- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2-1900-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00172-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- I. T., Mr
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 2.3.4.6.1Laikinas tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui P. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. T., Mr. R., trečiajam asmeniui A. R. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: laikinai apriboti tėvų (motinos) valdžią I. T., jos vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apriboti tėvų (tėvo) valdžią Mr. R., jo vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Priteisti iš atsakovės I. T. išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui M. R. po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl uzufrukto teisės ir nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti nepilnamečio M. R. rūpintojui. Ieškinį patenkinus, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinojo rūpintojo A. R. gyvenamojoje vietoje.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad I. T. ir M. R. šeimoje auga nepilnametis vaikas M. R. 2024-05-06 Skyriuje gautas A. R. paaiškinimas apie tai, kad M. R. gyvena su teta jau tris mėnesius, per tą laiką nei vaiko motina nei tėvas nesirūpino ir nesidomėjo vaiku. 2024 m. gegužės 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras informavo, kad lankydamiesi I. T. šeimos namuose, socialiniai darbuotojai pastebi, kad juose trūksta tvarkos ir švaros. I. T. priima patarimus, bet ne visada jais pasinaudoja, nenoriai tvarkosi buityje. Socialiniai darbuotojai pastebi, kad vaiko mama stokoja pozityvios tėvystės įgūdžių, sūnus jos neklauso, nereaguoja į pastabas, mama neturi savo vaiko elgesiui jokios įtakos. Bendraudami su M. R., socialiniai darbuotojai sužinojo, kad vaikinas prastai sutaria su mamos sugyventiniu. Vaikas paaiškino, kad kurį laiką jis gyvena pas tėvo seserį A. R., tvirtino, kad ir toliau nori gyventi pas tetą. Gyvenant pas tetą vaikino elgesys bei mokymasis pagerėjo, vaikas jaučiasi saugus. I. T. šiuo metu nebendrauja su sūnumi, moteris nežino jo kontaktų: telefono numerio, jo gyvenamosios vietos adreso. Mama visiškai nesidomi sūnaus ugdymusi. Socialiniams darbuotojams T. ne kartą minėjo, kad sūnus jos visiškai neklauso, o su teta puikiai sutaria. Mama nerodo iniciatyvos sūnaus grįžimui į namus. M. R. tėvas sūnumi nesidomi, su juo nebendrauja, skiria sūnui išlaikymą 200 Eur per mėnesį. 2024-05-08 Skyrius, vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalies 2 papunkčiu ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 7.3 papunkčiu atliko vaiko M. R. situacijos vertinimą. Nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2024-05-08 priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. Vaikui nuo 2024-05-08 yra organizuojama laikinoji priežiūra asmens (tetos) A. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2024-05-09 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras informavo Skyrių, kad I. T. ir A. N. šeimai nuo 2018-07-02 taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialines paslaugos. 2024-06-11 mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo nurodoma, kad A. N. priešinasi dėl alkoholio vartojimo, nesutinka kad vartojimas daro žalą jo šeimai. Vyras jaučia pykčio jausmą dėl pokyčių šeimoje. Mobiliosios komandos specialistai identifikavo rizikos veiksnius: socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, alkoholio atkrytis, poros santykių problemos, finansiniai įsipareigojimai, šeimos pajamos užtikrinamos minimaliai. Minimalus pokyčiai šeimoje vyksta vangiai. Tėvai nėra motyvuoti spręsti šeimos ir asmenines problemas, pavyzdžiui, žalingo alkoholio vartojimo, nesistengia pozityviai bendrauti su vyresniu sūnumi. Tėvai nepilnai suvokia ir įsisavina tėvų atsakomybę sprendžiant vaiko saugumo klausimus. Išliekantis rizikos veiksnys - alkoholio atkrytis. 2024-07-04 priimtas sprendimas nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą. Surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas ir vaikas apgyvendintas A. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 31 d. Vaiko nuomonės išklausymo metu M. R. nurodė, kad pas tetą A. R. namuose jis jau gyvena nuo šių metų sausio mėnesio ir pageidauja, jog A. R. taptų jo rūpintoja. 2024-08-06 Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-991 M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. 2024-08-26 globojamo (rūpinamo) vaiko M. R. aplankymo akte nurodyta, kad vaiko santykiai su tėvais labai blogi, įtempti. Vaiko nuomonės išklausymo metu M. R. nurodė, jog sugrįžti gyventi pas mamą nenori. Mano, kad mama neprižiūrės jo taip kaip teta (globėja), kuri juo rūpinasi, visuomet padeda, auklėja. Nori toliau likti gyventi tetos šeimoje. 2024-12-06 Skyriuje gautas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas kuriame nurodoma, kad pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir (ar) šeima priima pagalba tik iš dalies, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo I. T. M. R. atžvilgiu. 2024 m. gruodžio 31 d. Respublikinis priklausomybės ligų centras informavo, jog I. T. nuo 2015-03-05 iki 2015-03-24 gydyta RPLC Šiaulių filialo Abstinencijos gydymo skyriuje. Diagnozė: F10.3. - Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė. 2024-05-27 buvo užregistruota konsultacijai, tačiau neatvyko ir nepranešė. 2024-06-06 buvo užregistruota konsultacijai, tačiau neatvyko ir nepranešė.
