Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1770-865/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-20
Bylos Nr.
1-1770-865/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40603-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Laureta Ulbienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1770-865/2024Proceso Nr. 1-01-1-40603-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Dilbienei,kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei, nukentėjusiajai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), teistas

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį 50 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus (įsiteisėjo 2022 m. birželio 2 d.)

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam: 1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) pareigą 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas); 3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu,

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis A. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2023-10-21 apie 19 val. 52 min., viešoje vietoje, prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,74 prom. girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių stovėjimo aikštelėje, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasireiškusiais tuo, kad tyčia rankomis daužė ir spardė automobilius, dėl ko apgadino automobilio Toyota Corolla Verso, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. V., dešinės pusės priekines dureles, kurių remonto, t.y. durelių pakeitimo, dalių ir perdažymo bendra kaina yra 490,10 Eur ( durelių kaina – 232,32 eur, durelių keitimas – 81,31 Eur, durelių išorinės rankenos keitimas – 6,78 Eur, durelių dažymas keičiant dureles – 169,69 Eur), o taip pat dešinės pusės galines dureles, kurių remonto, t.y. durelių atstatymo, dalių ir perdažymo bendra kaina yra 142,03 Eur (durų apdailos keitimas – 13,55 Eur, durų dekoro juostų pakeitimas – 10,16 Eur, durų apsauginės plėvelės pakeitimas – 3,39 Eur, durų dažymas – 106,20 Eur, durų apsauginė plėvelė – 8,72 Eur), taip padarydamas R. V. bendrą 632,13 eurų turtinę žalą, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, jog buvo tąkart jis pastatęs dviratį prie (duomenys neskelbtini) ir jis dingo, dėl to toks pykčio priepuolis pasireiškė ir spyrė į automobilį. Tas automobilis tiesiog po ranka pakliuvo. Automobilis buvo tuščias. Kas buvo po spyrio toliau, nelabai pamena. Vaizdo įraše matė jis, kad spyrė vieną kartą. Daugiau neatsimena, nematė įraše, ką darė. Įvykio metu buvo jis neblaivus. Išgėręs buvo daug alaus. Paskui tas dviratis atsirado, pasirodo jį paslėpė darbuotojai. Nukentėjusiosios iki įvykio nepažinojo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, atlygins žalą. Nežino, iš ko atlygins, ras kaip. Įvykio metu prie parduotuvės žmonių nematė, bet automobilių buvo nemažai. Įvykio metu buvo vienas. Neprisimena, kaip sulaikė, prisimena, kaip sėdėjo policijos automobilyje. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Jis nebevartoja alkoholio. Gydėsi jis (duomenys neskelbtini). Kitoje byloje buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Nustatė, kad šiek tiek sveikas, šiek tiek ne. Kai blaivus būna, niekas nepasireiškia. Kai neblaivus - (duomenys neskelbtini) jam kyla. Gailisi dėl įvykio, blaivus taip nepadarytų.

Kaltinamasis kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad dėl kaltės pasisakys vėliau. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutinka duoti parodymus. Priklausomybę (duomenys neskelbtini) turi, daugiau nei prieš metus gydėsi (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių priklausomybių neturi. Apie pranešime apie įtarime išdėstytas aplinkybes ir 2023-10-21 įvykį nieko negali pasakyti, kadangi tada buvo išgėręs alkoholio ir nieko neprisimena. Jei iš tikrųjų apgadino automobilį Toyota, norėtų susitaikyti su automobilio savininke ir atlyginti žalą. Daugiau nieko pasakyti negali (I t. - 94 l.).

Papildomai apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Pasilieka prie pirminių savo parodymų. Įvykio neprisimena visiškai, buvo labai girtas. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. (I t. - 100 l.).

