Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-19143-1090/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-11
Bylos Nr.: e2-19143-1090/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14440-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: E. R. J.
Advokatai: Artūras Cibulskas

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-19143-1090/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14440-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovei D. S., ieškovės atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui E. R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui E. R. J., kuriuo prašo: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukters A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 348,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros naudai 7 089,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su dukra, tik iš anksto suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir vietą.

2. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susipažino 2017 m. lapkričio mėnesį, artimai bendravo, tačiau susituokę nebuvo. 2018 metų vasarį ieškovė pastojo, spalį šalys apsigyveno kartu nuomojamame bute, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. J., kurios tėvystę atsakovas pripažino įstatyme nustatyta tvarka. Teigia, jog iki dukrai sukako vieneri šalys gyveno kartu, tėvas dukrą išlaikyti padėjo, tačiau dėl tarpusavio nesutarimų ir finansinių problemų ieškovė 2020 m. sausio 1 d. išsikraustė pas savo tėvus ir nuo to laiko atsakovas dukra nesidomi, su ja nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. Kadangi dukra gyvena su ieškove, o atsakovas niekada neprieštaravo, kad dukra gyventų su motina, norėdama išvengti nesusipratimų ateityje, ieškovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

3. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovė nurodo, jog verčiasi individualia veikla (duomenys neskelbtini) srityje, vidutiniškai per mėnesį jos pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur, taip pat gauna 73,50 Eur išmoką vaikui, jokio nekilnojamojo, registruotino ar kito vertingesnio turto neturi, gyvena nuomojamame bute, už buto nuomą per mėnesį moka po 420,00 Eur ir apie 100,00 Eur mokesčius už komunalines paslaugas, o išlaikyti dukrą padeda ieškovės tėvai. Teigia, jog jos gaunamų pajamų nepakanka užtikrinti net minimalių vaiko poreikių, o tėvas prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda. Ieškovės teigimu, realiai kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui ji išleidžia po 695,00 Eur, kuriuos sudaro: 150,00 Eur – maistui, 100,00 Eur – drabužiams, avalynei, 20,00 Eur – higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams, 50,00 Eur – laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, žaislams, 70,00 Eur – mokesčiui už darželį, 55,00 Eur – už keramikos būrelį, 250,00 Eur – vaikui tenkanti dalis būsto išlaidų. Mano, jog atsakovas prie dukros išlaikymo privalėtų prisidėti bent pusę reikalingos minimalios sumos, t. y. po 348,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo 2020 m. sausio 1 d., susidarė 7 089,00 Eur (12 mėn. x 223,50 Eur + 12 mėn. x 234 Eur + 6 mėn. x 266,50 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas nuo pusės minimalios mėnesinės algos, kuri 2020 metais buvo 447,00 Eur atskaičius mokesčius, 2021 metais – 468,00 Eur, 2022 metais – 533,00 Eur. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė teigia, jog neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su dukra, jeigu atsakovas pakeis savo požiūrį į tėvo pareigas, todėl siūlo nustatyti tokią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kad atsakovas bet kada, tik iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo vietą ir laiką, galėtų susitikti ir bendrauti su dukra (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–5).

