Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

2025 m. lapkričio 4 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-272-588/2025, pagal ieškovų D. R., I. K. ir D. K. ieškinį atsakovams D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. dėl statybos teisės be bendraturčių sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. R., I. K. ir D. K. (toliau - ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, ir prašo pripažinti ieškovams teisę atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus – rekonstruoti poilsio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Urban Architects“ parengtus Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palanga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinius pasiūlymus (toliau – Projektiniai pasiūlymai) be atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. (toliau ir Atsakovai) sutikimo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai.

2. Nurodė, kad ieškovų užsakymu UAB „Urban Architects“ parengė pastato rekonstravimo projektinius pasiūlymus, kuriais buvo maksimaliai atsižvelgta į žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad sumažinus siekiamų vykdyti statybos darbų apimtį, nebus viršijamas jiems, kaip bendraturčiams, atsižvelgiant į apskaičiuotas bendro turto dalis, tenkantis užstatymo tankis, pateikė šias aplinkybes patvirtinančią (duomenys neskelbtini) sklypų užstatymų tankių ir intensyvumų skaičiavimo lentelę. Pažymėjo, kad teikiami projektiniai pasiūlymai buvo suderinti ir su UAB „Baltijos regiono projektai“ (pastato projekto rengėjais (projektuotojais), projekto autorių teisių savininkais (pirkimo - pardavimo sutarčių 7.5. punktas)). Trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, I. J. (toliau - trečiasis asmuo), su ieškovų planuojamais darbais sutiko ir davė jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, rašytinį sutikimą vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus, tačiau kiti žemės sklypo bendraturčiai, t. y. atsakovai, su ieškovų planuojama vykdyti pastato rekonstrukcija nesutiko.

3. Ieškovų advokatas, nurodė, kad pagal teismų praktiką atsakovai turi įrodyti, jog tokios statybos, kurias planuoja ieškovai, iš esmės pažeidžia atsakovų interesus ir jų gyvenimo sąlygos tampa kitokios nei buvusios. Šios pareigos atsakovai neįvykdė, teisinių argumentų, kodėl ieškovų ketinamos vykdyti statybos nėra galimos, nenurodė. Pažymėjo, kad ieškovų planuojamais vykdyti statybos darbais nebus keičiamos esminės bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų ir dalies atsakovų (D. C?., J. C?., D. L., V. L., J. B., Š. B., T. S., A. V. ir N. V.) atskirai naudojamos žemės sklypo dalys net neturi bendros ribos. Teigė, jog jokios atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisės ir/ar teisėti interesai planuojamais vykdyti statybos darbais negalės būti ir nebus pažeidžiamos. Pažymėjo, kad atsakovė M. Ž., teigdama, jog jai neva trukdys šalia jos keturis kartus padidėsianti siena, neturi nei vieno lango, kuris būtų į ieškovų namo pusę ir padidėjusios sienos tikrai nematys. Be to, atsakovai nepateikė nei vieno eksperto išvados, nors teigė, kad kreipėsi į keturis skirtingus ekspertus. Teigė, kad pirmiau nagrinėtoje byloje nustatytų prejudicinių faktų nėra, nes šiuo metu ieškovai pateikė derinimui visiškai kitokius projektinius pasiūlymus.

4. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad net ir pakeitus pirminius projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos ieškovams nebuvo leista atlikti Pastato rekonstrukcijos darbų be atsakovų sutikimo, atliekant rekonstrukciją nebus išvengta atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių ir žemės sklype esančių statinių savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl jie su planuojamais rekonstrukcijos darbais nesutinka. Atsakovai, nesutikdami su pateiktu ieškiniu bei ieškovų planuojamais statybos darbais bendrame žemės sklype, kuomet iš esmės bus perstatomas žemės sklype esantis ir ieškovams priklausantis statinys, mano, kad po tokių statybos darbų, bus pažeistas jų teisėtas lūkestis ilsėtis sutvarkytoje, bendrą kvartalo koncepciją ir vaizdą turinčioje aplinkoje, kurioje jie planavo poilsiauti įsigydami nuosavybę. Be to, iš pateiktų projektinių pasiūlymų nėra galimybės nustatyti būsimo statinio naudojimo po rekonstrukcijos apimties bei galimos to įtakos atsakovų interesams. Atsakovai, įsigydami tiek žemės sklypo dalį, tiek poilsio paskirties pastatus, turėjo teisėtą lūkestį, jog šiame kvartale daugiau jokie statybos darbai nebebus vykdomi ir bendras kvartalo vaizdas iš esmės nepasikeis. Tokį atsakovų lūkestį pripažino ir teismai (Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-179-995/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-904-513/2023), kas laikytina prejudiciniais faktais. Atsakovų turimų pastatytų pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinis, todėl ramus poilsis su didelės apimties statybos darbais yra nesuderinamas, dėl statybos darbų metu keliamo triukšmo, dulkių ir kitų veiksnių. Dalis atsakovų jiems priklausančią nuosavybę nuomoja, todėl statybos darbų metu bus sutrikdytas tiek atsakovų, tiek ir jų svečių poilsis, o galimai tai sąlygos ir mažesnes nuomos pajamas, nes statybos darbų teritorijoje esančios patalpos bus mažiau patrauklios nuomai.

