- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-773-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04616-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. 100 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., E. Š. paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-08-09, apie 17.55 val., ties Kalvarijų g. 143 pastatu, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta technikinė apžiūra, ir pravažiuodamas automobilį „MB 311“, v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius, po ko E. Š. pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
E. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą arba skirti jam 300 Lt baudą.
Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Teismas nepagrįstai vertino jo parodymus kritiškai remdamasis nukentėjusiojo L. P. ir liudytojo H. M. parodymais. Teigia, kad nukentėjusysis L. P. ir liudytojas H. M. patvirtino, jog automobilis „MB 311“ sustojo maždaug už 300 metrų nuo įvykio vietos, kur atvyko policija, todėl bet kokie paaiškinimai, kad nukentėjusysis sustojo eismo įvykio vietoje ir nepasitraukė iš jos yra neteisingi. Liudytojas H. M. nematė automobilių susidūrimo. Būdamas tos pačios keleivinių autobusiukų bendrovės vairuotoju, jis pagal grafiką važiavo po kelių minučių ta pačia gatve ir matė stovintį kolegos automobilį „MB 311“ kelių šimtų metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Ši byloje svarbi aplinkybė yra patvirtinta ir nuotraukomis, kur minėta transporto priemonė buvo nufotografuota policijos po eismo įvykio. Tai, kad nukentėjusysis iš karto po susidūrimo nesustojo, ir jo (E. Š.) nežymūs veidrodėlio apibrozdinimai apsprendė, kad apeliantas išvažiavo iš įvykio vietos ir nesikreipė į policiją.
Teismas nutarime iškreipė policijos pareigūno R. G. parodymus apie tai, kad jis (E. Š.) piktybiškai nepateikė automobilio apžiūrai. Kaip apeliantas ir aiškino teisme, automobilis buvo sugedęs, jis kelis kartus skambino policijos pareigūnui R. G. dėl automobilio apžiūros. Pastarasis žadėjo pas jį atvykti, tačiau sutartu laiku nepasirodydavo. Šią aplinkybę patvirtino policijos pareigūnas R. G. teismo posėdžio metu. Tokiu būdu dėl policijos pareigūno kaltės liko neištirtos bylai svarbios aplinkybės. Pasak nubaustojo, jis savo iniciatyva nufotografavo automobilį „Renault Espace“ ir pateikė nuotraukas teismui. Yra akivaizdu, kad nubrozdintas tik transporto priemonės veidrodėlis. Tuo tarpu automobilis „MB 311“ turi kelis nubrozdinimus ir įlenkimą skirtinguose aukščiuose, kuris negalėjo būti padarytas apelianto automobiliu.
Tvirtina, kad įvertinus automobilių apgadinimus yra akivaizdu, jog būtent nukentėjusiojo automobilis nepraleido jo, važiuojančio pirma eismo juosta, ir bandė persirikiuoti iš „A“ juostos užkirsdamas jam kelią ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 p. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti jo kaltę dėl inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo. Jo kaltė yra grindžiama vien tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, su kuriais jis nesutinka.
Teigia, kad byloje turi būti įvertinta aplinkybė, ar jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis, ar objektyviai jis galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilių kontaktas buvo nežymus, slystantis, padaryti apgadinimai yra neženklūs, kas leidžia daryti išvadą, jog jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o tik matydamas, kad kitas eismo dalyvis iš jos jau išvažiavo, o jo automobilio apgadinimai buvo labai nežymūs.
Šalies argumentai
E. Š. teigimu, jis nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, paskirtos administracinės nuobaudos neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad jam nustatyti vaikščiojimo apribojimai, dėl ko automobilis jam yra būtina susisiekimo priemonė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog E. Š. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
E. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog E. Š. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
E. Š. neneigia, kad jis, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, galėjo apgadinti automobilį „MB 311“, tačiau teigia, jog jis tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokį apelianto teiginį paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje aiškinama, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011, ATP-694-648/2012).
Teismo posėdyje nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2011-08-09 vakare Kalvarijų g., Vilniuje, jis vairavo mikroautobusą, važiavo pirma juosta, ten stotelė pusiau veikianti. L. P. pamatė, kad automobilis „Renault“ staigiau suko, kliudė jo vairuojamą mikroautobusą ir nesustodamas nuvažiavo. Nukentėjusysis spaudė garsinį signalą ir buvo įjungęs žibintų šviesas. Jo mikroautobuso kairė pusė buvo įlenkta, dažai raudoni. L. P. įsidėmėjo eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės numerį ir paskambino policijai (b.l. 39). L. P. rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 5).