Atsiliepimas

4. Atsakovas E. R. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka Atsakovas nurodo, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis nesidomi dukra, neteikia jai išlaikymo. Teigia, jog ieškovė sudaro dirbtinas kliūtis matytis jam su dukra, o šalims išsiskyrus ir ieškovei užblokavus atsakovą socialiniuose tinkluose, jis neturėjo jokios galimybės mokėti išlaikymo vaikui bankiniu pavedimu, nes ieškovė atsakovui neteikė bankinės sąskaitos duomenų. Atsakovas sutinka skirti išlaikymą savo vaikui, tačiau nesutinka su ieškovės prašomos priteisti sumos dydžiu, motyvuodamas tuo, jog prašoma suma visiškai neatitinka dviejų metukų vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties. Pasak atsakovo, ieškovės pateiktos išlaidos yra neproporcingai didelės ir neatitinka vaiko realių būtinųjų poreikių, tokiu būdu ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovas mano, kad vaiko poreikiai šiuo metu galėtų sudaryti apie 300,00–400,00 Eur per mėnesį, kas sudarytų po 200,00 Eur kas mėnesį atsakovui ir ieškovei. Atsakovas pateikia, jo nuomone, realų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą, pagal kurį išlaidos per mėnesį maistui turėtų sudaryti 150,00 Eur, būstui (komunalinių paslaugų dalis tenkanti vaikui) – 150,00 Eur, gydymo ir sveikatos palaikymo išlaidoms – 20,00 Eur, drabužiams, avalynei – 10,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, vaistams – 15,00 Eur, lavinimo ir ugdymo priemonėms (žaislai, knygos ir kt.) – 15,00 Eur, pramogoms (išvykos ir pan.) – 20,00 Eur. Atsakovas sutinka skirti ir po 220,00 Eur per mėnesį vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, t. y. tokią sumą, kuri yra šiuo metu priteista kaip laikinas išlaikymas. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą. Atsakovas taip pat pažymi, jog jo turtinė padėtis neleidžia mokėti didesnio išlaikymo vaikui kaip 220,00 Eur, nes jo darbo užmokestis siekia 1 000,00 Eur, kiekvieną mėnesį atsakovas įvairioms kredito įstaigoms ir paslaugų teikėjams moka po 942,85 Eur. Taigi, ieškovės finansinė padėtis geresnė, nes jos darbo užmokestis, kaip ji pati nurodė, yra tokio pat dydžio ir galimai didesnis nei atsakovo, taip pat ji nepateikė duomenų, kad turėtų finansinių įsipareigojimų, skolų ar paskolų. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas laikosi pozicijos, jog būtent ieškovės veiksmai lėmė tai, kad atsakovas neturėjo jokios galimybės mokėti išlaikymo vaikui bankiniu pavedimu, o apie tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovas sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o atsižvelgiant į savo darbo specifiką (dėl darbo (duomenys neskelbtini) srityje privalo vykti į darbines komandiruotes užsienyje), jis neprieštarauja, kad konkretus bendravimo su vaiku grafikas nebūtų nustatytas, vildamasis, kad ieškovė nesudarys kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas prašo: 1) atmesti ieškovės ieškinio dalį, kuriame prašo iš jo nepilnametės A. J. išlaikymui priteisti po 348,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 2) atmesti ieškovės ieškinio dalį, kuriame prašo iš E. R. J. nepilnametės A. J. naudai priteisti 7 089,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš jo nepilnametės dukters išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki nepilnametės A. J. pilnametystės; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 47–51).

5. Tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodo, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ieškovė kartu su savo mažamete dukterimi A. J. gyvena dviejų kambarių bute, kuris, pasak ieškovės, yra nuomojamas, namuose sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, jog ji dirba pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, jos šeimos mėnesio pajamas sudaro - apie 1 000 Eur/mėn. gaunamas atlyginimas, 80,50 Eur/mėn. mokami vaiko pinigai. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena nuo tada, kai vaikui buvo 1 metukai. Ieškovė nurodė, jog nuo gyvenimo skyriumi iki dabar, atsakovas yra skyręs vaiko išlaikymui 200,00 Eur (100,00 Eur krikštynų šventei ir 100,00 Eur buvo perduota per atsakovo viršininką). Ieškovė teigė, jog atsakovas nesidomi vaiku, nesirūpina, neaplanko. Telefonu susisiekus su atsakovu E. R. J., atsakovas nurodė, jog šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), teigė, jog neprieštarauja teikti vaikui išlaikymo, tačiau nesutinka su ieškinyje prašoma išlaikymo suma, atsakovas gali teikti pusę minimalios mėnesinės algos. Atsakovas sakė, jog su ieškove nebendrauja, todėl apie dukrą informacijos žino minimaliai, taip pat teigė sutinkantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes retai būna Lietuvoje. Atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) srityje ir pajamos yra apie 800,00 Eur per mėn. Nepilnametė A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), papildomai lanko keramikos užsiėmimus, vaikas sveikas, dėl vaiko mažo amžiaus nepavyko išklausyti jos nuomonės.