5. Atsakovų advokatas, nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas visą apimtimi dėl dviejų esminių priežasčių, t. y. pirma, ieškinys atmestinas, vadovaujantis ankstesnėje byloje tarp tų pačių šalių nustatytomis faktinio pobūdžio aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, susijusiomis su atsakovų interesų pažeidimu, planuojant vykdyti iš esmės panašias statybas. Antra, ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog pateikti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos ieškovai planuoja atlikti pastato rekonstrukciją yra neišsamūs ir pagal juos nėra galimybės įvertinti visų galimų atsakovų interesų pažeidimų, jeigu tokios statybos būtų vykdomos. Nors šioje civilinėje byloje ir buvo pateikti pakoreguoti projektiniai pasiūlymai, tačiau jie nebuvo pakoreguoti taip, kad būtų pašalinti visi ankstesnėje civilinėje byloje (Nr. e2-179-995/2023) nustatyti atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, nuosavybės teisių pažeidimai, ieškovams įvykdžius planuojamas statybas. Vertina, kad šioje civilinėje byloje kaip prejudiciniai faktai turėtų būti laikomi ankstesnėje byloje teismų padarytos išvados, susijusios su teisėtais atsakovų lūkesčiais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovai, įsigydami poilsio pastatus, pagrįstai tikėjosi, jog žemės sklypo užstatymo, žemės sklype esančių poilsio pastatų tūrio ir formos rodikliai išliks nepakitę ir jokie investiciniai projektai žemės sklype, statant maksimalių leistinų parametrų pastatus, nebebus vykdomi. Tai pat teismų buvo konstatuota, kad atsakovai, įsigydami pastatus bei žemės sklypo dalį, pagrįstai tikėjosi, kad bendras kvartalo vaizdas išliks nepakitęs ir atsakovai nesitikėjo bei nenumatė, jog visiškai sutvarkius mažaaukščių poilsio pastatų, mažo užstatymo tankio, nedaug apartamentų turinčio kvartalo gerbūvį, užbaigus visus statybos darbus, juo labiau pasirašius pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose būsimiems pirkėjams ir turto savininkams numatytas imperatyvus įpareigojimas – nekeisti pastato ir jo elementų, žemės sklype, gali vietoj jau pastatyto pastato, atsirasti beveik du kartus didesnis pastatas, išsiskiriantis iš kitų kvartale esančių pastatų, kas teismo nuomone neabejotinai reiškė esminį dabar esančio naudojimosi nuosavybe pasikeitimą neigiama prasme. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų esamo pastato plotas po rekonstrukcijos padidėtų nuo 65,98 kv. m iki 165,12 kv. m, tūris nuo 327,95 kub. m iki 807,59 kub. m, kas reiškia, kad po rekonstrukcijos pastatas padidėtų daugiau nei du kartus, ir nepaisant fasado elementų - nebus panašus į esamus žemės sklype pastatus, t. y. išsiskirs iš kitų žemės sklype esančių pastatų. Šiuo atveju kvartalas, kuriame ieškovai planuoja atlikti statybos darbus, yra mažo užstatymo tankio, kvartale vyrauja nedidelio ploto apartamentai, yra palikti sąlyginai dideli plotai želdiniams, pastatai išdėstyti taip, kad nebūtų dviaukščių pastatų vienas šalia kito. Žemės sklypo bendrasavininkų yra daug, todėl bendras konsensusas žemės sklypo valdymo klausimais yra labai svarbus. Šiuo atveju atsakovų teisėtus lūkesčius ir bendro žemės sklypo valdymo viziją ateityje patvirtina pasirašyta Bendros kaimynystės tvarka, kurioje didžioji dauguma bendrasavininkų susitarė, kad žemės sklype jokie didelės apimties statybos projektai yra negalimi. Taip pat atsakovai savo teisėtų lūkesčių pažeidimą sieja ir su planuojamos vykdyti statybos darbų metu sukeliamais neigiamais padariniais. Kaip jau minėta, kuomet buvo pardavinėjamos poilsio patalpos, kvartalas buvo užbaigtas, įrengta infrastruktūra ir visi atsakovai pirko poilsio pastatus baigtame kvartale, kur jokie statybos darbai nebebuvo planuojami, todėl vykdant tokios apimties statybos darbus atsakovų naudojimasis savo nuosavybe tuo laikotarpiu iš esmės pablogės. Statybos darbų vykdymo metu susidariusios statybinės atliekos, triukšmas, dulkės ir pan. nėra suderinamas su ramiu poilsiu, tai yra patalpų naudojimu pagal jų tiesioginę paskirtį. Dalis atsakovų savo nuosavybę nuomoja, todėl mano, kad dėl vykdomų statybos darbų poilsio patalpos bus mažiau patrauklios nuomai, kas atitinkamai sąlygos ir tiesioginius dalies atsakovų nuostolius, tai yra negautas pajamas. Atkreipė dėmesį,, kad patekimas į ieškovų naudojamo žemės sklypo dalį yra tik per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, planuojamas rekonstruoti pastatas stovi šalia bendros naudojimo žemės sklypo ribos bei 69 cm nutolęs nuo atsakovės M. Ž. naudojamo žemės sklypo ribos, todėl daro išvada, kad, vykdant statybos darbus, bus naudojama tiek bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kurioje yra pravažiavimas iki dviejų žemės sklype esančių pastatų, bei M. Ž. priskirta naudotis žemės sklypo dalis. Pagal reikalavimus aptvėrus statybvietę, aptvėrimui bus naudojama bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kurioje yra pravažiavimas, todėl bus apribotas arba apskritai neįmanomas privažiavimas prie dviejų pastatų. Antrasis aspektas, dėl kurio atsakovai mano, jog ieškinys turėtų būti atmestas, yra susijęs su projektinių pasiūlymų ydingumu ir neaiškumu, tai yra projektiniai pasiūlymai nėra pakankamai informatyvūs tam, kad būtų galima įvertinti tiek užstatymo plotą, tiek vidinių patalpų išdėstymą, pašalinant abejones, jog poilsio pastatas nebus naudojamas kaip keturbutis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino ieškovams D. R., I. K. ir D. K. teisę atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus – rekonstruoti poilsio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Urban Architects“ parengtus Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palanga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinius pasiūlymus be atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. sutikimo; 2) priteisė iš atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. kiekvieno atskirai lygiomis dalimis po 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų D. R., I. K. ir D. K. naudai.

7. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių bei jų atstovų paaiškinimus, atsakovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, kad dėl ieškovams priklausančio poilsio paskirties pastato rekonstrukcijos, pablogės atsakovų teisės, atmetė kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu teismas nesutiko su atsakovų pozicija, jog ieškovų siekis perstatyti pastatą, iš tiesų, pažeidžia atsakovų teisėtus lūkesčius, nes pastarieji, įsigydami poilsio pastatus, nepagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypo užstatymo, žemės sklype, esančių poilsio pastatų tūrio ir formos rodikliai išliks nepakitę ir jokie investiciniai projektai žemės sklype, statant maksimalių leistinų parametrų pastatus nebebus vykdomi. 2025 m. gegužės 12 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta įvykio vietos teritorija, pasisakė proceso dalyviai. Atsakovė M. Ž. savo nesutikimą dėl ieškovų planuojamų statybų grindė, be kita ko, ir tuo, kad ieškovams padidinus pastato aukštingumą, sumažės insoliacija, bus užstojamas vaizdas, t. y. dėl pastato aukštingumo padidinimo ryte ilgesnį laiką atsakovės naudojamo žemės sklypo dalis bus šešėlyje. Tačiau šiems atsakovės teiginiams paneigti ieškovai pateikė į bylą architekto A. M. (atestacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktą Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstravimo projekto insoliacijos skaičiavimus, t. y. skaičiavimais patikrinta Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstravimo projekto įtaka aplinkinių pastatų insoliacijai. Pagal STR 2.02.09:2005 p.19. 1–3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, – bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos. Į bylą pateiktuose skaičiavimuose nurodyta, kad Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstravimo projekto įtaka aplinkinių pastatų insoliacijai atitinka STR 2.02.09:2005 reikalavimus.

8. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-179-995/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00845-2022-9), kuriuo ieškovų patikslintas ieškinys dėl statybos teisės be bendraturčių sutikimo pripažinimo buvo atmestas, 23 punkte teismas nurodė, jog „<...> ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, nes nustatyta, kad ieškovams atlikus planuojamus statybos darbus pagal projektinius pasiūlymus pasikeis bendras kvartalo vaizdas, nes rekonstruotas pastatas iš esmės išsiskirs iš esamų kvartale pastatų savo dydžiu; bus pažeistas užstatymo tankumo rodiklis, jį padidinant atsakovų turimos nuosavybės sąskaita, projektiniais pasiūlymais pastate bus formuojami keturi butai, kas suponuoja tiek intensyvesnį bendro žemės sklypo naudojimą, tiek ir lankytojų skaičių, padaugės statomų automobilių, nes dvigubai didesniam pastatui eksploatuoti reikės atskirų automobilių stovėjimo vietų, o papildomos automobilių parkavimo vietos projektiniuose pasiūlymuose nėra numatytos, dėl to bus susiaurinta kitų bendraturčių teisė naudotis bendru žemės sklypu. Visų šių nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, nulemtų gyvenimo ir veiklos sąlygų pasikeitimą, o bendraturčių nesutikimas su jais yra visiškai pagrįstas“. Taigi, teisėtas atsakovų lūkestis, susijęs su kvartalo vaizdu, teismo buvo vertinamas kitų teismo nustatytų aplinkybių kontekste. Būtent - jog ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose, kaip nustatė bylą nagrinėjęs teismas, faktiškai buvo ketinama pastatyti keturis butus, o tai, anot bylą nagrinėjusio teismo, leido šiam konstatuoti, jog tokiu atveju iškils didesnis parkavimo vietų poreikis, padaugės automobilių skaičius, suintensyvės atvykstančių lankytojų skaičius ir t. t. (sprendimo 15 punktas; papildomai pastebėtina, kad ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje šie teismo vertinti argumentai motyvuojami viename sprendimo punkte, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog jie buvo vertinami visumoje, o ne kiekvienas atskirai). Kitas svarbus argumentas, kurio kontekste teismas vertino atsakovų lūkestį, susijusį su kvartalo vaizdu, yra tai, jog, kaip sprendime konstatavo teismas, pagal ieškovų ankstesnius projektinius pasiūlymus (siekiant statyti būtent juose nurodyto ploto ir tūrio pastatą) būtų viršytas užstatymo tankis sklype, kuris būtų padidintas didesne dalimi nei ieškovams priklausytų kaip bendraturčiams, atsižvelgiant į turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą maksimalų žemės sklypo užstatymo rodiklį. Kas tiesiogiai susiję ir su ieškovų ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose projektuoto gyvenamojo namo ploto ir tūrio pakeitimu šioje byloje pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose. Tokia bylą nagrinėjusių teismų logika akivaizdi ir iš? apeliacinės instancijos teismo nutarties, kurioje šie abu argumentai taip pat motyvuojami kartu (o ne kiekvienas iš? jų atskirai; nutarties 47, 48 punktai). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-904-513/2023, nustatyta, kad projekto rengėjai UAB „Baltijos regiono projektai“ davė sutikimą rengti statinio rekonstravimo projektą. Tačiau ankstesnėje byloje teiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai, kurie nors ir buvo suprojektuoti turint projektuotojų sutikimą, nebuvo tinkamai iki galo suderinti su projektuotojais ir pats projektas nebuvo patvirtintas autorių parašais. Nagrinėjamoje byloje ieškovų užsakymu UAB „Urban Projects“ parengti nauji projektiniai pasiūlymai yra tinkamai suderinti su projekto rengėjais - UAB „Baltijos regiono projektai“, t. y. gavus autorių leidimą rengti Projektinius pasiūlymus ir autorių parašai yra ant paties projekto. Tai, teismo vertinimu, reiškia, jog atsakovų lūkestis, susijęs su kvartalo vaizdu, koncepcija ir erdvėmis nebus pažeidžiamas. Taip pat nebus pažeistas pirkimo - pardavimo sutarties 7.5 punktas. Kadangi kvartalo projektuotojai, su tokiais, tik išskirtinai ieškovų bendrosios nuosavybės teise valdomo pastato fasado pakeitimais, sutiko, davė rašytinį leidimą rengti Projektinį pasiūlymą ir pasirašė ant paties Projektinio pasiūlymo. Kas savo ruožtu reiškia ir tai, kad toks pastato rekonstravimas neprieštarauja ir projektuotojų sumanytai bendrai kvartalo koncepcijai, jo bendram vaizdui.