Apklausta liudytoja R. V. parodė, kad automobilis TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai. Automobilio naudojasi nuolatos, dažniausiai su juo važiuoja į darbą, t.y. parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur dirba pamainos (duomenys neskelbtini). 2023-10-21 jos pamaina pagal iš anksto nustatytą grafiką prasidėjo 11 val. 30 min. ir turėjo pasibaigti 22 val. 30 min. Į darbą atvyko apie 11 val. 25 min. Automobilį pastatė prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), prie pastate įrengto avarinio išėjimo, atokiau nuo klientams skirtos automobilių stovėjimo aikštelės. Kai paliko automobilį jis buvo tvarkingas, be pažeidimų. Apie 2023-10-21, 20 val. 50 min. į jos darbo vietą užėjo policijos pareigūnas ir paprašė jos kartu nueiti prie savo automobilio. Atėjusi pamatė, kad jos automobilio TOYOTA valst. nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės durelės, kurių vertė 300 eurų yra sulankstytos, metalas deformuotas, o galinės dešinės pusės durelės, kurių vertė 100 eurų, apdaužytos ir nubraukta jų dažų danga. Dėl šio įvykio jai padaryta 400 eurų turtinė žala. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje, kai bus atlikti automobilio remonto darbai ir ji žinos tikslią jai padarytą žalą. (I t. - 23 l.). R. V. pateikti dokumentai ( I t., b.l. 35-37).

Apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad 2023-10-21 apie 19 val. 10 min. atvyko į prekybos centrą "(duomenys neskelbtini)" esančią (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. 50 min. išėjo iš parduotuvės ir kraudamas prekes į automobilį atkreipė dėmesį į vyriškį, kuris eidamas pro paštomatą mojavo rankomis. Vyriškio požymiai: vilkėjo juodą pusilgę striukę su kapišonu; buvo su šlepetėmis; veido bruožų neįsidėmėjo; tik atkreipė dėmesį, kad aplink lūpas buvo raudonos spalvos dėmės. Vyriškis praėjęs pro paštomatą užkliudė stovėjusį automobilį AUDI, galimai spyrė į jo dureles ir pasuko į pravažiavimą už prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", kuris veda link prekybos centro "NORFA". Tuo metu jis įsėdo į savo automobilį ir lėtai važiavo paskui, stebėdamas vyriškį. Jis eidamas minėtu pravažiavimu priėjo prie automobilio TOYOTA, kuris buvo priparkuotas arčiau prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" pastato ir pradėjo kumščiais daužyti automobilį bei spardyti dešinės pusės dureles. Po kurio laiko vyriškis nuėjo link prekybos centro "NORFA", jis pasistatęs savo automobilį šalia minėtos TOYOTA, nusekė paskui jį ir eidamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Įvykio metu TOYOTA automobilyje žmonių nebuvo. Kadangi vyriškis jam pasirodė apsvaigęs ir neadekvatus, eidamas paskui vengė kontakto su juo, tiesiog stebėjo jo judėjimo kryptį, kad galėtų po to nurodyti atvykusiems pareigūnams. Eidamas vyriškis pasuko link (duomenys neskelbtini) g. ir tuo metu atvyko pareigūnai. Įvykio metu jis jokios žalos nepatyrė. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. (I t. - 28 l.).???

2023-10-21 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pranešama, kad 2023-10-21 apie 19 val. 52 min., prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", esančios adresu (duomenys neskelbtini), A. K. gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,74 prom. girtumas, pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį kitų asmenų akivaizdoje rankomis daužė ir spardė automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčius automobilius. Ko pasekoje buvo apgadintos automobilio TOYOTA valst. nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės durelės, kurių vertė yra 300 eurų, taip pat dešinės pusės galines durelės, kurių vertė 100 eurų. Automobilio savininkė R. V. Tokiais savo veiksmais A. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. (I t. - 3-8 l.).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2023-10-21 19.52 val. Prie parduotuvės "Norfa" vaikšto vyras, apsirengęs juodais rūbais, su kapišonu, agresyvus, daužo kumščiu automobilius, rėkauja. Pokalbio metu nuėjo link garažų, pranešė praeivis. Adresas (duomenys neskelbtini). 2023-1021 20.07 - vyras apgadino kelis automobilius, pranešėjas jį sulaikė prie (duomenys neskelbtini). ( I t., b.l. 11).

Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrima įvykio vieta automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", esančio adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelė nepatverta, įvažiavimas ir praėjimas niekaip neribojami. Fasadinė prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" pusė, kurioje įrengtas pagrindinis įėjimas orientuota į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Priešais prekybos centro fasadinę pusę yra pagrindinė automobilių stovėjimo aikštelė. Tarp dešinėje pusėje nuo prekybos centro pusėje esančios betoninės tvoros ir parduotuvės pastato yra pravažiavimas į prekybos centro "NORFA" automobilių stovėjimo aikštelę. Parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" pusėje, šalia kurios yra minėtas pravažiavimas yra įrengti metaliniai laiptai į antrą aukštą. Po laiptais yra dvejos durys, skirtos avariniam išėjimui iš pastato. Pravažiavime priešais avarines duris matome stovintį juodos spalvos automobilį TOYOTA valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi kairės pusės ratais priparkuotas prie šaligatvio bortelio, priekiu link (duomenys neskelbtini) g. Automobilio apžiūros metu automobilio kėbulas šlapias, padengtas vandens lašais. Apžiūrint automobilį ant priekinių dešinės pusės durelių matomas įlenkimas, deformacija. Ant dešinės pusės galinių durelių matomi pažeidimai, t.y. nubraukta dažų danga. Kitų pažeidimų ant apžiūrimo automobilio kėbulo nesimato. Ant prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" pastato išorės yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta. (I t. - 13-14 l.).

2024-01-05 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas Nr. BPC skambučio įrašas, pavadinimu „2023_10_21_19-52-01_37064506956.mp3“. Įrašo trukmė 01:06. Bendrojo pagalbos centro operatorė - toliau įvardijama raide "B"), pranešėjas - toliau įvardijamas raide "P". B:112 P: Labas vakaras B: Sveiki P: Kažkoks nesveikas vaikinukas vaikšto (duomenys neskelbtini) prie Norfos prie (duomenys neskelbtini), daužo mašinas žodžiu visas. B: O koks adresas? P: Aaaa, (duomenys neskelbtini). B: Tai čia palaukit (duomenys neskelbtini) kaimas, ar (duomenys neskelbtini)? P: (duomenys neskelbtini) B: O gatvė tada kokia? P: Aaaa, blemba nieko čia dabar nematau numerių. B: Ir gatvės nematot? Ai va čia matau jeigu norfa, tai prie norfos ar (duomenys neskelbtini)? P: Dabar jisai jau praėjo norfą, eina, nu aš žiūriu jį. B: (duomenys neskelbtini) P: Jo jo B: Kaip atrodo jisai? P: Juodai apsirengęs su kapišonu va eina šlubuoja, rėkia. B: Gerai informuoju, o link kur jisai eina? P: Dabar pasuko nuo norfos į kairę, link link garažų. B: Link garažų eina? P: Jo B: gerai informuojam, sakykit, kaip vardas pavardė kas praneša Jūsų? P: Mano R. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas Nr. BPC skambučio įrašas, pavadinimu „2023_10_21_20-05-02_37064506956.mp3“. Įrašo trukmė 00:57. Bendrojo pagalbos centro operatorė - toliau įvardijama raide "B"), pranešėjas - toliau įvardijamas raide "P". B:112 klausau P: Sveiki dar karta, čia į (duomenys neskelbtini) buvo iškvietimas dėl apdaužytų mašinų. B: Taip P: Tai patikslinu, čia (duomenys neskelbtini) berods gatvė, va stovim čia sulaikę tą žmogų. B: Tai palaukit dabar, tai dabar sulaikė jį (duomenys neskelbtini) gatvei prie ko? P: Aaa, pasukus nuo norfos parduotuvės į (duomenys neskelbtini) gatvę čia po žibintais stovim. B: Tai sulaikę tą žmogų, taip? P: Jo. B: O jis apgadino ten kokius nors automobilius? P: Jo jo, keletą apgadino, ir jam tikriausiai reikės greitosios, nes ranka sudaužyta. B: Supratau, vyras rankos ta prasme sumušimai, taip? P: Nu tikriausiai daužydamas. B: Tai ten (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioj, jūs ten ir esat šalia jo? P: Jo jo jo, pasukit pareigūnams nes čia šiaip tamsi gatvė, bet mes po žibintais stovim tai matys. B: Gerai gerai gerai, papildoma informacija, viso. P: Tvarkoj, dėkui. Įrašo pabaiga. (I t. - 47-48 l.).???

