Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams B, A, trečiajam asmeniui C dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams B, A, trečiajam asmeniui C dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo dalis, kuria iš atsakovo A valstybei priteista 111 Eur žyminis mokestis ir 19,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat, kuria sprendimo 6 pastraipoje neteisingai parašyta atsakovo A pavardė ir nurodyti neteisingi duomenys, kad jis su vaiko motina buvo susituokęs. Atsakovas nurodo, kad su šia sprendimo dalimis nesutinka ir jos yra neteisingos.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B, A, prašydama: laikinai apriboti tėvų (motinos) valdžią B, jos vaiko D, gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apriboti tėvų (tėvo) valdžią A, jo vaiko D, gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės B išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui D po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl uzufrukto teisės ir nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti nepilnamečio D rūpintojui; ieškinį patenkinus, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko D, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinojo rūpintojo C gyvenamojoje vietoje.

12. Bylų dėl tėvų valdžios apribojimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XIX skyriaus „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ penktasis skirsnis „Tėvų valdžios apribojimas“. CPK XIX skyriaus „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ 375 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtuose CPK nuostatose nėra nustatyta jokių bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimčių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

13. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos, be kita ko, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

14. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020). Taigi, teisės aktuose aiškiai numatyta, jog teismas bylinėjimosi išlaidas skirsto proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

15. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.

16. Nors atsiliepimu į ieškinį atsakovas A iš esmės su ieškiniu sutiko, tačiau teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovai pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus, teises į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas: abu atsakovai nebendrauja (tik minimaliai), nesirūpina ir nesidomi savo nepilnamečiu vaiku, nedalyvauja savo nepilnamečio vaiko auklėjime, neišreiškė noro susigrąžinti vaiko. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dalyje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tenkintinas ir laikinai apribojama atsakovės B motinos valdžia ir atsakovo A tėvo valdžia jų nepilnamečio vaiko D atžvilgiu. Be to, teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktus reikalavimus mokėtinas byloje žyminis mokestis sudaro 263 Eur (111 Eur už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovei B + 111 Eur už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovui A + 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo). Teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, darė išvadą, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 111 Eur žyminis mokestis, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 152 Eur žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 39,65 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos ši abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš atsakovės 19,83 Eur, iš atsakovo 19,82 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

17. Atsakovas A apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies, kuria atsakovo atžvilgiu tenkintas ieškovės ieškinys, todėl sutiktina, kad skundžiamas sprendimas CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme priimtas ieškovės naudai, taip pat atsakovo nenaudai. Be to, atsakovas A apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų ieškovės pagal pateiktus ieškinio reikalavimus byloje mokėtino žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydžių. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams, taip nenustatė, jog šie dydžiai būtų nepagrįsti. Galiausiai, nors atsiliepimu į ieškinį atsakovas A iš esmės su ieškiniu sutiko, tačiau apeliaciniu skundu taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų ir argumentų, jog jis pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus, teises į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas ir dėl to ieškinys jo atžvilgiu tenkintinas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, be kita ko, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, turėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo A valstybei priteista 111 Eur žyminis mokestis ir 19,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, laikytina teisėta ir pagrįsta.

19. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje, 6 pastraipoje, aprašant atsakovo A atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, neteisingai buvo nurodyta jo pavardė – „A“, taip pat neteisingai nurodyta, kad atsakovas A atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su nepilnamečio vaiko motina yra išsituokęs, kadangi jis nurodė priešingai, t. y. kad atsakovė nuo jo vaiko susilaukė ne santuokoje ir negyvenant kartu. Vis dėl to, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nei skundžiamame sprendime neteisingai iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį perrašyta atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė dėl santuokos, nei neteisingai parašyta atsakovo pavardė neturėjo įtakos skundžiamo sprendimo motyvams ar argumentams, o tuo pačiu ir jo teisingumui. Taigi, šie neatitikimai laikytini formaliais ir nėra pagrindo spręsti, kad dėl jų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar kokia nors jo dalis turėtų būti vertinami kaip neteisėti ar nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo aprašomosios dalies 6 pastraipa tikslintina ištaisant rašymo apsirikimus ir vietoje žodžių „A“ įrašant žodžius „A“, taip pat vietoje žodžių „yra išsituokęs“ įrašant žodžius „nebuvo susituokęs“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. sprendimo aprašomosios dalies 6 pastraipoje padarytus rašymo apsirikimus ir vietoje žodžių „A“ įrašyti žodžius „A“, taip pat vietoje žodžių „yra išsituokęs“ įrašyti žodžius „nebuvo susituokęs“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.