Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

Sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Audronei Stankevičiūtei, Audronei Stulginskaitei –Puidienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. P., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam skirta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta T. P. bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Transporto priemonė - automobilis BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pasirašytinai perduotas saugoti E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta automobilį grąžinti savininkui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad T. P. 2017 m. vasario 10 d. apie 21 val. 55 min. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustačius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,95 promilių etilo alkoholio kraujyje), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas T. P. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam galutinę 60 MGL baudą bei taikė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejus metus. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Dziegoraitis (toliau – prokuroras) prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi iš T. P. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs visas baudžiamosios bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė taikyti BK 72 straipsnį. Prokuroras skunde pažymi, kad konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai - konstatuojama, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pagal kurią BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Skunde nurodoma, kad pagal baudžiamosios bylos duomenis, automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o automobilio valdytojas yra pats T. P.. Pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Prokurorui akivaizdu, kad be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymas būtų neįmanomas, todėl automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistasis T. P. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo – turto konfiskavimo. Nuteistojo kaltė ir jam skirta bausmė nėra ginčijama. Baudžiamajame įstatyme numatytas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas, valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai numatyti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma apibūdinanti konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims priklausantį konfiskuotiną turtą vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalimi.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog aptartos transporto priemonės savininkas yra lizingo įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – T. P.. Prokuroras, įvertinęs tai, kad T. P. neblaivus vairavo lizingo įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, prašo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, kiekvienu atveju svarbu įvertinti ar nebus pažeistas proporcingumo principas ir ar taikoma baudžiamojo poveikio priemonė nebus neadekvačiai griežta padarytam nusikaltimui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-788/2016).Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, konfiskuojant automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju būtų perteklinis, todėl nebuvo sprendžiamas klausimas ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Iš VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 1900 Eur. Aukštesnysis teismas, vertindamas šios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, atkreipia dėmesį į tai, kad T. P. yra nedirbantis, neteistas, praeityje administracine tvarka baustas, tačiau pažeidimai nėra susiję su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, nuteistojo veiksmuose nėra sistemiškumo. Be to, dėl savo neteisėtų veiksmų T. P. prisipažino visiškai ir labai gailisi, augina nepilnametį vaiką. Kadangi šiuo metu yra nedirbantis, neturi pajamų, šeimoje dirbanti tik žmona. Įvertinusi visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti ir nuteistasis patirtu neproporcingus finansinius apsunkinimus, jei būtų taikomas transporto priemonės konfiskavimas ar konfiskuotiną turtą atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas bylose, kuriose konfiskuotinas turtas priklauso pačiam pažeidėjui ir tose bylose, kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, kadangi turi būti įvertintas turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltininkui tikslas, kuris suponuoja į tai, kad konfiskavus turtą kaltininkui užkertama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas. Nagrinėjamu atveju T. P. jau yra nubaustas, jam paskirta galutinė 60 MGL (2259,60 Eur) bauda, kuri įvertinus nuteistojo asmenybę ir padaryto pažeidimo pobūdį laikytina proporcinga. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo aplinkybė, jog automobilis su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, yra perduotas lizingo įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nuteistasis nebeturi galimybės naudotis transporto priemone. Šiuo atveju automobilio BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas pažeistų BK 72 straipsnio 4 dalies normas, kadangi neatitiktų nei vieno iš numatytų reikalavimų, kada gali būti konfiskuojamas, konfiskuotinas turtas, nuosavybės teise priklausantis ne pačiam pažeidėjui. Įvertinus visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.