Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2A-356-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2A-356-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37188-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
L. Z.
Atsakovas
F. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-356-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37188-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui F. Z. (F. Z.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. Z. dydį iki 250 Eur mokamų kas mėnesį periodinių išmokų iš visų atsakovui priklausančių piniginių lėšų ir gaunamų pajamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išaugo vaiko poreikiai ir iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, t. y. ieškovei yra nustatytas netektas darbingumas, dėl apribotų galimybių dirbti ieškovė šiuo metu yra bedarbė ir negali išlaikyti dukters tokia apimtimi, kaip tai galėjo daryti anksčiau. Pažymėjo, kad šiuo metu ji prižiūri savo sergantį tėvą, kuriam reikalinga kasdieninė priežiūra. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas atsisakė geranoriškai papildomai prisidėti prie dukters išlaikymo. Dukra lanko skautų būrelį, todėl atsirado išlaidų, susijusių su išvykomis, be to, odontologai konstatavo, kad būtini breketai, kurių kaina nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie iš esmės pablogėjusią jos finansinę padėtį, taip pat dokumentų, kokias papildomas išlaidas, susijusias su vaiko auklėjimu ir išlaikymu, ieškovė šiuo metu turi. Pažymėjo, kad jis šiuo metu niekur nedirba, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis; prižiūri savo motiną, kuri negali pasirūpinti savimi, taip pat turi dar vieną 7 metų nepilnametį vaiką. Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, kad pats perka dukrai būtinus daiktus, nenori duoti pinigų motinai. Šiuo metu gauna pensiją ir invalidumą, iš viso apie 248 Eur, turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirbo kalėjimo prižiūrėtoju. Jo manymu, vaikui per mėnesį užtenka apie 170 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. išvadoje nurodyta, jog K. Z. augant didėja jos poreikiai ir priteistas išlaikymas (86,89 Eur) nebeatitinka jos interesų, susiformavusios teismų praktikos, nesietinas net su būtinais, minimaliais mergaitės poreikiais, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, - pakeitė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-808/2010 dalį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo F. Z. nepilnametei dukrai K. Z. išlaikymą po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2016 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę L. Z.. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 78,92 Eur už antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 14 Eur žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Teismas įvertinęs tai, kad dėl nustatyto neįgalumo abiejų tėvų galimybės dirbti darbus, iš kurių gautų pragyvenimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui pakankamas pajamas, yra ribotos, kad po teismo priimto sprendimo šalys nekilnojamojo turto neįgijo, gauna išmokas iš valstybės; kad kiti du šalių vaikai jau yra pilnamečiai; atsakovas augina kitą nepilnametį sūnų, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 m. kovo 10 d. priimto teismo iš esmės nepakito. Atsižvelgęs į tai, kad, jog 2010 m. kovo 10 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė negavo darbo užmokesčio, jai buvo mokama ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija, 2013 metais ieškovė įgijo transporto priemonę, šiuo metu gauna netekto darbingumo pensiją bei yra įgijusi verslo liudijimą, sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis iš esmės nėra pablogėjusi. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė vaiko poreikių lentelės, nenurodė, kokias konkrečias išlaidas patiria dukters poreikiams tenkinti. Rekomenduoto ortodontinio gydymo išlaidų teismas nevertino kaip nuolatinių išlaidų, didinančių išlaikymui skirtų mėnesinių įmokų sumą; be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų mokėjusi už gydymą. Kadangi išlaikymo priteisimo metu K. Z. buvo šešeri metai, teismo nuomone, tėvai privalėjo numatyti išlaidų paskirstymą mokyklinėms prekėms ir šių išlaidų nevertino kaip iš esmės padidėjusių vaiko poreikių.

