Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1173-565/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-08
Bylos Nr.: e2A-1173-565/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10862-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Dainius Rinkevičius
Atsakovas: UAB „Investija“
Ieškovas: UAB „Riposantas“
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-1173-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10862-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2019 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Investija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Riposantas“ ieškinį atsakovei UAB „Investija“ dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Riposantas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: įpareigoti atsakovę UAB „Investija“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (išardyti / išmontuoti ir išsivežti) iš ieškovės UAB „Riposantas“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies joje esančius ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus – angarą ir du konteinerius, bei sutvarkyti šią sklypo dalį (palikti ją visiškai tuščią ir švarią); nustatyti, kad atsakovei UAB „Investija“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus (neišardžius / neišmontavus ir neišsivežus) iš ieškovės UAB „Riposantas“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies joje esančių ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų – angaro ir dviejų konteinerių, ir (ar) nesutvarkius šios sklypo dalies (nepalikus jos visiškai tuščios ir švarios), atsakovei yra skiriama 50 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo įpareigojimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 14 945 kv. m ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Žemės sklypas). Žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė 99 metams išsinuomojo 14 243 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, įskaitant ir atsakovės angaru ir dviem metaliniais konteineriais (toliau – taip pat ir Daiktai) užstatytą sklypo dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Atsakovė niekada nebuvo išsinuomojusi Daiktais užimtos Žemės sklypo dalies ir jokiu kitu teisiniu pagrindu nebuvo įgijusi šios Žemės sklypo dalies valdymo teisės, niekada neprašė ir nebuvo gavusi ieškovės sutikimo (leidimo) laikyti Daiktus Žemės sklype.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog nuo 2008 m. ieškovė subnuomoja 1 300 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalis buvo subnuomojama UAB „Diarta“, kuriai ieškovė leido įrengti pamatus ir ant jų pastatyti angarą. Nuo 2014 metų Žemės sklypo dalis subnuomota UAB „Destina“, kuriai UAB „Diarta“ pardavė angarą, ir, galiausiai, nuo 2015 metų, atsakovei įsigijus angarą, subnuomos santykiai su atsakove dėl Žemės sklypo dalies subnuomos tęsėsi iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio, atsakovė už subnuomojamo Žemės sklypo dalį atsiskaitydavo mokėdama grynus pinigus ieškovės buhalterei, nors ieškovė vengė nuomos santykius įforminti sudarant rašytinę subnuomos sutartį.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro centro duomenis Žemės sklype yra šie statiniai: pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kontrolės punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys ieškovei. Atsakovė Žemės sklype nuosavybės teise nevaldo jokių statinių ar įrenginių, taigi neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypu. Duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius būtų išdavęs sutikimą subnuomoti Žemės sklypą, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovę UAB „Investija“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (išardyti / išmontuoti ir išsivežti) iš ieškovės UAB „Riposantas“, nuomojamos valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies joje esančius ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus – angarą ir du konteinerius, bei sutvarkyti šią sklypo dalį (palikti ją tuščią ir švarią); nustatyti, kad atsakovei UAB „Investija“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus (neišardžius / neišmontavus ir neišsivežus) iš ieškovės UAB „Riposantas“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies joje esančių ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų – angaro ir dviejų konteinerių, ir (ar) nesutvarkius šios sklypo dalies (nepalikus jos tuščios ir švarios), atsakovei UAB „Investija“ yra skiriama 50 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo įpareigojimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. ieškovė naudojasi Žemės sklypu 2000 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir jos pakeitimų pagrindu. Taigi ieškovė, kaip Žemės sklypo nuomininkė, gali naudotis tokiais pačiais daiktinių teisių gynimo būdais kaip ir daikto savininkas, t. y. turi teisę pareikšti negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis);

Žemesnės instancijos teismas

5.2. byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovė būtų sudariusi subnuomos ar kitokio pobūdžio susitarimus su ieškove dėl Žemės sklypo dalies naudojimo Daiktams eksploatuoti. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, reikšdama reikalavimus išnuomoti jai Žemės sklypo dalį Daiktams eksploatuoti, tačiau 2017 m. lapkričio 21 d. bei 2018 m. balandžio 26 d. raštais atsakovei buvo nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo išnuomoti Žemės sklypo dalį, nevaldant tame sklype esančių nekilnojamųjų daiktų;

