- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-333-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03573-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Targetas“, UAB „GelvoraSergel“, Activa Finance Group OU, UAB „PrimeLeasing“, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Marvila“, UAB „Valeksa“, UAB „EDS Invest“, UAB „Julianus Portfolio“, UAB „Verslo sprendimų sistema“, D. U., J. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Targetas“, UAB „GelvoraSergel“, Activa Finance Group OU, UAB „PrimeLeasing“, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Marvila“, UAB „Valeksa“, UAB „EDS Invest“, UAB „Julianus Portfolio“, UAB „Verslo sprendimų sistema“, D. U., J. L., antstoliai A. S., N. L., I. G., A. N., A. P., R. V., D. Š., I. B., L. P., R. K., V. M., M. D., D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu (2024-10-16 CBP-12065) prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą; nemokumo administratore paskirti MB „Precedentas“; patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 800 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti pareiškėjai 750 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių terminą pateikti mokumo atkūrimo plano projektą teismui.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad bendra pradelstų asmeninių ir solidarių įsiskolinimų suma yra 3 482 309,38 Eur, mokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėja neturi turto, į kurį galėtų būtų nukreiptas išieškojimas. Pareiškėja šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), mėnesinės pajamos yra 1 100 Eur neatskaičius mokesčių. Taip pat pareiškėja dirba UAB (duomenys neskelbtini), mėnesinės pajamos yra 248 Eur neatskaičius mokesčių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepime (2025-04-30 DOK-23890) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepime (2025-05-06 DOK-24461) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso” atsiliepime (2025-05-05 DOK-24277) nurodė, kad yra pareiškėjos kreditorė.
6. Suinteresuotas asmuo antstolė A. P. atsiliepime (2025-05-05 DOK-24364) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime (2025-05-08 DOK-25282) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
8. Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atsiliepime (2025-05-14 DOK-26388) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
9. Suinteresuotas asmuo Gelvora Sergel atsiliepime (2025-05-20 DOK-27316) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
10. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. atsiliepime (2025-05-20 DOK-27166) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
11. Suinteresuotas asmuo UAB EDS Invest atsiliepime (2025-05-19 DOK-27155) nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Targetas“ atsiliepime (2025-05-21 DOK-27588) prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
14. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjos turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, todėl jos būklė atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pareiškėja laikytina nemokia FABĮ prasme.
15. Teismas nenustatė sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. asmens tapimo nemokiu dėl per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytų sandorių.
16. Teismas atkreipė dėmesį, jog per visą laikotarpį nuo to momento, kai pareiškėjos (ir jos sutuoktinio atžvilgiu), dar 2016 metais bankroto byla buvo nutraukta, pareiškėja ne tik nesumažino įsipareigojimų kreditoriams, bet net ir nesiėmė jokių realių galimybių ir nedėjo jokių ženklių pastangų bent jau iš dalies pamažinti savo įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėja visiškai nesiekia atsiskaityti su kreditoriais ir siekia išvengti priverstinio skolos išieškojimo pasekmių.
17. Teismas darė išvadą, kad iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia, kad neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
18. Pareiškėja atskiruoju skundu (2025-11-24 DOK-61886) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės pagal 2024 m. spalio 14 d. pareiškime nurodytus reikalavimus arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priimti naujus įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1 Pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų balanso, pažeisdamas pagrindinį fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo principą ir nemokumo atkūrimo tikslą.
Žemesnės instancijos teismas
18.2 Pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar pareiškėja nemokia tapo nesąžiningai, t.y. motyvuose vertino ne pareiškėjos aktyvius veiksmus, sudarant sandorius ar siekiant išvengti prievolių vykdymo taip mažinant jai priklausantį turtą (ar pajamas), iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, taip pat nenustatinėjo aplinkybių, ar tokie sandoriai (ar veiksmai) buvo atlikti, o iš esmės bankroto bylos neiškėlimo motyvus sukoncentravo į neva pareiškėjos pasyvų elgesį. Pareiškėjai uždirbant net ir dešimt kartų daugiau, nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, jos pareiškimas iškelti bankroto bylą būtų atmestas, nes ji negali įvykdyti teismo išvados – „iš dalies pamažinti savo įsipareigojimus kreditoriams“. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad per paskutinius daugiau nei 3 metus pareiškėja gaudavo darbo užmokestį oficialiai, nors jis ir svyruodavo, tačiau pajamos buvo stabilios ir iš jų būdavo išskaičiuojamos sumos kreditoriams. Tai, kad jos dengė vykdymo išlaidas ir palūkanas – nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir kad nedėjo pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti ir teisingai pusiausvyrai su kreditorių interesais nustatyti.
