Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. V., ieškovės atstovei advokatei Birutei Strimaitytei, atsakovui I. D. (I. D.),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant (išvada byloje pateikta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui I. D. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu šalys atliko DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad I. D. yra vaiko O. V. tėvas su 99,999999996 proc. tikimybe (el. b. T. I, psl. 127-131; bylos priedas, l. 20-24).

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas turėjo žinoti apie gimusią dukrą, nes ieškovė net ir šalių santykiams nutrūkus, palaikė ryšius su atsakovo seserimis, jos žinojo apie gimusį vaiką. Prašė ieškinį tenkinti pilnai. Paaiškino dėl vaiko kasdienių išlaidų, lankomų būrelių, sveikatos. Nurodė, kad vaikui reikalingos ortopedo, ortodonto konsultacijos, mergaitė nešioja kabes, dėl sveikatos vaikui rekomenduotina lankyti baseiną. Paaiškino, kad pati studijuoja kolegijoje ir dirba, gauna apie 700 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, bei 50 Eur valstybės išmoką vaikui, pajamų sunkiai užtenka vaiko poreikių tenkinimui. Dukrą išlaikyti ir prižiūrėti padeda artimieji – mama, močiutė, tačiau močiutės sveikata prastėja, jai pačiai reikalingos išlaidos vaistams ir kt. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad nėra jokių objektyvių priežasčių sutikti su atsakovo prašymu mažinti prašomą priteisti išlaikymo dydį, atkreipė dėmesį, kad prašoma 200 Eur suma sudaro mažiau kaip pusę kasacinio teismo praktikoje nurodyto orientacinio vaiko išlaikymui reikalingo minimalus dydžio.

Ieškinys atsakovui buvo tinkamai įteiktas, atsakovas per teismo nustatytą ir papildomai atsakovo motyvuotu prašymu pratęstą terminą atsiliepimo nepateikė (b. T. I, psl. 64, 69). Sutiko atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu nedirba, anksčiau dirbdamas uždirbdavo po 1000-1100 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Yra dirbęs Vokietijoje, į Lietuvą grįžo, kai gimė jo dukra, kuriai dabar 4 metai. Kai dirbo Vilniuje, būsto nuomai ir išlaikymui išleisdavo po 100 Eur per mėnesį, nuomodamasis jį kartu su kitais asmenimis. Būsto išlaikymas Didžiasalyje atsieina apie 100 Eur per mėnesį. Turi kitą 4 metų amžiaus dukrą, kuriai teikia išlaikymą, pervesdamas vaiko mamai po 60 Eur per mėnesį, kitaip vaiką išlaikydamas. Atsakovas negalėjo nurodyti, kiek konkrečiai išleidžia šios dukros išlaikymui, paaiškino, kad išlaikymo teikia tiek, kiek, jo nuomone, vaikui reikia. Pažymėjo, kad dėl to, jog auginą vaiką, negali mokėti 200 Eur per mėnesį ieškovės ir savo dukrai. Galėtų mokėti daugiausia 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad sveikatos problemų neturi, taip pat, kad jo išlaikoma dukra neturi ypatingesnių sveikatos poreikių. Mano, kad ieškovė galėjo anksčiau kreiptis, būtų bendravęs su O. V., dovanojęs dovanas ar pan., jei būtų žinojęs, kad yra tėvas, o dabar gali būti sudėtinga pradėti bendrauti, nes vaikui jau 10 metų.

Išvada teikianti institucija pateikė 2019 m. spalio 24 d. išvadą Nr. 1SD-7540(8.1.27), 2019 m. rugpjūčio 27 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-2189, vaiko nuomonės išklausimo aktą Nr. 1TSD-2191. Dokumentuose nurodyta, kad lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ieškovės šeima gyvena trijų kambarių, apie 63 kv. m. ploto nuomojamame būste, būsto nuomos kaina 400 Eur. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikas kambarį dalinasi su mama, mergaitė turi savo lovą, yra sudarytos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Kartu gyvena ieškovės mama, senelė, sesuo, brolis. Nepilnametė O. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Lanko anglų kalbos ir šokių užsiėmimus. Mergaitės sveikata gera. Pasak mamos, mergaitė turi odontologinių problemų, reikalingi breketai. Mergaitė teigė, nemačiusi ir nebendravusi su tėčiu. Pasak vaiko, ji žino tėčio vardą, mama pasakoja apie tėtį ir rodo nuotraukose. Mergaitė teigė, jog yra panaši į tėtį iš nuotraukų. Ieškovė Tarnybos atstovei paaiškino, jog atsakovas nuo vaiko gimimo nepripažįsta dukros, jokio ryšio nepalaiko, dukra nėra mačiusi tėvo gyvai. Moters manymu, atsakovas turi dar vieną dukrą. Išvadoje pažymėta, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, prieštarauti dėl tėvystės nustatymo nėra pagrindo. Nurodyta, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Pastebėta, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dydis būtų pakankamas tenkinti tik minimalius jos poreikius (b. T. I. psl. 82-85).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Remiantis leistinais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko O. V. motina yra ieškovė D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas gimimo įraše nenurodytas (el. b. T. I, psl. 8). Mergaitė nuo gimimo gyvena su ieškove (mama) ir ieškovės artimaisiais, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 82-85). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertizės akto Nr. ES 196/2019(01) išvadoje nurodyta, kad I. D. yra vaiko O. V. tėvas su 99,999999996 proc. tikimybe (el. b. T. I, psl. 127-131; bylos priedas, l. 20-24).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iš prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas. Kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis).

