- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-184-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00330-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- K. A., R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2129-558/2024 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams K. A., R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirmenybės teisės pirkti parduodamas turto dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe, pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. S. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. pripažinti 2022 m. birželio 10 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 4200 (toliau ir ginčo sutartis), kuria atsakovė R. P. (toliau ir atsakovė) perleido atsakovui K. A. (toliau ir atsakovas) žemės sklypo 150/257 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o K. A. perdavė R. P. nuosavybėn 5/286 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su 7 000 Eur priemoka, pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui N. S. pirkėjo teises ir pareigas pagal sutartį;
1.2. taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti atsakovui K. A. nuosavybės teisę į žemės sklypo 5/286 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. P. grąžinti nuosavybės teisę į 150/257 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.3. nustatyti, kad atsakovė R. P. pardavė, o ieškovas N. S. pirko 150/257 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis už 7 000 Eur;
1.4. nustatyti, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perveda į atsakovės nurodytą sąskaitą 7 000 Eur už 150/257 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.5. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. ieškovas, atsakovas ir tretysis asmuo K. M. nuosavybės teise valdo 5,1400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 72/257 dalys žemės sklypo, atsakovui – 300/514, trečiajam asmeniui – 35/257 dalys žemės sklypo.
2.2. Atsakovas nuosavybės teises į 300/514 dalis žemės sklypo įgijo 2022 m. birželio 10 d. mainų sutarties pagrindu (toliau – mainų sutartis). Remiantis šia sutartimi, atsakovas perdavė kitai atsakovei R. P. 5/286 dalis, t. y. 0,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) o R. P. perdavė K. A. 150/257 dalių (Sutartyje klaidingai nurodyta – 0,3000 ha), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2.3. Atsakovas kitoje byloje yra pareiškęs ieškinį žemės sklypo bendraturčiams N. S. ir K. M. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-63-922/2024). Minėtos bylos nagrinėjimo metu ieškovui tapo žinoma, kad mainų sutartimi buvo faktiškai sudarytas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris, įforminant jį kaip mainų sutartį, t. y. atsakovų mainai buvo vykdomi su 7 000 Eur priemoka, kuriuos atsakovas K. A. prieš sutarties sudarymą pervedė į atsakovės R. P. sąskaitą.
2.4. Atsakovų sudaryta mainų sutartis turėtų būti įvertinta kaip apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą, t. y. ginčo žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, kuris su atsakove galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu ieškovas, kaip bendraturtis, nebūtų siekęs įgyvendinti įstatyme įvirtintos jo pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančia parduodamą dalį ta kaina ir sąlygomis, kuri ji parduodama (CK 4.79 str. 1, 2 dalys).
Šalies argumentai
2.5. Ieškovas prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio padavimo, kadangi apie apsimestinio sandorio aplinkybes, įskaitant ir tai, kad tarp šalių buvo sudaryti du sandoriai, ieškovas sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus kitoje civilinėje byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Su pačia mainų sutartimi ieškovas susipažino tik 2024 metų sausio mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia asmenims sudaryti mainų sandorius su priemoka. 2022 m. birželio 10 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 4200, tvirtino notaras, šiam sandoriui sudaryti buvo gauti visi reikiami dokumentai ir leidimai, sandoris įregistruotas viešame registre. Sudarant mainų sutartį bendraturčio pirmenybės teisės garantija netaikytina, todėl nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu. Atsakovo nuomone, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą be svarbios priežasties. Apie tai, kad 150/257 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku vietoje R. P. tapo atsakovas, ieškovui tapo žinoma dar 2022 m. liepos 1 d., kai jam buvo įteiktas pasiūlymas nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad priemokos mokėjimas pagal mainų sutartį nedaro tokios sutarties negaliojančia ar niekine, todėl nėra pagrindo pripažinti notariškai patvirtintą sutartį apsimestiniu sandoriu. Nuo mainų sutarties sudarymo praėjo vieneri metai ir aštuoni mėnesiai. Ieškovui jau seniai žinoma, kad atsakovė nėra ginčo žemės sklypo dalies savininkė, niekada šios aplinkybės neslėpė, šią aplinkybę žino ne tik ieškovas, bet kiti giminaičiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovui N. S. iš atsakovo K. A. 790 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės R. P. – 990 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš kiekvieno atsakovo po 28,08 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. K. A. ir R. P. 2022 m. birželio 10 d. sudarė mainų sutartį, kuria K. A. perleido R. P. asmeninėn nuosavybėn 5/286 dalis (0,0500 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį 150/257 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o R. P. perdavė K. A. asmeninėn nuosavybėn 150/257 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 5/286 dalis, t. y. 0,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
6.2. Mainų sutarties III skyriaus trečiame skirsnyje įtvirtinta, kad daiktai mainomi su 7 000 Eur priemoka, kurią K. A. įmokėjo į R. P. vardu atidarytą banko sąskaitą prieš pasirašant ir patvirtinant šią sutartį.
