Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-808-494/2018 pagal ieškovų ŽŪB Inovatyvios investicijos ir UAB Inla Group ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos, padarytos BUAB „MS SOLUTIONS“ bendrovės akcininko ir vadovo nesąžiningais veiksmais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.3. Apelianto teigia, ieškovų ieškinys jo atžvilgiu galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad UAB „MS SOLUTIONS“ veiklą pradėjus vykdyti per MB „SPIL“ ši būtų dirbusi pelningai. Tokių įrodymų byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nesant jokių duomenų, kad MB „SPIL“ bankrutavo dėl kažkokių nesąžiningų valdymo organų veiksmų, todėl darytina išvada, kad MB „SPIL“ bankrotą lėmė nepasisekęs verslas, kuris generavo daugiau išlaidų nei pajamų. Vilniaus apygardos teismui, kuris nutarė iškelti MB „SPIL“ bankroto bylą, nekilo jokių abejonių dėl apelianto, kaip MB „SPIL“ vadovo, pateiktų finansinių dokumentų patikimumo, todėl šioje civilinėje byloje teismas galėjo ir turėjo vadovautis MB „SPIL“ bankroto byloje nustatytais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.).

9.5. Apeliantas prašo prijungti prie apeliacinio skundo teikiamus rašytinius įrodymus prie bylos medžiagos (CPK 314 str.), nes teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau bylos nagrinėjimo metu (dėl MB „SPIL“ bankroto) apeliantas šiais dokumentais nedisponavo. Apeliantas šiuos rašytinius įrodymus gavo po teismo sprendimo priėmimo. Šių dokumentų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliantas teikdamas šiuos rašytinius įrodymus procesu nepiktnaudžiauja, todėl apelianto teikiami rašytiniai įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos ir vertinti kitų bylos įrodymų kontekste.

10.3. Nurodo, jog į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kokia buvo UAB „MS SOLUTIONS“ finansinė padėtis prieš perkeliant įmonės veiklą į MB „SPIL“, o juo labiau tokių, kurie sudarytų pagrindą išvadoms, jog net ir tęsiant prekių kuponų platinimo veiklą UAB „MS SOLUTIONS“ bankroto procesas būtų buvęs neišvengiamas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo gynybinę poziciją, jog neva iš UAB „MS SOLUTIONS“ į MB „SPIL“ perkelta prekių kuponų platinimo veikla buvo nuostolinga. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip neįrodytus, nes į bylą nebuvo pateikta patikimų įrodymų apie MB „SPIL“ finansinę padėtį. Byloje esantys MB „SPIL“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra prieštaraujantys vienas kitam: MB „SPIL“ finansinės atskaitomybės už 2013 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad MB „SPIL“ per 2013 m. neįsigijo jokio materialaus turto (e-bylos T 1, l. 121-129, žr. Aiškinamojo rašto 7 lapą), tuo tarpu atsakovo pateiktame balanse už 2013 m. nurodyta, kad MB „SPIL“ materialaus turto turėjo už 2 198,22 Eur (7 590 Lt). Taigi, nėra aišku, kuriame dokumente (balanse ar Aiškinamajame rašte) pateikta informacija yra teisinga, nes akivaizdu, kad dokumentuose pateikta informacija prieštarauja viena kitai.

10.4. Nurodo, jog ieškovai dar 2017 m. spalio 31 d. prašyme (e-bylos T 1, l. 118-119) teismui išdėstė poziciją dėl atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės ataskaitų formos trūkumų bei prieštaringumo, analogišką poziciją išdėstė ir teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl atsakovas, byloje pirmosios instancijos teisme atstovautas profesionalaus atstovo – advokato, turėjo visas galimybes į šiuos argumentus atsikirsti pateikiant papildomus įrodymus, paaiškinti ieškovų nurodytus prieštaravimus, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog aplinkybes, turi įrodinėti ta šalis, kuri jomis remiasi. Todėl priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, ne ieškovas, o atsakovas turėjo imtis priemonių, kad į bylą būtų pateikti tinkamos formos MB „SPIL“ finansinės atskaitomybės dokumentai, jei šiais įrodymais atsakovas siekė įrodyti sau palankias aplinkybes. Be atsakovo subjektyvių teiginių apie MB „SPIL“ bankroto priežastis, jokių įrodymų apie tai, kokios priežastys sąlygojo MB „SPIL“ bankroto bylos iškėlimą 2015 m. gegužės mėn., byloje nėra. Pažymėtina, jog iš MB „SPIL“ 2013 m. pelno nuostolio ataskaitos (e-bylos T 1, l. 72) matyti, jog ir 2012 m. MB „SPIL“ dirbo nuostolingai, o tuo metu iš UAB „MS SOLUTIONS“ prekių kuponų platinimo veiklos dar nebuvo perėmusi. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog būtent iš UAB „MS SOLUTIONS“ perimta prekių kuponų platinimo veikla įtakojo MB „SPIL“ bankrotą. Neįrodyti ir atsakovo teiginiai, kad būtent dėl prekių paslaugų kuponų platinimo veiklos, o ne dėl kitų MB „SPIL“ vykdytų veiklų, žymiai išaugo šios įmonės sąnaudos. Byloje apskritai nebuvo pateikta įrodymų, iš ko susidarė MB „SPIL“ sąnaudos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

13. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Iš apelianto pateiktų prašomų prijungti įrodymų matyti, jog jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes yra datuoti 2014-2017 metais, t. y. iki bylos pirmoje instancijoje išnagrinėjimo. Be to, dėl minėtų įrodymų gavimo atsakovo atstovas kreipėsi tik 2018-05-14, t. y. tik po ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to, kolegija nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl atsakovas, atstovaujamas advokato, turėjo visas galimybes pirmosios instancijos teismui teikti papildomus įrodymus, tačiau šia savo teises nepasinaudojo. Priešingai nei teigia apeliantas skunde, byloje buvo keliamas klausimas dėl į bylą pateiktų MB „SPIL“ finansinės atskaitomybės ataskaitų patikimumo, nes ieškovų procesiniuose dokumentuose buvo keltos abejonės dėl į bylą pateiktų MB „SPIL“ finansinės atskaitomybės ataskaitų patikimumo bei jokiais įrodymais nepagrindžiamų atsakovo teiginių apie MB „SPIL“ pablogėjusią finansinę padėtį po prekių kuponų platinimo veiklos perėmimo, išaugusių sąnaudų priežasčių ir įmonės bankrotą sąlygojusių aplinkybių (tomas I, b.l. 118-119). Tokiu būdu konstatuotina, jog nėra pagrindo prijungti atsakovo pateiktus naujus įrodymus prie bylos. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

14. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovas D. S. buvo UAB „MS SOLUTIONS“ steigėjas, vienintelis akcininkas ir vadovas iki bankroto bylos iškėlimo teisme.

15. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, kt.).

16. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 13 punktai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė įmonės privedimu prie bankroto tyčia, domeno ir veiklos perdavimu, pajamų nukreipimu į kitą atsakovo valdomą įmonę MB „SPIL“. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju rėmėsi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-561-653/2017, kuria BUAB „MS SOLUTIONS“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-974-330/2017, kuria Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Minėtoje nutartyje teismas pripažino faktą, kad įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja aiškus tyčinio bankroto požymis – veiklos perkėlimas į kitą įmonę (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija). Minėtose bylose nurodytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas (CPK 182 str. 2 p.).

18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų dėl apelianto neteisėtų veiksmų patirtą žalą sudaro UAB „MS SOLUTIONS“ bankroto byloje patvirtinti ir likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai - ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ - 9 651,30 Eur, Inla group, UAB - 2 189,39 Eur. Ginčo dėl žalos dydžio nėra.

20. Visų pirma nurodytina, jog dėl UAB „MS SOLUTIONS“, vadovaujama atsakovo, veiksmų ieškovai turėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes su jais nebuvo tinkamai atsiskaityta. Civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „MS SOLUTIONS“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės neuždraudė UAB „MS SOLUTIONS“ vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir jokiu būdu nepadarė tolesnio veiklos tęsimo neįmanomu. Be to, tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-561-653/2017, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-974-330/2017 konstatavo, jog UAB „MS SOLUTIONS“ veiklos perkėlimas į MB „SPIL“ buvo neteisėti tyčiniai atsakovo veiksmai, kuriais buvo siekta išvengti prievolių UAB „MS SOLUTIONS“ kreditoriams vykdymo. Būtent dėl neteisėto įmonės veiklos perkėlimo į kitą atsakovo kontroliuojamą įmonę UAB „MS SOLUTIONS“ bankrotas ir buvo pripažintas tyčiniu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovams būtų padaryta žala.

21. Apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neva tinkamai neįvertino atsakovo pozicijos, jog UAB „MS SOLUTIONS“ bankroto byla vis tiek būtų buvusi iškelta, net jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. nebūtų įmonės veiklos perkėlęs į kitą savo įmonę MB „SPIL“, kolegija vertina kritiškai. Byloje nėra įrodymų ir atsakovas neįrodė šių savo teiginių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tą faktą, jog būtent 2013 m. vienintelės įmonės veiklos perkėlimas į kitą atsakovo įmonę ir lėmė UAB „MS SOLUTIONS“ bankrotą. Įsiteisėjusia teismo nutartimi UAB „MS SOLUTIONS“ bankroto byloje konstatuota, jog perkeliant UAB „MS SOLUTIONS“ veiklą į MB „SPIL“, pastarajai įmonei buvo perkelti esami UAB „MS SOLUTIONS“ klientai ir jų mokėtinos sumos. Tokiu būdu UAB „MS SOLUTIONS“ 2014 m. gruodžio 29 d. balanso duomenys, kuriais atsakovas remiasi grįsdamas savo apeliacinio skundo argumentus, yra įtakoti būtent jo paties 2013 m. atliktų neteisėtų veiksmų, perkeliant įmonės veiklą ir gautinas pajamas į kitą savo įmonę, o ne įrodo, jog bankrotas ir be įmonės veiklos perkėlimo būtų buvęs neišvengiamas. Be to, paties apelianto argumentai, jog toliau ta pačia veikla vykdoma jo įmonė MB „SPIL“ buvo sėkminga kelis metus, patvirtina tai, jog neperkėlus veiklos iš UAB „MS SOLUTIONS“ įmonė būtų gavusi pajamas ir turėjusi galimybę atsiskaityti su ieškovais. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kokia buvo UAB „MS SOLUTIONS“ finansinė padėtis prieš perkeliant įmonės veiklą į MB „SPIL“, o juo labiau tokių, kurie sudarytų pagrindą išvadoms, jog net ir tęsiant prekių kuponų platinimo veiklą UAB „MS SOLUTIONS“ bankroto procesas būtų buvęs neišvengiamas.

22. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima konstatuoti, kad įmonė, į kurią buvo perkelta veikla, t.y. MB „SPIL“, veikė nuostolingai, bei neperkėlus veiklos iš UAB „SOLUTIONS“ ji taip pat būtų bankrutavusi ir jai bet kokiu atveju būtų keliama bankroto byla. Kaip teisingai buvo nurodyta sprendime, į bylą nebuvo pateikta patikimų įrodymų apie MB „SPIL“ finansinę padėtį. Apeliantas teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl MB „SPIL“ sąnaudų pagrįstumo ir jų išaugimo priežasčių, o teismas to nesiaiškino ir padarė išvadą nesant įrodymų byloje. Kolegija pažymi, jog kaip matyti iš ieškovų atstovo dar 2017 m. spalio 31 d. pateikto prašymo teismui, ieškovai buvo išdėstę poziciją dėl atsakovo pateiktų MB „SPIL“ finansinės atskaitomybės ataskaitų formos trūkumų bei prieštaringumo, analogišką poziciją išdėstė ir teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl atsakovas, byloje pirmosios instancijos teisme atstovautas profesionalaus atstovo – advokato, turėjo visas galimybes į šiuos argumentus atsikirsti pateikiant papildomus įrodymus, paaiškinti ieškovų nurodytus prieštaravimus, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog aplinkybes, turi įrodinėti ta šalis, kuri jomis remiasi. Todėl kolegija nurodo, jog teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nurodė, jog atsakovas neįrodė savo argumentų, jog įmonė, į kurią buvo perkelta veikla, t. y. MB „SPIL“, veikė nuostolingai, kad ir neperkėlus veiklos iš UAB „SOLUTIONS“ ji taip pat būtų bankrutavusi ir jai bet kokiu atveju būtų keliama bankroto byla. Būtent atsakovas turėjo imtis priemonių, kad į bylą būtų pateikti tinkamos formos MB „SPIL“ finansinės atskaitomybės dokumentai, jei šiais įrodymais atsakovas siekė įrodyti sau palankias aplinkybes.

23. Kolegija nurodo, jog vien tai, kaip teigia apeliantas, jog nagrinėjant MB „SPIL“ bankroto bylą pagal 2014 m. balansą buvo konstatuotas įmonės nemokumas ir bankroto byloje nebuvo nustatyta, jog įmonė privesta prie bankroto tyčia ar būtų buvę sudaryti nesąžiningi sandoriai, nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „MS SOLUTIONS“ vykdyta veikla buvo nuostolinga ir bankrotas buvo neišvengiamas. Kaip jau aukščiau išdėstytą, UAB „MS SOLUTIONS“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.

24. Apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą bei nurodo teismo sprendimo nepakankamą motyvavimą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimą, teismo nebuvo įvertinti.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apelianto neteisėtus veiksmus (kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą), pasireiškusius įmonės privedimu prie bankroto tyčia perkėlus įmonės veiklą į kitą įmonę. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šioje byloje nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.

26. Šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikšmės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamą poziciją, bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atitinkamai, ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį argumentą, tačiau neturi pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012). Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųsto sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas, iš esmės tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašydami iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas tokio pobūdžio išlaidas, todėl prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.