2024-01-05 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 8 2023-10-21 19-51-18_116“ kuris yra 00.30 min. trukmės. Atidarius vaizdo įrašą dešiniajame kampe apačioje yra matomas užrašas „2023-10-21 19:51:18“, vaizdo įraše yra matoma tamsiu paros metu apšviesta gatvė, kuria eina tamsiai apsirengęs asmuo, kuris eina tiesiai ir prieina prie tolumoje stovinčio tamsios spalvos automobilio. Ką jis daro priėjęs nesimato, toje vietoje atsiranda šviesos blyksnis. Tada prie minėto automobilio privažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris sustoja šalia ir iš jo išlipęs automobilio vairuotojas nueina paskui tamsiai apsirengusį asmenį. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 9 2023-10-21 19-51-09_191“ kuris yra 00.12 min. trukmės. Atidarius vaizdo įrašą dešiniajame kampe apačioje yra matomas užrašas „2023-10-21 19:51:09“, vaizdo įraše yra matoma tamsiu paros metu apšviesta gatvė. 00.08 min. yra matomas einantis asmuo tamsiai apsirengęs, kuris praeina ir nueina toliau. Vaizdo įrašo pabaiga. ???Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 18 2023-10-21 19-50-39_075.avi“ kurio trukmė yra 00.22 min. Atidarius vaizdo įrašą jame matomos slankiojančios stiklinės durys, bei šalia užrašas „PREKYBOS CENTRO DARBO LAIKAS 8-22“, bei šalia stovėjimo aikštelėje stovintys automobiliai. 00.02 min. yra matoma kaip šalia parduotuvės link matomų paštomatų aparatų eina asmuo tamsiai apsirengęs. 00.04 min. yra matoma kaip sustojęs asmuo prie paštomato, atsisuka į jį ir dešine ranka smūgiuoja į paštomatą, ir po smūgio nueina toliau. 00.13 min. yra matoma kaip asmuo prieina prie aikštelėje stovinčių vieno iš automobilių tamsios spalvos ir iš dešinės kojos vieną kartą smūgiuoja į kairės pusės automobilio kėbulą, ir nueina toliau už kampo. Vaizdo įrašo pabaiga. (I t. - 49-50 l.).