6.3. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė išmainyto žemės sklypo 5/286 dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4909, t. y. praėjus nepilnai dviem mėnesiams po mainų sutarties sudarymo, pardavė atsakovui K. A..
6.4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikė į bylą 2024 m. rugpjūčio 5d. susitarimą, notarinio registro Nr. 4464, pagal kurį K. A. ir R. P. susitarė nutraukti aukščiau nurodytą mainų sutartį šiomis sąlygomis: R. P. grąžina K. A. nuosavybės teise 5/286 dalis, t. y. 0,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 7 000 Eur sumą, pervesdama ją į atsakovo sąskaitą prieš pasirašant šį susitarimą, o K. A. grąžina R. P. nuosavybės teise 150/257 dalis, t. y. 3,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
6.5. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad ginčo sklypo dalis 2024 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo pagrindu 2024 m. rugpjūčio 6 d. įregistruota R. P. vardu.
7. Teismas pažymėjo, kad nors ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisės grįžo į pradinę padėtį, tačiau ieškovo atstovė prašė, jog teismas ex officio pripažintų notaro 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą atsakovų susitarimą dėl mainų sutarties nutraukimo niekiniu, nes mainų sandoris jau yra pasibaigęs (įvykdytas), todėl notaras neturėjo teisės tvirtinti tokio susitarimo.
8. Teismas nurodė, kad atsakovams sudarius 2024 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą nutraukti mainų sutartį ir ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisei grįžus į pradinę padėtį, nebeliko ieškinio dalyko (mainų sutarties) ir nebeliko ieškinio pagrindo (ieškovo teisės šiuo metu niekaip nėra pažeistos, jam kaip bendraturčiui neužkirstas kelias pasinaudoti įstatyme įtvirtinta pirmenybės teise pirkti žemės sklypą).
9. Teismo vertinimu, niekinio sandorio teisiniai padariniai yra taikomi tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas pripažinti susitarimą nutraukti mainų sutartį negaliojančia gali tik esant iškeltam atitinkamam ieškovo reikalavimui, pareikštam ieškinio forma.
