuriame yra šeši butai. J. P. neatidarius durų, ji laukė koridoriuje, o pateikusi į butą konfliktavo su J. P.. Kad buvo didelis triukšmas patvirtina ne tik J. P. parodymai, bet ir duomenys užfiksuoti įvykio registracijos kortelėje, kur pažymėta, kas tuo metu kai J. P. kvietė policijos pareigūnus, buvo girdimas didelis triukšmas. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti R. Š. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau minėtų įrodymų pakanka sprendimui priimti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal R. Š. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.