5.3. byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų buvusi sudaryta rašytinė Žemės sklypo dalies subnuomos sutartis (CK 6.553 straipsnio 3 dalis, 6.547 straipsnis). Pati atsakovės atstovė pripažįsta, kad buvę žodiniai šalių susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo Daiktams eksploatuoti nutrūko dar 2017 metų vasarą, kai ieškovė siekė padidinti subnuomos kainą. Netgi ir buvus tarp šalių žodiniams sutartiniams subnuomos santykiams, šis faktas nesuponuoja išvados, kad šiai dienai ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei yra suteikta teisė naudotis Žemės sklypo dalimi;

5.4. atsakovei priklausantys daiktai yra pastatyti ant ieškovės išsinuomoto Žemės sklypo, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovė pažeidžia jos teisę į tą Žemės sklypo dalį, ant kurios stovi atsakovei priklausantys Daiktai, laikytini pagrįstais ir įrodytais. Atsakovė naudojasi Žemės sklypo dalimi, neturėdama teisėto pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovė UAB „Investija“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriuo prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. reikalaujamas pašalinti angaras yra statinys, kuris turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios pritvirtintos prie dangos (pamatų), sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, tai patvirtina pateikti atliktų statybos darbų apskaitos dokumentai. Taigi, angaro individualūs požymiai atitinka nekilnojamojo daikto pagrindinius požymius. Tuo tarpu atsakovei yra pareikštas reikalavimas pašalinti kilnojamuosius daiktus;

Žemesnės instancijos teismas

6.2. nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2008 m. ieškovė subnuomojo Žemės sklypo dalį UAB „Diarta“ ir davė žodinį sutikimą UAB „Diarta“ Žemės sklypo dalyje pastatyti Daiktus, kuriuos vėliau įsigijo atsakovė, taip pat nustatė, kad iki 2017 metų atsakovė be kliūčių eksploatavo Daiktus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad objektyvių įrodymų, jog atsakovė būtų sudariusi subnuomos ar kitokio pobūdžio susitarimus su ieškove dėl Žemės sklypo dalies naudojimo, valdymo Daiktams eksploatuoti, nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog faktas, kad anksčiau tarp šalių buvo sutartiniai santykiai, nesuponuoja išvados, kad šiuo metu ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei yra suteikta teisė naudotis Žemės sklypo dalimi.

6.3. prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla pareiga pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Šiuo atveju nebuvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, banko išrašai ar kiti įrodymai, kad prašomos išlaidos buvo patirtos ir pagal pateiktas sąskaitas buvo atsiskaityta visa apimtimi. Vien ieškovės atstovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patirtų išlaidų nepatvirtina.

Šalies argumentai

7. Ieškovė UAB „Riposantas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. po teismo sprendimo priėmimo šioje byloje atsakovė 2018 m. spalio 31 d. el. laišku informavo ieškovę apie ketinimą įvykdyti teismo sprendimą ir išvežti Daiktus iš ieškovės valdomos Žemės sklypo dalies. Visgi atsakovė teismo sprendimą įvykdė tik dalinai: išvežė iš ieškovės valdomos Žemės sklypo dalies konteinerius, tačiau paliko joje angarą bei nesutvarkė teritorijos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinama ir įrodinėjama, ar angaras yra nekilnojamasis daiktas, ar ne. Šiomis aplinkybėmis atsakovė nesirėmė nei pateiktame atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžių metu, o atsakovės pateiktas priešieškinis byloje nebuvo priimtas. Atsakovės pozicija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo grindžiama bandymu įrodyti subnuomos ar kitų panašaus pobūdžio santykių tarp jos ir ieškovės egzistavimą, taip pat deklaruojamu siekiu savo vardu sudaryti Žemės nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovės naujai nurodomos aplinkybės ir argumentai dėl angaro kaip nekilnojamojo daikto teisinio statuso nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme neturi būti vertinami (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis);