4.2. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti pinigų suma neatitinka vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties. Atsižvelgęs į tai, jog K. Z. lanko mokyklą, skautų būrelį, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos, mergaitė auga, dėl ko didėja jos bendrieji poreikiai, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, šalių pakankamai jauną amžių, taip pat, ieškovei ir atsakovui nustatytus neįgalumus, jų ribotas galimybes dirbti, teismas ieškovės prašymą padidinti išlaikymo dydį tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters K. Z. išlaikymui priteisė po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė L. Z. apeliaciniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo F. Z. nepilnamečiam vaikui K. Z. 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sumokamą iki einamojo mėnesio 25 d., pervedant išlaikymą į nepilnamečio vaiko motinos L. Z. banko sąskaitą, mokamą iš visų atsakovui priklausančių piniginių lėšų ir gaunamų pajamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; taip pat iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2010 m. kovo 10 d. nėra pablogėjusi, neteisinga. Ieškovė 2010 metais dirbo ir gavo nemažas pajamas, o šio ieškinio pateikimo metu dėl sveikatos būklės buvo atleista iš darbo. Ieškovė jokių pajamų pagal naują specialybę negauna, nes jos be patirties niekas nenori įdarbinti; šiuo metu ieškovė gauna 24 Eur per mėnesį dydžio bedarbio pašalpą ir 183,64 Eur netekto darbingumo pašalpą. Iki išėjimo iš darbo prekyboje ieškovės pajamos siekė nuo 400 iki 500 Eur per mėnesį. Būtent šių nuolatinių pajamų gavimas leido ieškovei prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštos dalį.

5.2. Teismas sprendime nenurodęs ir nenustatęs, koks išlaikymas per mėnesį reikalingas K. Z., nepagrįstai nusprendė, kad 140 Eur iš atsakovo teiktino išlaikymo suma yra pakankama tinkamai patenkinti vaiko poreikius. Be to, teismo išvados šiuo klausimu yra prieštaraujančios viena kitai. Atkreipė dėmesį, kad tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo, kokios išlaidos per mėnesį yra reikalingos vaikui išlaikyti ir patenkinti jo poreikius, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat neaiškus teismo išvados, kad 140 Eur dydžio atsakovo teiktinas išlaikymas užtikrins nepilnamečio vaiko minimalius poreikius, pagrindas. Pažymėjo, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukters kasdieninio rūpinimosi, visa rūpesčio dukterimi našta tenka ieškovei. Atsakovas buvo informuotas apie odontologo paslaugų poreikį, tačiau nesutiko prisidėti prie šio poreikio patenkinimo. Teismas privalėjo į juos atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo. Teigia, kad 280 Eur suma (iš abiejų tėvų) 13 metų amžiaus mergaitei yra akivaizdžiai nepakankama ir neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų.

5.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pasak apeliantės, dėl vaiko išlaidų poreikių lentelės nebuvimo teismas negalėjo pripažinti, kad ieškovė neįrodė padidėjusių vaiko poreikių arba galėjo įpareigoti ieškovę ją pateikti. Mano, kad teismas privalėjo vadovautis ieškovės žodiniais paaiškinimais. Taip pat, pasak apeliantės, teismas turėjo įvertinti ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas gyvena ne pagal savo oficialiai gaunamas pajamas, kas leidžia įtarti, kad jo turtinė padėtis yra geresnė, nei matoma iš dokumentų; be to, byloje buvo pateikti dokumentai, kad atsakovas jau buvo įtartas neoficialių pajamų gavimu.

