Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties P. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2014m. balandžio 15 d. P. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 52P-10624229-14 už tai, kad jis 2014 m. kovo 15 d., apie 21.20 val., G. K. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus r., įžeidžiamai kibo prie G. K. bei vartojo necenzūrinius žodžius. Tokiu būdu pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, P. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje (b. l. 1-2, 30-31).

Protokolą surašiusi Institucija 2014 m. balandžio 16 d. lydraščiu Nr. 52-8-S-2315 P. N. administracinio teisės pažeidimo bylą persiuntė Alytaus rajono apylinkės teismui procesiniam sprendimui priimti (b. l. 22).

Institucija, 2014 m. gegužės 26 d. P. N. surašiusi analogišką administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 52P-10624229-14 už tą patį pažeidimą (teismo past.: skiriasi tik protokolo data), vadovaudamasi Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-538-491/2013, 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu pakartotinai perdavė šią administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui (b. l. 30-31, 32).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje nustatė (b. l. 36-37), kad Institucijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarime nurodyti motyvai yra abstraktūs, jame neatsižvelgta į šios konkrečios bylos pažeidimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, kuris yra neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, jokių teisės pažeidimų anksčiau nėra padaręs, nenustatytas jo neblaivumas pažeidimo padarymo metu ir kt., todėl padarė išvadą, kad toks pareigūno nutarimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teismui yra netinkamai motyvuotas bei neindividualizuotas. Apylinkės teismas P. N. administracinio teisės pažeidimo bylą antrą kartą grąžino Institucijai tolimesniam jos nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje keliamas bylos, kurioje P. N. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, padarymu, nagrinėjimo priskirtinumo klausimas.

ATPK 224 ir 225 straipsniai reglamentuoja galimybę bylas dėl ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų nagrinėti tiek policijai, tiek apylinkių teismams nepaisant to, kad viena iš šio straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudos rūšių – administracinis areštas, kurio skyrimo galimybė, vadovaujantis ATPK 29 straipsniu, priskirtina išimtinai teismo kompetencijai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisė organui (pareigūnui), išnagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Taigi, šios ATPK normos suponuoja išvadą, jog bylose dėl ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas – policija, ir tik esant tam tikrom aplinkybėm, jam sudaryta galimybė bylą perduoti kitam organui, t. y. teismui. Įstatyme nurodytas bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad jis turi būti teisiškai pagrįstas. ATPK 29 straipsnio nuostata leidžia daryti išvadą, jog bylą dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas nuobaudos rūšies parinkimui reikšmės turinčias aplinkybes bei manantis, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, tokį savo sprendimą motyvuoja nutarime perduoti bylą teismui.

Tai, kad Institucija skunde nurodo, jog P. N. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, pats pažeidimas buvo daromas veikiant tiesiogine tyčia, jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, nesudaro pagrindo spręsti dėl griežčiausios sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už nedidelio chuliganizmo padarymą, kuris gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti, numatė dvi alternatyvias nuobaudas – baudą ir administracinį areštą. Todėl, vien tik tiesioginės tyčios konstatavimo neužtenka sprendžiant kokios rūšies nuobauda skirtina už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad kiekvienos bylos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo ir jį padariusio asmens pavojingumo visuomenei laipsnį ir nustatant, ar yra pagrindo skirti pažeidėjui administracinį areštą. Tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus, byla gali būti perduodama teismui, kaip tai numatyta ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Kita vertus, Institucijos nurodomas argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą ir visą surinktą medžiagą perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui remdamasi Panevėžio apygardos teismo išaiškinimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-538-491/2013, nelaikytinas pakankamu. Apygardos teismas pažymi, kad vykdydamas teisingumą nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Bet kokios grandies teismas savo procesiniais sprendimais negali keisti, naikinti ar kurti teisės normų. Taigi, minėta Panevėžio apygardos teismo nutartis nepanaikina ATPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, bylas nagrinėja policija. Be to, minėta Panevėžio apygardos teismo nutartis negali formuoti absoliučios teismų praktikos dėl tokios kategorijos bylų priskirtinumo ir negali būti taikoma visoms administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje, byloms savaime.

Nagrinėjamu atveju Institucija perdavė P. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti apylinkės teismui, net neįvertinusi ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimui ir jos rūšies parinkimui reikšmės turinčių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pagrįsta tikimybė, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti P. N. skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Tokiu būdu Institucija netinkamai taikė ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir neteisingai išsprendė administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėjimui teismui klausimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai P. N. bylą grąžino nagrinėjimui Institucijai.

Atsižvelgiant į aptartas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Institucijos atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.