- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- ATP-901-493/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl pasiruošimo nagrinėti Ž. R. administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje priimtos Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. R. buvo surašytas už tai, kad jis 2014-05-20, apie 16.30 val., Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais išvadino J. S.. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-06-25 nutartimi Ž. R. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylos medžiagą grąžino Alytaus apskrities VPK nagrinėjimui, motyvuojant tuo, kad pareigūno nutarimas dėl bylos perdavimo teismo nagrinėjimui yra netinkamai motyvuotas bei nevisiškai individualizuotas.
Šalies argumentai
Institucija skundu prašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą Ž. R., ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Skunde nurodoma, kad perduodant surinktą medžiagą nagrinėjimui teisme, remtasi Panevėžio apygardos teismo procesiniu sprendimu byloje Nr. ATP-538-491/2013, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai negali nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų ir skirti administracines nuobaudas už ATPK 174 str. numatytus pažeidimus, nes jas nagrinėdami jie iš anksto yra suvaržyti ir negali nagrinėti klausimo dėl visų sankcijoje numatytų nuobaudų skyrimo bei turi priimti išankstinius sprendimus, kad administracinis areštas nebus skiriamas. Tai trukdo policijos pareigūnams objektyviai ištirti visas aplinkybes, tinkamai įvertinti atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir teisingai išspręsti kitus asmens atsakomybės individualizavimo klausimus. Institucija pabrėžia, kad Ž. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė šiurkštų teisės pažeidimą, kuris turi būti išnagrinėtas ir įvertintas teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas netenkintinas.
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad yra kilęs ginčas dėl to, kuri įgaliota institucija turėtų nagrinėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, bylą.
Administracinių teisės pažeidimų bylas dėl ATPK 174 straipsnyje įtvirtintų veikų gali nagrinėti policija (ATPK 225 str.) arba apylinkių teismai (ATPK 224 str.). Už nedidelį chuliganizmą ATPK 174 str. sankcijoje numatyta bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. Sutinkamai su ATPK 29 str. 1 d., areštą gali skirti tik teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos skundo argumentu, kad Institucija, nagrinėdama bylą dėl ATPK 174 str. įtvirtinto teisės pažeidimo, iš anksto būtų suvaržyta, negalėtų nagrinėti klausimo dėl abiejų sankcijoje numatytų nuobaudų skyrimo bei turėtų priimti išankstinį sprendimą, kad areštas nebus skiriamas. Kiekvienos tokio pobūdžio bylos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į konkretaus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, konkretaus pažeidimą padariusio asmens asmenybę, ir nustatant, ar yra pagrindas skirti pažeidėjui administracinį areštą. Tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus byla gali būti perduodama teismui, kaip tai numatyta ATPK 287 str. 1 d. 3 p., kuriame įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima motyvuotą nutarimą perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Taigi šiuo atveju susidariusi kolizinė situacija, kai tą pačią administracinio teisės pažeidimo bylą gali nagrinėti keli skirtingi organai, sprendžiama pagal straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo perspektyvas. Pabrėžtina, kad norit perduoti bylos nagrinėjimą teismui, siekiant griežtesnės nuobaudos pažeidėjui skyrimo, būtinas motyvuotas policijos pareigūno nutarimas.
Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2014-06-12 priimtas nutarimas perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti kitam organui (pareigūnui) nėra pakankamai argumentuotas. Vienos administracinio teisės pažeidimo bylos analizuojamu klausimu pacitavimas nėra laikytinas tinkamu motyvavimu. Minėtas nutarimas yra formalus ir abstraktus, nenurodytos konkrečios priežastys ir aplinkybės, kodėl šią bylą turėtų išspręsti teismas. Tyrėjas visiškai nepasisakė apie pažeidimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę (pvz., ar yra anksčiau teistas, ar baustas administracine tvarka, ar pripažįsta kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, ar yra jo veiką sunkinančių/lengvinančių aplinkybių ir kt.), todėl toks procesinis dokumentas nėra laikytinas tinkamu norint analizuojamą administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika yra dinamiškas, nuolat kintantis procesas, kadangi visuomeniniai santykiai nėra statiniai, todėl formuojama teismų praktika taip pat negali atsilikti nuo gyvenimo realijų. Todėl tyrėjo nutarime cituojama Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-538-491/2013 negali būti taikoma visoms be išimties administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje, byloms. Minėta nutartis prasilenkia su aktualia teismų praktika nagrinėjamu aspektu (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-779-508/2014; Nr. ATP-902-327/2014; Nr. ATP-811-785/2014; Nr. ATP-861-582/2014 ir kt.), todėl neturėtų būti sureikšminama ar suabsoliutinama.
Be to, vykdydamas teisingumą nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Privalu remtis tik aukštesnės instancijos ir vėliausiai priimtu teismo precedentu. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismo, t. y. tos pačios grandies teismo, nutartyje Nr. ATP-538-491/2013 išsakyta pozicija apygardos teismui nėra privaloma ir vertinama kaip neatitinkanti naujausios, aktualios teismų praktikos, kuria turi būti vadovaujamasi.
Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Ž. R. būtų pagrindas išimtinai taikyti tik administracinį areštą, o policijos įstaiga net nenagrinėjusi ir nevertinusi bylos aplinkybių motyvuotu nutarimu neišsprendė administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėjimui teisme klausimo, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai Ž. R. bylą perdavė nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.