2024-03-21 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimi kūno kamerų vaizdo įrašai: PSS-20231021-221917UTC+0300; PSS-20231021- 210831UTC+0300; PSS-20231021-202700UTC+0300. Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20231021-202700UTC+0300. Įrašo trukmė 00:14:24. vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas uždaro asmenį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Nueina į šoną, kur stovi du asmenys bei kitas policijos pareigūnas su barzda. Vienas asmuo (toliau - vyras Nr. 1) vilki tamsios spalvos drabužius, užsidėjęs šviesios spalvos kepurę. Kitas asmuo ( toliau- vyras Nr. 2), vilki tamsios spalvos drabužius, be kepurės, plikas. Nr. 1 vyras pasakoja, kad vieną mašiną iš kojos trankė, kitą mašiną iš rankos trankė, kad vieną apgadino akivaizdžiai matosi. Vyras Nr. 2 parodo pareigūnams kryptį kur pavažiuoti, pasišviesti, ten pamatys mašinas, o kitos mašinos prie (duomenys neskelbtini) yra. Policijos pareigūnas su barzda, nueina prie mašinos, sakydamas dviems asmenims, kad jų duomenis užsirašys. Pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuoja garsą ir vaizdą, atsisėda į automobilį, girdėti tik, kaip kitas pareigūnas klausinėja asmenų duomenų, tačiau ką jie atsako nesigirdi. Po ko pareigūnas atsisėda į automobilį. Toliau vaizde užfiksuota vaizdas iš tarnybinio automobilio vidaus, matoma įjungtas nešiojamas kompiuteris. Pareigūnai bendrauja su asmeniu, kuris yra kartu su jais automobilio salone. Klausia ar jo mašina apgadinta buvo, ar jis vietinis. Asmuo atsako, kad jo nebuvo, kad jis čia netoli gyvena. Pareigūnas tikslinasi, kurias mašinas apgadino. Asmuo atsako, kad šitų mašinų nematė, nelabai matė kurias, nes jis buvo prie pirmo medžio iš kairės. Girdisi automobilio durų uždarymas. Nuo 00:04:35 iki 00:06:00 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Po ko, pareigūnas klausia asmens, iš kur išėjo šitas girtuoklis, ar iš parduotuvės. Asmuo atsako, kad matė, kad jis atėjo į (duomenys neskelbtini), ar ką paėmė ar ne, nežino, tik po to išėjo, ir palei parduotuvę ėjo (nesigirdi daugiau ką pasakoja). Grįžta kitas pareigūnas, girdisi durų atidarymo ir uždarymo garsas, ir pareigūnas sako, kad ant vienintelės Toyota kapoto bet tik matosi smėliuko. Tada kitas sako, kad gal ranka čia smėliuota trinktelėjo, gal ir užlipęs buvo, bet įlenkimų nėra, nėra nei dažų nubrauktų, nu gerai važiuojam. Girdisi, kad automobilis važiuoja. Nuo 00:06:47 iki 00:07:23 tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Tada girdėti, kaip asmuo, esantis su pareigūnais, sako, kad ta Toyota, kur šalia raudonos Volvo stovi, tai tą trankė. Dar buvo Audi A5. Pareigūnas pasako, kad šita Toyota bus greičiausi vieno iš darbuotojų. Tada pasako, kad ai va dureles. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas įrašas PSS-20231021-210831UTC+0300. Įrašo trukmė 00:02:55. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip sulaikytam asmeniui, kuris sėdi tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje, tikrinamas blaivumas, duodama jam papūsti. Asmuo papučia, pareigūnas pasako, kad parodymai alkoholio matuoklio yra 2,74. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas įrašas PSS-20231021-221917UTC+0300. Įrašo trukmė 00:01:21. Vaizdo įraše užfiksuota kaip asmuo, kurio dešinės rankos pirštai sutepti raudonai rudos spalvos dėmėmis, pasirašo ant šaukimo. Jis klausia už ką, jam atsako, kad pasirašyti, viskas ten parašyta, ateisi ir paaiškins, neateisi bus problemų. Asmuo pasirašo. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. (I t. - 51-52 l.)

Alkotesterio rezultatas, jog nustatytas 2,74 girtumas ( I t., b.l. 80).

