Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei S. Š. dėl santuokos metu gautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos metu gautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (ne)buvimo

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 buvo nutraukta ieškovo A. B. ir atsakovės S. Š. (buv. B.) santuoka bei išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir dėl turto padalijimo. S. Š. atsisakius apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-748-580/2018 apeliacinis procesas pagal S. Š. apeliacinį skundą nutrauktas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Ieškovas A. B. 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. Š. 1 000 Eur sumą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

13. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad jo santuokos su atsakove nutraukimo byloje nebuvo išspręsti visi šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai. Pažymi, kad atsakovė, turėdama pareigą santuokos nutraukimo byloje tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodyti visus su santuokos nutraukimu susijusius teisinius klausimus, visgi sąmoningai klausimo dėl iki santuokos įgyto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo ir mokesčių, sumokėtų (sutaupytų) už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas, neįtraukė ir jis liko neišspręstas. Ieškovas nurodo, kad jam pateikus ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-2663-566/2018, atsakovė 2018 m. kovo 18 d. pateikė procesinį dokumentą „Paaiškinimai dėl 2018-03-12 A. B. papildomų dokumentų prijungimo civ. byloje Nr. e2-2662-566/2018“ iš kurio ir priedo Nr. 11 – atsakovės ir L. S. 2015 m. spalio 1 d. sutarties 2015-10-01, jis ir sužinojo, kad atsakovė, būdama santuokoje su ieškovu, gavo pajamas iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurios pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) ir kurios liko nepadalintos, dėl ko ir yra reiškiamas naujas ieškinys.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. nepagrįstai tokį ieškinio reikalavimą pareiškė naujoje, o ne santuokos nutraukimo byloje, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą yra taikomas tik santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, todėl procesinių kliūčių spręsti santuokos nutraukimo byloje turto dalijimo klausimą, nėra.

15. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad jis, remiantis kasacinio teismo praktika, šiuo atveju turi teisę pareikšti atsakovei ieškinį naujoje byloje, juolab, kai ieškinio pateikimo teismui metu jau buvo suėjęs 5 metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka tik iš dalies dėl žemiau nurodomų motyvų.

16. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

17. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

18. Pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 20 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 36 punktas).

19. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 22, 26 punktai; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 23 punktas). Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 23 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrasis principas yra tas, kad santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas).

21. Nepaisant nurodytų reikalavimų kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas ir vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 27, 28 punktai; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 24 punktas).

22. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

23. Minėta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, o apeliacinis procesas pagal toje byloje ieškovės S. Š. (buv. B.) pateiktą apeliacinį skundą nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi. Įvertinus tai, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytam naikinamajam 5 metų terminui prašymui dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pateikti, konstatuotina, kad ieškovas šiuo metu neturi objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu bei taip įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas ne viso sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

24. Teisės į teisminę gynybą kontekste, siekiant ne formaliai, o realiai užtikrinti pareiškėjui teisę kreiptis į teismą, į šią aplinkybę – tai, kad yra suėjęs naikinamasis 5 metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pateikti, atsižvelgtina (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Visgi reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 26, 27, 30 punktai).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, išimtis, yra vertinamojo pobūdžio, todėl dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Sprendžiant šį klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčiusios situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 30–32, 34 punktai).

27. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl buvusių sutuoktinių turto pasidalijimo santuokos nutraukimo byloje, be pirmiau nurodytų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama ir į proceso šalių pareigas, taip pat teismams priskirtus įgaliojimus. Sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas, 539 straipsnio 2 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis), taip pat duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir patvirtinimą, kad ieškovas (pareiškėjas) yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 20 punktas). Be to, teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą šioje byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019, 28 punktas).

28. Pažymėtina, kad nors buvusių sutuoktinių galimybė išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalyto turto atskiroje byloje yra pripažįstama išimtine ir taikoma tik tuo atveju, kai yra nustatomos išskirtinės aplinkybės, nulėmusios šios situacijos atsiradimą, vis dėlto šios aplinkybės negali būti vertinamos itin formaliai, neatsižvelgiant į susiklosčiusių santykių kontekstą, esmę ir turinį. Asmens, pareiškusio ieškinį teisme, teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04). Todėl teismui nustačius, kad situacija, kai ne visas buvusių sutuoktinių bendras turtas buvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, susiklostė ne dėl šalių piktnaudžiavimo, nerūpestingumo, siekio šį turtą nuslėpti ir pan., o dėl jų sąžiningo suklydimo, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusio teismo nepakankamo rūpestingumo išaiškinant šalims sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo padarinius, šio sprendimo res judicata galią ir pan., tokia situacija galimai pažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų teises, tokios aplinkybės konkrečiu atveju gali būti pripažintos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išspręsti klausimą dėl šio turto padalijimo atskiroje byloje tuo atveju, jei turto padalijimu suinteresuotam asmeniui neliko galimybės spręsti šį klausimą pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, iš esmės rėmėsi tik tuo, kad pagal bendrąją taisyklę visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, įskaitant ir dėl turto padalijimo, turi būti išsprendžiami santuokos nutraukimo byloje, o to nepadarius, ieškovas gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.

30. Visgi pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino to, ar ieškovas vis dar turi realią galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu santuokos nutraukimo byloje suėjus naikinamajam terminui prašymui pateikti, tačiau apskritai nesprendė bei nepasisakė ir dėl to, ar, remiantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti, jog susiklostė išskirtinė situacija, kuriai esant ieškovas galėtų naujoje civilinėje byloje pareikšti ieškinį dėl santuokoje likusio nepadalinto turto. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepasisakė dėl jokių šios nutarties 26–28 punktuose nurodytų aplinkybių (ne)buvimo, nors šioje situacijoje pagal reiškiamo reikalavimo pobūdį (dėl pajamų, gautų santuokoje, padalijimo) šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios šiuo konkrečiu atveju galėtų būtų pripažintos svarbiomis, turėjo būti įvertintos ir, tik atitinkamai konstatavus jų (ne)buvimą, priimamas teismo procesinis sprendimas dėl ieškinio priimtinumo šioje byloje.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui manant, jog ieškovo pateiktame ieškinyje nėra pakankamai atskleistos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl ieškinio (ne)priėmimo, teismas turi galimybę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), įpareigodamas ieškovą nurodyti, jo manymu, išskirtines aplinkybes, suteikiančias jam teisę reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (dalies pajamų priteisimo) naujoje byloje. Pastebėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai ieškinio priėmimo stadijoje nėra objektyvių galimybių nustatyti išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą tinkamai išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, šios aplinkybės gali būti nustatytos bylą nagrinėjant iš esmės ir, teismui nustačius, kad tokia išskirtinė situacija nesusiklostė, tai sudarytų savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 34 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, tinkamai atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendė, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas santuokos nutraukimo byloje atnaujinus procesą, visgi neįvertino to, jog šiuo metu tokia procesine galimybe neįmanoma pasinaudoti, nes yra suėjęs teisės aktų nustatytas naikinamasis terminas tokiam prašymui pateikti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti realų galimai pažeistų teisių gynimą, anksčiau šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia, be kitų priėmimo klausimui išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, turėtų įvertinti aplinkybes, nurodytas 26–28 punktuose, tame tarpe aiškintis, ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą ir kitas aplinkybes, reikšmingas padaryti išvadai apie išskirtinės, nuo bendrųjų taisyklių išimties taikymo nukrypti leidžiančios situacijos konkrečiu analizuojamu atveju (ne)buvimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo A. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.