Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AUGILA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARS langai“ ieškinį atsakovei UAB „AUGILA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė yra sumokėjusi 1 700 EUR avansą. Ieškovė įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, 2019 m. spalio 18 d. atsakovės darbų vykdytojo el. paštu išsiuntė pasirašytą 2019 m. spalio 18 d. atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktą Nr. 0710-04 ir elektroninę PVM sąskaitą-faktūrą serija ARS Nr. 10674. Atsakovė akto negrąžino, pretenzijų nereiškė, todėl pagal sutartį laikytina, kad atsakovė darbus priėmė.

4. Atsakovė 1 700 EUR išankstinę įmoką ieškovei sumokėjo 2019 m. rugsėjo 17 d., t. y. vėluodama apie 2 mėn. Dėl to 25 darbo dienų terminas, per kurį ieškovė turėjo atlikti darbus pagal sutartį, skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., o ne nuo sutarties ir produkcijos specifikacijos pasirašymo dienos. Darbus ieškovė baigė 2019 m. spalio 18 d., nepažeisdama sutartyje numatyto termino.

6. Dėl ieškovės ir kitų subrangovų atliktų darbų trūkumų, vėlavimo atlikti darbus kilo problemų dėl atliktų darbų perdavimo užsakovei, tarp atsakovės ir užsakovės kilo ginčas, kurį pavyko išspręsti tik užsakovei ir atsakovei pasirašius taikos sutartį, dėl kurios atsakovė neteko 23 286,03 EUR pajamų pagal rangos sutartį su užsakove. Apie mokėjimų sustabdymą atsakovė buvo informavusi visus subrangovus, nes užsakovė buvo sulaikiusi mokėjimus pagal rangos sutartį Nr. STA-3, ieškovė buvo informuota žodžiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė buvo informavusi visus subrangovus, kad užsakovė sulaikė mokėjimus pagal 2019 m. birželio 25 d. rangos sutartį (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir UAB „STATIKADA“ ginčas buvo išspręstas tik pasirašius taikos sutartį, dėl kurios atsakovė neteko 23 286,03 EUR pajamų, kurias turėjo gauti pagal rangos sutartį su užsakove, todėl atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo tenka subrangovams, tame tarpe ir ieškovei.

17. Atsakovė apie ieškovės siųstus dokumentus sužinojo netrukus po jų išsiuntimo, o kokią turėjo įtaką atsakovei dėl sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymo tai, kad dokumentai buvo išsiųsti nurodytu elektroniniu paštu, atsakovė nenurodė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės siųsti dokumentai atsakovei buvo įteikti, atsakovė su jais faktiškai susipažino 2019 m. spalio mėn., jokių pretenzijų dėl ieškovės gaminių ar atliktų paslaugų sutartyje ar teisės aktuose nustatyta tvarka nereiškė.

18. Absoliučiai nepagrįstas skundo argumentas, kad atsakovės ir UAB „STATIKADA“ (užsakovės) ginčas buvo išspręstas tik pasirašius taikos sutartį, dėl kurios atsakovė neteko 23 286,03 EUR pajamų, kurias turėjo gauti pagal rangos sutartį su užsakove, todėl atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo tenka subrangovams, tame tarpe ir ieškovei. Šio atsakovės argumento nepagrįstumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose teisėjų kolegija konstatavo, kad sumažinta užsakovės rangos darbų suma apeliantei, remiantis sutarties uždarumo principu, nesukuria ieškovėms teisinių pareigų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

21. Šiuo atveju atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais - kad ieškovė netinkamai perdavė atliktus darbus, dėl ko atsakovė laikėsi nuostatos, kad ieškovė, kaip ir kiti subrangovai, vėlavo atlikti statybos rangos darbus statybos objekte, ir tuo, kad dėl subrangovų (tame tarpe ir ieškovės) vėlavimo atlikti darbus objekte atsakovė neteko 23 286,03 EUR pajamų, kurias turėjo gauti pagal rangos sutartį su užsakove, todėl atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo tenka subrangovams, tame tarpe ir ieškovei.

22. Nors nagrinėjamos bylos šalių teisiniai santykiai susiklostė 2019 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, jie savo esme yra rangovo ir subrangovo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.650 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė kaip rangovė, pasitelkė ieškovę tam tikriems statybos rangos darbams atlikti (pagaminti ir sumontuoti langus rangovės objekte). Taigi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos sutarties nuostatos, pirkimo - pardavimo ir statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

23. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Remiantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, esminė užsakovo pareiga yra nustatyta tvarka ir terminais apmokėti už atliktus darbus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

24. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015; kt.).

26. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

27. Taigi, darbų atlikimas sutartyje nustatytais terminais ir tinkamas šių darbų perdavimas yra laikytini esminiais rangovo (šiuo atveju ieškovės) įsipareigojimais. Atsižvelgiant į tai ir aplinkybę, kad šių ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį tariamas neatlikimas yra pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, būtina išsiaiškinti, ar ieškovė laikėsi savo sutartinių įsipareigojimų.

28. Šalių sudarytos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad gaminiai turi būti pagaminti per 20 darbo dienų nuo visų šios sutarties 3.1 punkte nurodytų sąlygų įvykdymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą, pasiūlymas laikomas priimtu ir vykdytinu, atsiradus visoms šioms sąlygoms: pirkėjui pasirašius produkcijos specifikaciją, pasirašius šią sutartį ir sumokėjus sutarties 6.2 punkto (i) papunktyje nurodytą išankstinę įmoką. Pagal sutarties 4.2 punktą gaminiai pirkėjui sumontuojami per 5 darbo dienas nuo jų pagaminimo dienos. Taigi, gaminių gamybos bei montavimo termino pradžia pagal sutartį sietina su keliomis aplinkybėmis, kurių viena - išankstinės įmokos sumokėjimas.

29. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad atsakovė išankstinę įmoką pagal sutartį sumokėjo 2019 m. rugsėjo 17 d., todėl ieškovė pareigą pagaminti ir sumontuoti gaminius turėjo iki 2019 m. spalio 22 d. Ieškovė 2019 m. spalio 18 d. atsakovės darbų vykdytojo el. paštu išsiuntė pasirašytą 2019 m. spalio 18 d. atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktą Nr. 0710-04 ir elektroninę PVM sąskaitą-faktūrą serija ARS Nr. 10674. Nors atsakovė nurodo, kad aktas buvo siųstas ne atsakovės įgalioto atstovo el. paštu, tačiau pati pripažįsta, kad apie priėmimo-perdavimo aktą sužinojo 2019 m. spalio mėn. pabaigoje. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutarties 4.1 punktą įvykdė laiku, t. y. per 25 darbo dienas.

30. Aplinkybės, kad ieškovė laiku pagamino ir sumontavo gaminius iš esmės neginčija ir atsakovė, tačiau ji nurodo, kad dėl to, jog ieškovė netinkamai pateikė atsakovei atliktų darbų aktą, atsakovė traktavo, kad ieškovė, kaip ir kiti subrangovai, vėlavo atlikti savo įsipareigojimus. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 18 d. atsakovės darbų vykdytojui V. Z. el. paštu išsiuntė pasirašytą 2019 m. spalio 18 d. atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktą Nr. 0710-04 ir elektroninę PVM sąskaitą-faktūrą serija ARS Nr. 10674. Atsakovė neneigia, kad minimas asmuo 2019 m. spalio 18 d. buvo atsakovės darbuotojas. Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodytas už sutarties vykdymą atsakingas atsakovės asmuo, o sutarties 10.1 punkte nurodyta, kad visi su šia sutartimi susiję pranešimai bei kita korespondencija tarp šalių turi būti atliekami raštu ir laikomi tinkamai įteiktais, kai įteikiami asmeniškai, siunčiant registruotu paštu ar elektroniniu paštu, atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

31. Taigi, šalių sudarytos sutarties nuostatos nenumatė darbų perdavimo-priėmimo akto siųsti tiesiogiai V. Z. el. paštu. Tačiau ir ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kadangi nereikalavo dokumentų ar patvirtinimų, kad sutarties vykdymo eiga vyksta per teisiškai tinkamą atstovą (įgaliotą asmenį). Vadinasi, tokia situacija ją tenkino. Todėl šiuo atveju atstovavimo (įgaliojimų) įforminimo trūkumai negali paneigti atsakovės piniginės prievolės atsikaityti už pagamintus bei faktiškai atsakovės dispozicijon perduotus gaminius.

