Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. R. kaltinama tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 19:40 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, t. y. viešoje vietoje, niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia srutomis apipylė automobilyje „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčią J. S., po ko, J. S. išlipus iš automobilio bei nuėjus į daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę, tyčia nustūmė ją nuo laiptų, o J. S. nugriuvus, ją spardė, tampė už plaukų bei laiptinėje rastu žaisliniu šautuvu sudavė smūgius į galvą ir sprandą, rankomis bandant užsidengti veidą, žaisliniu šautuvu sudavė per rankas, sudaužydama rankose laikytą 30,00 Eur vertės automobilio „Ford S-Max“ raktelį, taip pargriaunant, tempiant už plaukų ir iš viso suduodant ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis, kojomis ir žaisliniu šautuvu, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė odos nubrozdinimą sprande, kairio riešo sąnaryje, poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, pakaušio sumušimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sugadino jos turtą bei tokiu savo įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

2. Kaltinamoji R. R. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo kalta prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Nurodė, kad gailisi, bet kartais emocijos paima viršų ir taip įvyko. Tai įvyko adresu (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti 2021 m. rugpjūčio 16 d. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją tampė už plaukų, aplinkybės nurodytos kaltinamajame akte yra teisingos. Visą laiką norėjo atsiprašyti ir atsiprašė, ir dabar atsiprašo, bet pati nukentėjusioji dėl kai kurių aplinkybių kalta. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nukentėjusiajai siūlė pinigus, buvo atėjusi į namus, siūlė pinigus, bet ji pareiškė, kad nenori. Ligonių kasoms nesumokėjo tik dėl to, kad galvojo, jog tai reikia padaryti po teismo. Su civiliniu ieškiniu dėl moralinės žalos yra susipažinusi, su juo nesutinka.

3. Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, kaltinamajai, prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 16, apie 19:40 val., ji vyko savo automobiliu „Ford S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo paskui ją važiuojantį šviesios spalvos automobilį. Jai įvažiavus į daugiabučio namo kiemą, kur gyvena, paskui ją įsuko ir minėtas automobilis ir sustojo prie namo kampo. Sustojus prie laiptinės, ji pastebėjo iš minėto automobilio išlipančią R. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Priėjusi prie automobilio, ji liepė išlipti. Pasakius, kad iš automobilio nelips ir pasiūlius jai prisėsti į jos automobilį ir pasikalbėti, ši pasakė, kad į automobilį nesės. Staiga išsitraukusi iš maišelio stiklainį, jo turinį išpylė ant jos. Iš kvapo suprato, kad tai buvo srutos. Išpylusi srutas, R. R. nuėjo į laiptinę ir sustojo prie jos buto, esančio pirmame aukšte, durų. Ji tuo metu išlipo iš automobilio ir nuėjo į laiptinę. Pradėjus lipti laiptais, R. R. rankomis ją pastūmė, todėl ji virto, nukrito nuo laiptų. Parkritus ant žemės, prie jos pribėgusi R. R. pradėjo spardyti ją kojomis. Spyrė apie šešis kartus į dešinę ir kairę koją. Po to, suėmusi rankomis už plaukų, pradėjo tampyti, paskui paėmusi laiptinėje buvusį vaikišką plastikinį šautuvą, pradėjo juo daužyti. Kiek pamena, jai sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir kaklą, tokiu būdu sukeldama jai stiprų fizinį skausmą. Po suduotų smūgių, iš laiptinės pasišalino. Pasišalindama su savimi pasiėmė ir vaikišką šautuvą bei stiklainį, kuriame buvo atsinešusi srutas. R. R. galėjo taip pasielgti dėl to, kad galimai pavydi jai savo sugyventinio E.. Dėl patirtų sužalojimų ir juntamo skausmo galvos ir kojos srityje ji vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur po apžiūros išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Taip pat buvo apgadintas jos automobilio salonas ir sulaužytas automobilio užvedimo raktas. Tuo metu, kai vyko konfliktas, laiptinėje nieko nebuvo (t. 1, b. l. 15).