6. Tarnyba nurodo, jog jai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, šeimai nėra ir niekada nebuvo taikomas atvejo vadybos procesas. Dėl ieškinio reikalavimų Tarnyba nurodo, jog atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, mažametės amžių, atsakovo išsakytą nuomonę, galimai ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina, nėra, taip pat vertinant, kad Tarnyba neturi jokių duomenų apie ieškovės, kaip mažametės motiną, netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, Tarnyba neprieštarauja, kad mažametės A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina. Įvertinus išsakytas šalių pozicijas, aplinkybę, jog atsakovas dirba užsienyje, su dukterimi artimo ryšio nėra, Tarnyba sutinka, jog šiuo metu nėra tikslinga nustatyti detalią, aiškią ir konkrečią bendravimo tvarką tarp atsakovo ir dukters. Tarnybos nuomone, atsakovas su mažamete bendrauja pagal susitarimą, įspėjęs ieškovę bent prieš 3–5 dienas apie ketinimą susitikti su dukterimi. Tarnybos vertinimu, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų, kad gebėtų prisidėti prie savo dukters išlaikymo. O nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 37–46).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Ieškovė D. S. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, jog su atsakovu susipažino 2018 metais, po pusmečio sužinojo, jog laukiasi, apsigyveno kartu, o gimus vaikui pagyveno kartu su atsakovu dar metus ir tuomet išsiskyrė. Gyvenant kartu, atsakovas kažkiek rūpinosi vaiku ir išlaikė šeimą, ieškovė gaudavo vaiko priežiūros išmoką apie 400,00 Eur pirmus metus, vėliau mažiau, ir vaiko pinigus, atsakovas gaudavo darbo užmokestį. Po išsiskyrimo 2020 m. pradžioje ieškovė išsikėlė gyventi pas savo tėvus, o atsakovas nustojo lankyti vaiką, tik porą kartų matė dukrą, pastovaus išlaikymo neteikė, kartais parašo ir paklausia, kaip sekasi vaikui. Ieškovė dirba, nuo šių metų balandžio mėn. veda individualią veiklą, jos pajamos apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius, taip pat padeda jos tėvai, dar gauna vaiko pinigus ir atsakovas šiuo metu moka laikiną išlaikymą. Pažymėjo, jog atsakovas žinojo jos banko sąskaitą, ieškovės motina buvo jam nurodžiusi, tačiau jokių mokėjimų nebuvo gauta, be to, atsakovas visąlaik žinojo, kur gyvena ieškovė ir jos tėvai. Ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo mėn. nuomojasi 2 kambarių būstą, kur šiuo metu ji gyvena atsakovas nežino, nes pastaruoju metu su atsakovu visiškai nekomunikuoja. Atsakovas jos pačios klausė sąskaitos numerio tik tuomet, kai buvo priteistas laikinas išlaikymas. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba užsienyje (duomenys neskelbtini) srityje. Atsakovo tėvai su anūke irgi nerodo iniciatyvos bendrauti, buvo vieną kartą susitikę. Teigė, jog įsiskolinimo prašo priteisti, skaičiuojant pusės tuo metu buvusios minimalios algos, vaiko pinigų išskaitymo nevykdė. Dėl išlaikymo priteisimo paaiškino, jog vaiko maistui išleidžia apie 150,00 Eur, maistas standartinis, spec. poreikių dukra maistui neturi, dukrai gamina atskirai. Drabužiams, avalynei išleidžia apie 100,00 Eur per mėnesį, perka avalynę turguje kiekvienam sezonui – per metus apie 8 poras, šias išlaidas apskaičiavo „iš akies“. Higienos priemonėms išleidžia apie 20,00 Eur per mėnesį, tai – dantų pasta, dantų šepetėliai, vaikiški veido kremai, muilas, skalbimo priemonės, kurias vaikui perka atskirai, į šią sumą įeina ir vaistai ligos atveju. Dukra pradėjo lankyti šokių būrelį, lanko keramiką, tačiau pasirinks, kurį vieną būrelį lankyti, būrelio kaina iki 50,00 Eur. Laisvalaikio išlaidos tai – žaidimų kambariai, gimtadieniai, taip pat perka dukrai žaislus, knygeles pagal galimybes. Teigė, jog būsto nuomos kaina nuo rugsėjo mėn. padidėjo iki 480,00 Eur, už komunalinius mokesčius moka apie 120,00 Eur per mėnesį, apskaičiuota vaikui tenkanti dalis 250,00 Eur, nors po nuomos mokesčio padidėjimo vaikui tenkanti išlaidų suma tapo didesnė. Ieškovė tėvo bendravimo su dukra tvarką prašo nustatyti lanksčią, pagal tėvo pageidavimą. Teigė, jog šiemet ir praeitais metais tėvas nei karto nebendravo su dukra, ji pati leidžia bendrauti su vaiku jam paprašius, tačiau atsakovas su dukra nesusitinka, apskritai mergaitė tėvo nepažįsta. Pasak ieškovės, pradžioje ji kreipėsi į atsakovą dėl pagalbos, tačiau jokio atsakymo negavo.

