Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ce­so tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) ape­lia­cinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties D. C. ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Res­pu­blikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. už tai, kad jis 2014 m. birželio 14 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus aplinkinių akivaizdoje iš­kei­kė A. K., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi vadovaudamasis ATPK 287 str. 1 d. 3 p. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą dėl D. C. patraukimo admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. grąžino Institucijai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byla žinybinga tiek policijos įstaigai, tiek teismui. Byla kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui perduodama tik motyvuotu nutarimu (ATPK 287 str. 1 d. 3 p. ), o Institucija perdavė bylos nagrinėjimą teismui nutarimu, kuris yra netin­ka­mai motyvuotas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo argumentu, kad pareigūno nutarime nurodyti motyvai yra abstraktūs, visiškai neatsižvelgta į šios konkrečios bylos pažeidimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. C. padarė šiurkštų teisės pažei­di­mą, pats pažeidimas buvo daromas veikiant tiesiogine tyčia, jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo. Administracinė nuobauda yra atsa­ko­mybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei sie­kiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, ad­mi­nis­tracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, o vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

D. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 174 str. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pagal ATPK 224 str. 1 d. ir 225 str. 1 d. nuostatas, ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų bylų dėl ATPK 174 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų na­gri­nėjimas priskirtas tiek apylinkių teismų, tiek ir policijos kompetencijai.

Apeliaciniame skunde cituojama ir remiamasi Panevėžio apygardos teismo nutartimi adminis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-538-491/2013, kurioje teismas išreiškė nuomonę, kad poli­ci­jos pareigūnai negali nagrinėti bylų dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų, kadangi minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinį areštą, turi teisę paskirti tik teismas.

Apygardos teismas pažymi, kad vykdydamas teisingumą nagrinėjant administracinių teisės pa­žei­dimų bylas, teismas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įsta­ty­mo 3 str. 2 d.). Bet kokios grandies teismas savo procesiniais sprendimais negali keisti, naikinti ar kurti tei­sės normų. Taigi minėta Panevėžio apygardos teismo nutartis nepanaikina ATPK 225 str. 1 d. nuos­ta­tos, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., bylas nagrinėja ir policija. Minėtojoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje teisėjo išsakyta nuomonė dėl tokios kategorijos bylų žinybingumo negali būti taikoma visoms administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., by­loms savaime, kiekvienos tokios bylos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į konkretaus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo ir konkretaus jį padariusio asmens pavojingumo vi­suo­menei laipsnį, ir nustatant, ar yra pagrindo skirti pažeidėjui administracinį areštą. Tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus byla gali būti perduodama teismui, kaip tai numatyta ATPK 287 str. 1 d. 3 p., kuriame nurodyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (parei­gū­nas) priima motyvuotą nutarimą perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Šiuo atveju policijos įstaiga perdavė D. C. administracinio teisės pažeidimo bylą na­gri­nė­ti apylinkės teismui, net nenagrinėjusi ir nevertinusi bylos aplinkybių, tiesiog pacitavusi minėtą Pa­ne­vėžio apygardos teismo nutartį. Nutarime nėra nurodyti motyvai, kodėl policija negali išnagrinėti D. C. administracinio teisės pažeidimo bylos, neatsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, už šį pažeidimą paskirta nuobauda – įspėjimas, už nedidelį chuliganizmą administracinėmis nuobaudomis nebaustas, kaltę dėl pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir kt.), todėl pritariama apylinkės teismo išvadai, kad toks pareigūno nutarimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teismui nėra tinkamai motyvuotas.

Tokiu būdu Institucijos pareigūnas netinkamai taikė ATPK 287 str. 1 d. 3 p. nuostatas ir netei­singai iš­spren­dė administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėti teismui klausimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai D. C. bylą grąžino nagrinėti Institucijai.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.