6. Apklausta papildomai, J. S. patikslino, kad automobilio „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelį R. R. sulaužė tuo metu, kai laiptinėje rastu žaisliniu šautuvu ją mušė. Ji tuo metu rankoje turėjo automobilio raktelį ir, bandydama apsiginti nuo jos smūgių į galvą, rankomis bandė užsidengti veidą. Suduodama šautuvu jai per rankas, raktelį sulaužė. Tuo metu, kai R. ją mušė, ji pradėjo šaukti, kviestis pagalbos, nes matė, kaip ji užsimojo jai suduoti tuo stiklainiu, į kurį buvo įsipylusi srutas. Kai ji ėmė šaukti, R. R. pasiėmė žaislinį šautuvą, stiklainį, bei išbėgo iš laiptinės. Išeidama sugriebė jos šlepetes, kurios buvo nukritusios, jas išmetė kieme. Išėjus R., netrukus į namus grįžo jos vyras G. S., kuris pamatė, kad ji visa apipilta srutomis ir sumušta. Kai ji pasakė, kas ką tik įvyko, jis pasakė matęs R. automobilį kieme bei su ja prasilenkęs jai einant į automobilį. G. jai pasakė, kad grįžus į kambarį, į programėlę „Messenger“ iš R. gavo žinutę: „ta padla tegu kviečia policiją“. Jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi buvo sulaužytas jos automobilio užvedimo raktelis, todėl jai teko pirktis naują, už kurį ji sumokėjo 30,00 Eur. Be to, po sumušimo ji kreipėsi į gydytoją, jai buvo išrašyti vaistai nuo skausmo ir nerimo. Už vaistus ji sumokėjo 35,18 Eur. Įvykio metu srutomis buvo sulietas automobilio salonas, kurio valymas jai kainavo 110,00 Eur. Kvitus už automobilio valymą, vaistus ir raktelio pirkimą ji turi ir juos pateikia. Be to ji turėjo nedarbingumą, apie tris savaites, todėl nukentėjo finansiškai (t. 1, b. l. 49-51).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju G. S. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 18 val., jam į programėlę „Messenger“ parašė pažįstama R. R.. Ji paklausė, kur yra jo žmona J.. Jis tuo metu buvo namuose, jai atrašė, kad J. pas jo pusseserę R. B. tvarkosi nagus. Jis buvo girdėjęs, kad R. R. kaltina jo žmoną J., kad ji neva bendrauja su jos sugyventiniu E.. Įtardamas, kad R. R. gali kažkaip nuskriausti jo žmoną, sėdo į savo automobilį ir važiavo link R. namų. Pakeliui prasilenkė su R. R. vairuojamu automobiliu. Ši nuvažiavo link R. namų. Jis paskambino J. ir pasakė, kad jos prie R. namų savo automobilyje laukia R. R.. J. pasakė, kad R. R. nebijo ir galės su ja pasišnekėti. Praėjus apie 20 minučių, jis pamatė, kaip nuo R. namų nuvažiavo J. automobilis, o paskui ją nuvažiavo R. R.. Jis taip pat nuvažiavo į namus. Į kiemą įvažiuoti trukdė paliktas R. R. automobilis. Įėjęs į kiemą pamatė, kaip iš jų namų laiptinės išėjo R. R., metė į viršų rankose turėtas jo žmonos šlepetes bei nuėjo link savo automobilio. Jis matė, kad R. R. yra įraudusiais žandais, piktu veidu, tačiau prasilenkiant jis jai pasakė: „labas“. Ji jam atsakė „labas“. Jis įėjo į namo laiptinę, kurioje buvo baisi išmatų smarvė. Užlipęs laiptais, įėjo į pirmame aukšte esantį jų butą, kuriame pamatė koridoriuje stovinčią savo žmoną J., kuri buvo suveltais plaukais, J. plaukai ir rūbai apipilti, kiek suprato, išmatomis. J. pasakė, kad ją užpuolė R., mušė ir apipylė srutomis. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Nuėjęs prie J. automobilio pamatė, kad jo salonas apipiltas tokiu pat skysčiu, kokiu buvo apipilta J.. Į automobilį jis iš karto nepateko, nes raktelis, buvo sulaužytas. J. pasakė, kad jį sulaužė R. R.. Automobilį atsirakinęs atsarginiu rakteliu, jis pamatė, kad dvokiančiu skysčiu apipiltos abi priekinės automobilio „Ford S-Max“ sėdynės, prietaisų skydelis, vairas. Dėl kokių priežasčių R. R. mušė jo žmoną ir ją apipylė srutomis, jis nežino, tačiau spėja, kad dėl sklidusių apkalbų (t. 1, b. l. 132-134).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja R. D. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., vakare, ji buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji gyvena antrame namo aukšte, o pirmajame gyvena kaimynai J. ir G. S.. Būnant virtuvėje, kurios langai yra į kiemo pusę, ji pamatė ateinančią R. R.. R. ėjo į jų laiptinę bei nešėsi maišelį. Po to jos kaimynė J. S., išlipusi iš automobilio bėgte įbėgo į laiptinę. Tuoj po J. įbėgimo į laiptinę, ji išgirdo kažkokį triukšmą laiptinėje. Girdėjo, kad lyg tai suaimanavo ar sušuko „ai“ J.. Tuoj pat iš laiptinės išėjo R. R., kuri rankose nešėsi tą patį maišelį ir J. S. basutes, kurias išėjusi iš laiptinės numetė kieme. Kas įvyko tarp minėtų moterų, ji tiksliai nežino, nes nematė, tik vėliau laiptinėje jautėsi išmatų kvapas, prie įėjimo į laiptinę matėsi dėmės, panašios į išmatų dėmes. R. išėjus iš laiptinės, į kiemą atėjo J. vyras G.. Praėjus kuriam laikui, ji matė kad J. automobilis buvo kažkiek nešvarus. Tuo metu, kai viskas įvyko, jos vyras buvo išėjęs pavedžioti šuniuko. Grįžęs namo pasakė, kad laiptinėje negeras kvapas. Ji savo vyrui papasakojo, kad, kiek suprato, tarp J. ir R. įvyko kažkoks konfliktas (t. 1, b. l. 138-140).