3. Ieškovas nurodė, atsakovas M. R. nedalyvauja savo nepilnamečio vaiko M. R. auklėjime, juo nesidomi. M. R. nesidomi vaiko ugdymu ir pasiekimais, nedalyvauja mokymo įstaigos tėvų susirinkimuose, nesidomi vaiko sveikata ir raida. Laikinas tėvų valdžios apribojimas paskatins atsakovą įgyti ir tobulinti savo trūkstamus socialinius įgūdžius tinkamai rūpintis vaiku, jo emocine sveikata, pakeisti savo gyvenimą iš esmės ir įrodyti, kad jis gali savarankiškai auginti ir auklėti vaiką, užtikrinti savo vaiko dvasinę ir fizinę gerovę, nes, priešingu atveju, jo tėvų valdžia gali būti apribota neterminuotai. Atsakovas M. R. nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas. Kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Ieškovė mano, kad yra pagrindas tėvų valdžios apribojimui, visgi atsakovas M. R. nors ir minimaliai bet bendrauja su vaiku, kartais pasimato, išlaikymą teikia reguliariai, t. y. nors minimaliai, bet vykdo savo pareigas, todėl laikinas tėvų valdžios ribojimas sudarys galimybes atsakovui imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, sudarys sąlygas įvertinti jo pastangas siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, taip pat bendravimo su vaiku poveikį, todėl prašo tėvo valdžią Mr. R. jo vaiko M. R. atžvilgiu apriboti laikinai.
4. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovė vaiko akivaizdoje ne kartą vartojo alkoholinius gėrimus, taip darydama neigiamą poveikį ir įtaką nepilnamečio vaiko psichikai, o tai gali sukelti žalingus padarinius. Atsakovė I. T. nesirūpina sūnumi, tris mėnesius išlaikymo neteikė, neskambino, nesidomėjo vaiku. Su mokykla bei dienos namų darbuotojais bendrauja rūpintoja A. R. Atsakovė pati niekada sūnumi nesidomėjo, tėvų susirinkimuose nedalyvavo. Atsakovė I. T. priima patarimus, bet ne visada jais pasinaudoja, nenoriai tvarkosi buityje. Pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalba tik iš dalies. Atsakovė stokoja pozityvios tėvystės įgūdžių, sūnus jos neklauso, nereaguoja į pastabas, mama neturi savo vaiko elgesiui jokios įtakos. Atsakovė I. T. nesikreipė į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą Globos centrą dėl susitikimų su vaiku organizavimo. Laikinas tėvų valdžios apribojimas paskatins atsakovę įgyti ir tobulinti savo trūkstamus socialinius įgūdžius tinkamai rūpintis vaiku, jo emocine sveikata, pakeisti savo gyvenimą iš esmės ir įrodyti, kad ji gali savarankiškai auginti ir auklėti vaiką, užtikrinti savo vaiko dvasinę ir fizinę gerovę, nes, priešingu atveju, jos tėvų (motinos) valdžia gali būti apribota neterminuotai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas tėvų valdžios apribojimui, visgi atsakovė I. T. bendravo ir bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, atsižvelgė į jų rekomendacijas dėl pagalbos priemonių. „Pozityvios tėvystės'“ mokymus išklausė, lankėsi pas priklausomybės ligų konsultantę, pristatė apsilankymų pas specialistą grafiką. Išlaikymą sūnui moteris teikia. I. T. noriai ir geranoriškai bendrauja su socialiniais darbuotojais. Moteris priima rekomendacijas bei patarimus. Pagerinta namų buitis, sparčiai mažėja skolos už komunalinius patarnavimus. Palaiko blaivų gyvenimo būdą. Lankosi pas priklausomybių konsultantą, bendradarbiauja su specialistais, t. y. nors minimaliai, bet vykdo savo pareigas, todėl laikinas tėvų valdžios ribojimas sudarys galimybes atsakovei imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, sudarys sąlygas įvertinti jos pastangas siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, taip pat bendravimo su vaiku poveikį, galimai sukurs sąlygas vesti sveiką gyvenimo būdą, užtikrinti vaikui visapusio protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygas šeimoje, todėl ieškovė prašo motinos valdžia I. T. jos vaiko M. R. atžvilgiu apriboti laikinai.