Policijos registruotame pranešime nurodyta, kad važiuojant Baltupių link į automobilį „MB Sprinter“, v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė raudonos spalvos automobilis „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pranešė L. P. (b.l. 6).
Eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėse užfiksuota, kad automobiliui „MB 311“ apgadintas kairės pusės šonas galinėje dalyje, skilęs galinis kairės pusės žibintas (b.l. 4, 18).
Iš E. Š. pateiktų nuotraukų matyti, kad automobiliui „Renault Espace“ apgadintas dešinės pusės veidrodėlis (b.l. 24-25).
Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad eismo įvykyje dalyvavo automobiliai „Renault Espace“ ir „MB 311“, po ko E. Š. pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir jų lokalizacija (E. Š., vairuodamas automobilį „Renault Espace“, dešinės pusės veidrodėliu apgadino automobilio „MB 311“ kairės pusės šoną galinėje dalyje, apgadinimai yra žymūs), nukentėjusiojo veiksmai po eismo įvykio, t. y. bandymas atkreipti apelianto dėmesį spaudžiant garsinį signalą ir junginėjant žibintų šviesas, neleidžia abejoti tuo, kad E. Š. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, apgadino kitą transporto priemonę, ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei L. P., nei liudytojas H. M. nepatvirtino, kad nukentėjusysis nuvažiavo po eismo įvykio 300 metrų. L. P. nurodė, kad jis sustojo po eismo įvykio nuvažiavus apie 100 metrų (b.l. 39). Kita vertus, minėta aplinkybės neturi jokios reikšmės E. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pagrįstumui. Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas būtent apelianto administracinės atsakomybės klausimas. Tai, kad liudytojas H. M. nematė paties eismo įvykio, nepaneigia, tų aplinkybių, jog tarp automobilių „Renault Espace“ ir „MB 311“ įvyko eismo įvykis ir kad E. Š. po eismo įvykio pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Apylinkės teismas teisingai nutarime nustatė, kad policijos pareigūnas R. G. parodė, jog apeliantas piktybiškai neatvarė į policiją savo automobilio. Tokie liudytojo parodymai yra užfiksuoti teismo posėdžio protokole (b.l. 46), kurio teisingumu nėra pagrindo abejoti. Šioje byloje nebuvo apžiūrėtas E. Š. automobilis, tačiau nagrinėjamu atveju yra aiškus eismo įvykio mechanizmas ir kitos su eismo įvykiu susijusios aplinkybės. Pažymėtina, kad E. Š. pateikė savo automobilio nuotraukas, kuriose neužfiksuota transporto priemonė visapusiškai, o tik užfiksuotos jos atskiros dalys. Todėl nors jose nematyti automobilio „Renault Espace“ kitų apgadinimų, išskyrus apgadintą veidrodėlį, kita vertus, įvertinus visus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad būtent šia transporto priemone buvo padaryti automobiliui „MB 311“ nustatyti apgadinimai. Be to, net ir įvertinus nuotraukose užfiksuotą apgadintą automobilio „Renault Espace“ veidrodėlį, pakanka konstatuoti, jog eismo įvykis įvyko būtent tarp minėtų transporto priemonių. Nėra jokių duomenų, jog automobiliui „MB 311“ apgadinimai būtų padaryti kitu laiku nei įvyko eismo įvykis. Nukentėjusysis L. P. viso proceso metu nuosekliai nurodė eismo įvykio mechanizmą ir eismo įvykio aplinkybes, jo paaiškinimai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl jo paaiškinimai laikytini patikimais. E. Š. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad dėl eismo įvykio yra kaltas nukentėjusysis, kuri prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams, todėl atmetama kaip nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. Š. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš E. Š. padarytų teisės pažeidimų, už kurį jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas paskyrė E. Šalčiui minimalias administracines nuobaudas.
Šalies argumentai
E. Š. prašo jam paskirti 300 Lt baudą. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-61-195/2011, ATP-510-648/2012).
Tokių aplinkybių šioje byloje nėra. E. Š. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su KET taisyklių nesilaikymu. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Be to, E. Š. praeityje baustas administracine tvarka net 14 kartų (b.l. 12-17). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam praeityje taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokio teigiamo poveikio ir jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles.
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad E. Šalčiui nustatyti vaikščiojimo apribojimai, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nelaikytina išskirtine, sudarančia pagrindą švelninti E. Š. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Todėl švelnesnių nei numatyta įstatymu administracinių nuobaudų paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimą E. Š. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.