18.3 Nors teismas nurodė, kad kreditoriai raštu išreiškė argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningumo, tačiau byloje nepateikta duomenų (įrodymų) apie tokį faktą, priešingai visi bylos duomenys rodo, kad iš pareiškėjos darbo užmokesčio būdavo išskaičiuojama dalis, pervedama antstoliams ir paskirstoma kreditoriams. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis, ir pareiškėjos kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus duomenis, neturėjo jokio pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu.
18.4 Nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei kiti byloje dalyvavę asmenys nereikalavo pateikti duomenų, kiek pareiškėja grąžino skolų kreditoriams per paskutinius 3 metus. Pareiškėja ir jos atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis kartu su pareiškimu ir bylos nagrinėjimo posėdyje metu akcentavo, kad skolos yra išieškomos antstolių, ir jos arba nuskaitomos nuo pareiškėjos banko sąskaitos arba anksčiau jas tiesiogiai pervesdavo darbdavys. Nurodytas argumentas, kad pareiškėja nemažina skolos savo kreditoriams, tokio klausimo nenagrinėjus nei parengiamajam nei teismo posėdyje, toks motyvas nutartyje laikytas „siurpriziniu“. Pareiškėja neturėjo galimybių pateikti savo nuomonės.
18.5 Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino byloje pateiktus duomenis, iš esmės iškreipdamas faktinę situaciją ir neteisingai konstatuodamas aplinkybes.
18.6 Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, nustatydamas, kad pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu, nors pareiškėja nenuslėpė jokios informacijos ar turto, ir nesudarė jokių sandorių, siekdama sumažinti savo turtą ar gaunamas pajamas.
18.7 Teismas nutartyje nenurodė, koks laikotarpis (skoloms padengti) laikytinas protingu. Pareiškėja turi daugiau nei 3,5 mln Eur įsipareigojimų kreditoriams. Visos skolos yra atsiradusios iš 2008-2010 ir 2013-2015 metų laikotarpio, jų pagrindas yra suteikti laidavimai, išduoti vekseliai ir garantijos už juridinius asmenis; vykdomosios bylos pradėtos dar iki įsigaliojant CPK pakeitimams, todėl jas prižiūri ne vienas antstolis, kas sąlygoja didesnį vykdymo išlaidų buvimą; palūkanos už skolas kiekvieną mėnesį papildomai „priaugina“ daugiau nei 21 000 Eur – tokia aplinkybių visuma, nutarties motyvą daro cinišku – iš esmės jis teisingas, tačiau tik teoriškai – realiam gyvenime tai pareiškėjai nepasiekiama jau daugiau nei 10 metų.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo UAB EDS Invest atsiliepimu į atskirąjį skundą (2025-12-08 DOK-64857) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1 Pareiškėja nėra pateikusi duomenų, jog išskaitos iš darbo užmokesčio buvo atliekamos periodiškai, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog su kreditoriais yra atsiskaitoma. 2025 m. gegužės 19 d. antstolio R. V. pažymoje apie vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eigą nurodyta, jog pareiškėja yra dirbanti, 2022 m. lapkričio 11 d. išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-179-32573 į darbovietę, o paskutinė gauta įmoka iš pareiškėjos darbovietės buvo 2023 m. sausio 13 d. – 15 Eur.
19.2 Pareiškėja pateikė „Monese“ banko sąskaitos išrašą, kuriame matomas nuolatinis lėšų judėjimas. Atsižvelgiant į tai, jog „Monese“ yra Belgijoje registruota įmonė, įgaliota Belgijos nacionalinio banko, antstoliai, vykdantys priverstinį skolų išieškojimo Lietuvos Respublikoje, negali taikyti apribojimų pareiškėjai priklausančiai banko sąskaitai. Kreditorės vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai tik patvirtina, jog pareiškėja elgdamasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, vengia bent dalinio atsiskaitymo su jais. Taip pat iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėja keliavo, periodiškai atlikinėjo mokėjimus tretiesiems asmenims, gautas lėšas naudojo nebūtiniesiems poreikiams tenkinti – pramogoms, kelionėms, viešbučiams ir kt. Faktiškai gaunamas pareiškėjos darbo užmokestis buvo didesnis nei deklaruojama Sodroje.