10. Iš pateikto į bylą 2024 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo nutraukti mainų sutartį turinio teismas nustatė, kad atsakovai susitarė nutraukti mainų sutartį, nes R. P. neatskleidė ir nutylėjo faktą, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka sklypo ribų ir yra atlikti netikslūs matavimai (susitarimo 3 punktas). Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad ši aplinkybė, jog ginčo žemės sklypo ribos neatitinka ir yra netikslūs matavimai, patvirtinta ir nagrinėjamoje Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. e263-922/2024 esantys duomenys. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad sudarant mainų sutartį, o ją vėliau nutraukus negalėjo būti atsakovui K. A. žinoma, kad faktinės ir preliminarios žemės sklypo ribos skyrėsi, nes ši aplinkybė paaiškėjo vėliau. Aukščiau aptartoje civilinėje byloje pats N. S. inicijavo ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie iki šiol nėra atlikti dėl paties ieškovo ir kito bendraturčio veiksmų. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Susitarimas nutraukti mainų sutartį yra niekinis, kadangi nėra nustatyti akivaizdūs sandorio negaliojimo pagrindai.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovai negalėjo abipusiu susitarimu nutraukti mainų sutarties, nes šis sandoris yra pasibaigęs (įvykdytas), o notaras neturėjo teisės tvirtinti tokio susitarimo. Teismas pažymėjo, kad šalys abipusiu sutarimu gali nutraukti sutartis (galioja sutarčių laisvės principas), tik sutarties nutraukimas negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Antra, toks sutarties nutraukimas tenkina sutarties šalių valią, eliminuoja ateityje galinčius iškilti tam tikrus ginčus, taikiai užbaigia šalių teisinius santykius, taip sutaupant laiką ir finansus. Anot teismo, šiuo atveju atsakovų susitarimas nutraukti juos siejusią mainų sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Svarbus aspektas yra tai, kad esant šalių abipusiam susitarimui dėl sutarties nutraukimo, nėra būtinas sutarties sąlygų pažeidimas (CPK 6.217 straipsnis). Nelikus ieškinio dalykui (mainų sutarčiai), teismas nutarė nepasisakyti dėl jos (ne)teisėtumo ir senaties termino (ne)taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovo ieškinys yra atmestas, tai nepaneigia ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad būtent atsakovų veiksmai sąlygojo kreipimąsi į teismą (ir tuo pačiu bylinėjimosi išlaidų susidarymą). Ieškovas, pateikdamas ieškinį, o teismas išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, laikė, kad ieškovo ieškinys (jo dalykas) yra tinkamai suformuluotas, t. y. ieškovas turėjo teisę ginčyti tuo metu galiojusią mainų sutartį. Atsakovams sudarius 2024 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą nutraukti mainų sutartį ir ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisei grįžus į pradinę padėtį, nebeliko ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo. Tai reiškia, kad atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimą ir šios išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų. Tačiau, teismo vertinimu, dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra kaltas ir pats ieškovas, t. y. žinodamas, kad nelikus ieškinio dalyko ir kad toks ieškovo reikalavimas nesukels jam teisinių pasekmių, jis be jokio teisinio pagrindo tęsė bylos nagrinėjimą, nors teismas ir bandė jam paaiškinti tokio veikimo pasekmes.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikė į bylą susitarimą dėl mainų sutarties nutraukimo (DOK-33768), o ieškovas 2024 m. rugsėjo 9 d. atsikirsdamas į tai 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė procesinių dokumentų analizę (DOK-34768) ir toliau tęsė bylos nagrinėjimą, dėl ko susidarė 170 Eur bylinėjimosi išlaidos (2024-09-11, DOK – 35338), teismas šių išlaidų ieškovui iš atsakovų nepriteisė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
14. Įvertinęs tai, kad atsakovas nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už teismo posėdžio pasirengimą bei atstovavimą jame (2024-09-12, DOK – 35589), šias išlaidas teismas priteisė iš ieškovo, nes ieškovui toliau netęsus bylinėjimosi, šios išlaidos nebūtų susidariusios (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
15. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo 1 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios lygiomis dalimis, t. y. po 990 Eur, priteistinos iš atsakovų. Atlikęs priteistų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 790 Eur (990 Eur – 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas N. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nagrinėdamas bylą teismas nevertino 2022 m. birželio 10 d. ginčijamo sandorio (mainų sutarties) sudarymo teisėtumo ir jo aplinkybių, atsakovų elgesio, kuris patvirtina tikrąją šalių valią – sudaryti ne mainų, bet pirkimo – pardavimo sandorį, kas lėmė ieškovo, kaip daikto bendraturčio, teisių pažeidimų. Atsakovo teismo nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo ribomis, kadastriniais matavimais ir pan., neatitinka tikrovės ir prieštarauja ne tik rašytiniams bylos įrodymams, bet ir paties atsakovo pozicijai.
