- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1-1039-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02572-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- T. V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. V. 2021 m. sausio 24 d., apie 15.07 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 68, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta ne mažesnė, kaip 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji T. V. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad vairavo automobilį išgėrusi ir nestipriai kliudė kitą automobilį. Važiavo iš darbo į namus. Jos vairuotas automobilis priklauso darbovietei. Prieš sėsdama už vairo gėrė „Rygos balzamą“, nes skaudėjo gerklę, Covid-19 buvo, taip ir gavosi. Paveikta promilių nesuvokė ką daro. Labai gailisi dėl savo veiksmų, užsirašė į „Minesotos“ programą nuo vasario 12 d., kuri trunka 3 mėnesius. Anksčiau nevairavo išgėrusi ir nėra bausta už vairavimą išgėrus. Jos vairavimo stažas nuo (duomenys neskelbtini) metų. 2021 m. sausio 24 d. administracinis nusižengimas yra susijęs su šiuo įvykiu. Policija paskyrė jai 60 Eur baudą, nes kliudė kitą automobilį. Jis sumokėjo baudą. Su sūnumi jos santykiai labai artimi, viena jį augino. Nors gyvena atskirai, tačiau iki sūnaus namų 5 minutės kelio. Sūnus viską žino, kas atsitiko. Ji pažadėjo nebevartoti alkoholio, todėl nusižengusi pažadui, išduotų sūnų. Sūnus ją palaiko, nepaliko sunkią akimirką. Nežino, kaip sumokės baudą, mano, kad neišmokės per dvejus metus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta įtariamąja T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 24 d. dienos metu, apie 11.00-12.00 val. darbe išgėrė alkoholio, nes labai skaudėjo gerklę. Gėrė „Rygos balzamą“, išgėrė apie pusę butelio, tikslios talpos nurodyti negali. Apie 15.00 val. nutarė važiuoti namo. Prisimena, kad jautėsi neblaivi, bet vis tiek sėdo už vairo ir važiavo. Bevažiuodama atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau dėl neblaivumo smulkmenų neatsimena. Negali paaiškinti, kodėl neblaivi sėdo už vairo, dėl tokio poelgio jai labai gėda. Į eismo įvykio vietą atvažiavo policijos ekipažas, kuris užpildė eismo įvykio dokumentus bei bandė patikrinti jos girtumą. Tačiau įvykio vietoje jai nepavyko pūsti į alkotesterį, galimai dėl to, kad niekada to anksčiau nėra dariusi. Pareigūnai ją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jai buvo paimtas kraujas. Vėliau buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur apie 17.20 val., patikrinus alkotesteriu, jai buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, o apie 17.45 val. – 1,87 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais sutinka. Savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Papildomai parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų, jų nekeičia. Sutinka su specialisto išvada, kad jos kraujyje nustatyta 2,62 promilės alkoholio. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 50, 57).
Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 24 d., apie 15.07 val., su sugyventine ir sūnumi važiavo savo automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant Žirmūnų gatve (mažėjančia tvarka), Žirmūnų – Kareivių gatvių sankryžoje sustojus prie raudono šviesoforo signalo, maždaug 15 metrų atstumu pamatė priešais stovintį automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti, persirikiavo į antrą eismo juostą ir toliau važiavo Žirmūnų gatve, kai ties pastatu Nr. 68, pirma juosta važiuojantis automobilis „Nissan“, nerodydamas posūkio signalo, pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, užkirsdamas jo važiavimo kryptį. Jis dar bandė išvengti susidūrimo stabdydamas, tačiau greitai sustoti nepavyko ir savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Nissan“ galines kairės pusės dureles. Po eismo įvykio nedelsiant sustojo, o automobilis „Nissan“ ir toliau nedideliu greičiu važiavo Žirmūnų gatve, pavažiavo apie 30 metrų ir sustojo netoli šviesoforo. Tuo metu prie automobilio „Nissan“ privažiavo kitas automobilis „Peugeot (kaip jam atrodo), iš kurio išlipo vaikinas su mergina, ir vaikinas, pribėgęs prie automobilio „Nissan“, atidarė vairuotojo dureles. Iš automobilio „Nissan“ vairuotojo vietos išlipo moteris, kuri akivaizdžiai atrodė apsvaigusi. Jam bandant bendrauti su ja, kažką nerišliai kalbėjo, bandė atsakyti, tačiau jis nieko nesuprato. Daugiau automobilyje „Nissan“ jokių asmenų nebuvo. Būnant įvykio vietoje, privažiavo policijos pareigūnai, kurie bandė patikrinti moters girtumą, tačiau jiems to padaryti nepavyko. Po kurio laiko privažiavo antras policijos ekipažas, kuris išsivežė moterį. Pirmasis ekipažas užregistravo eismo įvykį, įteikė jam pažymą ir jis išvažiavo (b. l. 13).
Liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 24 d. dirbo ekipaže V1710 su vyr. patruliu A. G., kai patruliuojant Vilniuje, Žirmūnų g. 68, pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobiliai „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). „Volvo“ vairuotojas E. K. paaiškino, kad važiuojant Žirmūnų gatve antra juosta, į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Nissan“, kurio vairuotoja T. V. jam pasirodė neblaivi. Bendraujant su automobilio „Nissan“ vairuotoja T. V. buvo juntamas alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Paklausus apie įvykio aplinkybes, T. V. nieko neaiškino ir akivaizdžiai nesiorientavo aplinkoje. T. V. pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ji neprieštaravo, tačiau į alkotesterį įpūsti nesugebėjo galimai dėl savo neblaivumo. Nesant galimybės nustatyti įvykio vietoje T. V. blaivumo, buvo iškviestas kitas ekipažas V1718, kuris ją pristatė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kur buvo atlikta T. V. apžiūra ir paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Pristačius į policijos komisariatą, T. V. alkotesteriu 17.20 val. nustatytas 2,08 promilės girtumas, o 17.45 val. – 1,87 promilės girtumas. Taip pat įvykio vietoje liudininkas E. A. papasakojo, kad matė visą įvykį, nurodė, kad matė kaip automobilis „Nissan“ važiavo Žirmūnų gatve mažėjančia tvarka vinguriuodamas per kelią. Tai pamatęs norėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu, kad informuotų apie galimai neblaivų vairuotoją, tačiau tuo metu automobilis „Nissan“ rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrąją, atsitrenkė į antra juosta važiavusį automobilį „Volvo“ (b. l. 8).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2021 m. sausio 24 d. 15.07 val. pranešė, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 68, įvyko eismo įvykis. Dalyvauja automobiliai „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariama, kad „Nissan“ vairuotoja neblaivi. Papildomoje informacijoje apie pranešimo patikrinimą nurodytos įvykio vietoje nustatytos faktinės aplinkybės apie neblaivią vairuotoją T. V. (b. l. 1-3).
Vyriausiosios patrulės I. T. 2021 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias ji nurodė apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 6).
Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2021 m. sausio 24 d. 15.15 val. T. V. negalėjo įpūsti į alkotesterį. T. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (b. l. 16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 452/2021(01) patvirtina, kad T. V. kraujyje (kraujas paimtas 2021 m. sausio 24 d. 16.45 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).
Patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad T. V. 2021 m. sausio 21 d. 17.28 val. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, o 17.45 val. – 1,87 promilių girtumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas, jo paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 19-20).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: įlenktos, apibrozdintos kairės pusės galinės durelės po eismo įvykio. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 22-29).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2018 m. vasario 23 d., savininkas UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas - UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, 2021 m. sausio mėnesį automobilio „Nissan Qashqai“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 12 520 Eur su PVM (b. l. 32).
Iš duomenų apie automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, kad automobilis 2021 m. sausio 24 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o 2021 m sausio 25 d. leista automobilį grąžinti valdytojo įgaliotai T. V. (b. l. 21, 36-38).
Ikiteisminio tyrimo metu T. V. buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. sausio 24 d. 15.20 val. iki 2021 m. sausio 25 d. 11.32 val. (b. l. 40-41, 43).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 12 d. T. V. paskirta 60 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2021 m. sausio 24 d. 14.55 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 68, vairuodama automobilį „Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretimoje eismo juostoje važiuojančia tiesiai ta pačia kryptimi automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Paskirta bauda sumokėta 2021 m. vasario 15 d. (b. l. 72-75).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad visiškai įrodyta, jog T. V. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. sausio 24 d., apie 15.07 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 68, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,62 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji T. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų E. K. ir I. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys bei informacija apie vairuotą transporto priemonę ir jos apžiūros protokolas. T. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji T. V. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoju jos sūnų E. V., kuris pateikė prašymą dėl laidavimo. Savo rašytiniame prašyme dėl atleidimo pagal laidavimą T. V. nurodė, jog savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teista (b. l. 99).