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas P. Š. palaikė ieškinį, apibendrino ieškinio faktines aplinkybes. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek atsakovė tiek atsakovas ilgą laiką nesidomėjo ir tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiu vaiku M. R.. Vaiko mokymosi pasiekimai, elgesys pagerėjo apsigyvenus pas tetą, trečiąjį asmenį A. R.. M. R. pas tetą gyvena, kurį rūpinasi nepilnamečiu vaiku, domisi jo mokymosi pasiekimais, sveikata. Pats vaikas ne kartą išreiškė norą, kad ir toliau juo rūpintųsi jo teta A. R.. Visą tą laiką vaiko motina vaiku nesidomėjo, nesirūpino, išlaikymo neteikė. Vaiko tėvas gyvena Vokietijoje, vaiku nesidomi ir su juo bendrauja minimaliai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nors minimaliai, bet bendrauja su vaiku, o atsakovė bendrauja su socialiniais darbuotojais ir priima jų patarimus, nors ne visada pasinaudoja, todėl ieškovas mano, kad jiems yra galimybė susigrąžinti vaiką į šeimą, todėl reikalavimas laikinai apriboti tėvų valdžią M. R. atžvilgiu turėtų būti tenkintinas ir tai atitiktų geriausiai vaiko poreikius. Palaiko reikalavimą dėl prašomo priteisti iš atsakovės išlaikymo po 150,00 Eur kas mėnesinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Mr. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su nepilnamečio vaiko motina jis yra išsituokęs, judviejų nepilnametis sūnus nuo 2016 m. apie šešerius metus gyveno su juo, tačiau pačiam vaikui išreiškus norą gyventi pas motiną, jis tam neprieštaravo. Pažymi, kad priteistą išlaikymą vaikui teikia, neprieštarauja, kad vaiko globėja taptų A. R. Prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
7. Atsakovė I. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylą atsakovė informuota tinkamai. Prašymas atidėti teismo posėdį byloje negautas.
8. Trečiasis asmuo A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylą informuota tinkamai. Prašymas atidėti teismo posėdį byloje negautas.
Ieškinys patenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
9. Byloje nustatyta, kad atsakovai M. R. ir I. T. yra nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-7696-797/2022, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina I. T., priteistas išlaikymas iš vaiko tėvo M. R. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Gavus pranešimą iš policijos apie tai, kad nepilnametis vaikas rastas su neblaiviais tėvais, patikrinti duomenys ir I. T. nustatytas 2,94 promilių girtumas, kartu su jais rastas nepilnametis vaikas T. N.. 2024 m. gegužės 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras informavo Skyrių, kad I. T. ir A. N. šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialines paslaugos. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras informavo, kad lankydamiesi I. T. šeimos namuose, socialiniai darbuotojai pastebi, kad juose trūksta tvarkos ir švaros. I. T. priima patarimus, bet ne visada jais pasinaudoja, nenoriai tvarkosi buityje. Socialiniai darbuotojai pastebi, kad vaiko mama stokoja pozityvios tėvystės įgūdžių, sūnus jos neklauso, nereaguoja į pastabas, mama neturi savo vaiko elgesiui jokios įtakos. I. T. šiuo metu nebendrauja su sūnumi, moteris nežino jo kontaktų: telefono numerio, jo gyvenamosios vietos adreso. Mama visiškai nesidomi sūnaus ugdymusi. M. R. tėvas sūnumi nesidomi, su juo nebendrauja, skiria sūnui išlaikymą 200 Eur per mėnesį. 2024 m. liepos 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą dėl I. T. ir A. N. šeimos, kuriame nurodoma, kad I. T. ir A. N. šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Vaiko mama buvo įpareigota domėtis sūnaus M. ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, tačiau moteris pasyviai vykdė šį įpareigojimą. Laikinosios priežiūros metu M. R. motina I. T. neteikė išlaikymo, nesiekė atkurti ryšio su vaiku, nesidomėjo jo sveikata, ugdymu, neužtikrina saugių augimo, vystymosi, ugdymo sąlygų. Vaiko mama buvo įpareigota domėtis sūnaus Manto ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, tačiau moteris pasyviai vykdė šį įpareigojimą. 