Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. L. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu, laiduotoja paskiriant D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nustatant 1 metų laidavimo terminą, įpareigojant laiduotoją D. D. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti 500 Eur užstatą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. L. uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš A. L. konfiskuota automobilio Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 8290 Eur. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas (duomenys neskelbtini), grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra: 2018 m. kovo 16 d., apie 22.52 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio (kraujyje nustatyta 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su A. L. skirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise bei turto konfiskavimu. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. A. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, vairavęs automobilį neblaivus, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. Pirmosios instancijos teismas, atleidęs A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi A. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,36 promilės alkoholio. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė A. L. paskirta visiškai pagrįstai. Apeliaciniame skunde teisingai atkreiptas dėmesys, jog nuosprendyje paskiriant uždraudimą naudotis specialia teise, nurodyta, kad A. L. uždraudžiama vairuoti transporto priemones. Kadangi apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, nuosprendis patikslinamas, jog A. L. uždraudžiama vairuoti būtent kelių transporto priemones.

Be to, kolegija pritaria ir apeliacinio skundo argumentams dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino pradžios nustatymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinga BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė byla Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. L. pritaikyta kardomoji priemonė – jo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas. Iš teisiamojo posėdžio, vykusio 2018 m. liepos 17 d., protokolo matyti, kad A. L. pateikė teismui vairuotojo pažymėjimą, kurio paėmimą teismas nusprendė taikyti kaip kardomąją priemonę (b. l. 189-193, t.1). Taigi, būtent nuo 2018 m. liepos 17 d. A. L. faktiškai realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl ši data ir laikytina baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia.

Apeliantas nesutinka su jam skirto uždraudimo naudotis specialia teise terminu. Uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas A. L. paskyrė uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų. Šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per griežtą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios A. L. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Šiuo atveju apeliantui nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, kas žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, ir yra artima sunkiam neblaivumo laipsniui. Nors dėl neteisėtų A. L. veiksmų nebuvo padaryta žala ir nebuvo sužaloti asmenys, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. L. pripažino ne iškart, o tik perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, supratęs savo atsakomybės neišvengiamumą. Apeliantas anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, tai rodo, jog teisės pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apeliantui parinko vidurkį atitinkantį, ne maksimalų specialiosios teisės atėmimo terminą (dvejus metus), todėl nenustačius kažkokių išimtinai teigiamai A. L. charakterizuojančių duomenų, vertinti kaip aiškiai per ilgą ir trumpinti šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad jau dabar patyrė nepatogumų, dėl prarastos teisės vairuoti prarado stabilų darbą Norvegijoje, tačiau tokie jo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas A. L. taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio vertę atitinkančios sumos ar bent jau konfiskuoti minimalią automobilio vertę atitinkančią sumą, mano, kad automobilio ar jo vertę atitinkančios sumos konfiskavimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcingas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu automobilis pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuota automobilio vertė, kadangi automobilis nuosavybės teise priklauso ne A. L., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.) ir atitinka BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (į šią kategoriją nagrinėjamu atveju patenka A. L.) arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. L. tyčia vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios taikoma jau nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė ir iš esmės artimas sunkiam girtumui). Kaip matyti iš bylos duomenų, aiškindamas faktines aplinkybes, A. L. šio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklus, pvz. teisiamajame posėdyje apeliantas pasakojo, jog tetos gimtadienyje pavakary išgėrė dvi taures vyno, o apklausiamas kaip įtariamasis 2018 m. kovo 17 d. ikiteisminiame tyrime nurodė, jog nusikaltimo dieną apie 12 val. pradėjo gerti alų, nes sužinojo gerų naujienų, važinėjosi su drauge po svečius, išgėrinėjo, vakare, po 21 val. važinėdamas su pusbroliu, kuris vairavo, po Šilutę vėl išgėrinėjo, apie 22.30 val. grįžo į kiemą, pusbrolis išėjo namo, o jis, A. L., sėdo už automobilio vairo, išgėrinėjo, klausėsi muzikos, kvietėsi brolį, jog šis pavairuotų automobilį, tačiau apie 22.50 val. iš kažkur atsirado pareigūnai, kurie liepė lipti lauk ir nustatė girtumą (b. l. 91, t. 1). Tokie A. L. aiškinimai, bylos duomenų visumai neduodant pagrindo abejoti, jog ne kas kitas, o jis pats vairavo automobilį, leidžia manyti, kad automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, apeliantas galėjo naudotis lengvabūdiškai, nesusimąstant, kokį pavojų jis kelia. Savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, A. L. neigė ir apklausiamas 2018 m. balandžio 11 d. (b. l. 98, t. 1). Taigi ikiteisminio tyrimo metu apeliantas ne tik, kad nepripažino kaltės, tačiau ir vengė atsakomybės, su pareigūnais nebendradarbiavo, klaidino juos, teigdamas, kad neblaivus automobilio nevairavo, tad toks A. L. elgesys netgi galėtų kelti abejonių dėl to, ar nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomas laidavimo institutas. Vis dėlto, atsižvelgęs į apelianto asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Apygardos teismas, nagrinėdamas A. L. apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir į šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas) būtų aiškiai neproporcinga ar neteisinga, kaip tai įrodinėjama apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju A. L. vairavo ne sau nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytos 2,36 promilės etilo alkoholio kraujyje. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau jis, kaip minėta, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, A. L. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl turto konfiskavimas užtikrintų teisės pažeidimų prevenciją, juolab, jog nors apeliantas neteistas, tačiau teisės pažeidimai nėra visiškai atsitiktinis ar vienkartinis reiškinys jo gyvenime. Teisės pažeidimus, kurie susiję su alkoholio vartojimu, apeliantas daro nebe pirmą kartą, 2015 metų spalio mėnesį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje, ties parduotuve (b. l. 77-78, t. 1), be to, 2017 metais rugpjūčio mėnesį baustas už KET pažeidimą, viršijus leistiną greitį. Ši informacija necharakterizuoja nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. A. L. skirtas turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti. Pastaroji, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – nustatytas vidurkį atitinkantis teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimo terminas. Kitų finansinių sankcijų apeliantui netaikyta. A. L. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Be to, A. L. nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus - vieneri metai.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Natūralu, jog tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Vieningai BK 72 straipsnio taikymo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant šio straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, jog turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais.