9. Teismas sprendė, kad ieškinys dėl statybos teisės be bendraturčių sutikimo pripažinimo yra pagrįstas. Teismo vertinimu, atsakovai nepateikė argumentų ir jokių pagrįstų įrodymų, kurie būtų pakankami konstatuoti, jog jų nesutikimas su ieškovų ketinamomis vykdyti statybomis (rekonstrukcija) būtų protingai motyvuotas. Atsakovų dėstomi teiginiai yra formalūs, abstraktūs ir deklaratyvūs. Juose nėra konstatuojama, kad pastato rekonstrukcija lems (lemia) esminį atsakovų naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reglamentuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Taip pat atsakovai nenurodo pakankamai svarių kitų įvairių priežasčių, atitinkančių jų interesus, kurie galimai būtų pažeisti vykdomomis statybomis, ir kurie yra pripažįstami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.). Teismas sprendžia, kad atsakovai turi tiesiog jų asmeniniais subjektyviais motyvais grįstą nenorą, kad bendrame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), būtų ieškovų vykdomi bet kokie statybos darbai, t. y. iš? esmės neigiant įstatyme numatytą ieškovų statybos teisę. Tuo tarpu ieškovams vykdant statybos (rekonstrukcijos) darbus be bendraturčių sutikimo, iš? atsakovų erdvės nebus atimamos, jų sklypo ribos lieka nepakitusios, o darbai planuojami ieškovų sklypo notariškai patvirtintoje atskirai naudojamoje sklypo dalyje, nuo kurios atsakovai papildomai atsitvėrė tvoromis ir tujomis. Teismo vertinimu, planuojami statybos darbai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovai nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad planuoja imtis visų būtinų priemonių, kad sumažinti triukšmo ir dulkių poveikį, užtikrindami, kad statybos darbai bus vykdomi laikantis normatyvų. Be to, statybos darbus planuojama vykdyti ne šventinėmis dienomis, o laikotarpiu, kai bus mažiau žmonių, kad sumažinti neigiamą poveikį poilsiui.

10. Atsakovų argumentą, kad ieškovų byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 13 d. UAB „Baltijos regiono projektai“ sutikimas yra suklastotas, teismas atmetė kaip deklaratyvų, nepagrįstą ir nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl ieškinio reikalavimus pagrindžiančio dokumento tikrumo.

I. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.

3. atsakovų vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų teisėtų lūkesčių pažeidimą siejo tik su projektų rengėjų duotu sutikimu, neanalizuojant ir nepasisakant dėl atsakovų lūkesčių įsigyjant nuosavybę, ja naudojantis ir planuojant naudotis ateityje bei ieškovų planuojamos statybos įtaką bendram kvartalo vaizdui ir estetikai, statybas vertinant ne per autorių teisių pažeidimo prizmę, tačiau analizuojant kaip pasikeis bendras kvartalo vaizdas žiūrint iš bendrasavininkų perspektyvos, kadangi naudojimasis žemės sklypu yra susijęs tik su šiais asmenimis;

11.2. atsakovai savo teisėtą lūkestį, jog kvartale esantys poilsio pastatai nebebus perstatomi siejo ir su pirkimo - pardavimo sutarčių, kurių pagrindu jie įsigijimo tiek poilsio patalpas tiek žemės sklypo dalį, 7.5 punktu, kuriame pirkėjai įsipareigojo nekeisti pastato fasado ar jo elementų, jų pakeitimai turi būti derinamas su pastato projektuotojais. Pirkėjui padarius kokius nors pastato fasado ar jo elementų pakeitimus be pastato projektuotojų raštiško sutikimo, pirkėjas privalo nedelsiant pašalinti šiuos pakeitimus ir atstatyti pastato fasado elementus į pirminę padėtį. Pirkėjui atsisakius ar vengiant pašalinti šiuos pakeitimus, pardavėjas įgyja teisę pašalinti pakeitimus ir pareikalauti iš pirkėjo atlyginti pakeitimų pašalinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas šią pirkimo - pardavimo sutarties nuostatą suabsoliutino iki ieškovų pareigos gauti projektuotojų sutikimą, tačiau tokia sutarties nuostata nebuvo analizuojama pirkėjo teisėtų lūkesčių kontekste, tai yra kokią prasmę protingo ir apdairas asmens standartus atitinkantis pirkėjas tokiai sutarties nuostatai suteikia prieš sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį;

11.3. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų argumentus, susijusius su jų teisėtų lūkesčių pažeidimu ieškovams įgyvendinus savo planuojamus statybos darbus bei pirkimo - pardavimo sutarčių 7.5 punkto vertinimu, šioje dalyje neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko nustatytus prejudicinius faktus. Atsakovai šioje civilinėje byloje, gindamiesi nuo ieškinio, įrodinėjo tokias pačias aplinkybes dėl savo teisėtų lūkesčių, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas buvo kilęs tarp tų pačių šalių ir dėl to paties pastato rekonstrukcijos. Atsakovų teisėtas lūkestis toje civilinėje byloje buvo ginčo dalykas, nes ieškovai byloje ginčijo ir įrodinėjo, kad atsakovai neturėjo ir negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio, susijusio su ateityje žemės sklype planuojamų statybų draudimu. Taigi, ankstesnėje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis šioje civilinėje byloje, o ne padaryti visiškai priešingas išvadas, tokiu būdu pažeisdamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas;

11.4. nėra jokio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tik nustačius visų ankstesnėje byloje teismų nustatytų atsakovų interesų pažeidimų visumą, galima teigti, kad atsakovų teisėtas lūkestis, jog bendrame žemės sklype nebebus statomi ar perstatomi statiniai, bus pažeistas;

11.5. atsakovai savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą siejo su ieškovų planuojamos statybos vykdymo metu patiriamais nepatogumais, tai yra teigė, kad dėl statybos metu kylančio triukšmo, statybinių atliekų, dulkių bus trukdomas jų naudojimasis nuosavybe, poilsio patalpos bus mažiau patrauklios, tačiau teismas šiuos argumentus nepagrįstai atmetė;

11.6. nepagrįstos ir byloje esančių duomenų neatitinka teismo išvados, jog ieškovai statybos darbus vykdys tik jiems priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Planuojamos statybos yra susijusios su fasado apdailos darbais, antro pastato aukšto pastatymu, todėl bet kokiu atveju bus būtinas priėjimas prie pastato sienos, kuri ribojasi su bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, kas taip pat reiškia, kad statybos darbams vykdyti bus naudojama bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Statybos darbų metu taip pat turės būti aptveriama statybos darbų teritorija, statomi pastoliai, dėl ko statybos darbų vykdymo metu, naudojimasis šia bendro žemės sklypo dalimi kitiems bendraturčiams bus apribotas arba apskritai neįmanomas. Juo labiau, kad dalis bendraturčių turi esminį poreikį naudotis šia žemės sklypo dalimi, kadangi šia žemės sklypo dalimi privažiuojama prie jiems priklausančių poilsio pastatų ir patalpų;

