Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ieškinį atsakovei I. K. dėl įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog atsakovė nuo 2010 m. nemoka vietinės rinkliavos, susijusios su nekilnojamojo turto naudojimu. Šis turtas registruotas atsakovės motinos vardu. Atsakovė po motinos mirties priėmusi palikimą savo nuosavybės teisės neįregistruoja. Dėl to, kad būtų galima išieškoti įsiskolinimą, ieškovė kreipėsi į teismą, kad atsakovė būtų įpareigota kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė I. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 133 straipsnio 1 dalis).

Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas S. K. vardu (b. l. 7-8). Gyventojų registro duomenimis, S. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 9). Iš byloje pateikto 2015 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) 1-ojo notaro biuro notarės A. R. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po S. K. mirties, priėmimo kreipėsi palikėjos dukra I. K. (atsakovė); nurodoma, jog paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei nėra išduotas (b. l. 10). Iš Testamentų registro 2021 m. balandžio 12 d. išrašo duomenų nustatyta, jog Testamentų registre yra įregistruotas palikimo, atsiradusio po palikėjos S. K. mirties, priėmimo faktas (palikimą priėmęs asmuo nenurodomas) (b. l. 11).

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu iš atsakovės I. K. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naudai priteista 266,56 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 13-17). Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš atsakovės I. K. ieškovės naudai priteista 79,65 Eur skola (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) (b. l. 19-20), o 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovės priteista 79,66 Eur skola (b. l. 22-23).

Ieškovė ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl paveldėjimo procedūros užbaigimo (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo), o atsakovei šio reikalavimo neįvykdžius – leisti tai atsakovės vardu atlikti ieškovei.

Dėl ieškinio reikalavimų

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys, jog po palikėjos S. K. mirties palikimą priėmė atsakovė, kuri (duomenys neskelbtini) pareiškimu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Asmuo, išreikšdamas valią priimti palikimą, patvirtina savo ketinimą toliau paveldėjimo teisiniuose santykiuose veikti kaip įpėdinis ir perimti palikėjo turėtą turtą ir pareigas. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018). Tačiau palikimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018).

Civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.67 straipsnio 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

Pasisakydamas dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisinės reikšmės kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, jog paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą. Todėl tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (Civilinio kodekso 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Civilinio kodekso 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. Civilinio kodekso 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir situaciją, kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

Netiesioginį ieškinį galima reikšti esant visoms būtinosioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog teismų procesiniais sprendimais priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimai nėra padegti, yra vykdomas priverstinis skolinių įsipareigojimų išieškojimas. Abejoti ieškovės atstovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, byloje nėra pateikta tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė po motinos mirties priėmė palikimą Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (pateikė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui), tačiau paveldėjimo procedūros nėra užbaigtos, kadangi atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Minėta, jog įstatymas numato teisę, bet ne pareigą įpėdiniams kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nenumato termino, per kurį palikimą priėmęs asmuo gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu nėra ribojamas. Tačiau Civilinio kodekso 1.137 straipsnyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis (straipsnio 1 dalis), o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesu ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

Byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, civiline byla nesidomėjo. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų atlikusi aktyvius veiksmus siekdama užbaigti paveldėjimo procedūrą. Kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovė neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu bei negali būti vykdomas išieškojimas kreditorės naudai. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė negali reikalavimo teisės įgyvendinti, kadangi atsakovė nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo procedūrų užbaigimo ir daiktinių teisių įregistravimo. Nerealizuodama savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (daiktą), atsakovė pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus (CPK 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant apginti ieškovės kaip atsakovės kreditorės teises įgyvendinant reikalavimo teisę išieškoti skolą, ieškinys tenkintinas ir atsakovė įpareigotina per nustatytą terminą užbaigti paveldėjimo procedūrą, tai yra kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o to nepadarius, ieškovei suteikiant teisę atsakovės vardu užbaigti paveldėjimo procedūrą – kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovės lėšomis, išieškant iš atsakovės paveldėjimo procedūros užbaigimo išlaidas (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis, 5.66 straipsnis, 6.68 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 271 straipsnis, 273 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (ieškinį tenkinus), ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 100 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę I. K. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į (duomenys neskelbtini) 1-ojo notaro biuro notarę A. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėjimo byloje, pradėtoje po palikėjos S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)), išdavimo.

Atsakovei I. K. nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsakovės vardu kreiptis į (duomenys neskelbtini) 1-ojo notaro biuro notarę A. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėjimo byloje, pradėtoje po palikėjos S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), išdavimo atsakovės lėšomis, iš atsakovės išieškant paveldėjimo procedūros užbaigimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. K. 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.