16.2. Ginčijama 2022 m. birželio 10 d. mainų sutartis vertintina kaip apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą, t. y. ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį, kuris su atsakove galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu ieškovas, kaip žemės bendraturtis, nebūtų siekęs įgyvendinti įstatyme įvirtintos jo pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančia parduodamą žemės sklypo dalį ta kaina ir sąlygomis, už kurį ji parduodama.
16.3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad akivaizdžiai apsimestinis mainų sandoris 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo nutrauktas. Iš bylos įrodymų matyti, kad atsakovė R. P. realiai iš atsakovo neįgijo 5 arų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pati patvirtino, kad šis žemės sklypas jai buvo nereikalingas. Tačiau teismas ieškovo ieškinio iš esmės neišnagrinėjo. Nors ieškovas šioje byloje neginčijo atsakovų 2022 m. liepos 11 d. sudarytos žemės pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau teismas turėjo ex officio pripažinti šį sandorį negaliojančiu kaip akivaizdžiai niekinį sandorį.
16.4. Tai, kad atsakovai sudarė ir teismui pateikė neteisėtą 2024 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą dėl mainų sutarties nutraukimo, negalėjo būti savarankišku pagrindu atmesti ieškovo ieškinį. Tokius būdu teismas užkirto kelią apeliantui ginti savo, kaip žemės bendraturčio teises ir įgyti ginčo objektą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atsakovas, taip užtikrinant CK 4.79 straipsnyje įtvirtintą teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe.
16.5. Teismas kitos civilinės bylos Nr.e2-63-922/2024 aplinkybes įvertino vadovaudamasis išimtinai atsakovo išdėstyta pozicija, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši pozicija buvo prieštaringa, nelogiška ir akivaizdžiai prieštaraujanti rašytiniams įrodymams tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek kitoje civilinėje byloje Nr. e2- 63-922/2024.
16.6. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovų 2024 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimo motyvas nutraukti mainų sutartį dėl to, kad nebuvo atlikti ginčijamo žemės sklypo kadastriniai matavimai, yra tik formalus ir fiktyvus pretekstas nutraukti mainų sutartį. Nei vienas iš atsakovų niekada nebuvo užsakę jokių ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų. Klaidingais, tikrovės neatitinkančiais pagrindais ir pramanytu pretekstu sudarytas Susitarimas teismo privalėjo būti įvertintas kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris, tačiau teismas, net ir esant akivaizdžiai nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei prieštaringiems šalių aiškinimams, šio sandorio neįvertinimo pagal CK 1.81 straipsnio taisykles, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
16.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimus, nes taikos sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, o teismui pateiktame Susitarime dėl mainų sutarties nutraukimo ieškovas nėra šio Susitarimo šalis. Tačiau bylos šalims net ir sudarius taikų susitarimą, teismas turėtų tokią sutartį patikrinti ir, esant atitinkamiems pagrindams, ją patvirtinti.
16.8. Bylinėjimosi išlaidos susidarė ir nuolat auga tik dėl atsakovų veiksmų. Atsakovas tendencingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl jam turėtų būti taikomos CPK 95 straipsnio nuostatos ir toks asmuo turėtų sulaukti atsakomybės. Atsakovas teismo procesus naudoja kaip įrankį savo verslo gerovei sukurti. Naudodamasis įstatymų spragomis kuria savo verslą nepasydamas nei moralės, nei sąžinės. Atsiėmęs pinigus iš R. P. šio fakto teismui neatskleidė ir netgi pasiūlė ieškovui pirkti sklypo dalį už 8000 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. P. prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Kadangi aplinkybės dėl objektų verčių nelygiavertiškumo ir priemokos sumokėjimo pačios savaime nenulemia sandorio apsimestinumo, turi būti nustatyta, ar dėl turto mainų įvyko realus apsikeitimas daiktais, aiškinamasi tikrieji sandorio šalių ketinimai, tikslai, atsižvelgiama į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Kadangi atsakovų 2022 m. birželio 10 d. sudaryta sutartis atitiko mainų sutarties kriterijus ir sąlygas, pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ši sutartis yra akivaizdžiai niekinis ir negaliojantis sandoris nuo jo sudarymo momento.