8. Ieškovės atstovas advokatas Artūras Cibulskas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog realiai vaikui išleidžiama daugiau, tačiau ieškovė ieškinio nebetikslino ir ieškiniu prašomos sumos ieškovei pakaktų vaiko išlaikymui. Pažymėjo, jog atsakovas po išsiskyrimo nesidomi dukra, jos nelanko, jokio išlaikymo neteikia, ieškovė bandė tartis, vykdyti mediaciją, tačiau susitarti nepavyko. Kadangi dukra atsakovo net nepažįsta, nesvarstytina galimybė nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu, kuris tokio reikalavimo ir nepareiškė. Dėl išlaikymo dydžio atsakovas turėtų prisidėti pusė reikalingos sumos, ieškovė pateikė išlaidas vaikui pagrindžiančius įrodymus, taigi, pagal paskaičiavimus, atsakovo dalis sudarytų 348,00 Eur per mėnesį, kuriuos prašo priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes iki tol galios laikinosios apsaugos priemonės. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas pagal pusę minimalios mėnesinės algos, o atsakovo bendravimo su dukra tvarką ieškovė prašo nustatyti lanksčią. Taigi, kadangi atsakovas neatvyko į teismo posėdį, atsiliepime į ieškinį išdėstė bendro pobūdžio pamąstymus, nepateikė įrodymų, jog teikė vaikui išlaikymą, iš esmės pripažino, jog išlaikymo realiai nemokėjo, nors galėjo surasti būdų, kaip teikti išlaikymą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei pagal pateiktą pažymą.

9. Atsakovas ir Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnyba pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 32–33). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai (el. b. priedas, b. l. 8), atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, atsakovas jokių prašymų teismui nepateikė, taip pat tai, jog gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta atsakovui E. R. J. ir išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. S. ir atsakovas E. R. Jankauskas nesudarius santuokos yra susilaukę bendro vaiko – dukros A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 10).

11. Ieškovės teigimu šalys gyvena skyriumi nuo 2020 m. pradžios, nuo to laiko šalių nepilnametė dukra visą laiką gyveno su ieškove, atsakovas su vaiku bendravo minimaliai, o nuo 2021 m. visiškai nustojo domėti vaiku, jokio išlaikymo vaikui neteikė. Nurodo, jog kreipėsi į atsakovą dėl materialinės pagalbos, tačiau atsakovas į ieškovės prašymą nereagavo. Atsakovo teigimu nutrūkus šalių ryšiams, jis negalėjo teikti išlaikymo dukrai, nes nežinojo atsakovės banko sąskaitos duomenų, teigia, jog ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta, neatitinka nei vaiko realių poreikių, nei jo finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su ja, nurodo, kad dukra visą laiką gyvena su ieškove, o atsakovas niekada neprieštaravo, kad dukra gyventu su motina. Atsakovas ieškovės prašymui neprieštaravo, sutiko, kad nepilnametės A. J. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnametė dukra nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, taip pat byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos. Tarnyba nepateikė teismui duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl Tarnyba neprieštarauja, kad mažametės A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

16. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

17. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, prašo nustatyti abstrakčią ir lanksčią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas turėtų teisę bet kada susitikti ir bendrauti su dukra, tik iš anksto suderinus su ieškove bendravimo laiką ir vietą. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį neprieštaravo, kad konkretus bendravimo su vaiku grafikas nebūtų nustatytas. Taigi, tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, jog, įvertinus išsakytas šalių pozicijas, aplinkybę, jog atsakovas dirba užsienyje, su dukterimi artimo ryšio nėra, šiuo metu nėra tikslinga nustatyti detalią, aiškią ir konkrečią bendravimo tvarką tarp atsakovo ir dukters. Tarnybos nuomone, atsakovas su mažamete bendrauja pagal susitarimą, įspėjęs ieškovę bent prieš 3-5 dienas apie ketinimą susitikti su dukterimi.

18. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų ar duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog ieškovė kaip nors ribotų atsakovo galimybes bendrauti su dukra. Taip pat nenustatyta, jog atsakovas dėtų pastangas bendrauti su savo nepilnamete dukra. Pažymėtina, jog atsakovas iš esmės neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškovė sudarytų kokias nors dirbtinas kliūtis matytis atsakovui su dukra. Taip pat iš bylos duomenų galima daryti prielaidą, jog atsakovas dažnai dirba užsienyje, t. y. būna komandiruojamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo suformuluotos bendravimo su sūnumi tvarkos nepasiūlė ir sutiko, kad nebūtų nustatyta konkreti jo bendravimo su dukra tvarka, t. y. nesant duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas šioje dalyje, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kadangi tokia tvarka būtų formali bei galimai neatitiktų tėvų galimybių ją įgyvendinti, t. y. esamos situacijos.