2024 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras informavo Skyrių, jog atsakovai nesikreipė į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centrą dėl susitikimų su vaiku organizavimo. 2024 m. gruodžio 4 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu konstatuota, kad I. T. bendravo ir bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, atsižvelgė į jų rekomendacijas dėl pagalbos priemonių. Pas psichologę I. T. nesilankė, nes nebuvo tam poreikio. Moteris ankščiau konsultavosi su specialistu jai aktualiais klausimais. „Pozityvios tėvystės“ mokymai išklausyti. I. T. lankėsi pas priklausomybės ligų konsultantę, pristatė apsilankymų pas specialistą grafiką. Sunkiai rado ryšį su sūnumi M. R. I. T. noriai ir geranoriškai bendrauja su socialiniais darbuotojais. Moteris priima rekomendacijas bei patarimus. Pagerinta namų buitis, sparčiai mažėja skolos už komunalinius patarnavimus. Palaiko blaivų gyvenimo būdą. Lankosi pas priklausomybių konsultantą, bendradarbiauja su specialistais. 2024 m. gruodžio 31 d. Respublikinis priklausomybės ligų centras informavo, jog I. T. nuo 2015-03-05 iki 2015-03-24 gydyta RPLC Šiaulių filialo Abstinencijos gydymo skyriuje. Diagnozė: F10.3.-Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė. 2024-05-27 buvo užregistruota konsultacijai, tačiau neatvyko ir nepranešė. 2024-06-06 buvo užregistruota konsultacijai, tačiau neatvyko ir nepranešė. 2025-01-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas informavo Skyrių apie tai, kad nuo 2024-01-01 iki 2025-01-02, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruoti 5 pranešimai. Pranešimai susiję su alkoholio vartojimu, triukšmu, nepilnamečių vaikų nepriežiūra.
10. Remiantis byloje 2024 m. gegužės 6 d. pateiktu A. R. paaiškinimu, nustatyta, kad M. R. pas ją gyvena jau tris mėnesius. Pasak jos, motina vaiku nesidomi, nebendrauja, išlaikymo neteikė, tėvas dirba Vokietijoje, vaiku nesidomi ir nebendrauja. M. R. mokosi (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. M. R. buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai bei specifiniai mokymosi sutrikimai. 2024 m. gegužės 7 d. Šiaulių technologijų mokymo centras informavo, kad M. R. nuo 2023-09-01 iki 2024-05-07 praleido 225 pamokas, iš jų 121 nepateisinta. Vaiko mama pati niekada mokiniu nesidomėjo, tėvų susirinkimuose nedalyvavo. Padėtis pasikeitė M. apsigyvenus pas tetą. Nuo 2024-01-27 iki 2024-05-07 mokinys praleido 37 pamokas, iš jų 15 nepateisintos. Pamokų metu mokinys dirba, pamokoms reikalingomis priemonėmis yra aprūpintas. Apsirengęs visada tvarkingai. M. lankomumu bei elgesiu mokykloje domisi tik teta, kuri nuolat bendrauja su grupės vadove. Skyrius atsižvelgęs į surinktą informaciją, atliko vaiko situacijos vertinimą, iš byloje pateiktos 2024 m. gegužės 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 6VSV-1322, matyti, kad vaikas ten jaučiasi saugus, viskuo aprūpintas, pagerėjo mokymosi rezultatai, su mama gyventi nenori, nes ten vartojamas alkoholis, su tėvu visiškai nebendrauja. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas skirti laikinąją globą A. R. gyvenamojoje vietoje. Siekiant išsiaiškinti ir nustatyti vaiko gyvenimo sąlygas vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas 2024 m. birželio 6 d., taip pat į bylą pateikti vaiko nuomonės išklausymo aktai, iš kurių matyti M. R. gyvena su teta A. R., su ja jaučiasi gerai, teta juo tinkamai rūpinasi, prižiūri, yra griežta, liepia laikytis taisyklių, tačiau jam tai patinka, nes jis nebevartoja alkoholio, jo mokymosi rezultatai pagerėjo. Nori, kad jį ir toliau globotų teta A. R., nurodė, kad juo nei mama nei tėtis nesidomi, nebendrauja su juo, santykiai blogi. 