Atsiliepimas
17.2. Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovams sudarius 2024 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimą nutraukti mainų sutartį ir ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisei grįžus į pradinę padėtį, nebeliko ieškinio dalyko (mainų sutarties) ir nebeliko ieškinio pagrindo (ieškovo teisės šiuo metu niekaip nėra pažeistos, jam kaip bendraturčiui neužkirstas kelias pasinaudoti įstatyme įtvirtinta pirmenybės teise). Šiuo atveju atsakovai, visų pirma, minėtu Susitarimu nutraukė ginčijamą mainų sutartį; antra, žemė sklypo dalis grįžo atsakovei taip, kaip pagal ieškinį reikalavo ieškovas, t. y. įvyko prašoma taikyti dvišalė restitucija.
17.3. Atsakovės nuomone, sutarties šalys gali nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu, vienašaliu aktu arba kreipiantis į teismą. Sutartis tarpusavio susitarimu gali būti nutraukiama visada, išskyrus atvejus kuomet šalys sutartyje nustato sąlygas, kurioms esant sutartis gali būti nutraukiama tik teismo keliu. Atsakovai, sudarydami ginčijamą mainų sandorį, nenumatė, jog sandoris gali būti nutraukiamas tik teismo būdu. Atsižvelgiant į tai, atsakovai turėjo teisę sudaryti susitarimą dėl mainų sutarties nutraukimo. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog mainų sandoris buvo įvykdytas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu susitarimu yra pažeidžiamos imperatyvios teisės normos.
Šalies argumentai
17.4. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl senaties termino praleidimo nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas terminą atnaujinti. Pažymi, jog civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo iškelta pagal 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovo pareikštą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (c. b. Nr. e2-63-922/2024). Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog dar iki atsakovui pareiškiant ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teisme, ieškovas puikiai žinojo apie pasikeitusį žemės sklypo bendraturtį.
17.5. Atsakovė prašo prijungi papildomus naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti civilinėje byloje, t. y. atsakovės susirašinėjimą SMS pranešimais su ieškovo motina bei trečiuoju asmeniu K. M.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme ji neturėjo atstovo, todėl negalėjo žinoti apie šių įrodymų įrodomąją galią.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. A. prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. Apeliantas tiek savo ieškinį, tiek apeliacinį skundą, kad realiai tarp atsakovų buvo sudaryta ne mainų, o pirkimo – pardavimo sutartis, iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog mainų sandoriu vienai iš sutarties šalių buvo sumokėta 7 000 Eur suma, už kurią jis tikisi įsigyti ginčo sklypo dalį, tačiau apeliantas neteisingai traktuoja atsakovų sudarytą mainų sutartį ir savo motyvais klaidina teismą. Apelianto ginčijamas sandoris dėl apsikeitimo nekilnojamuoju turtu iš esmės atitinka CK 6.432 straipsnyje įtvirtintą mainų sutarties esmę ir neleidžia spręsti, kad jis akivaizdžiai yra niekinis. Be to, byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad mainomi žemės sklypai nėra lygiaverčiai. Aplinkybė, kad mainant daiktus papildomai buvo sumokėta pinigų suma, taip pat neleidžia daryti išvados, jog šalys iš tikrųjų sudarė pirkimo – pardavimo, o ne mainų sandorį.
Šalies argumentai
18.2. Apeliantas prašo perkelti jam pirkėjo teises, įpareigojant jį sumokėti atsakovei R. P. tik 7000 Eur be atsakovo perduotos 5/286 žemės sklypo dalies vertės, kas rodo, kad apeliantas nesutinka už ginčo žemės sklypo dalį mokėti tikrosios kainos. Tai patvirtina ir apelianto apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad bandant sudaryti taikos sutartį ir atsakovui 2024 m. gegužės 15 d. pasiūlius ieškovui pirkti ginčo sklypo dalį už 8000 Eur, apeliantas su tokiu pasiūlymu nesutiko.
