Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

J. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5, 6 dalimis, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto, tai yra automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 462 €.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. G. nuteista už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o būtent: ji, 2019 m. birželio 13 d., 22.30 val., Ukmergės m., Gedimino ir Medelyno g. sankryžoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. Č. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, t. y. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0074, pritaikius ±1,7 procentų techninės priemonės paklaidą, patikros sertifikatas Nr. 0974670, nustatytas 1,55 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji kaltės bei veikos kvalifikavimo, jai skirtos bausmės neginčija, nesutinka tik su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios sumos išieškojimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgdamas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, aptars tik teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.

6. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – BK 281¹ straipsnio 1 dalis), automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje J. G. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. G. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis teismo pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taigi ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Kartu nustačius, kad minėtas automobilis priklauso ne nuteistajai, o jos pažįstamam A. Č., kuris nedavė J. G. leidimo vairuoti jam priklausančią transporto priemonę ir nežinojo, kad J. G. vairuos jam priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nuspręsta išieškoti iš J. G. šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas, motyvuodamas konfiskavimą, tinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas.

9. Apeliantės įsitikinimu, jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neteisinga, teismas turto konfiskavimą, išieškant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, paskyrė pilnai neįvertinęs jos asmenybės, kitų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019). Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliau nevertino, ar turto konfiskavimas, išieškant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė, nereiškia, kad jis nepagrįstai paskyrė J. G. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo teigti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neproporcingas.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors J. G. nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,55 promilės po paklaidos, yra artimas lengvam ir nežymiai viršija ribą, nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1,5 promilės), kas galėtų rodyti mažesnį veikos pavojingumą, tačiau pažymėtina, jog J. G. automobilį vairavo mieste, tamsiu paros metu, neturėdama teisės vairuoti šios transporto priemonės (teisės vairuoti nėra įgijusi). Be to, pažymėtina, kad pirminio patikrinimo alkotesteriu metu J. G. buvo nustatytas didesnis – 1,70 promilių (be paklaidos) neblaivumas. J. G. elgesys, turint omenyje vairavimo įgūdžių neturėjimą, galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiai, tad transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemone siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio vertę, kuri nagrinėjamu atveju nėra didelė (1 462 €). Nors J. G. šiuo metu oficialiai nedirba, augina du nepilnamečius ir vieną mažametį vaiką, tačiau vien šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami. Byloje nenustatyta, kad J. G. finansinė padėtis būtų itin bloga, nenustatyta, kad viena išlaiko vaikus, be to, kaip pati nurodo, gauna priteistą išlaikymą už vieną vaiką bei dirba atsitiktinius darbus. Taip pat pažymėtina, kad J. G. neginčijo byloje nustatytos automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, taip pat nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė galėtų būti mažesnė nei nustatė VšĮ „Emprekis“, atlikusi vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymą, neprašė jos sumažinti. Taigi apygardos teismas negali sutikti, kad turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 1462 €, ir jos išieškojimas šiuo atveju yra tokia žalinga poveikio priemonė, kad jos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas, net ir įvertinant J. G. akcentuojamą turtinę padėtį. Apygardos teismo vertinimu, J. G., neabejotinai žinojo ne tik apie savo finansinę padėtį, išlaikomus vaikus, bet ir, būdama ne kartą teista, ir apie galimas jos neteisėto veikimo pasekmes – tarp jų ir apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir jai gresiančias poveikio priemones, tačiau šios aplinkybės jos nesulaikė nuo itin pavojingo elgesio.

12. Galiausiai teismas pažymi, kad dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, J. G., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. G. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra proporcinga (adekvati) jos padaryto pažeidimo pavojingumui ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. G. apeliacinį skundą atmesti.