Lietuvoje teismo medicinines–biologines ekspertizes atlieka Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija. Byloje esant teigiamai šios laboratorijos išvadai dėl to, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko O. V. tėvas, šalims nekvestionuojant tyrimo rezultatų, spręstina, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas. Spręstina, kad I. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra O. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o O. V. yra I. D. dukra.

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Byloje nustačius, kad nepilnametė nuo gimimo auga su mama ieškove D. V., yra jos prižiūrima, tėvo atsakovo I. D. nepažįsta, konstatuojant, kad byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, nesant duomenų, kad mama netinkamai rūpintųsi vaiku ar netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią, ieškovės prašymas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja tenkintinas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti paprastai nustatoma ne mažesnė kaip 235 Eur).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams per mėnesį iš viso reikia skirti 400 Eur: maistui namuose – 100 Eur, maitinimui mokykloje – 30 Eur, drabužiams, avalynei – 30 Eur, mokyklinio ugdymo išlaidos – 40 Eur, papildomo lavinimo (būrelių) išlaidos – 20 Eur, sveikatai, medicininei priežiūrai – 20 Eur, laisvalaikio renginiams – 20 Eur, būsto komunalinių išlaidų ir nuomos mokesčio dalis, tenkanti vaikui – 80 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms – 20 Eur (el. b. T. I, psl. 3). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. liepos mėn. dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos pajamos, neatskaičius mokesčių, yra 910 Eur per mėnesį, 2010-2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), pajamos buvo apie 600-700 Eur, neatskaičius mokesčių (el. b. T. I, psl. 92-63). Atsakovas 2015-2019 m. yra dirbęs bendrovėse (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis svyravo nuo 300 Eur iki 1600 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių (el. b. T. I, psl. 25-34). Remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų 2020 m. sausio 14 d. duomenimis nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi (el. b. T. I, psl. 152-125). Atsakovo, kaip savininko, vardu yra registruota transporto priemonė Opel Vectra-C-Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos (el. b. T. I, psl. 148-148).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas šioje byloje spręsdamas dėl ieškovės nurodytos 400 Eur dydžio sumos vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgęs į tai, kad vaiko motina neturi nuosavo gyvenamojo būsto, taigi patiria būsto nuomos išlaidų, kurių dalis priskirtina ir prie vaiko išlaikymo išlaidų, sprendžia, kad nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma yra reali, pagrįsta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo pusės išlaidų dydžio suma yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikos pagrindu taikoma orientacinė 235 Eur suma, priteistina iš skyrium gyvenančio tėvo, todėl toks išlaikymo dydis (200 Eur), remiantis išvadą teikiančios institucijos išvada, būtų pakankamas tenkinti tik minimalius vaiko poreikius (b. T. I. psl. 82). Šioje byloje nustačius, kad atsakovas turi kitą nepilnametę dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini), taip pat nustačius, kad I. D. yra O. V. tėvas, konstatuotina, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Ši aplinkybė, kartu su šalių turtinės padėties ir gaunamų pajamų įvertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad prašomo 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo argumentas, kad šiai dukrai neišgali teikti didesnio nei 100 Eur atlyginimo, nes daug išleidžia augindamas kitą vaiką atmestinas remiantis CK 3.198 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Šioje byloje nenustatyta jokių priežasčių, sudarančių pagrindą spręsti, kad kitai atsakovo dukrai būtų poreikis gauti didesnį išlaikymą nei nepilnametei O. V..

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. (ieškinio teisme gavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-913-8233 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. T. I, psl. 19-20). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 15 d. pažyma Nr. (12.32) PT-325, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 671,22 Eur: advokato užmokestis sudarė 341,22 Eur, išlaidos už DNR ekspertizę – 330 Eur (bylos popierinis priedas, l. 31).

Ieškovė nurodytu VGTPT sprendimu ir įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje taip pat mokėtinas 75 x 2 = 150 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Iš viso žyminis mokestis sudaro 54 + 150 = 204 Eur.

Byloje taip pat susidarė 11,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Atsakovas sutiko su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nustatymo tik tuomet, kai buvo teismo įpareigotas atlikti DNR ekspertizę ir buvo gauta teigiama ekspertizės išvada, o gera valia tyrimo neatliko, nors ieškovė nurodė į jį kreipusis. Laikytina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 119), tėvas, o O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnametės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su mama D. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametės dukros O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 671,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 204 Eur žyminio mokesčio, 11,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 887,05 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 5 ct). Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.