11.7. ieškovams priskirta ir statiniais neužstatyta žemės sklypo dalis sudaro tik 228 m² plotą, kuri statybos darbų vykdymo metu dar mažės. Nors ieškovai byloje akcentavo, kad jiems priklausanti žemės sklypo dalis sudaro 535 m² ir tokio ploto visiškai užtenka ieškovų planuojamiems statybos darbams, tačiau atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi tvarką, nemaža dalis iš šio ploto, tai yra 216 m², tenka bendram naudojimui ir kurioje pagal pirkimo - pardavimo sutartį (6.5 punktas) nėra galimas nei statybinių tvorų, nei pastolių statymas, nei kitoks apribojimas bendraturčiams naudotis šia žemės sklypo dalimi. Taigi ieškovai planuoja vykdyti statybos darbus tik 228 m² žemės sklypo plote, statydami 165,12 m² statinį, kad reiškia, kad toks plotas nėra pakankamas tokios apimties statybos darbams vykdyti;

11.8. pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta ir tai, kad statybos darbų metu ir rekonstravus pastatą iš esmės bus pažeisti atsakovės M. Ž. interesai, nes planuojamas rekonstruoti pastatas yra arčiau nei vieno metro atstumu iki M. Ž. naudojamos žemės sklypo dalies ribos;

11.9. pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir statybos darbų metų patiriamus atsakovų nepatogumus, kaip jų teisėtų interesų pažeidimą bei ieškovų teisės vykdyti statybos darbus bendrame žemės sklype ribojimą;

11.10. atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, nurodė argumentus susijusius su Projektiniais pasiūlymais bei tokių Projektinių pasiūlymų ydingumu, kadangi iš pateiktų Projektinių pasiūlymų nėra galimybės nustatyti planuojamos statybos apimties ir įtakos bendraturčių interesams. Projektinių pasiūlymų ydingumas pasireiškia, tuo, kad iš Projektinių pasiūlymų nėra aišku, koks bus užstatymo tankumas bei tai, kokios patalpos bus projektuojamos antrajame pastato aukšte, paliekant galimybę Ieškovams statybos metu įsirengti keturias atskiras patalpų grupes. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl Projektinių pasiūlymų bei juose nurodytos informacijos išsamumo bei pakankamumo, kiek ji gali būti susijusi su atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisėmis ir teisėtais interesais, nepasisakė;

11.11. teismas šioje dalyje neįvertino to, kad ieškovams individualiai priskirta naudotis žemės sklypo dalis sudaro 319 m². Kadangi pagal teritorijų planavimo dokumentus užstatymo maksimalus tankis yra 22 proc., todėl ieškovų naudojamos žemės sklypo dalies maksimalus užstatymas gali būti iki 70,18 m². Tuo tarpu ieškovai planuoja užstatyti 116,20 m², kas sudaro net 66 proc. viso jiems priklausančio naudotis žemės sklypo. Nustatant naudojimosi tvarką, žemės sklypo dalys buvo nustatomas atsižvelgiant statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą. Parduodant žemės sklypo dalį, parduodama dalis taip pat buvo nustatoma pagal patalpų dydžius. Tuo tarpu akivaizdu, kad ieškovų statiniui padidėjus beveik tris kartus, pastačius antrą auštą, tokiam statiniui eksploatuoti reikalinga didesnė žemės sklypo dalis, nei šiuo atveju yra priskirta naudotis ieškovams. Taigi atsižvelgiant į ieškovų individualiai naudojamo žemės sklypo plotą, didesnis užstatymas jau nebėra galimas;

11.12. Projektiniai pasiūlymai yra neinformatyvūs, nes juose nėra pažymėtos busimo pastato antrojo aukšto patalpos. Iš Projektiniuose pasiūlymuose esančio antrojo aukšto plano su baldais (t. 3, b. l. 117) matyti, kad antrajame namo aukšte yra projektuojamos tik dvi patalpos atitinkamai 40,90 m² ir 39,02 m² ploto;

11.13. rašytinis projektuotojų sutikimas byloje nebuvo pateiktas, ant Projektinių pasiūlymų esantis projektuotojo ir projektavimo įmonės direktoriaus parašai yra nukopijuoti nuo kito skaitmeninio dokumento, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog Projektiniai pasiūlymai buvo tinkamai suderinti su projekto autoriais yra nepagrįstos;

11.14. teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį visa apimtimi, neidentifikavo pagal kuriuos projektinius pasiūlymus ieškovai turės teisę atlikti statybos darbus, kadangi ieškovai buvo parengę ne vieną projektinių pasiūlymų laidą. Todėl nenurodžius, pagal kurią projektinių pasiūlymų laidą ieškovams leista atlikti rekonstrukcijos darbus, tokio sprendimo vykdymas gali būti sudėtingas;

11.15. teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovams po 385 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas turėjo nustatyti kiekvienam iš ieškovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų konkretų dydį iš kiekvieno atsakovo, nes priešingu atveju yra neaišku kuriam iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai apeliacinės instancijos teismo prašo palikti sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

12.1. žemės sklype esančių kelių pastatų „bendras vaizdas“ šiuo atveju nėra įstatymo saugoma vertybė. Atskirais atvejais, kuomet pastatai patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją (ar patys yra pripažinti nekilnojamojo kultūros paveldo objektais) ar yra įstatymo pripažintoje saugomoje teritorijoje, ir dėl savo kultūrinės, mokslinės, istorinės ar kitokios vertės valstybės yra pripažinti saugomais, jų „bendras vaizdas“ gal ir galėtų būti tas kriterijus, kuris atskirai turėtų būti vertinamas analogiškoje situacijoje. Tačiau šioje byloje, kaip minėta, tokios aplinkybės nenustatytos. Ir būtent apeliantai, kurie viso proceso metu savo nesutikimą su mūsų ketinamomis vykdyti statybomis grindė teisės aktuose neegzistuojančiomis sąvokomis („kvartalas“, „koncepcija“, „bendras kvartalo vaizdas“), turėjo pareigą šias aplinkybes įrodyti, kas nebuvo padaryta;

12.2. apeliantai niekuo negrindžia ir neegzistuojančio kvartalo vaizdo pasikeitimo „iš esmės“ sąvokos. Belieka spėlioti, ką konkrečiai po sąvoką „iš esmės“ slepia apeliantai. Iš apeliantų dėstomų argumentų galima susidaryti įspūdį, kad „esminiu“ pakeitimu jie traktuoja faktą, kad ant namo bus statomas antras aukštas, nors žemės sklype yra tiek dviaukščiai (viso keturi), tiek ir vienaukščiai pastatai. Tačiau vien šis faktas jokiu būdu neleidžia teigti, kad toks pakitimas vertintinas „iš esmės“ keičiančiu neegzistuojančio kvartalo bendrą vaizdą (nors, kaip minėta, visiškai neaišku, kokia ir kieno saugotina vertybė yra žemės sklype esančių statinių „bendras vaizdas“). Juo labiau, kad ką sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokiomis planuojamomis statybomis nebus pažeistas (viršytas) nei žemės sklypo užstatymo tankis, nei intensyvumas. Ir ne tik kad nebus pažeidžiamas, bet ir nebus išnaudojamas maksimaliai, t. y., ką patvirtina mūsų ieškinio priedas Nr. 9 „Lentelė“, visas leistinas užstatymo tankis žemės sklype yra 22 proc., o po rekonstrukcijos faktinis užstatymo tankis žemės sklype sudarys 14,76 proc. Visas leistinas užstatymo intensyvumas sudaro 50 proc., o po rekonstrukcijos bus 16,75 proc.;

