Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, G. B., A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja N. M. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) padavė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/00841. Nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolė priėmė išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl pareiškėjos iškeldinimo. Butas, kuriame gyveno pareiškėja, buvo parduotas. Pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, jog būtų pripažinta, kad parduotas butas, kuriame pareiškėja gyveno, turėjo priklausinius (garažą ir rūsį). Tai sudarytų pagrindą civilinio proceso atnaujinimui, kadangi butas buvo parduotas už per mažą kainą, nes nebuvo įvertinta buto priklausinių vertė. Jeigu procesas būtų atnaujintas, tai galėtų lemti restituciją, dėl to nėra tikslinga pareiškėją iškeldinti.

Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė (toliau – antstolė) patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Pareiškime nenurodytas teisinis pagrindas antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais. Įstatymas neįpareigoja vertinti skunde nurodytas aplinkybes sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą. Vykdomasis dokumentas priimtas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnį.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė skundžiamu 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S-23-33-14274 vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/00841 priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-149/1077/2023 dėl N. M. ir A. M. iškeldinimo. Vykdomasis raštas išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-149-1077/2023, kuris įsiteisėjo 2023 m. gegužės 9 d. atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). CPK 652 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas kliūčių, kurioms esant antstolis turi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nėra nurodytos įstatymu apibrėžtos kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat į bylą nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų tokias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja skundą grindė tuo, jog parduotas butas, iš kurio ji yra iškeldinama, galimai turėjo priklausinius, tačiau parduodant butą nebuvo įvertinta buto priklausinių vertė. Tai sudaro pagrindą proceso atnaujinimui ir restitucijos taikymui. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Antstolė, nenustačiusi įstatyme nustatytų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 straipsnio 2 dalis), turi pareigą vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, G. B., A. M., atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.