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju G. D. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis buvo išėjęs į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur vedžiojo šuniuką. Būdamas kieme pamatė, kaip į kiemą įvažiavo kaimynės J. S. automobilis. Paskui jos automobilį į kiemą įvažiavo R. R. automobilis. Kadangi jis nuėjo už namo kampo, kas tarp jų įvyko nematė ir negirdėjo. Matė tik tiek, kad R. R., išlipusi iš savo automobilio, sparčiu žingsniu nuėjo link J. S. automobilio. Po kelių minučių pamatė, kaip R. grįžta link savo automobilio kalbėdama telefonu. Kas įvyko tarp moterų negirdėjo ir nematė, tik grįžus į laiptinę jautėsi kažkoks negeras kvapas (t. 1, b. l. 144-146).

10. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur yra daugiabutis gyvenamasis namas. Namas dviejų aukštų, į jį patenkama iš kiemo pusės. Prie laiptinės, automobilių stovėjimo aikštelėje yra mėlynos spalvos lengvasis automobilis „Ford S-MAX“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio durys uždarytos ir užrakintos, dešinės pusės priekinių durelių stiklas pravertas, ant stiklo matosi gelsvos spalvos skysčiai, skysčiai tai pat matosi salono viduje ant keleivio ir vairuotojo sėdynių (t. 1, b. l. 27-28).

11. Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad J. S. galvos plaukuotoje dalyje ties pakaušiu yra nubrozdinimas, tai pat ant kaklo matomas paraudimas ir nubrozdinimas (t. 1, b. l. 36-37).

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 262/2022 (10) nurodyta, kad J. S. padaryta odos nubrozdinimai sprande, kairio riešo sąnaryje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, pakaušio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, pvz. ranka, pirštą nagais, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, 1-3 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 89).

13. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad J. S. automobilio „Ford S-Max“ raktelis yra plastikine juodos spalvos galvute. Raktelio galvutė yra sulaužyta į dvi dalis. Vienoje galvutės korpuso dalyje yra užrašas „Ford“. Vidinėje galvutės korpuso dalyje yra užrašas (duomenys neskelbtini). Automobilio raktelio stiebas yra metalinis, su abiejose pusėse esančiais grioveliais, jis perlaužtas į dvi dalis (t. 1, b. l. 62-65).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

14. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

15. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, su tokiu veikos kvalifikavimu kaltinamoji sutiko, visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką.

16. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad R. R. 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 19:40 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia srutomis apipylė automobilyje „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčią J. S., po ko, J. S. išlipus iš automobilio bei nuėjus į daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę, tyčia nustūmė ją nuo laiptų, o J. S. nugriuvus, ją spardė, tampė už plaukų bei laiptinėje rastu žaisliniu šautuvu sudavė smūgius į galvą ir sprandą, rankomis bandant užsidengti veidą, žaisliniu šautuvu sudavė per rankas, sudaužydama rankose laikytą automobilio „Ford S-Max“ raktelį, taip pargriaunant, tempiant už plaukų ir iš viso suduodant ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis, kojomis ir žaisliniu šautuvu, todėl kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

17. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi minėtą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

18. Teisiamojo posėdžio metu R. R. palaikė prašymą (t. 2, b. l. 14) atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat gautas laiduotojo V. R. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2, b. l. 15). V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galės daryti teigiamą įtaką savo sesei, pažymėjo, jog su seserimi susitinka bent du kartus per savaitę, dirba toje pačioje įmonėje, sutiktų būti laiduotoju ir su užstatu, tačiau pageidautų be užstato.

19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008, 2K-50-788/2018). Taip pat nurodoma, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017).

22. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis anksčiau niekada nebuvo teisiama (t. 1, b. l. 173), administracine tvarka veikos padarymo bausta nebuvo (t. 1, b. l. 178). Taigi, atsižvelgdamas ir į aptartą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamoji gali būti laikoma pirmą kartą padariusia nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

23. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji prisipažino, kad padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino nukentėjusiajai 310,00 Eur žalos. Nurodytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

24. Dar viena būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

25. Bylos duomenimis R. R. yra našlė, turinti gyvenimo draugą, dirbanti (t. 1, b. l. 175), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 16, 18), anksčiau niekada neteista, savo elgesį vertina kritiškai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga.

26. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad kaltinamosios brolis V. R., neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 19-23), dirbantis (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 17), gali būti laikomas vertu teismo pasitikėjimo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad galės daryti R. R. teigiamą įtaką, o teismas neturi šį teiginį paneigiančių duomenų.

27. Esant anksčiau aptartoms šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, R. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. R. laidavimą. Laidavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, skiriamas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

28. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

29. Teismo vertinimu, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė, dalį žalos atlygino, taip pat į tai, kad kaltinamoji savo elgesį vertina kritiškai, į kaltinamosios asmenybę, yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra būtinas. Vien baudžiamojo proceso pradėjimas sukėlė kaltinamajai, kuri anksčiau niekada nebuvo teisiama, charakterizuojamas teigiamai, pakankamai neigiamų pasekmių, byloje sprendžiamas ir civilinių ieškinių tenkinimo klausimas, kas teismo vertinimu rodo, jog baudžiamojo poveikių priemonių taikymas, šiuo konkrečiu atveju nėra būtinas. Kartu teismas pažymi, kad šiuo atveju paskyrus kaltinamajai, pavyzdžiui, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atitinkamai sumažėjų kaltinamosios galimybės atlyginti visą priteistą nusikalstama veika padarytą žalą.

Dėl civilinių ieškinių

30. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246 straipsnyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

32. Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 130,21 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nukentėjusiajai VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: 2021 m. rugpjūčio 16 d. dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo, nubrozdinimo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, chirurgo konsultacija; 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl kelio sumušimo radiologo konsultacija, 2021 m. rugsėjo 7 d. dėl blauzdos paviršinio sužalojimo radiologo konsultacija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 130,21 Eur. Be to, kartu su civiliniu ieškiniu pateikė ir suteiktų paslaugų sumą patvirtinančius dokumentas (t. 1, b. l. 94-99). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad yra visos būtinosios sąlygos R. R. atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai), todėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš R. R. 130,21 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

33. Nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai 305,02 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 78), taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą už automobilio salono valymą (110,00 Eur sumai), vaistinės kvitą (35,47 Eur sumai), V. M. centrinės raktų dirbtuvės kvitą (30,00 Eur sumai) (t. 1, b. l. 56-58), darbo užmokesčio lapelius, skaičiuoklę, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, informaciją apie apskaičiuotas išmokas, atliktus skaičiavimus, iš kurių matyti, kad atlyginimo ir gautų ligos išmokų skirtumas sudaro 129,84 Eur (t. 1, b. l. 71-75). Teismas pažymi, kad pateiktuose dokumentuose nurodytos sumos, atėmus vaistinės kvite nurodytas 0,29 Eur išlaidas, nesusijusias su nusikalstamos veikos padarymu, būtent ir sudaro nukentėjusiosios prašomą priteisti 305,02 Eur sumą. Nukentėjusioji taip pat pareiškė teismui civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 5-7), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 200,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, papildomai pateikė duomenis iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“, iš kurių matyti, kad informuojama, jog pacientė J. S. pas šeimos gydytoją kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 17 d. dėl patirto išpuolio 2021 m. rugpjūčio 16 d. Ligonė skundėsi sprando skausmais (negali pasukti ir palenkti galvos), deš. kojos kelio sąnario skausmais. Ligonei duotas siuntimas atlikti deš. kelio sąnario rentgenogramą. Skirti vaistai nuo skausmo ir dėl patirto streso. Kiti tyrimai buvo atlikti 2021 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyriuje.

34. Teismas pažymi, kad 310,00 Eur sumą teisiamojo posėdžio pertraukos metu kaltinamoji nukentėjusiajai atlygino, teisiamojo posėdžio metu su pareikštu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo kaltinamoji sutiko, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo nukentėjusiai pilnai atlygino visą patirtą turtinę žalą (305,02 Eur) ir 4,98 Eur neturtinės žalos.

35. Sprendžiant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti į tai, kad įstatymo leidėjas numatė, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

36. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 262/2022 (10) nurodyta, kad J. S. padaryti odos nubrozdinimai sprande, kairio riešo sąnaryje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, pakaušio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 89). Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos dydis svyruoja maždaug nuo 200,00 Eur iki 1000,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Kita vertus teismų praktika šiuo klausimu skiriasi, ir vienu atveju priteisiama ir daugiau kaip 1000,00 Eur siekiantis neturtinės žalos atlyginimas, kitais atvejais ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas pripažįstamas nepagrįstai dideliu ir mažinamas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-462/2019). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų patyrė stresą, fizinį skausmą, dėl ko jai buvo išrašyti vaistai. Nukentėjusios dvasinius išgyvenimus neabejotinai lėmė ne tik fizinio skausmo sukėlimas ir patirtas stresas, tačiau ir aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo apipilta srutomis. Bylos duomenimis nukentėjusioji buvo nedarbinga, jos patirtus sužalojimus patvirtina bylos duomenys, kaltinamoji nukentėjusiajai sudavė ne kartą, be to ir bylos nagrinėjimo metu nepagarbiai pasisakė apie nukentėjusiąją. Nurodytos aplinkybės, kaltinamosios veiksmų pobūdis viešoje vietoje atliekant kaltinime aptartas nurodytus veiksmus, kurie teismo vertinimu yra išskirtiniai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, ir teismų praktiką, siekia 1000,00 Eur. Kaltinamajai jau atlyginus 4,98 Eur neturtinės žalos, iš jos nukentėjusiajai yra pagrindas priteisti 995,02 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Nurodytos pakankamai reikšmingos sumos priteisimas iš kaltinamosios yra pagrįstas, proporcingas. Manytina, kad ir kaltinamoji, atsižvelgiant į tai, kad jai nėra skiriama piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, laiku ir tinkamai atlygins nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.

37. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 170-172), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

40. Pateikdama civilinį ieškinį dėl neturtinių reikalavimų nukentėjusioji patyrė 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal civilinės ieškovės ieškinį yra patenkinti 66,67 proc. reikalavimų (sprendžiant, kad reikalavimas dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos yra pagrįstas), todėl iš kaltinamosios ieškovei priteistina 133,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. R., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sulaužytą automobilio „Ford S-Max“ raktelį perduotą saugoti J. S., grąžinti J. S..

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 130,21 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 21 ct) žalos PSDF biudžetui atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinės ieškovės nukentėjusiosios J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S. naudai 995,02 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 2 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 133,34 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Bylą dalyje, kurioje pareikštas J. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nutraukti, kaltinamajai žalą atlyginus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.