Kolegija, atsižvelgusi į visą tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent išieškant konfiskuotino turto – automobilio Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, bus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai. A. L. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, tokia situacija visiškai atitinka ir teismų praktiką; nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. A. L. vairuoto automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, nagrinėjamu atveju yra būtinas, todėl iš A. L. pagrįstai nuosprendžiu priteista išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, bylos duomenimis, yra 8290 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Apeliaciniame skunde prašoma konfiskuoti bent jau minimalią automobilio vertę atitinkančią sumą, tačiau kolegija neturi pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo gauti duomenys apie didesnę automobilio vertę, sudarančią 11060 Eur (b. l. 34, t. 1). Apeliantas savo iniciatyva užsakė automobilio vertinimą, kurį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vertinimo ataskaitoje nurodė, kad automobilio Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 8290 Eur. Būtent pastarąją sumą, kaip konfiskuotiną, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu visiškai pagrįstai ir nusprendė konfiskuoti iš A. L..

Nors apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad prie automobilio įsigijimo finansiškai prisidėjo ir A. L. mama D. D. ir ji taip pat naudojosi automobiliu savo poreikiams, tačiau bylos duomenys tokių teiginių nepatvirtina. Priešingai, kaip matyti, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartį sudarė tik A. L., papildomo laiduotojo pagal sutartį nėra, automobilis priėmimo – perdavimo aktu perduotas A. L. (b. l. 58, t. 1), jis pats automobilį ir apdraudė (b. l. 36, t. 1). A. L. ir jo mama D. D. kartu negyveno jau įsigyjant automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika. Pareigūnai A. L. patikrino parvykusį automobiliu prie savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Pats apeliantas nurodo, jog dirbo Norvegijoje, šiuo metu gyvena su drauge, taip pat turi darbą, vadinasi pats gauna pajamų, duomenų, kad jo turtinė padėtis būtų išskirtinai sunki nepateikė. Taigi bylos duomenų visuma neduoda jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad apeliantas neturėjo finansinių galimybių įsigyti automobilį ar šiuo naudojosi visai ne pats.

Grįsdamas apeliacinio skundo argumentus dėl turto konfiskavimo netaikymo, A. L. remiasi teismų praktika. Kolegija sprendžia, jog apelianto nurodomose bylose buvo susiklosčiusios ne identiškos aplinkybės kokios yra nustatytos nagrinėjamu atveju (pvz. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-412-245/2017 kaltininkas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jam skirta bausmė, o baudžiamojoje byloje Nr. 1A-650-175/2017 nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jau buvo skirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 ir 71 straipsniuose; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-34-699/2018 konfiskuotino turto požymius atitinkantis, kitam asmeniui priklausantis turtas nekonfiskuotas pripažinus, kad tai prieštarautų teisingumo principui ir prilygtų sąžiningos įgijėjos nubaudimui, įvertinta konkrečioje šeimoje susiklosčiusi situacija), skiriasi faktinės socialinę kaltininko padėtį apibūdinančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-676-397/2017 atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, taigi visuomet laikėsi įstatymų reikalavimų, VRM pensininkė, dirba, charakterizuojama kaip pareiginga, sąžininga, neturinti žalingų įpročių, nekonfliktuojanti darbuotoja; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-50-788/2018 atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo neteista, administracine tvarka anksčiau nebausta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, dirbo, darbdavio apibūdinta teigiamai, drausminių nuobaudų neturėjo). Tad nėra pagrindo vadovautis apelianto paminėta teismų praktika. Kolegija pastebi, kad kasacinio tesimo praktikoje ne kartą jau spręstas klausimas, ar asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai taikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (tiek transporto priemonės, kuria padaryta nusikalstama veika, tiek transporto priemonės vertę atitinkančios sumos, kai automobilis priklauso ne pačiam nusikaltimą padariusiam asmeniui, konfiskavimas) bei spręsta, jog konkrečiais atvejais, vadovaudamiesi įstatymo suteikta diskrecija, teismai pagrįstai pripažino, kad atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims būtina taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę (pvz. 2K-136-699/2018, 2K-256-303/2018 ir kt.).

Apeliaciniame skunde A. L. prašo automobilį Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jam, kaip automobilio valdytojui, tačiau šis apelianto prašymas netenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu automobilis, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą automobilį grąžinti jai (b. l. 45, t. 1). Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad A. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 22 d. sudarė minėto automobilio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią A. L. įsipareigojo tam tikrą terminą pagal aptartą grafiką mokėti atitinkamas įmokas (paskutinioji numatyta 2019 m. rugpjūčio 22 d.; b. l. 46-61, t. 1), transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra duomenų, jog sutartis būtų nutraukta ar įvykdyta anksčiau laiko. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog A. L. moka įmokas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Taigi, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė automobilį grąžinti teisėtam savininkui. Kita vertus, automobilio grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužkerta kelio apeliantui su automobilio lizingu (išperkamąja nuoma) susijusius klausimus, juolab, jog jei kaip teigia, vykdo sutartinius įsipareigojimus, spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti, jog A. L., taikant BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiama vairuoti kelių transporto priemones;

nustatyti, jog BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones A. L. taikoma nuo 2018 m. liepos 17 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.