12.3. bet kurio fizinio ir/ar juridinio asmens teisė statyti yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Akivaizdu, kad bet kuris asmuo (įskaitant ir apeliantus) turi suprasti ir numatyti, kad bet kuris kitas asmuo (bendraturtis, kaimynas ir/ar kt.), turėdamas teisę statyti, gali nuspręsti ją įgyvendinti vienokiu ar kitokiu būdų (atnaujindami savo turimą turtą, jį pagerindami ar pan.). Juo labiau, pirkdami statinį, kuris yra ne atskiroje teritorijoje (pvz., miške esančiame vienkiemyje ar pan.), o bendrame žemės sklype, kurį valdys bendrai su kitais bendraturčiais. Tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad toks tariamai teisėtas apeliantų (atsakovų) lūkestis yra visiškai nepagrįstas ir neprotingas. Juolab, kad perkant turtą bet kuris protingai ir atsakingai besielgiantis pirkėjas turi visas galimybes pasidomėti perkamų turtu (įskaitant ir galimybę statyti) ir spręsti dėl konkretaus turto įsigijimo atsižvelgiant į surinktą informaciją. Vadovaujantis tokia apeliantų logika, bet koks asmuo, nusipirkęs bet kokį statinį kurorte (Palangoje, Druskininkuose, Birštone ir t. t.), gali ginčyti vykdomas statybas ir argumentuoti, jog jis, pirkdamas konkretų atskirą objektą, turėjo lūkestį, kad jokie statybos darbai aplinkui niekada nebevyks. Nes tai yra kurorto statusą turinčios teritorijos. Tokia atsakovų pozicija (kaip ir toks tariamai teisėtas lūkestis) yra nepagrįsta ir neteisėta;

12.4. daugumos žemės sklypo bendrasavininkų sprendimu patvirtinta 2022-10-01 bendros kaimynystės tvarka nėra nei ieškovams, nei teismą teisiškai įpareigojantis dokumentas. Ieškovai šio dokumento nėra pasirašę. Jis neturi daugiau teisinės galios, nei apeliantų argumentai ir tiesiog mintys, išdėstytos jų procesiniuose dokumentuose;

12.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012, išaiškinta, jog „Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas“. Akivaizdu, kad protingai motyvuoti atsisakymai gali būti pripažįstami tie, kurie pagrindžia, jog bendraturčių gyvenimo sąlygos bus iš esmės neigiamai pakeistos po statybos darbų įgyvendinimo. Gi pats statybos darbų įgyvendinimas, kadangi tai yra trumpalaikis procesas, nėra ir negali būti traktuojamas kaip motyvas, kuriuo vadovaujantis sutikimo nedavimas galėtų būti traktuojamas kaip pagrįstas. Yra daugiau nei akivaizdu, kad absoliučiai bet kokių statybos darbų vykdymas yra susijęs su laikinais, vienokiais ar kitokiais nepatogumais. Jeigu tokie argumentai būtų pripažinti pagrįstais, statybos darbai, kaip tokie, iš vis nebegalėtų būti vykdomi, nes visada atsirastų asmuo (bendraturtis, kaimynas, šiaip netoli gyvenantis asmuo, kuris, pavyzdžiui, mėgsta vaikščioti pro teritoriją, kur vykdomi statybos darbai, ir/ar pan.), kuriam bet kokie statybos darbai sukeltų nepatogumų ir/ar neigiamų emocijų;

12.6. pastebėtina, kad kiekvieno iš apeliantų ir vystytojo pasirašytos sutartys yra dvišaliai sandoriai, saistantys tik konkretų sandorį sudariusias šalis. atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, bet kokie mūsų susitarimai su turto pardavėjais niekaip neįtakoja nei apeliantų (atsakovų), nei bet kokių kitų asmenų, ir nesukuria šiems nei jokių teisių, nei pareigų (kaip ir lūkesčių). Vienintelis lūkestis, kurį kiekvienu konkrečiu atveju sutartis gali sukelti kiekvienam iš apeliantų, yra tai, kad jis pats nevykdys fasado ar jų elementų keitimo darbų, nesuderinęs jų su projektuotojais;

12.7. ankščiau bylą nagrinėjusių teismų sprendimų išvados, kurias cituoja apeliantai, buvo padarytos kitų faktinių aplinkybių kontekste, t. y., vertinant kitą ankščiau kitoje byloje nagrinėto mūsų ieškinio faktinį pagrindą - ankstesnius, 2022 metų projektinius pasiūlymus, kurių sprendiniai, akivaizdu, skiriasi nuo šioje byloje mūsų teiktų projektinių pasiūlymų. Šioje byloje nagrinėjami projektiniai pasiūlymai, nuo ankstesnėje byloje teiktų projektinių pasiūlymų skiriasi mažesniu pastato aukščiu, mažesniu plotu, mažesniu tūriu ir kitokiu vidiniu bei išoriniu planavimu. Šioje byloje teiktuose projektiniuose pasiūlymuose antras aukštas su pirmu sujungtas vidiniais laiptais. Todėl nesuprantama, kodėl aplamai apeliantai remiamasi senąją jau visiškai nebeaktualia projektinių pasiūlymų versija;

12.8. UAB „Urban Projects“ parengti nauji projektiniai pasiūlymai yra tinkamai suderinti su projekto rengėjais - UAB „Baltijos regiono projektai“. Gavus ir autorių leidimą rengti projektinius pasiūlymus, ir ant pačio projekto yra autorių parašai. Kas savo ruožtu reiškia, jog apeliantų (atsakovų) lūkestis, susijęs su „kvartalo vaizdu“, „koncepcija“ ir erdvėmis nebus pažeidžiamas. Taip pat nebus pažeistas pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktas. Kadangi „kvartalo“ projektuotojai su tokiais, tik išskirtinai mūsų bendrosios nuosavybės teise valdomo pastato fasado pakeitimais, sutiko, davė rašytinį leidimą rengti projektinį pasiūlymą ir pasirašė ant pačio projektinio pasiūlymo. Kas savo ruožtu reiškia ir tai, kad toks pasato rekonstravimas neprieštarauja ir projektuotojų sumanytai, anot apeliantų (atsakovų) „bendrai kvartalo koncepcijai“, jo „bendram vaizdui“;

12.9. apeliantai nepateikė jokių įrodymų (apart deklaratyvių teiginių) dėl jų interesų galimo pažeidimo statybos darbų vykdymo metu. Ieškovai byloje pateikė projektinius pasiūlymus, kuriuos parengė specialų išsilavinimą turintis asmuo - architektas. Apeliantai nepateikė nei vieno argumento, kad pateikti projektiniai pasiūlymai prieštarautų įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams. Juose yra nurodoma visa privaloma informacija, kuri vadovaujantis teisės aktais, turi būti tokiame dokumente. Civiliniuose santykiuose egzistuoja teisėtumo prezumpcija, kuri pati savaime leidžia konstatuoti, kad ieškovų tolimesnis elgesys vykdant statybos darbus atitiks teisės aktų reikalavimus. Kas savo ruožtu reiškia, kad jokie apeliantų teisėti interesai pažeidžiami nebus. O jeigu taip ir atsitiktų, savo pažeistas teises apeliantai galės ginti visomis įstatymų jiems suteiktomis priemonėmis - tiek rašydami skundus valstybės institucijoms, tiek ir kreipdamiesi į teismą;

12.10. priešingai nei teigiama, į žemės sklypą yra kitas, pagrindinis įvažiavimas, kuriuo naudojasi visi žemės sklypo bendraturčiai. Ir juo ieškovams naudotis statybų metu nebus jokio poreikio. Nes, kaip pripažįsta aptariamuose punktuose apeliantai, prie ieškovų atskirai naudojamos bendros žemės sklypo dalies, yra atskiras įvažiavimas. Kuris, priešingai nei nemotyvuotai teigia apeliantai, yra įrengtas teisėtai ir yra legalus (byloje nėra tai neigiančių įrodymų). O tai neabejotinai reiškia, kad jei ir sutikti su šiais apeliantų argumentais, jog mums reikės aptverti rekonstruojamą namą, ir tą reikės daryti žemės sklypo bendro naudojimo dalyje, tai niekaip neigiamai neįtakos apeliantų interesų. Pastebėtina, kad ieškovai lygiai tokie patys sklypo bendraturčiai, kaip ir apeliantai. Kyla klausimas, kodėl ieškovams nusprendus vykdyti statybos darbus, net jei ir atsirastų poreikis pasinaudoti bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, ieškovai neturėtų (ar negalėtų) to daryti? Kuo ieškovų, kaip bendraturčių teisės naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, yra kitokios nei apeliantų, jog jie gali naudoti bendro naudojimo žemės sklypo dalį savo poreikiams, o ieškovai ne? Ir kokiais įrodymais vadovaudamiesi apeliantai daro prielaidą, kad ieškovų naudojimasis bendra žemės sklypo dalimi, automatiškai pažeis jų interesus? Šie argumentai labai iliustratyviai parodo apeliantų argumentų dirbtinumą ir deklaratyvumą;

