Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B. (V. B.), jo atstovei advokatei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. spalio 5 d., 14.18 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 124 kg ir tempė priekabą „Loriries“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3 000 kg. Šio transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 5 124 kg. Šį transporto priemonių junginį vairavo neturėdamas teisės vairuoti tokio transporto priemenių junginio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Vairuoti tokį transporto priemonių junginį, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 23 straipsnio 7 punkto, 9 punkto, leidžiama turint BE kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tokiais savo veiksmais V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už ką asmeniui paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui.

Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su policijos priimtu nutarimu, teigia, jog nutarimas yra pernelyg griežtas, o paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, ypatingai atsižvelgiant į jo subjektyvią ir individualią situaciją. Pareiškėjas administracinės bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimą ir prašymą sušvelninti arba neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų. Prašyme įvardino aplinkybes, kodėl jam svarbus vairuotojo pažymėjimas. Prašyme nurodė, kad dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, manė, jog skaičiuojamas tuščios priekabos svoris, kuris mano, kad neviršija 750 kg. Pareiškėjas su administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi ir su pažeidimu (nusižengimu) visiškai sutinka. Sutinka, kad padarė pakankamai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pažeidimo fakto nekvestionuoja. Supranta, kad visos aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Nurodė, kad jo atveju administracinės nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, arba iš viso neatimant teisės vairuoti, o apsiribojant tik administracine nuobauda — bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga ir būtina. Skunde Pareiškėjas nurodė, jog pilnai prisipažįstą kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi. Padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Iki bylos nagrinėjimo nurodė, kad gailisi, mano, kad už tokį techninį pažeidimą, kuris nekelia grėsmės aplinkiniams (nei girtumas, nei greičio viršijimas, nei chuliganiškas vairavimas, nei kitas labai šiukštus KET pažeidimas ar pan.), aptariamu atveju yra per griežta nuobauda. Nusižengimo padarymo metu nepadarė jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui, ar kitiems asmenims nebuvo padaryta. Jo pažeidimas (nusižengimas) padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai. Realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės jis niekam nepadarė, jo padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti laikytinas padarytu atsitiktinai. Yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Labai kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį, labai pergyvena dėl aptariamos situacijos. Yra vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Yra charakterizuojamas teigiamai. Tai patvirtina ir įrodo pateikiama charakteristika iš darbovietės. Dažnai į įvairius statybos objektus jam tenka važiuoti ir vairuoti darbinį automobilį. Tai patvirtina raštas iš darbovietės. Teigia, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Darbovietė turi net 8 automobilius. Jo motina yra pensininkė, kuri gyvena su juo. Sūnus yra studentas. Faktiškai jis gyvena kaime ir kiekvieną dieną važiuoja į Vilniaus miestą apie 35 kilometrus į vieną pusę. Namų ūkyje augina naminius gyvūnus ir paukščius. Be automobilio nuvykti iki darbo vietos būtų labai sudėtinga. Netekus teisės vairuoti transporto priemonių - teks išeiti iš darbo. Neteks pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Jo vairavimo stažas yra apie 27 metai. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad važiavo vilkdamas automobiliu priekabą. Galvojo, kad tuščios priekabos masė neviršija 750 kg, tačiau suklydo. Neturėjo reikiamos vairavimo kategorijos. Turi įgijęs AM, B1 ir B kategorijas nuo 1997 m.. Mano, kad yra kompleksas aplinkybių, leidžiančių taikyti jo atžvilgiu šią įstatymo nuostatą. Supranta, kad administracinės nuobaudos vienas iš tikslų ir yra tas, kad nusižengėlis ar pažeidėjas pajustų visus įmanomus nepatogumus dėl savo kaltės padaryto teisės pažeidimo ar nusižengimo, bet nori tvirtai pažymėti, kad jis gailisi ir pažada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos, prižada ateityje laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų administracinių nusižengimų ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad teisės reikalingos darbui, taip pat po darbo, nes gyvena už miesto, kaime, tad automobiliu tenka važinėti daug. Be to, turi 80 metų motiną, kuriai sunku vaikščioti, tenka ją vežioti pas gydytojus ir kitais reikalais. Taip pat turi sūnų, kuriam tenka padėti ir pinigais ir pavėžėjimais. Nurodė, kad sūnus ir mama gyvena kartu Vilniuje bute, kuriame jis pats yra registruotas. O jis pats gyvena kaime. Kai mamai reikia pagalbos, ji paskambina ir jis ją nuveža, taip pat prašo ir sūnus. Kitų asmenų, kurie galėtų nuvežti mamą pas gydytojus ir kitur yra, pavyzdžiui, žmona, ji turi teises, tačiau nevairuoja. Be teisių, be mašinos praras darbą, o šiuo metu yra atostogose. Nurodė, kad nežinojo, jog priekaba yra tokia sunki, nežinojo, kad reikės kitos kategorijos teisių. Žino, kad privalėjo išsiaiškinti, tačiau to nepadarė ir žino, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad nėra turėjęs tokios kategorijos, kurios reikėjo, šiuo metu turi B kategoriją, o teisė vairuoti įgijo 1997 m. Tiksliai nežinojo, koks leidžiamas transporto priemonė svoris, turint B kategoriją. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nei 10 metų, darbo vieta (duomenys neskelbtini). Parodė, kad darbo funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti, jis važinėja į įvairius objektus, artimesnius ir tolimesnius atstumus ir važinėti atlikti darbus, paimti instrumentus ir pan. Pareiškėjas nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai nuomavosi tokią priekabą, tačiau nesiaiškino, kokia jos masė, nematė skirtumo nuo paprastos priekabos, jis neatrodė kitaip. Nurodė, kad darbdavys greičiausiai negalės jam suteikti naujo darbo, nes tiesiog tokio darbo nėra.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. spalio 5 d., 14.18 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 124 kg ir tempė priekabą „Loriries“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3 000 kg. Šio transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 5 124 kg. Šį transporto priemonių junginį vairavo neturėdamas teisės vairuoti tokio transporto priemenių junginio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Vairuoti tokį transporto priemonių junginį, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 23 straipsnio 7 punkto, 9 punkto, leidžiama turint BE kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Institucijos nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda 300 Eur bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 6 (šešiems) mėnesiams.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tik prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui, kitoje dalyje nutarimą prašo palikti nepakeistą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir skundą padavusio asmens V. B. kaltės nėra, tačiau skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjui. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju V. B. nusižengimo padarymo metu, tai yra 2024 m. spalio 5 d. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę be apribojimų vairuoti šios kategorijos transporto priemones – AM, B1, B. Specialiąją teisę vairuoti V. B. įgijo 1997 metais. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, jog V. B. iš esmės turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti automobilį su priekaba. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, V. B. yra baustas vieną kartą už tai, kad vairuodamas(-a) transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, bauda sumokėta. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas V. B. nelaikytinas sistemingu, piktybišku teisės pažeidėju, negali būti laikoma, jog jis turi antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pareiškėjas visiškai pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog jos suklydo klaidingai interpretuodamas Kelių eismo taisyklėse esantį reikalavimą, kaip tokio transporto priemonių junginio svoris matuojamas, todėl manė, jog turi tokią teisę. Netikėti šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė ne piktybiškai ar kitaip įžūliai siekdamas pažeisti Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas V. B. nevengė administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, svarbu ir tai, kad jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pareiškėjas sutinka su paskirtąja bauda, teismui pateikė duomenis, jog bauda sumokėta, tačiau nesutinka tik už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam taikyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisėse vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, kaip pažeidžiančia proporcingumo reikalavimą ir šioje dalyje skundo argumentus grindžia objektyviais duomenimis. Neabejotina, kad minėtas nusižengimas negali būti vertinamas tokiu pačiu rūšiniu pavojingumu, kaip ir kiti šio administracinio nusižengimo straipsnio dalyje numatyti nusižengimai. Pažymėtina, jog pareiškėjas V. B. turėjo teisę vairuoti transporto priemones ir yra įgijęs AM, B, B1 kategorijas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairuojant šį transporto junginį nebuvo nustatyta, t. y., V. B. nevairavo transporto priemonės neblaivus, neviršijo greičio, be to, žala niekam nebuvo padaryta. Šių aplinkybių visuma leidžia vertinti pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015). Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, tačiau kasdieniniame gyvenime pasitaiko aplinkybių, dėl kurių bet kuris asmuo gali sąžiningai suklysti bei turi teisę šią klaidą pripažinti, ją ištaisyti ir būti baudžiamas švelniau, nei tokią pačią klaidą padaręs asmuo jos tyčia nepripažintų ar siektų išvengti bet kokių neigiamų pasekmių.

Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

Kaip teismo posėdžio metu ir skunde paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis tokią priekabą vairavo pirmą kartą, tačiau ji jam nepasirodė itin sunki ir neatitinkanti reikalavimų, negalvojo, jog priekabos svoris skaičiuojamas, kai priekaba yra pilna, teigė, kad iš išvaizdos priekaba atrodė įprastai, nebūtų pagalvojęs, jog jis neturi teisės ją vairuoti. Šiuo atveju, V. B. vairavimo metu eismo įvykių nesukėlė, pažeidimų nepadarė, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir punktus B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“. BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai.

Kaip matyti, esminis kriterijus skiriantis B ir BE kategorijas yra tas, jog turint B kategoriją, galima vairuoti tik tokius automobilius, kurie gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg, šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg. Teismo vertinimu vien vizualiai įvertinti, koks priekabos svoris nėra įmanoma. Nors vizualiai priekaba atrodo ganėtinai didelė, tačiau neatrodo žymiai sunkesnė už priekabą, kuri gali sverti 750 kg, todėl pagrįstai manytina, kad V. B., kuris išsinuomojo priekabą, netikrino priekabos registracijos dokumentų ir asmuo galėjo suklysti dėl priekabos masės ir atitinkamai reikalingos kategorijos tokiam automobiliui su priekaba vairuoti. Pabrėžtina, kad byloje duomenų, kad V. B. buvo informuotas, kad automobilis su priekaba „Loriries“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3000 kg priskirtinas BE kategorijos automobilio kategorijai, nenustatyta. Nors V. B. elgesys prieš vairuojant jam priklausantį automobilį ir išsinuomotą priekabą, nesusipažįstant su priekabos „Loriries“, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3000 kg, registracijos liudijimu ir neįsitikinant, ar turi atitinkamą kategoriją tokiam automobiliui vairuoti, vertintinas kaip lengvabūdiškas ir nerūpestingas, tačiau vien tai savaime neleidžia daryti išvados, kad padarytas didesnio pavojingumo administracinis nusižengimas. Visgi, atitinkamai įvertintini ir V. B. paaiškinimai, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, o ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad V. B. neturėjo tikslo ir motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti. Pabrėžtina, kad V. B. su pažeidimu sutiko, pripažino, gailisi dėl pažeidimo padarymo, paskirtą baudą yra sumokėjęs (2024 m. lapkričio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime nurodyta, jog 300 Eur bauda yra sumokėta). Akivaizdu, jog V. B. padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. B. buvo įsitikinęs, kad vairuojam automobiliui su priekaba pakanka turimos B kategorijos, kaip teismui nurodė, tuo atveju, jeigu jam būtų buvę žinoma aplinkybė dėl automobilio svorio, jis automobilio būtų nevairavęs. Šios aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad V. B. neturėjo tiesioginės tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti ir padaryti administracinį nusižengimą, o nusižengė dėl nerūpestingumo, sąžiningai klystant. Pabrėžtina ir tai, kad turima B kategorija suteikia teisę vairuoti automobilius su priekaba, tačiau nustatytas svorio limitas iki 3 500 kg. Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių veiklos. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisė vairuoti transporto priemonę turi nuo 1997 m., per 27 metų laikotarpį nėra praradęs teisės vairuoti, per paskutinius penkerius metus nėra padaręs nei vieno kelių eismo taisyklių pažeidimo, nėra baustas administracine tvarka. Nurodytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas, minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 6 mėnesiams, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo V. B. paaiškinimus viso proceso metu, konstatuotina, kad institucija nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, pareiškėjui V. B. nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas V. B. prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas V. B. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokį transporto priemonių junginį, ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl nepakankamo apdairumo, sąžiningumo klydimo ir klaidingo Kelių eismo taisyklių interpretavimo, teismas sprendžia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. V. B. padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam ir paskirta administracinio poveikio priemonė, vertintinas kaip mažesnio pavojingumo. Jis savo kaltę pripažino, neginčijo pažeidimo fakto, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.. Dėl šių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo, todėl nutarimas keistinas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 3 mėnesių. Teismo vertinimu, tokia poveikio priemonė bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio vaikų darymo. Teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, bus pakankamas tam, kad pareiškėjas suvoktų pažeidimų darymo pasekmes, bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Tai atitinka teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023 ir kt.).

