Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, teista:

1) 2011 m. kovo 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant bendrauti su asmenimis vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas;

2) 2011 m. spalio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant bendrauti su asmenimis vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas ir (20 MGL) 2600 litų bauda;

3) 2012 m. spalio 11 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo už nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje – subendrinus paskirta dviejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2011 m. spalio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant subendrintą trijų metų laisvės atėmimą ir 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą, nustatant šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, turinti išnykusį teistumą,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o būtent:

ji, 2019 m. birželio 13 d., 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. Č. priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, t. y. alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0074, patikros sertifikatas Nr. 0974670, pagalba nustatytas 1,58 promilių girtumas (kai pritaikius ±1,7procentų techninės priemonės paklaidą, jai, t.y. J. G., nustatytas 1,55 promilių girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji J. G. parodė, kad su jai pareikštu kaltinimu ji sutinka visiškai ir gailisi. Iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y., 2019 m. birželio 13 d., apie 18 val. 00 min. ar 18 val. 30 min. ji nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo blaivi. Nuėjusi prie upės sutiko A. Č. ir savo sugyventį D. K., kurie jai atėjus gėrė degtinę. Ji gėrė alų. Apie 20 val. 00 min. ar 21 val. 00 min. jie visi trys išsiskirstė, t. y. ji ir jos sugyventinis išėjo į namus, o A. Č. liko prie upės. Apie 22 val. 00 min. ji sugalvojo, kad reikia A. Č. priklausantį automobilį, stovėjusį jos namų kieme, nuvaryti į (duomenys neskelbtini), esančią degalinę. Todėl ji sėdo už automobilio BMW vairo ir nuo savo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini), važiavo link degalinės, kuri yra netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). Automobilį tuo metu ji vairavo neblaivi. Jai vairuojant automobilį BMW (duomenys neskelbtini) ją sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojo pažymėjimo neturi, teisės vairuoti nėra įgijusi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios J. G. duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jos duotiems parodymams (b. l. 94, 97-98).

Kadangi kaltinamoji J. G. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. G. jis pažįsta apie 5 metus. Jų santykiai yra geri, jie nesipyksta, tačiau artimai kaip vyras su moterimi nebendrauja. Automobilis BMW, vaslstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso jam. 2019 m. birželio 13 d., apie 16 val. 00 min., jis savo automobiliu BMW, vaslstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko pas J. G. į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Jis vairuodamas automobilį buvo blaivus. Vėliau prie upės jis, J. G. ir jos draugas D., kurio pavardės jis nežino, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę. Visi gėrė draugiškai. Kitą dieną apie 09 val. 30 min. jis atėjo į J. G. kiemą, tačiau savo BMW automobilio ten nerado. Policijoje sužinojo, kad J. G. būdama neblaivi vairavo jo automobilį BMW, be jo žinios, ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų. J. G. jis pretenzijų dėl be žinios paimto automobilio neturi (b. l. 47-48).

Liudytojas D. K. atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinę J. G. (b. l. 82).

Liudytojas V. J., kuris yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 22 val. 30 min., Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinti. Turimais duomenimis automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. Č., kuriam vairuoti transporto priemones teisė yra atimta, nes jis 2019 m. gegužės mėnesį vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilį vairavo J. G.. Nuo automobilio BMW vairuotojos sklido aitrus alkoholio kvapas, o vairuotoja – J. G. prisipažino, kad prieš valandą laiko gėrė alų. Apie 22 val. 35 min. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 J. G. buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas. Po 20 minučių pakartotinai tikrinant J. G. blaivumą, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu jai buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas (b. l. 74-75).

Liudytojo M. E., kuris yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai sutampa su liudytojo V. J. duotais parodymais (78-79).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas J. G. atžvilgiu, kadangi ji vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,58 promilių neblaivumas (b. l. 1-2).

Iš tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo akivaizdžiai neblaivi J. G., kuri patvirtino, jog yra vartojusi alkoholio. Nustatyta, kad J. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19102389145 pgal Lietuvos Respublikos administarcinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį (b. l. 20).

Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra kelias, esantis (duomenys neskelbtini). Kelkraštyje stovi pilkos spalvos automobilis BMW, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulas neapgadintas. Automobilio užvedimo spynelėje yra užvedimo raktas. Apžiūros metu užvedimo raktas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Iš įvykio vietos paimtas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vilkiku nugabentas į Ukmergės rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5, 7-14, 42).

Iš neblaivumo akto nustatymo, alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatų knygos nustatyta, kad J. G. 2019 m. birželio 13 d., 22 val. 35 min. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, 22 val. 55 min. – 1,58 promilių neblaivumas (b. l. 41, 38-39, 40).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad auomobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vilkiku nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 42)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. Č. (b. l. 43, 6).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio BMW kaina Lietuvoje (be PVM) yra 1 462,00 eurai (b. l. 44).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios J. G. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajai pareikštus kaltinimus. J. G. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino, padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 22 val. 30 min., vairavo A. Č. priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,58 promilių neblaivumas. Jos parodymus patvirtino liudytojų A. Č., V. J., M. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo tikrinimo metu nustatyti duomenys. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0074 J. G. 2019 m. birželio 13 d. 22 val. 35 min. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu, t. y. 2019 m. birželio 13 d. 22 val. 55 min., J. G. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas (b. l. 38-39, 40, 41). J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji vairavo transporto priemonę, būdamas girtumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę J. G., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Tiriant J. G. asmenybę nustatyta, kad ji teista, teistumas išnykęs (b. l. 109-114), bausta administracine tvarka (b. l. 106, 168), atlygino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato turėtas išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą (b. l. 59, 71). Yra bedarbė (b. l. 166), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 167). Nusikalstama veika padaryta dėl neblaivumo būsenos, kaltinamoji parodė, kad pasielgė neapgalvotai, neapsvarstė savo poelgio pasekmių, dėl kurių nukentės visa šeima, trys nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgiant į kaltinamosios materialinę padėtį, t. y., kad šiuo metu yra nedirbanti, viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus, spręstina, kad jai skirti finansinio pobūdžio bausmę būtų netikslinga. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. G. buvo teista tris kartus, jai ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos neturėjo. Įvertinęs visumą aplinkybių, ir vadovaudamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, kad J. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, į tai, jog nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, J. G. už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymą, bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajai J. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti J. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad J. G. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jai šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog J. G. šiuo metu yra bedarbė, tačiau savarankiškai ieško darbo, stengiasi rūpintis šeima, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, kritiškai vertina savo elgesį, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamąja ir suteikti J. G. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajai taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). J. G. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. G. vairavo būdama neblaivi, jai nustatyta 1,58 promilė alkoholio kraujyje, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, neturėdama teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijusi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinta uždraudžiant J. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

J. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis A. Č. nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – vairavo A. Č. priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo rasta 1,58 promilės etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustayta, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. Č.. Iš A. Č. parodymų nustatyta, kad jis palikdamas automobilį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, J. G. nedavė leidimo vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, taip pat jam nebuvo žinoma, kad J. G. vairuos jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkas galimai žinojo apie jo transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens, todėl transporto priemonės konfiskacija negali būti taikoma. Dėl šių priežasčių, nagrinėjamu atveju, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 462,00 eurų (b. l. 44).

Dėl kitų klausimų

Iš nutarimo grąžinti daiktus, pakvitavimo nustatyta, A. Č. grąžintas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos piniginė, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė, banko mokėjimo kortelė, pin kodų generatorius, namų raktai (b. l. 49-50, 51, 54-56).

Iš 2019 m. birželio 14 d. nutarimo (b. l. 99-101) nustatyta, kad J. G. skirta kardomoji priemonė ­­­­­­­­­– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažintina vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. G. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. G. skirti įpareigojimus:

- pradėti dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. G. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (du) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš J. G. konfiskuotino automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 462,00 (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt du) eurus valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.