12.11. kalbant apie argumentus, susijusius su atstumu nuo atsakovės M. Ž. atskirai naudojamos žemės sklypo dalies ir mūsų atskirai naudojamos žemės sklypo dalies, apeliantai (atsakovai) patys pripažįsta, kad jų nurodomas Statybos techniniame reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte nustatytas imperatyvas šiuos atveju nėra taikomas. Šiuo atveju žemės sklypas yra bendras ir apeliantė M. Ž. nėra kaimyninio žemės sklypo savininkė, o žemės sklypo bendraturtė;

12.12. apeliantų argumentai apie tai, kad, tariamai iš projektinių pasiūlymų turinio jie neturi galimybės nustatyti užstatymo ploto, negana to, kad yra deklaratyvūs, prieštarauja jų pačių pozicijai, kuri buvo teikta atsiliepime į ieškinį šioje byloje. Ir iš nurodytame dokumente dėstomų argumentų yra akivaizdu, kad apeliantams šis parametras yra neabejotinai žinomas. Iš su ieškinio priedu Nr. 9 pateiktos „Lentelės“, kurioje specialų išsilavinimą turintis asmuo pateikė išsamius statinio ir žemės sklypo parametrų skaičiavimus iki ir po rekonstrukcijos, tarp kurių yra ir užstatymo plotas, matyti visi būsimi statinio po rekonstrukcijos parametrai, ir kad projektiniai pasiūlymai nepažeidžia ir neriboja apeliantų teisių ir interesų kitaip (ar daugiau), nei tai leidžia galiojantys teisės aktai;

12.13. kalbant apie apeliacinio skundo argumentus, susijusius su užstatymo tankio skaičiavimu vertinant ne visą ieškovų valdomą žemės sklypo dalį (535 m²), o tik tą, kuri, atsižvelgiant į naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra skirta atskiram naudojimui, t. y., 319 m², būtina pastebėti, kad šiais argumentais nebuvo grindžiama apeliantų pozicija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šie argumentai nebuvo nurodomi nei apeliantų procesiniuose dokumentuose, nei išsakyti bylos nagrinėjimo metu. Ir dėl šios priežasties, ieškovų įsitikinimu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalimi, jomis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas. Ir, atitinkamai, jos neturėtų būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Visgi, vertinant šiuos apeliantų argumentus, susidaro įspūdis, kad galimai, apeliantai patys susipainiojo, kokią žemės sklypo dalis priklauso ieškovams - ji sudaro 535 m², o ne 319 m², kaip tai neteisingai yra nurodoma apeliaciniame skunde;

12.14. kalbant apie sprendimo rezoliucinės dalies galimą trūkumą, pastebėtina, kad šis klausimas gali būti išspręstas ne teikiant apeliacinį skundą, o, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, teikiant prašymą sprendimą priėmusiam teismui dėl jo išaiškinimo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, ieškovų įsitikinimu, šie argumentai nesudaro apeliacinio skundo pagrindo ir nenagrinėtini apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

15. Nustatyta, kad ieškovai, apeliantai (atsakovai) ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo (0,4000 ha), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) bendraturčiai. Pagal 2017 m. sausio 9 d. UAB „DOMO PROJEKTAS“ parengtą žemės sklypo planą M1:500 (toliau – naudojimosi tvarkos planas) tarp visų bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią visi žemės sklype esančių pastatų – poilsio namų – bendraturčiai, atskirai naudojasi konkrečiomis žemės sklypo dalimis, kuriose yra atskiriems bendraturčiams (bendrai ar atskirai) priklausantys pastatai. Ieškovams bendrai priklauso poilsio paskirties pastatas (68,20 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo pastatu bendrai naudojasi tik ieškovai. Pastatas yra žemės sklypo dalyje, naudojimosi tvarkos plane pažymėtoje raidėmis ir skaičiais „C“, „C1“, „C2“, „C3“ bei „C4“ (1 t., b. l. 23), kuria naudojasi tik ieškovai.

16. Ieškovai nusprendė vykdyti jų bendrai naudojamo pastato rekonstrukciją, todėl, ieškovų užsakymu, UAB „Urban Architects“ 2021 m. parengė pastato statybos (rekonstravimo) projektinius pasiūlymus. Atsakovai, žemės sklypo bendraturčiai, su ieškovų planuojama vykdyti pastato rekonstrukcija nesutiko. Dėl to ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti jiems teisę atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus – rekonstruoti poilsio paskirties pastatą pagal UAB „Urban Architects“ 2021 m. parengtus poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palanga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo. 2023 m. liepos 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-995/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00845-2022-9) ieškovų ieškinys dėl statybos teisės be bendraturčių sutikimo pripažinimo buvo atmestas. 2023 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-904-513/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00845-2022-9) ieškovų apeliacinis skundas atmestas.

17. 2024 m., ieškovų užsakymu, UAB „Urban Architects“ parengė kitus pastato statybos (rekonstravimo) projektinius pasiūlymus (toliau – 2024 m. projektiniai pasiūlymai), kurie skiriasi nuo 2021 m. projektinių pasiūlymų, tuo kad juose numatytas mažesnis pastato aukštis; mažesnis plotas; mažesnis tūris; kitoks vidinis bei išorinis planavimas; antras aukštas su pirmu sujungtas vidiniais laiptais (patekimas į antrą aukštą tik iš vidaus patalpų – svetainės arba valgomojo) (1 t., b. l. 86); pastatas turi tik du įėjimus, priešingai nei 2021 m. projektiniuose pasiūlymuose, kur iš esmės buvo 4 įėjimai (2 t., b. l. 52-54).

18. 2023 m. gruodžio 13 d. gautas UAB „Baltijos regiono projektai“, projekto „Svečių namų (8.1.3.) (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas“ rengėjo sutikimas keisti projektą, t. y. parengti ieškovų pastato rekonstrukcijos projektą (1 t., b. l. 137). Taip pat šie pastato projektuotojai yra pasirašę 2024 m. projektinius pasiūlymus (1 t., b. l. 63).

19. Iš projekto skaičiuojamosios dalies eksperto T. D. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktos (duomenys neskelbtini) sklypų užstatymų tankių ir intensyvumų skaičiavimo lentelės matyti, kad pastato rekonstrukcija (pagal 2024 m. projektinius pasiūlymus) neviršys ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies leidžiamo užstatymo tankio ir intensyvumo (1 t., b. l. 135-136).

20. 2025 m. gegužės 14 d. ieškovų pateiktuose architekto A. M. (atestacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktuose pagal 2024 m. projektinius pasiūlymus rekonstruotino pastato insoliacijos skaičiavimuose konstatuota, kad „Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstravimo projekto įtaka aplinkinių pastatų insoliacijai atitinka STR STR 2.02.09:2005 reikalavimus“.

21. 2025 m. birželio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktame teismui rašte (pateikta informacija į 2025 m. balandžio 10 d. teismo užklausą (4 t., b. l. 97)) nurodyta, kad „2022 m. vasario 1 d. IS Infostatyba Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis architektas V. I. pateikė projekto tikrinimo išvadą Nr. CPR-220201-18483 dėl „Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projekto (duomenys neskelbtini), Palanga (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k. v.)“ projektinių pasiūlymų: „Neatsižvelgta į 2021 m. gruodžio 6 d. projekto patikrinimo 1 pastabą. Atliekant statinio rekonstravimo darbus (t. y. keičiant statinio išorės matmenis, didinant sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius) gali būti pažeidžiami žemės sklypo bendraturčių interesai, todėl privaloma gauti visų žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 27 straipsnio 5 dalies 4 p.“, t. y. pagal šią išvadą buvo tik viena pastaba - nebuvo žemės sklypo bendraturčių sutikimų ir dėl to nebuvo galima suderinti projekto ir išduoti statybą leidžiančio dokumento, jokių kitų projekto trūkumo nustatyta nebuvo. Todėl darytina išvada, kad prie projekto pridėjus žemės sklypo bendraturčių sutikimus, jį įkėlus į IS Infostatyba, projektas būtų suderintas ir būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas“ (4 t., b. l. 158).

Dėl ginčo esmės

22. Byloje kilo ginčas, ar apeliantai (atsakovai), būdami žemės sklypo (0,400 ha) bendrasavininkais su ieškovais, pagrįstai neduoda sutikimo ieškovams rekonstruoti jiems nuosavybės teisėmis priklausantį poilsio pastatą (pastatyti antrą jo aukštą), kuris randasi ieškovams skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad planuojami pagal 2024 m. projektinius pasiūlymus vykdyti statybos darbai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų.

24. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad: 1) teismas netinkamai įvertino apeliantų, kaip pirkėjų, teisėtus lūkesčius įsigyjant nuosavybę (kad poilsio namų „kvartalas“ nesikeis), 2) vertinant apeliantų teisėtų lūkesčių pažeidimą, teismas nesivadovavo ankstesnėje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, 3) teismas neįvertino apeliantų nepatogumų, kurie bus ieškovų planuojamos statybos vykdymo metu (bus naudojama bendro naudojimo žemės sklypo dalis, triukšmas, dulkės, statybinės atliekos ir pan.), 4) ieškovams priskirta ir statiniais neužstatyta žemės sklypo dalis (228 m²) nėra pakankama vykdyti rekonstrukciją, 5) 2024 m. projektiniai pasiūlymai neišsamūs (neaiškus užstatymo tankumas bei kokios patalpos bus projektuojamos antrajame pastato aukšte), 6) teismas nepagrįstai sprendė, kad 2024 m. projektiniai pasiūlymai buvo tinkamai suderinti su projekto autoriais, nes jų parašai nukopijuoti, 7) teismas neidentifikavo pagal kuriuos projektinius pasiūlymus ieškovai turės teisę atlikti statybos darbus, kadangi ieškovai buvo parengę ne vieną projektinių pasiūlymų laidą, 8) teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantų (atsakovų) ieškovams po 385 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

Dėl prejudicinių faktų

26. Apeliantai nurodo, kad, vertinant apeliantų teisėtų lūkesčių pažeidimą, teismas turėjo vadovautis ankstesnėje civilinėje byloje (Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-179-995/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-904-513/2023) nustatytais prejudiciniais faktais - „sutiktina su atsakovų pozicija, jog ieškovų siekis perstatyti pastatą, iš tiesų, pažeidžia ieškovų teisėtus lūkesčius, nes pastarieji, įsigydami poilsio pastatus, pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypo užstatymo, žemės sklype, esančių poilsio pastatų tūrio ir formos rodikliai išliks nepakitę ir jokie investiciniai projektai žemės sklype, statant maksimalių leistinų parametrų pastatus nebebus vykdomi“.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad ankstesnėje byloje teismų padaryta išvada apie apeliantų teisėtų lūkesčių pažeidimą yra laikytina prejudiciniu faktu ir taikytina šioje byloje.

28. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

30. Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendime (15 punktas) nurodyta „Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių bei jų atstovų paaiškinimus, ieškovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, kad dėl jiems priklausančio poilsio paskirties pastato rekonstrukcijos, iš tiesų – net du kartus didesnio pastato statybos, nepablogės atsakovų teisės, atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog ieškovų siekis perstatyti pastatą, iš tiesų, pažeidžia atsakovų teisėtus lūkesčius, nes pastarieji, įsigydami poilsio pastatus, pagrįstai tikėjosi, kad <...>“. Taigi, apeliantų pateikta teismo sprendimo ištrauka yra išimta iš konteksto.

31. Nagrinėjamu atveju, apeliantų nurodomuose teismų sprendimuose (tiek Plungės apylinkės teismo, tiek Klaipėdos apygardos teismo) buvo padaryta išvada, o ne nustatyta faktinė aplinkybė, o ši išvada padaryta, įvertinus byloje tuo metu buvusių ir nustatytų įrodymų visumą, todėl tai, kad tuo metu buvo pripažinta, jog ieškovų 2021 m. projektiniai sprendimai pažeidžia apeliantų teisėtus lūkesčius, nelaikytinas prejudiciniu faktu. Be to, šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas (ieškinio reikalavimas) yra kitoks, t. y. siekiama vykdyti rekonstrukciją pagal kitus (2024 m.) projektinius pasiūlymus, kuriuos rengiant buvo atsižvelgta į ankstesnių (2021 m.) projektinių pasiūlymų trūkumus, kurių pagrindu buvo galima spręsti apie apeliantų teisėtų lūkesčių pažeidimą. Tuo tarpu, šiuo atveju, sprendžiant apie apeliantų galimą teisėtų lūkesčių pažeidimą, būtina vertinti 2024 m. projektinius pasiūlymus (ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas ir padarė), o ne remtis Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendime padarytomis išvadomis, kurios buvo padarytos, vertinant 2021 m. projektinius pasiūlymus.

32. Pažymėtina, kad 2024 m. projektiniai pasiūlymai esmingai skiriasi nuo 2021 m. projektinių pasiūlymų, nes juose numatytas mažesnis pastato aukštis; mažesnis plotas; mažesnis tūris; kitoks vidinis bei išorinis planavimas; antras aukštas su pirmu sujungtas vidiniais laiptais (patekimas į antrą aukštą tik iš vidaus patalpų – svetainės arba valgomojo); pastatas turi tik du įėjimus (galimos dvi atskiros poilsio patalpos), priešingai nei 2021 m. projektiniuose pasiūlymuose, kur iš esmės buvo 4 įėjimai (buvo 4 atskiros poilsio patalpos).

Dėl kitų apeliantų argumentų

33. Kaip matyti, apeliantai savo teisėtus lūkesčius (gyventi nepasikeitusioje aplinkoje) ir galimus nepatogumus dėl vykdytinos rekonstrukcijos, laiko jų teisių pažeidimais, dėl kurių neduoda sutikimo ieškovų poilsio pastato rekonstrukcijai.

34. CK 1.137 straipsnio 2 dalis nustato, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK1.137 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Iš minimos teisės normos aišku, kad piktnaudžiavimas teise yra neatsiejamas nuo subjektinės teisės ir jos įgyvendinimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bet kuri asmens civilinė teisė yra užtikrinama (ginama) tiek, kiek asmuo įgyvendina turimą teisę pagal šios teisės paskirtį, t. y. tikslą, kuriam yra nustatyta konkreti subjektinė teisė, kiek naudojimasis subjektine teise nesuvaržo (neproporcingai) kitų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų, nedaro kitiems asmenims žalos. Tokio naudojimosi subjektine teise ribų peržengimas reiškia piktnaudžiavimą turima teise ir kartu sudaro pagrindą atsisakyti užtikrinti (ginti) asmens subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-248/2017, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, 41 punktas).

35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), jas pertvarkyti, rekonstruoti ar keisti paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko teisė disponuoti savo turtu gali būti ribojama tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, tuo tarpu kitų bendraturčių sprendimu asmens nuosavybės teisė negali būti ribojama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-916/2022, 50–51 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024, 33 punktas).

36. Kasacinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra aiškiai nurodęs, kad statinio bendraturčių nuožiūros teisė duoti ar ne sutikimą keisti patalpų paskirtį, jas rekonstruoti, pertvarkyti nėra absoliuti, todėl patalpų savininkas, siekdamas savo teisės rekonstruoti patalpas (statinio dalį), jas pertvarkyti ar pakeisti paskirtį užtikrinimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieškovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 33 punktas; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019, 26–27 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022, 33 punktas).

37. Konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), jas pertvarkyti, rekonstruoti ar keisti paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau, atitinkamų patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir statinio bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų statinyje esančių patalpų savininkų, o kartu ir statinio bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Kita vertus, patalpų savininko teisė rekonstruoti patalpas, jas pertvarkyti ar keisti paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022, 33 punktas).

38. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022, 35 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai siekia rekonstruoti jiems nuosavybė teisėmis priklausantį poilsio pastatą (pastatyti jo antrą aukštą). Šio pastato bendraturčiais nėra apeliantai. Šis pastatas randasi ieškovams priskirtame naudotis žemės sklype, t. y. šiuo sklypu turi teisę naudotis tik ieškovai. Apeliantų sutikimas dėl rekonstrukcijos reikalingas todėl, kad žemės sklypas (0,400 ha), ant kurio pastatyti poilsio namai, apeliantams ir ieškovams priklauso bendrai (yra šio žemės sklypo bendraturčiai).