18.3. Paprastai apsimestiniai sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes apsimestinio sandorio šalys, sudarydamos tokį sandorį slepia tikrąją savo valią, todėl yra būtina pareikšti atitinkamus reikalavimus, kurie leistų apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, teikti įrodymus dėl aplinkybių, kuriomis šalis remiamasi kaip savo reikalavimų pagrindu, sudarytų sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip pat teikti įrodymus į bylą, kadangi kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju apeliantas nepareiškė byloje reikalavimo dėl atsakovų R. P. ir K. A. 2024 m. rugpjūčio 05 d. Susitarimo, notarinio reg. Nr. 4464.
18.4. Teismas pagrįstai ex officio nepripažino 2024 m. rugpjūčio 05 d. Susitarimo niekiniu, kadangi akivaizdaus šio sandorio negaliojimo pagrindo nebuvo. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, nesant apelianto reikalavimo pripažinti notariškai patvirtintą 2024 m. rugpjūčio 05 d. Susitarimą negaliojančiu, teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nesprendė šalių ginčo. Atitinkamai teismui nebuvo pagrindo spręsti ir dėl 2022 m. birželio 10 d. mainų sutarties, notarinio registro Nr. 4200, negaliojimo, nes esant nenuginčytam šalių Susitarimui nutraukti mainų sutartį, vien tik mainų sandorio pripažinimas niekiniu nesukels šalims jokių teisinių pasekmių.
18.5. Apeliantas neveikė kaip apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, visas mainų sandorio aplinkybes jis galėjo ir turėjo išsiaiškinti žymiai anksčiau, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo jau 12 mėnesių buvo nagrinėjamas teisme, tačiau jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti, į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, nenurodydamas jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir aplinkybių, kas jam trukdė gauti mainų sutartį iš karto, kai jam tapo žinoma apie žemės savininkų pasikeitimą, ar gavus procesinius dokumentus iš teismo, kurios sudarytų pagrindą termino atnaujinimui.
18.6. Atsižvelgiant į tai, kad po to, kai buvo pateiktas į bylą atsakovų R. P. ir K. A. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimas nutraukti mainų sutartį, nebeliko ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo, o apeliantas ir toliau tęsė bylos nagrinėjimą, teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų dalies, kurias apeliantas patyrė po minėto Susitarimo pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. P. pateikė naujus įrodymus – ieškovės susirašinėjimą SMS žinutėmis su ieškovo motina ir trečiuoju asmeniu K. M., kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė neturėjo atstovo, todėl nežinojo apie prašomų prijungti prie bylos įrodymų įrodomąją galią ir jų reikšmę nagrinėjamam ginčui spręsti (2 t., b. l. 101-114).
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Taigi, CPK 314 straipsnyje yra suformuluotos taisyklės, kada apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).
22. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė turėjo teisę ir galimybę pateikti nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Tai, kad atsakovė neturėjo teisme atstovo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, tame tarpe ir teisė teikti naujus įrodymus. Be to, atsakovė nenurodo, kokias bylai svarbias aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti prašomi prijungti įrodymai, o vėlesnis tokių įrodymų pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi kita šalis (apeliantas ir kt. dalyviai) turėtų teisę pateikti savo paaiškinimus dėl naujų įrodymų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą.
23. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovės prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo kaip nepagrįstą.
24. Atmetus atsakovės prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto atskirai raštu šiuo klausimu išsakytos nuomonės (2024-12-11 DOK-29044), o kitus paminėtame dokumente ( DOK-29044) nurodytus teiginius vertina kaip apeliacinio skundo papildymą ir šį dokumentą atsisako priimti vadovaudamasi CPK 323 straipsnio nuostatomis (pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama).