2024 m. gruodžio 6 d. Skyriuje gautas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas kuriame nurodoma, kad pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir (ar) šeima priima pagalba tik iš dalies, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo I. T. M. R. atžvilgiu.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai nesidomi savo nepilnamečiu vaiku, jo veikla, mokymosi pasiekimais, sveikata, nesirūpina juo, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu. Pats nepilnametis asmuo nurodė, kad su tėvais nebendrauja ir gyventi su jais kategoriškai atsisako. Nors atsakovė ir vykdo socialinių darbuotojų nurodymus sėkmingai tėvystei, tačiau tokie pokyčiai laikinai, nėra esminiai, ryšio su vaiku atkurti atsakovei nepavyko, atsakovė ne visada priima socialinių darbuotojų patarimus, nenoriai tvarkosi buityje, stokoja pozityvios tėvystės įgūdžių. Byloje nustatyta, kad atsakovas minimaliai vykdo savo pareigas sūnui, t. y. teikia priteistą išlaikymą, minimaliai bendrauja su vaiku, tuo pačiu atsakovė bendravo ir bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, atsižvelgė į jų rekomendacijas dėl pagalbos priemonių, kol kas palaiko blaivų gyvenimo būdą, todėl yra tikimybė, kad atsakovai gebės įveikti savo asmenines problemas, ir ateityje atras ryšį su vaiku, tačiau šiai dienai atsakovai nėra tinkamai pasiruošę tėvystei, nesimato galimybių atkurti ryšį su vaiku. Tam, kad vaikas pradėtų rodyti norą bendrauti su savo biologiniais tėvais, atsakovai turi dėti pastovias pastangas, vykdyti pagalbos plane numatytas priemones, klausyti socialinių darbuotojų rekomendacijų, jų siūlomos pagalbos, taip pat nuolat stengtis atkurti ryšį su vaiku, t. y. domėtis jo sveikata, pasiekimais, savijauta, emocine būkle. Skyrius mano, jog laikinas tėvų valdžios apribojimo terminas atsakovams bus pakankamas matyti jų dedamas pastangas siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.
13. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog abu tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
14. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus: abu atsakovai nebendrauja ir nesidomi savo nepilnamečiu vaiku, atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, dėl šio žalingo įpročio negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kaip jau buvo minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju atsakovai savo vaiku rūpinasi minimaliai, ko neneigia ir patys atsakovai, atsakovė turi problemų su alkoholio vartojimu, dėl šio žalingo įpročio negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo. Jau kartą nepilnametį vaiką M. R. teismo nutartimi jau buvo leista paimti iš jo motinos. Vaikui nustatyta laikinoji globa kartu su globėja A. R., vaikas su ja jaučiasi saugus, pats ne kartą išreiškė norą likti su laikinąją globėja, su tėvais bendrauti šiai dienai atsisako. Atsakovė ne kartą bausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovai atliko veiksmus (atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, tėvai visiškai nesirūpino ir nesidomėjo savo vaiku), kuriais buvo pažeidžiamos vaiko teisės į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas: vaiko akivaizdoje motina ne kartą vartojo alkoholinius gėrimus, taip darydama neabejotiną neigiamą poveikį ir įtaką nepilnamečio vaikų psichikai, tėvai tinkamai nedalyvauja savo nepilnamečio vaiko M. R. auklėjime, o tai gali sukelti žalingus padarinius. Visuose vaiko nuomonės išklausymo aktuose M. R. nurodė, kad su tėvais nebendrauja, nenori su jais gyventi, kadangi namuose vartojamas alkoholis, jam daroma bloga įtaka, dėl ko buvo suprastėję jo mokslai, pablogėjęs jo paties elgesys. Atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu neišreiškė noro susigrąžinti vaiko, t. y. atsakovė nepateikė atsiliepimo, atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad sūnaus laikinoji globėja būtų A. R.