Laiduotojas E. V. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad yra T. V. sūnus, juos sieja glaudus emocinis ryšys, jie nuolat bendrauja, kartu sprendžia problemas, dažnai susitinka, nors gyvena atskirai, tačiau atstumas tarp gyvenamųjų vietų minimalus – 5 minutės kelio. Jis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka 2020 m. rugsėjo 22 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, darbovietėje vertinamas teigiamai. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką motinai ir yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl prašo perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 100).
Teismo posėdyje galimas laiduotojas E. V. savo prašymą palaikė, paaiškino, kad turi pastovų darbą, dirba (duomenys neskelbtini). Nors su mama kartu negyvena, tačiau gyvena netoli vienas nuo kito, reikia pereiti tik per kiemą. Mamos padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, pats vairuoja automobilį. Su mama bendrauja kasdien ir mato, kad ji jaučia kaltę, pažadėjo, kad daugiau negers ir nepaklius į tokias situacijas.
Prokurorė prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl T. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
T. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka bausta tris kartus už KET pažeidimus – du kartus už sustojimo ir stovėjimo pažeidimus ir vieną kartą už eismo įvykio sukėlimą, kurio padarymas yra susijęs su šia baudžiamąja byla, paskirtos baudos sumokėtos, vieną kartą bausta įspėjimu už apskaitos tvarkymo pažeidimą, nuobaudos galioja. Viso proceso metu T. V. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, dirba, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena, jos padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, po šios veikos padarymo pati savanoriškai ėmėsi priemonių dėl alkoholio nebevartojimo ir nuo 2021 m. vasario 12 d. dalyvauja „Minesotos“ programoje, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad T. V. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
E. V. yra kaltinamosios sūnus, jie gyvena tame pačiame mieste ir dažnai bendrauja, kartu aptaria problemas, ieško jų sprendimo būdų, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. E. V. turi pastovų darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, vieną kartą 2020 m. rugsėjo 27 d. baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą (sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams), bauda sumokėta, nuobauda galioja. Todėl, įvertinęs E. V. asmenybę, jo vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus giminystės ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. V. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kardomųjų priemonių
Prokurorė prašė taikyti kaltinamajai T. V. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 8 mėnesiams (BK 68 straipsnis) ir dalies turto (automobilio „Nissan Qashqai“ 1/3 dalį vertės atitinkančios pinigų sumos – 4 000 Eur) konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nurodė, kad konfiskuotino turto vertė didelė, todėl reikia individualizuoti šios priemonės taikymą, įvertinti ar išieškojimas atitinka proporcingumo principą. Pagal suformuotą teismų praktiką gali būti taikoma ir dalinė turto konfiskacija. Mano, kad šiuo atveju galima taikyti dalinį turto konfiskavimą, konfiskuojant mažesnę turto dalį. Dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, tai terminas turėtų būti ilgesnis nei minimalus, nes šiuo atveju nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
Kaltinamoji T. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, važiavo poilsio dieną (sekmadienį), kai eismas mieste nėra labai intensyvus, automobilį vairavo būdama sunkaus girtumo laipsnio (2,62 promilės), kuris artimesnis ribai nuo kurios prasideda sunkus girtumo laipsnis (nuo 2,51 promilės), padarė žalą (apgadino du automobilius), todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis už tokios poveikio priemonės vidurkį, skaičiuojant šį terminą nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 25 d. (b. l. 59).
BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajai, o juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Nei šios transporto priemonės savininkas, nei valdytojas UAB (duomenys neskelbtini) nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios T. V. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).
Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, šis Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali ir pernelyg didelė našta (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Nissan Qashqai“ vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. sausio mėnesį buvo 12 520 Eur su PVM, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai baudžiama pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, savanoriškai dalyvauja priklausomybės nuo alkoholio gydymo „Minesota“ programoje), jos materialinę padėtį (dirba trijose darbovietėse, bendrai gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės – (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 92-97)), į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamosios materialinė padėtis nėra tokia gera, kad ji išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajai būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Todėl teismas skiria T. V. dalies turto (automobilio „Nissan Qashqai“) vertės konfiskavimą – 3 000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Kadangi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis), todėl nėra pagrindo išdėstyti kaltinamajai konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą atitinkamam laikotarpiui. Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl T. V., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).
Ikiteisminio tyrimo metu T. V. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 59) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, perduotinas į VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti T. V. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 25 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti T. V., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. V., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.