Dėl apeliacinio skundo ribų
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas vadovaujantis CPK 312, 320 straipsnio taisyklėmis.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2022 m. birželio 10 d. ginčijamo sandorio (mainų sutarties) sudarymo dalyvaujantys byloje asmenys buvo 5,1400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui N. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 72/257 dalys žemės sklypo, atsakovei R. P. – 300/514 dalys žemės sklypo, trečiajam asmeniui K. M. – 35/257 dalys žemės sklypo (1 t., b. l. 8-9, 11-21).
27. K. A. (atsakovas) ir R. P. (atsakovė) 2022 m. birželio 10 d. sudarė notarinę mainų sutartį (notarinio registro Nr. 4200), pagal kurią K. A. perleido atsakovei nuosavybėn 5/286 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o R. P. mainais į šią žemės sklypo dalį perleido atsakovui jai nuosavybės teise priklausančią žemė sklypo dalį – 150/257 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas). Mainų sutarties III skyriaus 3 dalimi sandorio šalys susitarė, kad daiktai mainomi su 7 000 Eur priemoka, kurią K. A. pervedė į R. P. banko sąskaitą prieš pasirašant šią sutartį (1 t., b. l. 11-21).
28. Atsakovė išmainyto žemės sklypo 5/286 dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4909, pardavė atsakovui K. A. (1 t., b. l. 88-89).
29. Atsakovai 2024 m. rugpjūčio 5 d. notariniu susitarimu, notarinio registro Nr. 4464 (toliau ir 2024m. rugpjūčio 5 d. Susitarimas), nutarė nutraukti 2022 m. birželio 10 d. mainų sutartį (toliau – ginčo sutartis (sandoris)) tokiomis sąlygomis: R. P. grąžina K. A. nuosavybės teise 5/286 dalis, t. y. 0,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 7 000 Eur sumą (priemoką), pervesdama ją į atsakovo banko sąskaitą prieš pasirašant šį susitarimą, o K. A. grąžina R. P. nuosavybės teise 150/257 dalis, t. y. 3,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Susitarimo 3 punkto sąlygos matyti, kad ginčo sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovė neatskleidė ir nutylėjo faktą, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka sklypo ribų ir yra atlikti netikslūs matavimai (2t., b. l. 3-6).
30. Nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas vėl įregistruotas atsakovės R. P. vardu (2 t., b. l. 7-8).
31. Ieškovas 2024 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) pripažinti 2022 m. birželio 10 d. mainų sutartį negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu (kaip apsimestinį sandorį) ir perkelti ieškovui pirkėjo teises į 150/257 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2) taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti atsakovui nuosavybės teisę į 5/286 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei grąžinti nuosavybės teisę į 150/257 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
3) nustatyti, kad atsakovė pardavė, o ieškovas pirko 150/257 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur;
4) nustatyti, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perveda į atsakovės nurodytą sąskaitą 7 000 Eur už 150/257 dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
32. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendime, be kita ko, konstatavęs, kad atsakovams 2024 m. rugpjūčio 5 d. sudarius Susitarimą, kurio ieškovas šioje byloje neginčija, ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisė grįžo į pradinę padėtį, todėl nebeliko ieškinio dalyko (mainų sutarties) ir nebeliko ieškinio pagrindo (ieškovo teisės šiuo metu niekaip nėra pažeistos).
33. Apeliacinius skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą, kadangi teismas iš esmės neišnagrinėjo ieškovo ginčijamo sandorio (mainų sutarties) teisinių pagrindų ir nepasinaudodamas ex officio (savo iniciatyvos) teise panaikinti 2024 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimą, negrįstai atsisakė ginti ieškovo teises.
Dėl pažeistų teisių gynimo būdo
34. Civilinių teisių gynimo būdus reglamentuoja CK 1.138 straipsnis. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti.
35. Vienas iš teisės gynimo būdų – tam tikrų teisių pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). CK 4.79 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
36. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu, perkelti jam pirkėjo teises, įpareigojant ieškovą per teismo nustatytą terminą pervesti į atsakovės sąskaitą 7 000 Eur.
37. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022, 33 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi asmuo turi siekti apginti galimai pažeistas teises.
39. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad iškėlus bylą teisme, atsakovai, sudarydami 2024 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimą, nutraukė ginčijamą 2022 m. birželio 10 d. sandorį (mainų sutartį) ir grįžo iki šio sandorio buvusią padėtį, t. y. ginčijama 150/257 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis grįžo atsakovės R. P. nuosavybėn, o 5/286 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir 7 000 Eur priemoka buvo grąžinta atsakovui K. A.. Pažymėtina, kad ginčijamos žemės sklypo dalies grąžinimo ir jos savininko (atsakovės) faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (2 t., b. l. 7-8). Sutinkamai su CK 4.462 straipsniu, įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas). Taigi, teismo įgaliojimas aiškinti ir taikyti teisę kiekvienoje konkrečioje byloje reiškia teisės taikymą ir aiškinimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai toks aiškinimas lemia toje byloje konkrečius teisinius padarinius. Teisės aiškinimas ginčo objektui išnykus lemtų teisės aiškinimą nesukuriant joje jokių teisinių padarinių, todėl toks aiškinimas reikštų abstraktųjį teisės aiškinimą, o ne teisės aiškinimą ir taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 22 punktas).
41. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susiklosčius byloje tokiai situacijai, kai ginčo žemės sklypas sandoriu buvo sugrąžintas į jo pradinę padėtį, byloje neliko ieškinio dalyko (mainų sutarties) ir ieškinio pagrindo (ieškovo teisių pažeidimo), o ieškovo pažeista teise (ieškovo antrasis reikalavimas, nutarties 31.2 punktas) buvo apginta (atstatyta) ne ginčo tvarka.
42. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad esant ginčui teisme atsakovai negalėjo tarpusavio sutarimu (2024 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimas) nutraukti ginčijamos 2022 m. birželio 10 d. mainų sutarties, kadangi toks apelianto aiškinimas prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms sandorių sampratą, taip pat sutarties šalių laisvo apsisprendimo teisę (CK 1.63 straipsnio 1dalis, 1.64 straipsni, 6.156 straipsnio 1 dalis).
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas turėjo pareigą savo iniciatyva (ex officio teisė) pripažinti 2024 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimą negaliojančiu kaip niekinį sandorį.
44. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.
45. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024 83 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
46. Nagrinėjamu atveju, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neegzistuoja akivaizdus pagrindas atsakovų 2024 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą Susitarimą (sandorį) ) teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekiniu (CK 178 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija nemato akivaizdaus pagrindo, leidžiančio ex officio konstatuoti, kad atsakovų sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei ar egzistuoja kiti niekinio sandorio negaliojimo pagrindai (CK 1.80, 1.81, 1.86, 1.87, 1.93 straipsniai).
47. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo pasirinktas teisės gynimo būdas negali sukurti jam materialiųjų teisinių padarinių, tačiau suklydo dėl procesinės bylos baigties. Vadovaujantis šios nutarties 38 punkte pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovo ieškinys turėjo būti ne atmestas, bet civilinė byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Todėl teisėjų kolegija šį procesinį netikslumą taiso.
48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti iš esmės pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir skundą patenkinti nėra pagrindo, tačiau dėl šios nutarties 47 punkte nurodytų aplinkybių ir vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 5 dalimi yra pagrindas civilinę bylą nutraukti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Atsakovė R. P. prašo priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 1 500 Eur. Atsakovas K. A. prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kuria jis patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
51. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą, tačiau suklydo dėl procesinės bylos baigties. Kaip konstatuota šios nutarties 49 punkte, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl laikytina, kad būtent ieškovas yra atsakingas už atsakovų apeliacinės instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
52. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
53. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2024 m. lapkričio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 2 855,32 Eur (2 190,40 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.). Todėl atsakovų prašymas priteisti jiems po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme laikytinas pagrįstu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams K. A., R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. M. dėl sandorio panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo, nutraukti.
Priteisti atsakovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovui K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.