Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. K. ieškinį atsakovui O. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. gegužės 17 d. priimtas ieškovės J. S. K. ieškinys atsakovui O. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo O. K. laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams E. ir E. K., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; taip pat prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų, nesilankant bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaikus, nesirūpina jų buitimi, su vaikais negyvena, nebendrauja, todėl turi būti priteistas laikinas išlaikymas vaikams. Taip pat nurodo, kad iš atsakovo ieškovė nuolat patiria psichologinį smurtą, persekiojimą, nepilnametes dukras traumuojančios aplinkos egzistavimą. Kadangi atsakovas turi nuo buto raktus, tai bet kada ateina, susirenka įvairius daiktus, grasina išmesti iš buto ar pro balkoną. Su atsakovu santykiai yra konfliktiški, o vaikams reikia saugios aplinkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog skundžiama nutartis nėra pagrįsta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei byloje esančia medžiaga ir įrodymais, atitinkamai – neteisėta, todėl naikintina. Be to, tiek ieškovės prašymas taikyti aptariamą laikinąją apsaugos priemonę ir jo motyvacija, tiek teismo nutartis taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nesant jokio faktinio pagrindo, žeidžia atsakovą psichologiškai ir morališkai, nes ieškovės prašyme nurodyta motyvacija ir atitinkamos teismo nutarties faktas byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui sudaro nepagrįstą, klaidinantį įspūdį kaip neva smurtaujantį asmenį, keliantį grėsmę tiek ieškovei, tiek atsakovo nepilnametėms dukterims.

12. Apelianto nuomone, kad tiek teismo jam skirtas įpareigojimas civilinės bylos nagrinėjimo metu gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių dukterų (jau nekalbant apie tai, kad toks įpareigojimas neturi jokio faktinio pagrindo), taip neva „apsaugant vaikų neturtinius interesus nuo realios grėsmės“, tiek tokio pobūdžio įpareigojimo nebuvimas (šios laikinosios apsaugos priemonės nepritaikymas), negali niekaip įtakoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar padaryti jo įgyvendinimą neįmanomu. Ir šį teiginį įrodo elementari aplinkybė - ieškovė ieškinyje nereikalauja laikinai ar nuolat apriboti jo valdžią vaikams, o priešingai, nurodo, kad „siekiant, kad tėvo ir vaikų ryšys ateityje nenutrūktų“, tikslinga nustatyti tam tikrą mano bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką. O pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaikais „tvarką“ atsakovas negalės su jomis nebendrauti tiesiogiai ir beparpiškai, juolab nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, yra akivaizdus prieštaravimas tarp pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio reikalavimo dėl būsimo bendravimo su nepilnametėmis dukrerimis. Savo ruožtu, net ir laikinas atsakovo nebendravimas su dukterimis, tikrai nepasitarnaus vaikų teisei ir interesui bendrauti su abiem tėvais ir ieškovės nurodytam tikslui „kad tėvo ir vaikų ryšys ateityje nenutrūktų“. Priešingai, net ir laikinas nepagrįstas ryšių tarp apelianto ir nepilnamečių dukterų nutraukimas, neigiamai paveiks vaikų teises ir teisėtus interesus.

13. Apelianto nuomone, aptariama laikinoji apsaugos priemonė neturi jokio faktinio pagrindo. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad ieškovė „nurodo, kad iš atsakovo ieškovė nuolat patiria psichologinį smurtą, persekiojimą, nepilnametes dukras traumuojančios aplinkos egzistavimą. Kadangi (atsakovas) turi buto raktus, susirenka įvairius daiktus, grasina išmesti iš buto ar pro balkoną. Su atsakovu santykiai yra konfliktiški, o vaikams reikia saugios aplinkos“. Atkreipia dėmesį, kad tai tik ieškovės niekuo objektyviu nepagrįsti teiginiai.

14. Pastarieji teiginiai dėl smurto, persekiojimo, traumuojančios aplinkos egzistavimo ir pan. paneigiami skundžiamos teismo nutarties teiginiu, kad „šalys kartu negyvena nuo 2021 m. sausio mėnesio“. Sunku įsivaizduoti kaip aš galiu sąlygoti smurto, persekiojimo ir traumuojančios aplinkos atsiradimą ir buvimą, jeigu jau daugiau nei metus su ieškove negyvename kartu (pagal pirmosios instancijos teismo nutartį).