19.3 Pareiškėja tik po skundžiamos nutarties priėmimo atliko (2025-11-18) mokėjimus antstoliams, kurie vykdo išieškojimą iš pareiškėjos, tokiu būdu bandydama įrodyti, jog siekia atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja nepateikė ankstesnių mokėjimų kopijų, kurie įrodytų, jog iš pareiškėjos darbo užmokesčio buvo atliekami išskaitymai antstoliams, o lėšos paskirstomos kreditoriams. Tokie pareiškėjos veiksmai tik įrodo nesąžiningumą ir siekį bankroto proceso metu formaliai nusirašyti skolinius įsipareigojimus.
19.4 Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog teiginys nutartyje, kad pareiškėja nemažina skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams laikytinas „siurpriziniu“, nes tiek pareiškėjos atstovas, tiek pareiškėja vykusių teismo posėdžių metu patvirtino, jog su bylos medžiaga ir atsiliepimais yra susipažinę, atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėjo galimybę pateikti įrodymus, dokumentus, paneigiančius kreditorių atsiliepimuose išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
19.5 Pareiškėja nurodo, jog skolinių įsipareigojimų padidėjimas per mėnesį dėl palūkanų vykdomosiose bylose siekia daugiau nei 21 000 Eur, jis viršija pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį, todėl ji neturi galimybės bent iš dalies pamažinti savo įsipareigojimus kreditoriams. Nurodyti teiginiai nėra teisingi ir sąžiningi, nes fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo, pareiškėja vykdydama įsipareigojimus privalo būti aktyvi, sąžiningai naudotis jai suteiktomis teisėmis ir vykdyti pareigą siekti maksimalaus kreditorių reikalavimų tenkinimo.
Atsiliepimas
20. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą (2025-12-09 DOK-65195) prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, priimti naujus įrodymus – VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinimo išrašą, kadangi šio įrodymo būtinybė atsirado vėliau. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1 Vien tik skolininkės kreipimasis nesudaro sąlygų iškelti jai bankroto bylą, ir FABĮ tikslas nėra vien tik remiantis skolininkės pateiktais dokumentais spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.
20.2 Pareiškėjos skola valstybės biudžetui nuo 2025 m. gegužės 7 d. padidėjo 8 065 Eur suma. Remiantis VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gruodžio 9 d. duomenimis pareiškėja valstybės biudžetui yra skolinga 385 466,09 Eur. Pareiškėja turi administracinių baudų, kurių bendra suma yra 5 000 Eur, tačiau mokėjimo terminai dar nėra suėję. Iš viso pareiškėja valstybės biudžetui skolinga 390 466,09 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų
22. Pareiškėja prašo priimti įrodymus, patvirtinančius pavedimų skirtingiems antstoliams atlikimą, kurie apeliantės vertinimu tiesiogiai paneigia skundžiamos nutarties išvadas ir turinį.
23. Suinteresuotas asmuo VMI prašo priimti naujus įrodymus – VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinimo išrašą, nes būtinybė pateiktį šį įrodymą atsirado vėliau.
24. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Teikiami nauji įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, apeliacinės instancijos teismas minėtus naujus įrodymus priima.
Dėl ginčo esmės
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
27. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos t. y. pareiškėjos nemokumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
28. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
28.1 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-192-647/2016 bankroto byla pareiškėjams A. Ž. ir L. Ž. buvo nutraukta bankroto administratorės UAB „Geraldis“ prašymu, vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjams nepateikus bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projekto (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).
28.2 Byloje nėra nustatyta, jog pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudariusi sandorių, turinčių įtakos jos mokumui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
28.3 Pareiškėja nėra įtraukta į priklausomybės ligų sąrašą, nėra registruota Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
28.4 Pareiškėja nebuvo teista, bausta administracine tvarka (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas.
29. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta aplinkybių numatytų FABĮ 8 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktuose (nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla).