III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamojo A. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – t.y. viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2023-10-21 apie 19 val. 52 min., viešoje vietoje, prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,74 prom. girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių stovėjimo aikštelėje, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasireiškusiais tuo, kad tyčia rankomis daužė ir spardė automobilius, dėl ko apgadino automobilio Toyota Corolla Verso, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. V., dešinės pusės priekines dureles, kurių remonto, t.y. durelių pakeitimo, dalių ir perdažymo bendra kaina yra 490,10 Eur ( durelių kaina – 232,32 eur, durelių keitimas – 81,31 Eur, durelių išorinės rankenos keitimas – 6,78 Eur, durelių dažymas keičiant dureles – 169,69 Eur), o taip pat dešinės pusės galines dureles, kurių remonto, t.y. durelių atstatymo, dalių ir perdažymo bendra kaina yra 142,03 Eur (durų apdailos keitimas – 13,55 Eur, durų dekoro juostų pakeitimas – 10,16 Eur, durų apsauginės plėvelės pakeitimas – 3,39 Eur, durų dažymas – 106,20 Eur, durų apsauginė plėvelė – 8,72 Eur), taip padarydamas R. V. bendrą 632,13,42 eurų turtinę žalą, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto beprasmis daužymas, gadinimas, naikinimas. Pagrindiniai vandališkų veiksmų požymio turinio atskleidimo kriterijai, kuriais vadovaujantis teismas sprendžia, ar turto sunaikinimą ar sugadinimą, pripažinti vandališkais veiksmais yra: vandališkų veiksmų motyvai (betiksliai, beprasmiai, nemotyvuoti), turto buvimo vieta (viešos vietos), paskirtis ir reikšmė (kultūrinė, inžinerinė ir socialinė). Šioje byloje kaltinamajam požymis „vandališki veiksmai“ inkriminuotas teisingai.

Kaltinamasis A. K. veiką, t.y. viešosios tvarkos pažeidimą padarė vandališkais veiksmais, jis daug kartų daužė ir spardė nukentėjusiosios automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, spyrė ir kitiems automobiliams, nukentėjusiosios automobilis buvo ganėtinai apgadintas, pranešė apie įvykį praeivis, kuris matė, kaip kaltinamasis gadina, spardo automobilius. Kaltinamasis buvo neblaivus.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kaltininkas ir pats prisipažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kaltinamojo A. K. kaltę dėl įrodo nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios ir liudytojo R. V., R. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolų duomenys, vaizdo įrašų medžiaga. Šie visi įrodymai iš esmės atitinka ir papildo vieni kitus, atitinka byloje užfiksuotas aplinkybes.

Be visų pirmiau aptartų ir kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, svarbu pabrėžti ir tai, kad kaltinamasis BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kuriuose jis neneigė, kad bylai aktualiu laiku vartojo alkohol, alkotesterio rezultatas.

Taigi, kaltinamojo A. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, nes jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,, jis veikė savarankiška tyčia, t.y. dėl girtumo nieko neplanuodamas, veikdamas pagal situaciją.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IV. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam A. K.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei apgadintas nukentėjusiosios automobilis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarė be jokios priežasties), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistas), į kitus byloje esančius duomenis.

Kaltinamasis A. K. profesinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, iš jo žodžių, neįgalumo grupės neturi, teistas.

Kaltinamasis A. K. baustas administracine tvarka 5 kartus. (Duomenys neskelbtini), įskaita - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo ( netikslinga). Duomenų, jog būtų įrašytas į Priklausomybės ligų įskaitą, byloje nepateikta.

Kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, lygtinio paleidimo metu, neišnykus teistumui Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant kaltinamajam už nusikalstamą veiką prokurorės pasiūlytą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Manytina, jog prokurorės pasiūltyta laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nebus per griežta, nes kaltinamasis teista, iš savo klaidų ir teistumų nepasimokė.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad kaltinamasis ganėtinai jauno amžiaus, gailisi, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, darbingas, turi įgijęs profesinį išsilavinimą, buvo baustas, bet baudas sumokėjo, turi gyvenamąją vietą, konstatuotina, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtinas dvejiems metams, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus be intensyvios priežiūros: dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pasiūlė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-08 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis. Pritartina prokurorės pozicijai, paskirtos bausmės aptariamais nuosprendžiais bendrintinos, jas iš dalies sudedant, bei sudėjus bausmes ir paskyrus kaltinamajam galutinę bausmę, ši atidėtina BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant šiuo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-08 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Be to, kaip matyti, iš LITEKo teismų sistemos duomenų A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-08 nuosprendžiu teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – įvykdė: sudalyvavo ir 2023 m. kovo 26 d. sėkmingai baigė Smurtinio elgesio keitimo programą (asmens b. l. 35, 66–67). Jis taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini) konsultacijoje (asmens b. l. 71), nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. spalio 16 d. dalyvavo motyvacinėje programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“ (asmens b. l. 75), dėl to šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirti nebetikslinga, suvbendrinus bausmes (Teikimas T-505-1100/2024).

V. Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji R. V. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 899, 13 Eur žalą (b.l. 34-38). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusoji R. V. nurodė, jog jos automobilis dar netvarkytas, jį buvo nuvežusi ekspertams nustatyti, kokia žala padaryta. Jos civilinį ieškinį sudaro 100 eurų neturtinė žala, likusi dalis - automobilio remonto išlaidos. Ji patyrė labai didelį šoką ir tas baimės jausmas, ir vaistų reikėjo raminančių vartoti, yra problemų su sveikata, širdimi. Gydytojas vaistų neišrašė, ji pati savo nuožiūra vaistus vartojo.

Kaip matyti, kaltinamasis A. K. apgadino automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. V., dešinės pusės priekines dureles, kurių remonto, t.y. durelių pakeitimo, dalių ir perdažymo bendra kaina yra 490,10 Eur (durelių kaina – 232,32 eur, durelių keitimas – 81,31 Eur, durelių išorinės rankenos keitimas – 6,78 Eur, durelių dažymas keičiant dureles – 169,69 Eur), o taip pat dešinės pusės galines dureles, kurių remonto, t.y. durelių atstatymo, dalių ir perdažymo bendra kaina yra 142,03 Eur (durų apdailos keitimas – 13,55 Eur, durų dekoro juostų pakeitimas – 10,16 Eur, durų apsauginės plėvelės pakeitimas – 3,39 Eur, durų dažymas – 106,20 Eur, durų apsauginė plėvelė – 8,72 Eur), taip padarydamas R. V. bendrą 632,13,42 eurų turtinę žalą. Ši turtinė žala, kaip minėta, padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, ji pagrįsta, atlygintina nukentėjusiosios R. V. naudai iš kaltinamojo A. K.

Nukentėjusioji R. V. prašo atlyginti neturtinę žalą. Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatyta, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo apgadintas nukentėjusiosios R. V. automobilis. Nukentėjusioji R.V. vertina, jog jai padaryta 100 Eur neturtinė žala. Nurodo, jog ji patyrė šoką, baimės jausmą, vartojo raminančius vaistus. Visgi, nukentėjusiajai sveikatos sitrikdymo nepadaryta, raminančių vaistų, ką parodė pati nuekntėjusioji, gydytojas jai išrašęs nebuvo. Visgi teismo manymu, atsižvelgiant į tai, jog apgadintas automobilis, o ne sveikata, nukentėjusioji įvykio vietoje nebuvo, lygiai taip pat automobilis gali būti apgadintas autoįvykio metu, ir dėl autoavarijų, kuriose apgadinami techniškai automobiliai, ir nėra sužalojama žmogaus sveiakta, paprastai neturtinės žalos nėra priteisiamos vien už automobilio apgadinimą. Atsižvelgiant į vis, kas išdėstyta, manytina neturtinės žalos priteisti šioje byloje nėra tikslinga.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam įpareigojimus:

dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-08 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti A. K. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam įpareigojimus:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realios bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpius, įskaitytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-08 nuosprendžiu.

Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 899,13 Eur žalą, tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios naudai 632,13 Eur turtinę žalą iš kaltinamojo A. K.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę kaltinamajam A. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

.

Teisėja Irma Randakevičienė