19. Teismas įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atsakovo bendravimo patirtį ir ryšį su dukra, nors ir nėra detali bei konkreti, tačiau sudaranti prielaidas atsakovui bendrauti su dukra, taigi, atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus.

20. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo E. R. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. tvarką, ją papildant bei nustatant, jog atsakovas bendrauja su dukra, suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir vietą, ne vėliau nei prieš 3 kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko.

21. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

22. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

24. Ieškovė nurodo, jog atsakovas geranoriškai išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai A. J., mokamą po 348,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl periodinio išlaikymo priteisimo iš dalies, t. y. sutinka mokėti iki 220,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, ginčydamas ieškovės vaiko poreikių apskaičiavimus bei remdamasis savo ribotomis finansinėmis galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

25. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

26. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

27. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

28. Ieškovė ieškinyje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 3) nurodo, kad nepilnametės dukters A. J. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 695,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 150,00 Eur; drabužiams ir avalynei – 100,00 Eur; higienos priemonėms, vaistams ir maisto papildams – 20,00 Eur; laisvalaikiui, lavinimo priemonėms ir žaislams – 50,00 Eur; mokesčiams už darželį – 70,00 Eur; keramikos būreliui (neformaliajam ugdymui) – 55,00 Eur; būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams – 250,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis).

29. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: mokėjimais už darželio paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11–13; 2 t., b. l. 7–9); 2021 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–17) bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimu (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 2–5); mokėjimais už būsto nuomą ir komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 168; 2 t., b. l. 11–18); mokėjimo nurodymais, čekiais, bilietais ir pan., patvirtinančiais išlaidas maistui, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, ugdymosi reikmenims, būreliui, telekomunikacinėms paslaugoms, klasės fondui ir pan. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 167, 169; 2 t., b. l. 6, 10, 19–31).

30. Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimai bei į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui, savaime neįrodo vaiko poreikių maistui, higienai ir sveikatos priežiūrai (palaikymui), ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, vaiko laisvalaikiui kitiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikius, ypač maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai (palaikymui), neformaliajam ugdymui ir kt., iš esmės detaliais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo, o pateikti įrodymai yra fragmentiški (nenuoseklūs), nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovės ir jo atstovo paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas ginčydamas ieškovės nurodomas sumas, reikalingas vaiko poreikiams tenkinti, t. y. nurodydamas, jog vaiko poreikių patenkinimui galimai būtų pakankama bendrai apie 400,00 Eur suma, šių aplinkybių neįrodinėjo jokiais leistinais įrodymais, taip pat atsakovas neatvykdamas į teismo posėdį neįrodinėjo šių aplinkybių ir savo paaiškinimais.

31. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

32. Įvertinęs šio sprendimo 28 punkte nurodytas nepilnametės A. J. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (150,00 Eur), higienos priemonėms, vaistams ir maisto papildams (20,00 Eur), mokesčiams už darželį (70,00 Eur), taip pat laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, žaislams, taip pat ir atostogoms (50,00 Eur), viso 290,00 Eur, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl yra pagrindas minėtą išlaidų sumą nurodytiems vaiko poreikiams tenkinti pripažinti įrodyta.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su O. P., kurios pagrindu išsinuomojo 44,15 kv. m ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 420,00 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat ieškovė sutartimi įsipareigojo mokėti už minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–17). 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė pasirašė naują gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su O. P. esmės tomis pačiomis sąlygomis, įsipareigodama mokėti nuomotojai 480,00 Eur dydžio nuomos mokestį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 2–5). Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys ieškovės atliekamus nuomos mokesčio mokėjimus bei mokėjimus už komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 168; 2 t., b. l. 11–18). Bylos duomenimis, ieškovė nuomojamame bute gyvena tik su dukra, t. y. dviese, todėl išlaidos už buto nuomą ir butui teikiamas komunalines paslaugas dalintinos iš dviejų. Iš pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, jog šiuo metu vaikui tenkanti būsto nuomos ir būsto išlaikymo išlaidų dalis yra netgi didesnė nei 250,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įrodė vaikui tenkančią būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidų dalį, kuri sudaro 250,00 Eur per mėnesį.