30. Pirmosios instancijos teismas fizinio asmens bankroto bylą iš esmės atsisakė iškelti tuo pagrindu, kad pareiškėja nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė tokius teismo motyvus vertina kaip realiai neįgyvendinamus, atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir įsiskolinimo dydį; siurprizinius, nes nebuvo reikalauta pateikti duomenų, kiek pareiškėja grąžino skolų kreditoriams per paskutinius 3 metus. Apeliantė taip pat teigia, kad duomenų (įrodymų) apie pareiškėjos nesąžiningumą byloje nepateikta, priešingai visi duomenys byloje rodo, kad iš pareiškėjos darbo užmokesčio būdavo išskaičiuojama dalis, kuri būdavo pervedama antstoliams ir paskirstoma kreditoriams.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
32. Kasacinės instancijos teismo taip pat yra pažymėta, jog sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-12- 08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas). Kasacinis teismas kaip reikšmingą pareiškėjo veiksmų sąžiningumo vertinimo aspektu yra įvardijęs ir aplinkybių, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi daugiau nei 3,5 mln. Eur įsipareigojimų kreditoriams. Visos skolos yra atsiradusios iš 2008-2010 ir 2013-2015 metų laikotarpio, jų pagrindas yra suteikti laidavimai, išduoti vekseliai ir garantijos už juridinius asmenis.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 civ. byloje Nr.3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 civ. byloje Nr.3K-3-561/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškimas priimtas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi, todėl vertinamasis laikotarpis yra nuo 2022 m. balandžio 16 d.
35. Pareiškėjos pateiktas Monese banko sąskaitos išrašas už 2021 m. spalio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 26 d. laikotarpį (1 t. 87-209 l.), bendra gautų mokėjimų suma 91 827,11 Eur, bendra išeinančių mokėjimų suma 91 898,06 Eur. Iš pateikto išrašo matyti, jog apeliantė periodiškai atlieka mokėjimus tretiesiems asmenims, tačiau pareiškime nėra nurodomas tokių mokėjimų pagrindas (pvz. 2022-05-20 420 Eur mokėjimas K. M., 2022-05-20 2 544 Eur mokėjimas T. B., 2022-06-22 100 Eur mokėjimas M. B., 2023-06-17 400 Eur mokėjimas R. Ž., 2023-08-22 120 Eur mokėjimas J. K. ir kt.). Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu piniginės lėšos buvo pervestos tretiesiems asmenims, o ne skirtos turimų įsipareigojimų dengimui pareiškime nurodytiems kreditoriams.
36. Antstolių pateiktais duomenimis, išieškojimai iš apeliantės pradėti vykdyti pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. vykdomąjį dokumentą (1 t. 80 l), 2016 m. spalio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 24 d., 2013 m. lapkričio 11 d. vykdomuosius dokumentus (1 t. 82-83 l.), 2017 m. balandžio 18 d. vykdomąjį dokumentą (1 t. 81 l.), 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2023 m. rugsėjo 28 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. spalio 23 d., 2024 m. lapkričio 6 d., 2024 m. lapkričio 20 d., 2024 m. lapkričio 11 d., 2024 m. gruodžio 18 d. vykdomuosius dokumentus (1 t. 84-85 l., 2 t. 31-34 l.), 2010 m. vasario 4 d., 2014 m. spalio 16 d. vykdomuosius dokumentus (2 t. 54-55 l.), 2014 m. sausio 3 d. vykdomąjį dokumentą (2 t. 87-90 l.), 2016 m. liepos 18 d., 2016 m. liepos 29 d., 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. birželio 23 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d., vykdomuosius dokumentus (2 t. 92-94 l.).
37. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora Sergel“ atsiliepime nurodė, kad skolų dengimui nėra gavusi nei vienos įmokos (2 t. 95 l.). Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ atsiliepime nurodė, kad vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymas pradėtas dar 2012 metais, tačiau nuo reikalavimo teisės perleidimo dienos (2017-11-20) vykdomojoje byloje išieškotojui nebuvo išieškota jokių lėšų (2 t. 101-106 l.). Suinteresuotas asmuo UAB „Targeras“ atsiliepime nurodė, kad iš skolininkės ir bylą vykdančio antstolio nuo reikalavimo perėmimo dienos (2024-01-10) UAB „Targetas“ gauta suma – 0 Eur; iš pareiškėjos iniciatyvos ir noro padengti įsiskolinimą nebuvo gauta (2 t. 144-145 l.). Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad per beveik dešimt metų pareiškėja ne tik nesumažino skolos, bet ją padidino 9 547,19 Eur suma; pati pareiškėja nedėjo jokių pastangų skolos padengimui (2025-05-08 DOK-25282). Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde minėtų aplinkybių nepaneigė. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikti tik 4 mokėjimai antstoliams (154,89 Eur, 86,01 Eur, 27,76 Eur, 13,88 Eur) niekaip nepatvirtina fakto, kad nuo skolų susidarymo ji dėjo maksimaliais pastangas siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuoto asmens VMI pateikti duomenys (Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinimo išrašas DOK-65195), kad apeliantės skola valstybės biudžetui nuo 2025 m. gegužės 7 padidėjo 8 065 Eur suma; remiantis VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gruodžio 9 d. duomenimis apeliantė valstybės biudžetui yra skolinga 385 466,09 Eur.
38. Pateikti duomenys apie apeliantės darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini) už 2023 m. sausio – 2024 m. rugpjūčio laikotarpį (1 t. 210-211 l.), mėnesinis užmokestis atskaičius mokesčius 142,60 Eur, už minėtą laikotarpį iš viso išmokėta 2 852 Eur; už 2020 m. lapkričio 20 d. -2024 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį (3 t. 98-99 l.) gautas atlygis neatskaičius mokesčių 2024 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais sudarė po 1 100 Eur. Pateikti duomenys apie apeliantės darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini) už 2023 m. sausio 1 d.– 2024 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį (1 t. 212 l.), mėnesinis užmokestis atskaičius mokesčius nuo 534,74 Eur iki 654,70 Eur, už minėtą laikotarpį iš viso išmokėta 12 151,16 Eur; už 2022 m. rugsėjo 16 d. - 2025 m. birželio 30 d. laikotarpį (3 t. 98, 100-101 l.) gautas mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių svyravo nuo 248 Eur iki 1 200 Eur. Apeliantė nepateikė į bylą sudarytų darbo sutarčių kopijų. Iš pateikto Monese banko sąskaitos išrašas matyti, kad faktiškai gaunamas apeliantės darbo užmokestis yra didesnis, nei deklaruojamas Sodroje (iš UAB (duomenys neskelbtini) 2023-08 gauta 2 650 Eur pajamų, 2023-09 gauta 1 500 Eur pajamų, 2023-10 gauta 1 400 Eur pajamų, 2023-11 gauta 1 600 Eur pajamų, 2023-12 gauta 1 230 Eur pajamų, 2024-01 gauta 1 050 Eur pajamų) (1 t. 213, 87-209 l.).
39. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas, pareiškėja visiškai nesiekia atsiskaityti su kreditoriais ir siekia išvengti priverstinio skolos išieškojimo pasekmių.
40. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pareiškėja nemažina skolos savo kreditoriams laikytas „siurpriziniu“. Apeliantės teigimu, toks klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl ji neturėjo galimybių pateikti savo nuomonės.
41. Sprendžiant, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais (taip pat ir surinktais teismo iniciatyva), apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 37 punktas; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas), taip pat jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 34 punktą).
42. Vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 17 punktas).
43. Kaip minėta aukščiau, suinteresuoti asmenys atsiliepimuose buvo nurodę, kad apeliantė nededa pastangų su jais atsiskaityti, skolos jokia dalimi nepadengtos. Tiek pareiškėjos atstovas, tiek pareiškėja turėjo galimybę pateikti įrodymus, dokumentus, paneigiančius kreditorių atsiliepimuose išdėstytą poziciją.
44. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, koks laikotarpis (skoloms padengti) laikytinas protingu.
45. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nenurodė termino, per kurį pareiškėja galėtų grąžinti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos pastangas vykdyti savo skolinius įsipareigojimus.
46. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino byloje pateiktus duomenis, iš esmės iškreipdamas faktinę situaciją ir neteisingai konstatuodamas aplinkybes, netinkamai vadovavosi teismų praktika nustatydamas, kad pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu, nors ji nenuslėpė jokios informacijos ar turto, ir nesudarė jokių sandorių siekdama sumažinti savo turtą ar gaunamas pajamas. Šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
47. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo nutartis būtų priimta neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant nutartį, visumos. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvus, atskirajame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankią teismo nutartį ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o nutartis netinkamai motyvuota.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.