V. B. skundu prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo laikotarpį sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo teisės vairuoti reikalingumą ir būtinumą grindė tuo, kad dirba Vilniuje, gyvena kaime, tad į darbą kiekvieną dieną tenka važiuoti 35 km, grįžti taip pat reikia 35 km, darbo funkcijoms vykdyti reikalinga B kategorija, jos netekus, neteks darbo ir pajamų, teismo posėdžio metu nurodė, jog teisė vairuoti reikalinga, nes dažnai tenka važinėti po statybų objektus, kurie dažniausiai būna Vilniuje, tačiau kartais tenka išvykti ir į kitus Lietuvos miestus ar miestelius. Taip pat nurodė, jog augina sūnų bei turi senyvo amžiaus mamą, kurie gyvena Vilniuje. Mamą dažnai tenka vežti į polikliniką, Sodrą, nes yra pensininkė, sūnų tenka pavėžėti į stotį ir pan. Skunde bei teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, jog yra pagrindinis vairuotojas šeimoje, žmona turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nevairuoja, todėl vairuoti ir vežioti šeimos narius tenka jam. Teismo vertinimu, vien aplinkybė dėl žmonos nenoro vairuoti, turint teises, nesudaro pagrindo šios aplinkybės vertinti, kaip išimtinės. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, suaugęs asmuo, kuris gali pasirūpinti savimi, naudotis viešuoju transportu, Pareiškėjas nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl sūnų yra būtina vežioti. Pažymėtina, jog su 2024 m. spalio 21 d. prašymu V. B. pateikė ir (duomenys neskelbtini) akademijos pažymą, kurioje nurodyta, jog M. B. yra Vilniaus fakulteto nuolatinių valstybės finansuojamu studijų studentė, tačiau nei skunde nei teismo posėdžio metu apie dukterį ir vairuotojo pažymėjimo reikalingumą dukters atžvilgiu nieko nenurodė. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad žmona tikrai turi vairuotojo pažymėjimą. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę sprendžia, kad Pareiškėjo žmona, esant reikalui galėtų pasirūpinti vyro V. B. mama bei savo sūnumi ir nuvežti artimuosius į jiems reikiamas vietas, tad ši aplinkybė teismo vertinimu nesudaro pagrindo spręsti, jog V. B. susidurs su itin dideliais sunkumais dėl motinos nuvežimo į polikliniką ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Aplinkybę, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas esmingai neapribos pareiškėjos galimybės nuvykti į darbą ir sudarys galimybes netekti darbo, grindė tuo, jog darbdavys negalės sudaryti tokios darbo pozicijos, kurioje pareiškėjui nereikėtų vairuoti transporto priemonės. Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pasirašytą raštą „Dėl vairuotojo pažymėjimo ir automobilio naudojimo 2024 m. spalio 14 d.“, kuriame nurodyta, jog V. B. yra būtinas vairuotojo pažymėjimas ir asmeninė transporto priemonė, kadangi statybų objektai yra skirtingose miesto vietose, V. B. darbas yra susijęs su autotransportu priemonės vairavimo. Be vairuotojo pažymėjimo ir nuosavo automobilio jis negali gerai atlikti savo tiesioginių pareigų. Teismo vertinimu, raštas nesudaro prielaidos, jog V. B. neteks darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis generalinio direktoriaus raštu, pareiškėjas negalės atlikti tiesioginių savo pareigų, tačiau rašte nenurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praras darbo vietą. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad teisė vairuoti išimtinai reikalinga darbinėje veikloje, V. B. neteks darbo ir pajamų be jų ir tai sudaro išimtines aplinkybes. Pastebėtina, kad V. B. darbo sutarties teismui nepateikė, nepateikė darbo aprašymo ir konkrečių darbo funkcijų. Pabrėžtina, kad V. B. patvirtino, kad žmona turi vairuotojo pažymėjimą, kas leidžia manyti, kad netekus teisės vairuoti, ji laikinai galės pasirūpinti vyro V. B. mamos bei savo sūnaus ir dukters transportu, be to, turės galimybę nuvežti vyrą į darbą. Pareiškėjas V. B. nenurodė teismui aplinkybės, jog žmona yra dirbanti ir esant reikalui negalėtų pasirūpinti jo motina, savo vyru bei vaikais. Teismo vertinimu, esant šiai aplinkybei pagrindo daryti išvadą, jog V. B. yra vienintelis asmuo galintis nuvežti mamą į polikliniką, sūnų į stotį ar kitas vietas nėra pagrindo. Teismas, nenustatęs šiuo konkrečiu atveju išimtinių aplinkybių, tenkinti V. B. prašymo ir visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šiuo atveju neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021). Teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą jos visai neskirti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundas tenkinamas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. B. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki 3 (trijų) mėnesių. Teismo vertinimu, būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonė atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, V. B. asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

V. B. (V. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 25 d. nutarimo 20-(duomenys neskelbtini) dalį dėl V. B. (V. B.) skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. B. (V. B.) skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.