15. Kaip jau buvo minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas išlaikymą teikia, minimaliai bendrauja su vaiku, atsakovė taip pat bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, minimaliai, bet vykdo jų nurodymus, tačiau pokyčiai minimalūs, vaikas atsisako gyventi su tėvais. Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, atsakovai rimtų ir efektyvių pastangų nedaro. Pateiktas informacinis pranešimas patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015-03-05 iki 2015-03-24 gydėsi ir taip bandė sutvarkyti alkoholio problemą, 2024 m. gruodžio 4 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė šiuo metu palaiko blaivų gyvenimo būdą. Teismas sprendžia, kad bylos duomenys leidžia tikėtis, kad vaiko motina, priėmusi tinkamas specialistų ir kitų asmenų teikiamas įvairiapusiškas paslaugas bei pagalbą, išspręs alkoholio vartojimo problemas, o atsakovas pradės daugiau domėtis savo vaiku, todėl turės galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
16. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, vaiko motina bendrauja su specialistais, atsakovas teikia išlaikymą, atsakovas minimaliai tačiau susisiekia vaiku, t. y. matyti, kad atsakovai turi galimybę atkurti nuolatinį ryšį su vaiku, pradėti jais rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, ims keisti savo gyvenimo būdą ir taip užtikrinti vaikui fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas jų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dalyje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tenkintinas ir laikinai apribojama atsakovės I. T. motinos valdžia ir atsakovo M. R. tėvo valdžia jų nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
17. Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas), tėvai galės kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovams išaiškintina, kad jie, siekdami laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, atsakovė turi išspręsti alkoholio vartojimo problemą, sukurti stabilią būsto, socialinę ir finansinę aplinką, itin glaudžiai ir geranoriškai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui, lankyti psichologo, psichiatro, priklausomybių konsultanto konsultacijas, bandyti atkurti ryšį su vaiku, domėtis juo, toliau teikti vaikui išlaikymą ir pan. Atsakovai turi rūpintis ir vaiko ugdymu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų ugdymo įstaiga, sveikatos priežiūros specialistais ir pan. Atsakovams taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.
18. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas turi pareigą vertinti atsakovų progresą ir spręsti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
19. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
20. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą laikinos globėjos A. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. M-991, nepilnamečio vaiko M. R. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja A. R.
21. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko tėvai neįgyvendina tėvų valdžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamoji vieta iki nuolatinės rūpybos paskyrimo nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje – su A. R., adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
22. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
23. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
25. Ieškovas prašo priteisti nepilnamečiam vaikui M. R. iš atsakovės I. T. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bylos duomenimis, atsakovė nuo šiuo metu niekur nedirba, jai nustatytas 45 proc. darbingumas. Atsakovė jokio registruoto nekilnojamojo turto neturi. Teismas mano, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Svarbu pažymėti, kad 2023 m. sausio 19 d. M. R. buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai bei specifiniai mokymosi sutrikimai.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išsaugoti protingą ir proporcingą vaiko interesų, poreikių tenkinimą ir tėvų galimybių pusiausvyrą – nenustatyta aplinkybių, visiškai ribojančių atsakovės galimybes dirbti ir užsidirbti lėšas, pakankamas vaikų išlaikymui, teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaikymo suma nagrinėjamu atveju yra nedidelė, tačiau adekvati ir atitinkanti būtinus nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad yra pagrindas šioje dalyje tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės I. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. R. po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
27. Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
28. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl dalies sprendimo pakeitimo dėl uzufruktoriaus nustatymo ir nepilnamečio vaiko laikinąją globėja A. R. skiria ir nepilnamečio vaiko M. R. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
29. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl M. R. nuolatinės rūpybos ir jų rūpintojo paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal ieškovo pateiktus reikalavimus mokėtinas byloje žyminis mokestis sudaro 263,00 Eur (111,00 Eur už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovei I. T. + 111,00 Eur už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovui Mr. R. + 41,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 111,00 Eur žyminis mokestis, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 152,00 Eur žyminis mokestis.
31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 39,65 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos ši abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš atsakovės 19,83 Eur, iš atsakovo 19,82 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui Mr. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 16 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nustatyti su laikinąja globėja/rūpintoja A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl uzufrukto teisės ir paskirti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 152,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 19,83 Eur (devyniolikos eurų 83 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5662.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 111,00 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų) žyminį mokestį ir 19,82 Eur (devyniolikos eurų 82 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5662.
Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiam vaikui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per tris dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.