34. Ieškovė nurodo, kad išlaidos, susijusios su vaiko neformaliuoju ugdymu sudaro vidutiniškai 55,00 Eur per mėnesį. Iš ieškovės rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, jog vaikas lanko keramikos būrelį, tačiau svarsto pradėti lankyti šokius. Minėtas aplinkybes ieškovė grindžia 2022 m. balandžio 28 d. mokėjimu nurodymu, kuriuo, kaip galima daryti prielaidą, buvo sumokėta 55,00 Eur suma už neformalaus ugdymo užsiėmimus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 10). Taigi, ieškovė išlaidų neformaliajam ugdymui realumo rašytiniais įrodymais iš esmės neįrodinėja. Taip pat byloje nėra duomenų (įrodymų), kiek reguliariai ir nuosekliai šalių vaikas lanko keramikos ir (ar) šokių užsiėmimus. Kita vertus, kaip minėta, vaiko geriausius interesus atitinka ne tik vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas, tačiau ir individualių poreikių patenkinimas, tokių kaip gabumų lavinimo ir pan. Taigi, vertindamas minėtas išlaidas kaip būtinas ir tuo pačiu hipotetinio pobūdžio, kurios labiau tikėtina, jog šiuo metu yra patiriamos arba ateityje būtinai bus patirtos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog ieškovė iš esmės pagrindė minėtų išlaidų realumą ir pagrįstumą, todėl šios išlaidos pripažintinos įrodytomis.

35. Tuo tarpu, ieškovės nurodoma suma, kas mėnesį skirtina vaiko aprangai (drabužiams ir avalynei) – 100,00 Eur per mėnesį arba 1 200,00 Eur per metus, pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Minėta, jog iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat žodinių paaiškinimų, teismas savaime negali konstatuoti, kad atsakovė pagrindė tokio dydžio išlaidas vaiko aprangai. Suprantama, kad išlaidos, susijusios su rūbų ir avalynės vaikui pirkimu, kiekvieną mėnesį gali skirtis, priklausomai nuo sezono, vaiko augimo tempo, drabužių ir avalynės nusidėvėjimo laipsnio ir kitų individualių aplinkybių, tačiau, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad ieškovė kas mėnesį vidutiniškai išleidžia būtent jos nurodomo dydžio išlaidas (100,00 Eur per mėnesį). Pažymėtina, jog teismo vertinimu, ieškovės nurodoma išlaidų vaiko aprangai suma yra pakankamai didelė, tuo tarpu tėvų turtinė padėtis nėra tiek gera, kad jie galėtų sau be papildomos naštos tenkinti maksimalius vaiko poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 31 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog pagrįsta ir reali suma vaiko aprangai (drabužiams ir avalynei) yra 60,00 Eur per mėnesį arba 720,00 Eur per metus.

36. Taigi, vadovaudamasis šio sprendimo 32–35 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatą, teismas konstatuoja, kad šalių dukros A. J. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 655,00 Eur (290,00 + 250,00 + 55,00 + 60,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – ŠPĮ) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir ŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

38. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaro 80,50 Eur sumą, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos suma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus, sudaro 574,00 Eur (655,00 - 80,50), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

39. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo draudžiama valstybės lėšomis, kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, ir jos pajamas sudarė valstybės mokama vaiko priežiūros išmoka, nuo 2022 m. gegužės 8 d. ieškovė vykdo individualią veiklą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 185–189). Ieškovės teigimu, jos pajamos šiuo metu per mėnesį sudaro apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 20). Bylos duomenimis ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, taip pat registruotino kilnojamojo turto – transporto priemonių neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 179, 181, 183–184; 2 t., b. l. 34–35).

41. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2022 m. vasario 14 d. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos iš darbinės veiklos dviejose darbovietėse laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1 368,00 Eur neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 21–25, 190–200). Atsakovo į bylą pateiktais pateiktais duomenimis, jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. sudarė apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 81–83). Bylos duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto, taip pat registruotino kilnojamojo turto – transporto priemonių neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 180, 182).

42. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kurie atsakovo teigimu apsunkina jo galimybes teikti vaikui ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą vaikui. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 11 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį su UAB „Credit Service“, kurios pagrindu pasiskolino 10 000,00 Eur sumą 84 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas kas mėnesį privalo kreditoriui mokėti 212,62 Eur dydžio kredito įmoką (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 58–60). Pažymėtina, kad pagal minėtą sutartį bendra bendra kredito kaina sudaro 7 859,59 Eur suma, t. y. beveik 80 proc. nuo paimto kredito sumos. Taip pat atsakovas su „AS Inbank filialas“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. yra sudaręs Tikslinės paskolos sutartį, kurios pagrindu elektrinio paspirtuko įsigijimui pasiskolino 2 328,00 Eur sumą 24 mėnesių laikotarpiui ir pagal kurią atsakovas kas mėnesį privalo kreditoriui mokėti 121,88 Eur kredito įmoką (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 71–75), o 2021 m. rugpjūčio 22 d. Tikslinės paskolos sutartį, kurios pagrindu mobilaus telefono įsigijimui pasiskolino 1 633,25 Eur sumą 24 mėnesių laikotarpiui ir pagal kurią atsakovas kas mėnesį privalo kreditoriui mokėti 68,05 Eur kredito įmoką (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 84–88). Be to, atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog 2021 m. gruodžio 28 d. jis su UAB „Bitė Lietuva“ sudarė sutartį, kurios pagrindu įsigijo išsimokėtinai mobilųjį telefoną už 1 231,20 Eur sumą, įsipareigodamas mokėti 24 mėnesius 51,30 Eur įrangos mokestį kas mėnesį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 89–98), o iš AB „Telia Lietuva“ 2022 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos-faktūros nustatyta, jog atsakovas iš AB „Telia Lietuva“ įsigijo mobilųjį telefoną su priklausiniais ir atsakovui buvo atidėtas mokėjimas bendrai 1 309,00 Eur sumai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 57). Taip pat atsakovas pateikė į bylą 2022 m. gegužės 13 d. su T. K. sudarytą buto nuomos sutartį, kurios pagrindu jis įsipareigojo mokėti 440,00 Eur dydžio nuomos mokestį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 76–80). Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo išlaidos pagal aukščiau nurodytas savanoriškai prisiimtas prievoles tretiesiems asmenims šiuo metu sudaro apie 450,00 Eur per mėnesį, be to, dar apie 440,00 Eur per mėnesį atsakovas moka už būsto nuomą, neskaitant komunalinių mokesčių. Tai reiškia, jog atsakovo bendra pagal prievoles per mėnesį mokėtina suma beveik atitinka jo gaunamas pajamas.

43. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamas išmokas, suapvalinus sumą, sudaro 574,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Abiejų tėvų mėnesinės pajamos iš esmės yra labai panašios (apie 1 000,00). Vertinant šalių turtinę padėtį, paminėtina tai, kad šalys nepateikė teismui banko sąskaitų nuoseklių išrašų, iš kurių būtų matyti apie šalių banko sąskaitose piniginių lėšų įplaukas ir išlaidas, t. y. apie piniginių lėšų judėjimą. Atsakovas pateikė duomenis apie turimus terminuotus (trumpalaikius ir ilgalaikius) finansinius įsipareigojimus pagal sutartis, taip pat neterminuotą finansinį įsipareigojimą pagal būsto nuomos sutartį, pagal kurias kas mėnesį moka apie 900,00 Eur. Ieškovė duomenų apie turimus trumpalaikius ar ilgalaikius finansinius įsipareigojimus byloje nepateikė. Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis galima padaryti išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Kita vertus, ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės ir socialinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas savanoriškai prisiimdamas prievoles tretiesiems asmenims, kurių bendra gražinamų įmokų suma per mėnesį siekia beveik jo pajamas, iš esmės tokiais savo veiksmais pablogino savo finansines galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nors prioritetą turėtų teikti pirmiausiai vaiko, o ne savo poreikių patenkinimui. Pažymėtina, jog iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. gegužės 29 d. įsigijo 3 (tris) mobilaus ryšio telefono aparatus už bendrą 4 100,00 Eur viršijančią sumą, taip pat 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsigijo elektrinį paspirtuką už 2 328,00 Eur sumą, t. y. minėtu laikotarpiu atsakovas iš esmės įsigijo prabangos prekes, tačiau nepateikė teismui jokių įtikinamų įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių tokių prekių pirkimo ir su tuo susijusių prievolių prisiėmimo būtinumą.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

45. Vadovaudamasis šio sprendimo 42–43 punktuose nustatytomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 44 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovo prisiimtos prievolės tretiesiems asmenims (kredito įstaigoms ir kt.), pagal kurias atsakovas kas mėnesį privalo mokėti kreditoriams bendrai apie 450,00 Eur dydžio įmokas, įrodo ne sunkesnę atsakovo turtinę padėtį, o kaip tik tokią turtinę padėtį, pagal kurią atsakovas gali sau leisti prisiimti tokio pobūdžio ir dydžio finansinius įsipareigojimus.

46. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas (tėvas) su nepilnamečiu vaiku bendrauja itin mažai (atsakovas šios aplinkybės nenuginčijo), dėl ko didžioji vaiko kasdienio auklėjimo ir priežiūros, tame tarpe ir sveikatos priežiūros, našta iš esmės yra perkelta išimtinai ieškovei, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda, todėl, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais.

47. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

48. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis šio sprendimo 47 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, taip pat prioritetiškai ginamais vaiko interesais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus bei nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 315,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

49. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Paminėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 220,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo (e. b. apyrašas, 1 t., b. l. 26–29). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, atlieka tik ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją (CK 3.65 str. 1 d.), t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sprendžiami šalių materialiniai teisiniai reikalavimai. Iš ieškovės pareikšto ieškinio, kuriame yra pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat jame pareikšto prašymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui matyti, jog tikrasis ieškovės interesas, kad vaikas išlaikymą iš tėvo gautų tiek iki kreipimosi į teismą dienos (išlaikymo įsiskolinimas), tiek nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (išlaikymo periodinės išmokos).

50. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 49 punkte padarytas išvadas, vadovaudamasis šio sprendimo 47 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, taip pat prioritetiškai ginamais vaiko interesais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 315,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

51. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

52. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

53. Šalims išaiškintina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

54. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

55. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

56. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. liepos 1 d., kuris jos skaičiavimu sudaro 7 089,00 Eur. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, ieškovė susidariusio išlaikymo įsiskolinimo sumą įrodinėja kasacinio teismo suformuluotu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi, t. y. pusės minimaliosios mėnesinės algos, nustatytos ginčo laikotarpiu, dydžiu.

57. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (2020 m. sausio 1 d.–2022 m. liepos 1 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukters išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėnesių laikotarpį (iki kreipimosi į teismą dienos) laikytinas pagrįstu (CPK 178, 185 str.).

58. Šio sprendimo 26 punkte paminėta kasacinio teismo praktika, pagal kurią nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Taip pat šio sprendimo 37 punkte paminėta kasacinio teismo praktika, kurioje suformuluota taisyklė, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir ŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Pažymėtina, jog ieškovė patvirtino, kad jai visu ginčo laikotarpiu buvo mokama išmoka vaikui („vaiko pinigai“).

59. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog 2020 m. minimalioji mėnesinė alga sudarė 607,00 Eur sumą neatskaičius mokesčių arba 447,23 Eur atskaičius mokesčius, o išmoka vaikui pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį sudarė 68,25 Eur. 2021 m. minimalioji mėnesinė alga sudarė 642,00 Eur sumą neatskaičius mokesčių arba 468,41 Eur atskaičius mokesčius, o išmoka vaikui pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį sudarė 70,00 Eur. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudarė 730,00 Eur sumą neatskaičius mokesčių arba 533,65 Eur atskaičius mokesčius, o išmoka vaikui pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį sudarė 73,50 Eur. Nuo 2022 m. birželio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudaro 730,00 Eur sumą neatskaičius mokesčių arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius, o išmoka vaikui pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį sudarė 80,50 Eur.

60. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis šio sprendimo 58 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad atsakovo įsiskolinimas teikiant vaikui išlaikymą viso sudaro 6 049,30 Eur (447,23 - 68,25) / 2) x 12 mėn.) + (468,41 - 70,00) / 2) x 12 mėn.) + (533,65 - 73,50) / 2) x 5 mėn.) + (549,65 - 80,50) / 2) x 1 mėn.) sumą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta įsiskolinimo suma neviršija pusės tuo metu nustatyto minimaliojo mėnesinio atlyginimo dydį, kuri iš esmės pripažintina preziumuotina, minėta išlaikymo įsiskolinimo suma pripažintina įrodyta (CPK 178, 185 str.).

61. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš viso 6 049,30 Eur už 30 mėnesių.

62. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 6 049,30 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

63. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

65. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-733-3886 ieškovė D. S. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (e. b. priedas, 1 t., b. l. 6–8).

66. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 25 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-8112 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei D. S. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 380,00 Eur (el. b. priedas, b. l. 12–14). Atsakovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

67. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 88 proc. patenkintų turtinių reikalavimų (90,5 proc. patenkintų reikalavimų dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 85,3 proc. – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 2).

68. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 334,40 Eur (380,00 x 0,88) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

69. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-733-3886 pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 221,00 Eur (315,00 x 12) + 6 049,30) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

70. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 11,83 Eur (13,44 x 0,88) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

71. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 232,83 Eur (221,00 + 11,83) suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų ir 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 049,30 Eur (šešių tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų 30 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo E. R. ., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su dukra, suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir vietą ne vėliau nei prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. R. J,, a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 232,83 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 83 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski