- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-364-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01223-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“
- Atsakovas
- K. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „E.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inkaso aljansas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės K. L. 14 765,57 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant 14 765,57 Eur sumos, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei mokėti komunalinius mokesčius, mokesčius valstybei (savivaldybei) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
2. Ieškovė nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, jog atsakovė realizuos vienintelį turimą turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Nurodo, kad pagal išduotus vykdomuosius notaro įrašus užvestose vykdomosiose bylos buvo areštuotas atsakovės turtas, tačiau, teismui panaikinus notaro vykdomuosius įrašus, atsakovė ir jos atstovas nedelsiant kreipėsi į antstolį dėl arešto jos turtui panaikinimo, o tai tik patvirtina atsakovės ketinimą realizuoti vienintelį jai priklausantį turtą. Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-0014-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį dėl atsakovės sukčiavimo, buvo taikytas laikinas atsakovės nuosavybės teisių apribojimas, tačiau šis ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesant pakankamai duomenų apie padarytą nusikalstamą veiklą, siūlant pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas ieškovės skundas dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo, posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2021 m. vasario 17 d. Jei teismas priims sprendimą atmesti ieškovės skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, bus panaikintas ir laikinas atsakovės nuosavybės teisių apribojimas ir kyla reali grėsmė, kad atsakovė perleis jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims ir taip galbūt palankus teismo sprendimas liktų neįvykdytas. Atsakovė akivaizdžiai yra nesąžininga, nes ji vekselius pasirašė faksimilės būdu, o po to dėl šios aplinkybės prašė pripažinti vekselius negaliojančiais, be to, atsakovė kaip juridinio asmens vadovė sukėlė savo vadovaujamai bendrovei nemokumo būseną, o vėliau iškėlė bankroto bylą. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, o teismų praktikoje yra preziumuojama, kad didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė iš karto po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į antstolį, kad būtų panaikintas areštas jos turtui, uždėtas vykdomojoje byloje, kuri užvesta pagal išduotus vykdomuosius įrašus, atsakovės nesąžiningo elgesio nepagrindžia. Jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ketina parduoti jai priklausantį turtą ar perleisti jį, į bylą prie ieškinio nėra pateikta. Tai, kad trečiajam asmeniui yra iškelta bankroto byla, ir tai, kad atsakovė buvo šios įmonės direktorė, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes nėra jokių duomenų, kad trečiojo asmens UAB „E.“ bankrotas yra tyčinis.
5. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad ieškinio suma yra didelė, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Inkaso aljansas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Ieškovės nuomone, teismas taikė pernelyg aukštą atsakovės nesąžiningumo įrodinėjimo standartą, tačiau nevertino atsakovės nesąžiningą elgesį, vengiant prievolės įvykdymo pagal sandorius, patvirtinančių aplinkybių visumos.
6.2. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildina iš 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2019 m. kovo 15 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kuriuose atsakovė yra nurodyta kaip skolininkės UAB „E.“ laiduotoja. Nors atsakovė, kaip bendrovės vadovė, faksimilės būdu pasirašytų susitarimų neginčijo ir juos iš dalies įvykdė, tačiau faksimilės būdu pasirašytų vekselių nepripažino, dėl jų nuginčijimo kreipdamasi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-867-565/2020 pripažino, jog ginčo vekseliai neturi vekselio galios, ir panaikino jų pagrindu išduotus notaro vykdomuosius įrašus. Ieškovės nuomone, atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog atsakovė, iš anksto žinodama negaliojančių sandorių sudarymo aplinkybes, o vėliau juos ginčydama, tyčia siekė išvengti prievolės. Teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė, ginčydama vekselių galią, siekė ne paneigti pačios prievolės pagal vekselius egzistavimą, o pačius vekselius ir tokiu būdu išvengti išieškojimo iš asmeninio turto. Ieškovės nuomone, iškėlus šią civilinę bylą, yra itin didelė tikimybė, kad atsakovė jai priklausantį turtą perleis kitiems asmenims ir taps beturte.
6.3. Teismas pernelyg sumenkino teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimui, atsakovė (jos atstovas) nedelsiant kreipėsi į antstolį dėl arešto atsakovės turtui panaikinimo, tai patvirtina atsakovės realius ketinimus realizuoti vienintelį turtą.
6.4. Teismas neįvertino, kad dėl tų pačių vekselių išdavimo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo pagrindu atsakovei K. L. ir jos sutuoktiniui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nutrauktas tik todėl, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką (o ne reabilituojančiais pagrindais, t. y. ne dėl to, kad nebuvo nusikalstamos veikos požymių). Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas ieškovės (ikiteisminiame tyrime – pareiškėjos) skundas dėl nepagrįstai, ieškovės nuomone, nutraukto ikiteisminio tyrimo.
6.5. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai nesirėmė didelės ieškinio sumos prezumpcija. Nors ieškovė ir sutinka su teismo išvada, kad vien tik didelė ieškinio suma savaime negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau dėl to, ar konkrečioje byloje didelė ieškinio suma turi įtakos teismo sprendimo neįvykdymo rizikai, galėtų būti sprendžiama tik įvertinus konkrečias faktines aplinkybes apie atsakovės turtinę padėtį. Ieškinio suma atsakovei yra didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo
10. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1464‑516/2016).
11. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).
12. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), taip pat įvardijo jo faktinį ir teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius dokumentus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Todėl, apeliacinės teismo vertinimu, ieškovės ieškinys, kurio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti laikomas preliminariai pagrįstu.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
14. Didelė ieškinio suma pati savaime negali nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokia išvada grindžiama naujausia, aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kitaip tariant, tai savaime nepatvirtina egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 20 punktą, 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2021 16 ir 17 punktus, 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-93-1120/2021 18 punktą ir kt.).
15. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais siekiama sumažinti turimo turto masę. Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
16. Atsižvelgdamas į aptartą aktualią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką civilinėse bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo išvadai dėl atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, nes:
16.1. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės nepripažįstamų paprastųjų neprotestuotinų vekselių (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-867-565/2020 šiuos vekselius pripažino neturinčiais vekselio galios ir panaikino jų pagrindu išduotus notaro vykdomuosius įrašus) pagrindu galbūt susidariusio įsiskolinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, bet sudaro pagrindą ieškovei kreiptis į teismą dėl galbūt esamo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo, ką ieškovė nagrinėjimo atveju ir padarė. Be to, pats atsakovės kreipimasis į teismą kitoje byloje (ginčijant vekselius ir jų pagrindu išduotus notaro vykdomuosius įrašus) negali būti laikomas jos nesąžiningu veiksmu, sudarančiu pagrindą manyti, kad ji gali vengti teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Juolab kad minėtoje byloje atsakovės ieškinys buvo patenkintas.
16.2. Aplinkybė, kad atsakovė, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimui, kreipėsi į antstolį dėl jos turtui taikyto arešto panaikinimo, kai šis areštas ir turi būti panaikintas sprendimui įsiteisėjus, taip pat nerodo atsakovės nesąžiningumo. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos (CPK 629 straipsnio 2 dalis).
16.3. Atsakovė, kaip juridinio asmens vadovė, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei. Vadinasi, aplinkybė, kad ji iniciavo UAB „E.“ bankroto bylą, jos nesąžiningumo nepatvirtina. Minėtos įmonės bankrotas tyčiniu nėra pripažintas.
16.4. Taip pat, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir gali turimą turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali patvirtinti ir ta aplinkybė, kad pagal pačios ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovei ir jos sutuoktiniui tų pačių paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu. Tuo labiau, kai šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi.
16.5. Kaip jau minėta, didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl ieškovės nurodyta galbūt didelė ieškinio suma atsakovei, nesant kitų atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių duomenų, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino, jog ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, todėl ieškovės prašymo pagrįstai netenkino.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.