7.2. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės valdomas angaras yra kilnojamasis daiktas: 2017 m. gruodžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo akte Nr. 49ŽN-938 nurodyta, jog „Žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje stovi du metaliniai jūriniai konteineriai ir metalinės konstrukcijos pastatas, kuriame galimai įsikūręs autoservisas. Minėti statiniai yra kilnojamieji ir priklauso UAB „Investija“; 2018 m. kovo 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ Nr. (23.2)-2D-3016 nurodoma, jog „kilnojamųjų daiktų teisėtumo klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos kompetencijai“; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose apie Žemės sklypą ir jame esančius statinius, Žemės sklypo plane nenurodoma, jog angaras būtų registruotas arba pažymėtas kaip Žemės sklype esantis statinys. Darant hipotetinę prielaidą, jog angaras galėtų būti priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams, tokiu atveju jis būtų laikomas neteisėtu statiniu. Statybos įstatymas nustato pareigą naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai parengti statinio statybos projektą, jo pagrindu gauti statybos leidimą, o po statybos darbų pabaigos surašyti statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 24, 27, 28 straipsniai), o pagal ankstesnį reglamentavimą – gauti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nesilaikant šių reikalavimų pastatyti statiniai laikomi savavališka statyba. Joks teisės aktas nenumato neteisėtai pastatyto statinio savininko teisės išnuomoti šiam statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį. Todėl atsakovė kaip neteisėto statinio savininkė neįgytų jokių teisių į Žemės sklypo dalies naudojimą ir ši aplinkybė neturėtų jokios įtakos, sprendžiant dėl ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo tenkinimo;

7.3. Žemės sklypo dalies subnuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Diarta“ 2008 m. rugsėjo 2 d. Ši sutartis buvo nutraukta 2012 m. rugpjūčio 24 d. Nuo to laiko jokių sutarčių dėl Žemės sklypo dalies subnuomos ieškovė nebuvo sudariusi. Atsakovė Daiktus iš UAB „Diarta“ įsigijo tik 2015 metais, t. y. tuomet, kai ieškovės ir UAB „Diarta“ sudaryta Žemės sklypo dalies subnuomos sutartis jau buvo nutraukta, todėl UAB „Diarta“ kartu su Daiktais negalėjo perduoti atsakovei jokių teisių į Žemės sklypo dalies naudojimą, kadangi pati tokių teisių nebeturėjo;

7.4. vadovaujantis CK 6.547 straipsnio 1 dalimi žemės nuomos sutartis visais atvejais turi būti rašytinė. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis (CK 6.547 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė sudarytos rašytinės sutarties ar kitokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių subnuomos teisinių santykių egzistavimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog nuo 2017 m. jokių susitarimų dėl Žemės sklypo dalies naudojimo tarp jos iš ieškovės nebėra. Be to, Žemės sklypas galėtų būti suteiktas atsakovei subnuomos teise tik gavus tam Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą bei atsakovei siekiant naudoti statinius, kuriems eksploatuoti Žemės sklypas buvo išnuomotas;

7.5. teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme. Ieškovės atstovo į bylą pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje buvo nurodytos konkrečios datos, kada buvo apmokėtos ieškovei išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

8.1. remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, atsakovė Žemės sklype nuosavybės teise nevaldo jokių statinių ar įrenginių. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl jos valdomų Daiktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ar būtų pateikusi kitus dokumentus, liudijančius, kad Daiktai laikytini statiniais, atitinkančiais Statybos įstatyme numatytus reikalavimus. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis);

8.2. Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). CK 6.551 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta galimybė ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar nuomojami statiniai. Taigi, pagrindinė valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype. Aiškinant šias normas kartu su CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad nuosavybės teisės išviešinimas (nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre) tampa ta aplinkybe, kurios pagrindu kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį dėl nuomos sutarties sudarymo;

8.3. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, minėto Žemės sklypo patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba, todėl teisių į Žemės sklypo nuomą klausimai turi būti sprendžiami tiesiogiai taikant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius. Taisyklių 43 punkte įtvirtinta, kad žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriai eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius būtų išdavęs sutikimą subnuomoti valstybinės žemės sklypą, nėra, todėl laikytina, kad sudarius subnuomos sutartį su atsakove be valstybinės žemės nuomotojo sutikimo, tokia sutartis vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi būtų laikoma imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu, niekiniu, nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių. Niekinis sandoris negalioja nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu, be to, tokio sandorio šalys negali patvirtinti (CK 1.78 straipsnis 1 dalis). Pažymėtina, kad valstybinės žemės subnuomos institutas buvo įtvirtintas Taisyklių redakcijoje, kuri galiojo nuo 2011-05-05 iki 2014-02-25.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo pagrindimo naujomis aplinkybėmis.

10. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

11. Apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodoma, jog reikalaujamas pašalinti angaras yra statinys, kuris turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios pritvirtintos prie dangos (pamatų), sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Angaro individualūs požymiai atitinka nekilnojamojo daikto pagrindinius požymius, tuo tarpu atsakovei yra pareikštas reikalavimas pašalinti kilnojamuosius daiktus. Šiomis aplinkybėmis atsakovė pirmosios instancijos teisme, gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, nesirėmė.

12. Siekiant įvertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją, kas reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti; į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos ir jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo motyvų, kodėl negalėjo jų pateikti anksčiau ar kas jai trukdė tai padaryti; siekiant panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl angaro individualių požymių prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimams, todėl dėl apeliaciniame skunde naujai suformuluoto šio atsakovės atsikirtimo faktinio pagrindo nepasisako.

Dėl ginčo esmės

14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo ilgalaikio nuomininko teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

15. Byloje pareikštas negatorinis ieškinys. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 ir kt.).

17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 14 945 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklype stovi keturi ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – trys sandėliai ir kontrolės punktas. 2000 m. spalio 12 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2000-23438 Vilniaus apskrities viršininkas 99 metų terminui išnuomojo I. V. 14 243 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. 2011 m. vasario 15 d. susitarimu dėl 2000-10-12 sutarties Nr. N01/2000-23438 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ dalinio pakeitimo Nr. S49/2011-10 buvęs nuomininkas I. V. buvo pakeistas nauju nuomininku – ieškove UAB “Riposantas”.

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Riposantas“, kaip 14 243 kv. m ploto dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikė nuomininkė, gali naudotis tokiais pačiais daiktinių teisių gynimo būdais kaip ir daikto savininkas, t. y. turi teisę pareikšti negatorinį ieškinį.

19. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (išardyti / išmontuoti ir išsivežti) iš ieškovės UAB „Riposantas“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies joje esančius ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus – angarą ir du konteinerius, bei sutvarkyti šią sklypo dalį (palikti ją visiškai tuščią ir švarią). Nurodė, jog atsakovė žemės sklypu naudojasi neturėdama teisinio pagrindo, todėl tokiu būdu yra suvaržomos ieškovės, kuriai žemės sklypo nuomos sutartimi įtvirtinta teisė naudotis žemės sklypu, teisės į žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju konstatavus neabejotiną ieškovės teisę naudotis tokiais pačiais daiktinių teisių gynimo būdais kaip ir daikto savininkui, būtina nustatyti ieškovės teisių pažeidimo faktą.

21. Byloje yra duomenys, jog 2008 m. rugsėjo 2 d. žemės subnuomos sutartimi Nr. N/2008/04 ieškovė buvo išnuomojusi UAB „Diarta“ 1 300 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Subnuomos sutarties galiojimo metu UAB „Diarta“, gavusi žodinį ieškovės sutikimą, Žemės sklype sumontavo angarą iš surenkamų metalo konstrukcijų ir pastatė du metalinius konteinerius, kuriuos naudojo savo reikmėms. 2012 m. liepos 24 d. subnuomos sutarties nutraukimo protokolu ieškovė ir UAB „Diarta“ nutraukė Subnuomos sutartį nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. Pasibaigus subnuomos sutarties galiojimui, UAB „Diarta“ neišsivežė Daiktų ir neatlaisvino jais užimtos Žemės sklypo dalies, kadangi tuo metu šalia Žemės sklypo buvo vykdomi Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio statybos darbai. Ieškovei po kelių metų susisiekus su UAB „Diarta“ dėl Daiktų pašalinimo iš Žemės sklypo, UAB „Diarta“ nurodė, kad ji nuosavybės teisė į Daiktus yra perleidusi atsakovei.

22. Atsakovė įrodinėja, jog ginčo žemės sklypo dalimi ji naudojasi subnuomos pagrindais. Byloje yra duomenys, jog atsakovė ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydama spręsti klausimą dėl 1300 kv. m. ploto žemės sklypo dalies nuomos sudarymo tiesiogiai su atsakove, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiame žemės sklype nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovės prašymai nebuvo tenkinti.

23. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

24. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 – 9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

25. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

26. Statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga. Nekilnojamojo turto registro centro duomenis Žemės sklype yra šie statiniai: pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kontrolės punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys ieškovei. Atsakovė Žemės sklype nuosavybės teise nevaldo jokių statinių ar įrenginių. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklypo dalyje yra pastatyti tik kilnojamieji pastatai – du metaliniai jūriniai konteineriai (kuriuos kaip nurodė ieškovė, atsakovė jau išsivežė) ir metalinės konstrukcijos pastatas, priklausantys atsakovei, taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, nėra teisinio pagrindo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui su atsakove. Tai, kad atsakovei priklausantys statiniai yra kilnojamieji patvirtina tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose konstatuotos aplinkybės, tiek byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. kovo 6 d. raštas.

27. Pažymėtina ir tai, jog aukščiau minėtų Taisyklių 43 punkte įtvirtina, kad žemės nuomininkė (šiuo atveju ieškovė) subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims (šiuo atveju atsakovei) gali tik gavusi rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų išdavusi tokį sutikimą, todėl atsakovės argumentai dėl susiklosčiusių subnuomos teisinių santykių atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog ieškovę ir buvusią kilnojamųjų statinių savininkę UAB „Diarta“ siejo subnuomos teisiniai santykiai pati savaime nepatvirtina egzistuojančio pagrindo atsakovei naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi šiuo metu.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie atsakovės veiksmai, kai be teisinio pagrindo valstybinės žemės sklype laikomi atsakovei priklausantys kilnojami statiniai, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi, atsakovei tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Tai lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad atsakovės lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami. Nustačius, jog atsakovei priklausantys kilnojami statiniai be teisinio pagrindo yra pastatyti ieškovės nuomojamame valstybinės žemės sklype, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė pažeidžia ieškovės teisę į jos nuomojamą žemės sklypo dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju yra įrodyta ir antroji negatorinio ieškinio sąlyga.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savininko daiktinių teisių gynimo būdus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

31. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydama, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realiai pagrįstos.

32. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: sąskaitų už pirmosios instancijos teisme ieškovei suteiktas teisines paslaugas, apmokėjimo patvirtinimus – ieškovės mokėjimo nurodymus advokatų profesinei bendrijai (e. b. T. III., b. l. 10-12). Nurodo, jog šių įrodymų prijungimo būtinumas iškilo apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsakovė kvestionuoja ieškovės teisinių išlaidų pirmosios instancijos teisme realumo faktą.

33. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės papildomai teikiami įrodymai (mokėjimo pavedimai) neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima. Bet kuriuo atveju teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, jog tuo atveju, jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi atstovavimo sutartį, pirmosios instancijos teismui adresuotą prašymą priteisti 2 747,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuriame nurodytas civilinės bylos numeris ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį – teisinių paslaugų suvestinę. Ieškovės pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje yra nurodytos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą ir kt.). Teisinių paslaugų suvestinėje, kuri sudaryta advokatų profesinės bendrijos ir pasirašyta ieškovę atstovavusio advokato, nurodyta, kada ir kokiomis sumomis klientas apmokėjo profesinei bendrijai už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai pateiktą teisinių paslaugų suvestinę vertino kaip tinkamą ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį įrodymą ir nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų.

36. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovei priteistinų išlaidų dydį, vadovavosi CPK 93 straipsnio bei 98 straipsnio nuostatomis, o taip pat Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), tai yra spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės, nustatė, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju byla yra nesudėtinga, bylos apimtis nedidelė, įvertino atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2 044,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nurodytais argumentais, kuriais remiantis ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sumažintos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovei bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo priteistos nepagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 909,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtose Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, konstatuoja, kad ieškovės patirtos 909,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl atsakovės prašymas priteisti 909,42 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkinamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepkeistą.

Priteisti ieškovei UAB ,,Riposantas” (juridinio asmens kodas 124941319) iš atsakovės UAB ,,Investija” (juridinio asmens kodas 303294535) 909,42 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičDainius Rinkevičius