Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje suinteresuotais asmenimis įtraukti BUAB „MS Solutions“ bei D. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas, būdamas BUAB „MS Solutions“ kreditoriumi, prašė šios įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

2013-04-15 d. įmonės kreditoriai MB „MaxiDeals“ ir UAB „Inla group“, kurių prekės buvo išplatintos Įmonės per www.pagauknuolaida.lt interneto svetainę, kreipėsi į teismą dėl 30 200,92 Lt skolos už perduotas prekes priteisimo iš įmonės. 2013-05-31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19224-600/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo Įmonės turtą ir pinigines lėšas ieškinio sumai. Minėta nutartis dėl Įmonės turto arešto per CPK nustatytą 14 dienų terminą nebuvo pateikta antstoliams vykdyti, tikintis geranoriško ginčo išsprendimo taikiu būdu, todėl buvo išregistruota iš turto arešto aktų registro. Kreditoriai pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir šiuo pagrindu 2013-07-04 d. nutartimi įmonės turtas buvo pakartotinai areštuotas.

Siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais įmonės vadovas D. S. perkėlė Įmonės vykdytą verslo veiklą (kuponų platinimą per Įmonei priklausančią interneto svetainę www.pagauknuolaida.lt) ir iš šios veiklos gaunamas pajamas į kitą D. S. įsteigtą ir jo paties vadovaujamą įmonę.

Netrukus po to, kai 2014-10-24 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas ir kreditoriams MB „MaxiDeals“ ir UAB „Inla group“ buvo galutinai priteista skola iš įmonės ir prasidėjo skolos priverstinio išieškojimo procesas, įmonės vadovas D. S. iniciavo bankroto bylos iškėlimą.

D. S. sąmoningai neperdavė administratoriui visų Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei imitavo šių dokumentų tariamą vagystę (greičiausiai melagingai informavo policiją apie tariamą dokumentų vagystę iš jo automobilio).

Protingas ir apdairus įmonės vadovas tokių dokumentų (kurie turėtų būti gana didelės apimties) nesivežiotų automobilyje, nepaliktų automobilio be priežiūros. Be to, mažai tikėtina, kad toks jokios ekonominės vertės neturintis turtas galėtų dominti vagis. Šiuo atveju D. S., tikėtina, imitavo vagystės faktą ir informavo policiją apie nebūtą nusikalstamą veiką, tokiu būdu tikėdamasis išvengti apskaitos dokumentų perdavimo bankroto administratoriui bei atsakomybės už įmonės privedimą prie bankroto tyčia įgyvendinant verslo aktyvų perkėlimo („fenikso“) schemą. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

2013 m., vykstant ginčui tarp Įmonės ir jos kreditorių dėl skolos priteisimo, SPIL, MB jau buvo perėmusi veiklos vykdymą per svetainę www.pagauknuolaida.lt ir būtent į SPIL, MB būdavo nukreipiami visi prekių ar paslaugų kuponų pirkėjų atsiskaitymai, kuriuos anksčiau gaudavo įmonė. Svetainės www.pagauknuolaida.lt domenas, per kurį vartotojai pasiekdavo šią svetainę, nuo 2013-07-10 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas. D. S., siekdamas išvengti atsakomybės už verslo perkėlimą, netrukus iniciavo ir pačios SPIL, MB bankrotą.

Įmonės bankrotas ir jos vadovo bei vienintelio akcininko D. S. veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad D. S. paliko automobilį nesaugioje vietoje ir nuo 2013-07-11 09.50 val. visos pajamos buvo perkeltos į SPIL, MB įmonę. Sutartys su UAB „MS Solutions“ klientais nebuvo nutrauktos. D. S. pripažino, jog žinojo apie domeno areštą, todėl, perleisdamas vienintelį įmonės turtą, buvo nesąžiningas.

Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl tyčinio bankroto tenkintinas.

Pagal IBĮ 20 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtintų tyčinio bankroto požymių.

Byloje nustatyta, kad 2015-03-18 teismo nutartimi UAB“MS Solutions“ buvo iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo šios įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo D. S..

2013 m. Vilniaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal UAB“MS Solutions“ kreditorių MB „MaxiDeals“ ir UAB „Inla group“ ieškinį dėl skolos priteisimo (c.b. Nr. 2-19224-600/2013). Minėtoje byloje 2013-05-31, 2013-07-04 teismo nutartimis ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB“MS Solutions“ turto areštas.

Šalių (tame tarpe suinteresuoto asmens D. S.) paaiškinimai patvirtina, kad buvęs įmonės vadovas D. S. žinojo apie turto areštą, kad dėl turto arešto UAB“MS Solutions“ negalėjo įprastine tvarka be suvaržymų vykdyti ūkinės-komercinės veiklos - prekių ar paslaugų kuponų platinimas per įmonės valdytą interneto svetainę www.pagauknuolaida.lt, - dėl ko D. S. perdavė domeną, kuriuo buvo vykdoma įmonės veikla, naudotis kitai įmonei - SPIL LT tai pačiai veiklai vykdyti. Tarp šalių nėra ginčo, kad ši įmonė nuo 2013 m. liepos mėn. vykdė analogišką veiklą, kaip ir UAB „MS Solutions“, taip pat nėra ginčo, kad SPIL LT vadovavo D. S..