40. Vertinant galimą apeliantų teisėtų lūkesčių pažeidimą, būtina įvertinti tai, ar šio lūkesčio gynimas yra proporcingas ieškovų nuosavybės teisių ribojimui, uždraudžiant jiems rekonstruoti savo pastatą, laikantis teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galimas apeliantų teisėtų lūkesčių pažeidimas (jog poilsio namų „kvartalas“ nesikeis), šiuo atveju negali būti pakankamu pagrindu riboti ieškovų nuosavybės teisių įgyvendinimą. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad tiek apeliantams, tiek ieškovams įsigyjant poilsio namus nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenumatė draudimo toje vietovėje atlikti poilsio namų rekonstrukciją. Pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktas, kuriame pirkėjai „įsipareigojo nekeisti pastato fasado ar jo elementų, jų pakeitimai turi būti derinamas su pastato projektuotojais. Pirkėjui padarius kokius nors pastato fasado ar jo elementų pakeitimus be pastato projektuotojų raštiško sutikimo, pirkėjas privalo nedelsiant pašalinti šiuos pakeitimus ir atstatyti pastato fasado elementus į pirminę padėtį. Pirkėjui atsisakius ar vengiant pašalinti šiuos pakeitimus, pardavėjas įgyja teisę pašalinti pakeitimus ir pareikalauti iš pirkėjo atlyginti pakeitimų pašalinimo išlaidas“, nėra pažeistas, nes 2024 m., projektiniai pasiūlymai suderinti su pastato projektuotojais (gautas leidimas rengti projektinius pasiūlymus, ant pačio projekto yra projektuotojų parašai). Apeliantų keliamos abejonės dėl galimo projektuotojų parašų suklastojimo, yra deklaratyvios ir neįrodytos, nors tokia pareiga tenka apeliantams (CPK 178 straipsnis, 184 straipsnio 1 dalis). Antra, apeliantų subjektyvus įsitikinimas, kad poilsio namų „kvartale“ nebus pasikeitimų, ar noras, kad jame nebūtų pasikeitimų, negali būti pagrindu riboti teisėtą rekonstrukciją. Trečia, pagal 2024 m. projektinius pasiūlymus, rekonstruotas ieškovų poilsio pastatas, nors ir taps dviejų aukštų (labai padidės pagal tūrį), tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jis neatitiks poilsio namų „kvartalo“ bendro vaizdo, nes šiame „kvartale“ yra pastatyti dviaukščiai pastatai (beje ir iš abiejų ieškovo pastato pusių). Priešingai, galima spręsti, kad bus išlaikyta vientisa gyvenvietės architektūrinė linija.

41. Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad teismas neįvertino apeliantų nepatogumų, kurie bus ieškovų planuojamos statybos vykdymo metu (bus naudojama bendro naudojimo žemės sklypo dalis, triukšmas, dulkės, statybinės atliekos ir pan.). Pažymėtina, kad galimi laikini kaimynų nepatogumai dėl teisėtai vykdomos rekonstrukcijos, jeigu jie nėra esminiai, yra neišvengiami ir pateisinami. Tokie nepatogumai negali būti priežastimi neduoti sutikimo rekonstruoti pastatą. Priešingai vertinant šią situaciją, būtų nepagrįstai ribojama pastato savininkų teisė įgyvendinti nuosavybės teises (vykdyti statybas). Tuo tarpu tai, kad rekonstrukcijos metu galimai bus naudojamasi bendro naudojimo žemės sklypo dalimi (privažiuoti ir pan.), niekaip nepažeidžia apeliantų teisių, nes ieškovai, kaip bendraturčiai, turi teisę naudotis šia dalimi. Apeliantų teisių pažeidimus galima būtų konstatuoti kaip esminius, jeigu jiems būtų užkirsta galimybė patekti į savo žemės sklypus, būtų neišlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.

42. Nepagrįstu laikytini apeliantų argumentai, kad ieškovams priskirta ir statiniais neužstatyta žemės sklypo dalis (228 m²) nėra pakankama vykdyti rekonstrukciją, kad 2024 m. projektiniai pasiūlymai neišsamūs (neaiškus užstatymo tankumas bei kokios patalpos bus projektuojamos antrajame pastato aukšte). Kaip jau minėta, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021). Šiuo atveju pirmiausia pažymėtina, kad apeliantai nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti. Antra, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pateikti 2024 m. projektiniai pasiūlymai yra neišsamūs, ar neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, nes: 1) 2025 m. birželio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktame teismui rašte nurodyta, kad „<...> prie projekto pridėjus žemės sklypo bendraturčių sutikimus, jį įkėlus į IS Infostatyba, projektas būtų suderintas ir būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas“, t. y. nebuvo nurodyta jokių trūkumų dėl 2024 m. projektinių pasiūlymų, dėl kurių teismas kreiptasi informacijos. Apeliantų teiginiai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos galimai nevertino 2024 m. projektinių pasiūlymų, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais; 2) projekto skaičiuojamosios dalies eksperto T. D. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikta (duomenys neskelbtini) sklypų užstatymų tankių ir intensyvumų skaičiavimo lentelė (kurioje pateikti skaičiavimai ir apeliantų žemės sklypų užstatymų tankių ir intensyvumų), patvirtina, kad pastato rekonstrukcija (pagal 2024 m. projektinius pasiūlymus) neviršys ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies leidžiamo užstatymo tankio ir intensyvumo. Tai nurodyta ir 2024 m. projektiniuose pasiūlymuose; 3) tai, kad rekonstruojamo pastato antrame aukšte nurodomi tik du kambariai, nepaneigia 2024 m. projektinių pasiūlymų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad tai gali lemti tą, jog ieškovai gavę statybą leidžiantį dokumentą įrengs 4 atskiras poilsio patalpas. Kaip matyti iš 2024 m. projektinių pasiūlymų, į ieškovams priklausantį poilsio pastatą yra tik du įėjimai, o į antrą aukštą galima patekti tik iš vidinių patalpų (svetainės arba valgomojo), todėl įrengti keturias atskiras poilsio patalpas nėra galimybės; 4) apeliantai negali reikalauti į projektinius pasiūlymus įtraukti tai, ko nereikalauja teisės aktai. Trečia, pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, šią atitiktį tikrina savivaldybių administracija, prieš savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, 27¹ straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl projektiniams pasiūlymams neatitinkant teisės aktų reikalavimų, nebus išduotas rekonstrukciją leidžiantis dokumentas.

43. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantai nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie būtų pakankami konstatuoti, jog jų nesutikimas su ieškovų ketinama vykdyti rekonstrukcija būtų protingai motyvuotas, kad pastato rekonstrukcija lems (lemia) esminį apeliantų naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reglamentuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.

44. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas neidentifikavo pagal kuriuos projektinius pasiūlymus ieškovai turės teisę atlikti statybos darbus, kadangi ieškovai buvo parengę ne vieną projektinių pasiūlymų laidą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų pozicija, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis nepakankamai identifikuota, tačiau iš teismo sprendimo turinio, šalių procesinių dokumentų, bylos medžiagos, matyti, kad ginčas buvo sprendžiamas ir išspręstas dėl statybos teisės be bendraturčių sutikimo pripažinimo pagal 2024 m. UAB „Urban Architects“ parengtus Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palanga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinius pasiūlymus. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis netikslumas pašalintinas, teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinant, t. y. nurodant projektinių pasiūlymų metus (2024 m.).

45. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantų (atsakovų) ieškovams po 385 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes teismas turėjo nustatyti kiekvienam iš ieškovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų konkretų dydį iš kiekvieno atsakovo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantų argumentais, tačiau jie nekeičia teismo sprendimo esmės, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl teisėjų kolegija patikslins teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant kiekvienam ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų konkretų dydį iš kiekvieno atsakovo.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

47. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų (atsakovų) priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

49. Ieškovai prašo priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas (už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už advokato suteiktas teisines paslaugas, todėl jos priteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą patikslinti ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams D. R., I. K. ir D. K. teisę atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus – rekonstruoti poilsio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. UAB „Urban Architects“ parengtus Poilsio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Palanga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinius pasiūlymus be atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. sutikimo.

Priteisti iš atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B., kiekvieno atskirai, po 128,33 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 33 ct) ieškovams D. R., I. K. ir D. K., kiekvienam atskirai, jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. kiekvieno atskirai lygiomis dalimis po 8,00 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidos) valstybės naudai (įmokos kodas 5662).“

Priteisti iš atsakovų D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V., N. V., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B., kiekvieno atskirai, po 50,42 Eur (penkiasdešimt eurų 42 ct) ieškovams D. R., I. K. ir D. K., kiekvienam atskirai, jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.