15. Nurodo, kad aptariama teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė stipriai pažeidžia mano asmeninius turtinius ir neturtinius interesus, nes aš neturiu kito būsto, kur galėčiau gyventi. Savo ruožtu, ieškovė nuosavybės teisėmis valdo kitą būstą - įrengtą 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį šiuo metu nuomoja tretiesiems asmenims.

16. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra galimas, jeigu ieškovė “tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą“, t. y. teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti betarpiškai susijusi su ieškinio reikalavimu, kad apsaugoti ir užtikrinti galimai ateityje tenkintino ieškinio reikalavimo ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą ir įvykdymą.

17. Savo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės J. S. K. ir šalių nepilnamečių dukterų E. K. ir E. K., nesilankant bute adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė grindžia teiginiais apie neva egzistuojantį jos atžvilgiu taikomą fizinį ir psichinį smurtą, ir ieškinio priedais (2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, Nr. 01-1-38288-21 ir 2022 m. kovo 15 d. pažyma Nr. 62-SKPC/62).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria įpareigotas atsakovas O. K. gyventi skyrium nuo ieškovės J. S. K. ir nepilnamečių vaikų E. K. bei E. K., nesilankant bute adresu (duomenys neskelbtini).

24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

25. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.

27. Iš apelianto atskirojo skundo matyti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas netinkamu, nepilnu faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės pateiktą prašymą, vertinimu. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei byloje esančia medžiaga ir įrodymais. Taip pat nurodo, kad ieškovės nurodomi neva „konfliktiški“ santykiai, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti skundžiamą laikinąją apsaugos priemonę – apriboti jo turtines ir neturtines teises naudotis jam priklausančiu vieninteliu būstu, įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių dukterų, ir nesilankyti jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Vien tik bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas (net ir dėl vieno iš sutuoktinių kaltės), nesudaro pagrindo taikyti ginčijamą drastišką laikinąją apsaugos priemonę.

28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančių įrodymų visuma ir įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sutinka su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei byloje esančia medžiaga ir įrodymais.

29. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23, 63 punktus; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).

30. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tenkino ieškovės prašymą įpareigojo atsakovą O. K. gyventi skyrium nuo ieškovės J. S. K. ir nepilnamečių vaikų E. K. bei E. K. nesilankant bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė bei nepagrindė minėtos laikinosios apsaugos priemonėmis taikymo pagrįstumo nei faktinėmis aplinkybėmis, nei byloje esančiais įrodomais.

31. Kaip jau nurodyta 25 nutarties punkte, pagrindas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. vieno sutuoktinio įpareigojimo gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taikymui yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

32. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad taip pat tenkina ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą O. K. gyventi skyrium nuo ieškovės J. S. K. ir nepilnamečių vaikų E. K. bei E. K. ,nesilankant bute adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau visiškai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo dėl būtinumo taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, nesudaro pagrindo laikinųjų apaugos priemonių taikymui, ar vienareikšmei išvadai, jog konfliktų kilimo priežastis yra būtent atsakovo veiksmai, ar kad jo veiksmai yra sukeliantys nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, kenkiantys jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžiantys jo teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas iki teisminis tyrimas Nr. 01-1-38288-2, kuris ikiteisminio tyrimo institucijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu nutrauktas bei konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu yra nutraukiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o kitų byloje duomenų dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo byloje nepateikta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovo veiksmais yra pažeidžiami ieškovės, vaikų interesai.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Pažymėtina ir tai, jog šalių, šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių.

35. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad būtent atsakovo veiksmais yra pažeidžiami ieškovės, vaiko interesai, dėl ko nėra pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, teisiškai nereikšmingais laikytini atskirojo skundo argumentai dėl to, ar atsakovas turėtų galimybes įgyvendinti prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, todėl šalių argumentai kas yra kaltas dėl tarpusavio konfliktų, bus išnagrinėti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Dėl procesinės bylos baigties.

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

38. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigoti atsakovą O. K., gyventi skyrium nuo ieškovės J. S. K. ir nepilnamečių vaikų E. K. bei E. K., nesilankant bute adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigoti atsakovą O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo ieškovės J. S. K. ir nepilnamečių vaikų E. K. bei E. K., nesilankant bute adresu(duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.