Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui S. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovui S. M. ieškovės procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 str. 1 d.) (b. l. 39), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį negautas, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 42, 51). Atsakovas S. M. į teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui neteikė, ieškovei neprieštaraujant, byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas V. M. nurodė, kad palaiko išvadą. Išvadoje buvo nurodyta, kad ieškovė gyvena pagalbos šeimai centre, bet ji šiuo metu ten nebegyvena, gyvena su draugu. Nustatyta, kad gyvenimo sąlygos yra tinkamos, jos draugas vaiku padeda rūpintis, todėl dėl gyvenamosios vietos nustatymo tikrai neprieštaraus. Dėl išlaikymo mano, kad mamai taip pat reikėtų dėti pastangas darbui susirasti. Ieškovės prašoma priteisti suma nėra didelė, todėl ieškovės ieškinį reikėtų tenkinti ir priteisti ieškovės prašomą išlaikymą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė V. J. ir atsakovas S. M. yra nepilnamečio vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (b. l. 4 ). Vaiko tėvai kartu negyvena, bendro ūkio neveda nuo 2023 metų sausio mėnesio. Ieškovė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi. Ieškovės gaunamos pajamos yra gaunama vaiko išmoka ir socialinė pašalpa, iš viso apie 140 Eur, atsakovo gaunamos pajamos nežinomos. Šalių dukra lanko bendrojo ugdymo įstaigą – darželį, papildomų ugdymo įstaigų nelanko. Teismas nenustatė, kad V. M. būtų reikalingas koks nors gydymas ar sveikatos priežiūros priemonės. Jokių išskirtinių sveikatos sutrikimų ar ligų, be smulkių apsirgimų, teismas nenustatė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina (CK 3.174 str. 1 d.). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

8. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaikas gyvena su motina, o atsakovas jokių ginčų dėl to nekelia. Šalių vaikas V. M. nuo gimimo gyveno su mama – ieškove V. J.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovė V. J. su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai centre, jai teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad ieškovė šiuo metu gyvena su draugu, kuris turi gyvenamąją vietą, vaikui ten yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vertinant tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo mažens, jį augina, prižiūri, rūpinasi ugdymu, sveikata, išlaiko, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, neigiamos informacijos, susijusios su netinkama vaiko priežiūra, ieškovės atžvilgiu nėra, darytina išvada, jog V. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus (b. l. 14-16). Ieškovė rūpinasi savo vaiku, kas atitinka CK 2.12 straipsnio reikalavimus (CK 2.14 str., 3.59 str.. 3.174 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu ieškovė V. J. nurodė, kad atsakovas vaiku nesirūpina, jis prieš ją smurtavo, dėl to su vaiko tėvu nebegyvena. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta į vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – vaiko motina V. J., kadangi ji turi visas galimybes užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę gauti visapusiškas gyvenimo ir ugdymo sąlygas.

Dėl išlaikymo priteisimo

9. Ieškovė prašo iš atsakovo vaikui priteisti po 180 Eur išlaikymą.

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

11. Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

13. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

14. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

17. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba, gauna 120 Eur išmoką vaikui iš valstybės ir 20 Eur socialinę pašalpą.

19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad duomenų apie atsakovo turtimą turtą ir gaunamas pajamas nėra. Duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, būtų nedarbingas, byloje taip pat nėra.

20. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, gali dirbti, savo vaiko pats neaugina, todėl turi geresnes galimybes užsidirbti nei ieškovė.

21. Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaiko poreikių apimtį. Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, į tai, kad kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, ugdymo/mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

22. Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, atskaičiavus vaiko pinigus, ji sudarytų apie 380 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vaiko amžių, infliacijos lygį, ieškovės ir atsakovo faktinę turtinę padėtį ir gebėjimą užsidirbti, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 180 Eur periodinį išlaikymą vaikui.

24. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

25. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d.), taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotini: 158 Eur (109 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 49 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) žyminio mokesčio, 196,67 Eur už ieškovei V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama - ieškove V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023-05-09) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 158,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662). Priteistos sumos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 196,67 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 67 ct) išlaidas už ieškovei V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta bet kuriame banke į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų: Nr. LT787290000000130151, esančią „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT327180000000141038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, Nr. LT744010051001324763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, Nr. LT122140030002680220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, Nr. LT427230000000120025, esančią banke „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 5630, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.