D. S. paaiškinimai, jog šiuo atveju SPIL LT nevykdė veiklos pagal UAB „MS Solutions“ nebaigtas vykdyti sutartis, bet sudarė naujas sutartis dėl kuponų platinimo, kad šios įmonės turėjo tarpusavio įsiskolinimų, kurie buvo padengti tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo būdu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl šiais paaiškinimais teismas nesivadovauja. Tuo tarpu gauti iš UAB „Paysera LT“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai patvirtina, jog nuo 2013-07-11 09.50 val., t.y. netrukus po turto arešto, pajamos iš kuponų platinimo veiklos, kurią iki tol vykdė UAB „MS Solutions“, buvo gaunamos į SPIL LT sąskaitą. Nesant duomenų apie tai, kad sutartys, sudarytos su UAB „MS Solutions“, buvo užbaigos, darytina išvada, jog pajamos į SPIL LT sąskaitą buvo gaunamos iš UAB „MS Solutions“ veiklos vykdant nebaigtas sutartis.

Iš 2013-07-10 antstolio turto aprašo matyti, kad vykdant minėtą teismo nutartį buvo areštuotas įmonės UAB „MS Solutions“ turtas – domenas „pagauknuolaida lt“. D. S. šių antstolio veiksmų neskundė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šis turtas ar turtinės teisės į domeną UAB „MS Solutions“ nepriklausė. Vien tai, kad pagal KTU Informacinių technologijų plėtros instituto duomenis subdomeno užsakovu yra nurodytas D. S., nepaneigia išvados, jog tarpusavio susitarimu šis domenas galėjo būti perduotas UAB „MS Solutions“. Kita vertus, D. S. teismo posėdyje pripažino, jog tai buvo vienintelis įmonės turtas, įmonės sąskaitos buvo tuščios (apie ką D. S. nurodė ir 2013-07-12 elektroniniame susirašinėjime su kreditoriais). Taigi, domeno ir veiklos perdavimas, pajamų nukreipimas į kitą D. S. valdomą įmonę po UAB „MS Solutions“ turto, tame tarpe sąskaitų, arešto, laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus ir įrodančiu sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tuo metu, kad įmonės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, D. S., žinodamas apie tokią situaciją, nesąžiningai nukreipė įmonės pajamas į kitą jo vadovaujamą įmonę, vykdančią analogišką veiklą pagal nebaigtas vykdytis įmonės sutartis. Dėl to pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad D. S., kaip buvęs UAB „MS Solutions“ vadovas, neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus. D. S. teigia, kad kartoninės dėžės su dokumentais buvo pavogti iš jo automobilio, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo faktą patvirtina byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-06-12 nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą). Šioje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjų prielaidą, jog vagystės įvykis buvo inscenizuotas. Kita vertus ši faktinė aplinkybė nėra svarbi nagrinėjamoje byloje. Būdamas įmonės vadovu, D. S. buvo atsakingas už kasdieninės įmonės veiklos tinkamą organizavimą, taip pat už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Pritartina pareiškėjo argumentams, kad visų įmonės dokumentų palikimas automobilyje visiškai neatitinka rūpestingo atidaus vadovo elgesio standartų. Dėl to vagystės faktas šiuo atveju nepateisina D. S. pareigos išsaugoti ir perduoti dokumentus administratoriui neįvykdymo. Dėl išdėstyto, konstatuojama, jog minėtomis aplinkybėmis dokumentų neišsaugojimo faktas atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. ir 5 p. tyčinio bankroto požymius. Buhalterinių dokumentų išsaugojimo svarba buvo nekartą pažymėta teismų praktikoje, pabrėžiant, kad dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė reikšmingų apskaitos dokumentų ar turto (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1–2 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Nagrinėjamu atveju aplinkybių visuma patvirtina ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p., 3 d. įtvirtintus tyčinio bankroto kilimo požymius, dėl ko BUAB „MS Solutions“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Suinteresuoto asmens D. S. prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestinas. Šioje byloje su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi ne bankroto administratorius, o įmonės kreditorius, kuris neturi visų įmonės veiklos dokumentų. Be to, kaip buvo minėta, įmonės dokumentai nebuvo perduoti administratoriui dėl įmonės vadovo netinkamo įmonės valdymo (buhalterinių dokumentų neišsaugojimo), todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą pagal ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. Kita vertus, minėtas 6 mėnesių terminas nustatytas administratoriui pareikšti ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, tuo tarpu ieškinio senaties termino pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įstatymas nenumato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutarė

pripažinti BUAB „MS Solutions“ bankrotą tyčiniu. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.