32. Lietuvos Respublikos materialinė teisė numato tariamo atstovavimo atvejį ir tokiam tariamam atstovavimui numato specifinį teisinį reguliavimą, t. y., jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Šiuo atveju matyti, kad bylos faktinės aplinkybės rodo, jog V. Z. veiksmai (įgaliojimai) buvo patvirtinti pačios atsakovės veiksmų. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad V. Z. 2019 m. spalio mėnesį buvo atsakovės darbuotoju, objekto, kuriame ieškovė montavo gaminius, darbų vykdytojas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo nurodžiusi kitą asmenį, su kuriuo turėjo būti derinamas šalių sudarytos sutarties vykdymas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tariamas V. Z. atstovavimas atsakovės vardu buvo pateisinamas iš visumos aplinkybių, o bylos duomenys bei atsakovės pozicija byloje neduoda pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų atsisakiusi priimti gaminius ar jų montavimą, kai sužinojo apie darbų perdavimą.

33. Pažymėtina, kad, nors atsakovė teigia, jog apie perduotus darbus sužinojo atsitiktinai 2019 m. spalio pabaigoje, tačiau ir ieškovės gaminių pagaminimo ir sumontavimo terminas baigėsi 2019 m. spalio 22 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir laikant, kad atsakovė vėliausiai spalio pabaigoje sužinojo apie ieškovės perduotus darbus, jai nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad darbai atlikti pažeidus sutarties terminus. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė laiku atliko savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. laiku pagamino, sumontavo gaminius ir tinkamai šiuos darbus perdavė atsakovei.

34. Konstatavus, kad ieškovė nevėlavo atlikti darbų pagal sutartį, taip pat nesant jokių įrodymų, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, nėra pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su atsakovės ir UAB ,,STATOVITA“ sutartiniais santykiais bei jų (ne)įtaka ieškovei.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, nurodydama, jog dėl ieškovės tariamo vėlavimo atlikti darbus patyrė nuostolių (neteko 23 286,03 EUR pajamų), rašytiniais įrodymais nepagrindė, kokie konkrečiai ieškovės atlikti/neatlikti veiksmai sukėlė atsakovei nuostolius ir kaip ieškovės atliktų darbų trūkumai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės patirtais nuostoliais kitoje civilinėje byloje. Pati atsakovė nurodo, kad ne tik dėl ieškovės, bet ir kitų subrangovų netinkamai atliktų darbų ji neteko 23 286,03 EUR, taigi, ieškovė negali būti atsakinga už kitų subrangovų atliktų darbų trūkumus.

36. Be to, atsakovės ir užsakovės UAB ,,STATOVITA“ sudaryta taikos sutartis neįtakoja ieškovės teisių ir pareigų. Minimoje taikos sutartyje nėra jokių nuorodų į ieškovės atliktų/neatliktų darbų vėlavimus ir/ar trūkumus. Atsakovės ir UAB ,,STATOVITA“ sudarytos taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad 23 286,03 EUR užsakovė pasilieka sau nuostolių ir delspinigių sumokėjimui. Kokiu faktiniu pagrindu sumažinta užmokesčio už darbus suma, nenurodyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis dokumentas nepatvirtina apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių dėl neapmokėjimo ieškovei už darbus teisėtumo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

37. CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017 ir kt.).

38. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

39. Taigi, sumažinta užsakovo rangos darbų suma apeliantei, remiantis sutarties uždarumo principu, nesukuria ieškovei teisinių pareigų. Byloje nenustatyta ieškovės veiksmų neteisėtumo dėl vėlavimo atlikti darbus, tai yra nenustatyta prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, įstatymo reikalavimų nepaisymo, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

40. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas. Taigi, nustačius, kad ieškovė tinkamai ir laiku atliko sutartimi prisiimtas pareigas, t. y. pagamino ir sumontavo gaminius atsakovės objekte bei tinkamai perdavė darbus atsakovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 3 165,45 EUR skolos. Taip pat, konstatavus, kad atsakovė tinkamai su ieškove neatsiskaitė, pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė sutartines netesybas ir priteisė ieškovės naudai 99,39 EUR palūkanų.

41. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.