Atsiliepimas

6. Atsakovas F. Z. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo nedidinti išlaikymo dydžio. Pažymėjo, kad neatsisako mokėti 140 Eur sumos, tačiau dėl sveikatos būklės negali dirbti ir mokėti didesnę sumą. Teigia su šeimos pagalba padėsiantis vaikui, kiek galės. Turi dar vieną vaiką, kuriam privalo padėti; vaikams niekada nieko neatsako.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 4-os apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-132-808/2010 nepilnametės dukters K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui vaiko tėvas (atsakovas) F. Z. įpareigotas mokėti kas mėnesį po 300 Lt (86,89 Eur) iki vaiko pilnametystės. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovė (vaiko motina) L. Z. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai K. Z. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinį grindė tuo, kad iš esmės pablogėjo jos turtinė padėtis ir padidėjo vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. padidino atsakovo teiktino išlaikymo dydį iki 140 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, teigdama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė neteisingas išvadas, jog ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė (nepablogėjo), taip pat nepagrįstai nusprendė, kad atsakovui teikiant 140 Eur dydžio išlaikymą, dukters K. Z. poreikiai bus patenkinti tinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. (...) Teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes (nepilnamečio vaiko lankomus būrelius, amžių), padarė išvadą, kad bendrieji nepilnamečio vaiko K. Z. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję. Tačiau apeliantės manymu, teismo nurodyta atsakovui tenkanti teikti išlaikymo suma (140 Eur per mėnesį) nėra pakankama ir neužtikrins padidėjusių nepilnametės dukters poreikių. Teigia, kad ji buvo nurodžiusi tiek mergaitės poreikius, tiek išlaidų jiems patenkinti dydį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skunde šių poreikių (ir išlaidų jiems patenkinti) taip iš esmės ir nedetalizavo. Be to, apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog vaikui per mėnesį reikalinga 400-450 Eur suma, neatitinka tikrovės. Išklausius 2017 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog ieškovė paaiškino, kad visai šeimai būtina apie 600 Eur suma, o vienam vaikui – apie 150 Eur (neskaitant daržovių bei skanėstų). Dėl kitos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, t. y. odontologo paslaugų poreikio, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, nurodydamas, jog rekomenduotas ortodontinis gydymas yra vienkartinės teikiamos paslaugos, ir išlaidų šioms paslaugoms nevertino kaip nuolatinių, didinančių vaiko išlaikymui skirtų mėnesinių įmokų sumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai. Paminėtos išlaidos negali būti vertinamos kaip vaiko poreikis, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant nuolatinio išlaikymo dydį. Apeliantės argumentai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie kasdienio rūpinimosi dukterimi, nepadeda buityje ir pan., neįrodinėjant, kad 2010 metais priimtame teismo sprendime į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta ir ji nebuvo įvertinta, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas neteisingai nustatė iš atsakovo teiktino išlaikymo dydį.Kaip minėta, apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada dėl ieškovės turtinės padėties pokyčio nebuvimo; teigia, kad teismas neįvertino fakto, jog 2010 metais, kuomet buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė dirbo ir gavo nuolatines pajamas, o šio ieškinio pateikimo metu nebedirba dėl sveikatos būklės; pajamų pagal naują specialybę dar negauna. Nors, teisėjų kolegijos nuomone, šie ieškovės argumentai iš dalies pagrįsti, jie, byloje nustatytų aplinkybių ir aukščiau paminėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padidino priteisto išlaikymo sumą, o nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, pagrįstai įvertino ir atsakovo turtinę padėtį bei realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui nustatyti neįgalumai, abiem rekomenduojama dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, todėl jų abiejų galimybės dirbti darbus, iš kurių gautų pragyvenimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui pakankamas pajamas, yra ribotos; taip pat atsižvelgė į tai, kad po teismo priimto sprendimo nei viena iš šalių neįgijo nekilnojamojo turto, abu gauna išmokas iš valstybės; kad atsakovui tenka pareiga išlaikyti ne vieną, o du nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo proporcingumo principo, teikiant išlaikymą vaikui. Apeliantė neneigia, kad turi galimybę ateityje dirbti pagal naują specialybę, siekia gauti darbą, t. y. pakitusi turtinė padėtis yra laikina, o tėvų priežiūra (dėl jų sveikatos būklės) aktuali tiek ieškovei, tiek atsakovui. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad atsakovas paaiškino, jog papildomas lėšas dukrai skiria iš savo mamos, kurią prižiūri, gaunamų pajamų. Ieškovės nurodytos aplinkybės (atsakovo būsto remontas ir kt.) bei į bylą pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl galimai vykdomos individualios veiklos, pateikiant bankų sąskaitų išrašus bei dokumentus pajamoms ir išlaidoms pateisinti, nėra pakankami konstatuoti atsakovo gaunamas didesnes, nei nurodyta oficialiuose dokumentuose, pajamas. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė (jų nevertino), atmestinas, kaip neįtakojantis skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė 2018 m. sausio 29 d. pateiktame prašyme nurodė, jog jos žiniomis atsakovas pradėjo dirbti ir gauna papildomas oficialias pajamas, todėl prašo šiuos duomenis išreikalauti į bylą. Teismas, patenkinęs šį ieškovės prašymą 2018 m. vasario 2 d. patikrino Sodros duomenis, tačiau nustatyta, jog atsakovas F. Z. niekur nedirba. Taigi, spręsti apie padidėjusias atsakovo pajamas, nėra jokio pagrindo. Priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas labai išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus tiek apie šalių turtinės padėties, tiek vaiko poreikių pokytį, motyvuotai pagrindė iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisiamo išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažeidimų, aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų

Ieškovė 2018 m. sausio 29 d. pateikė prašymą pridėti papildomus rašytinius įrodymus dėl vaiko specialių poreikių. Pažymėjo, kad medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog vaikui reikalingas dantų padėties gydymas; jame išdėstytas gydymo planas ir preliminarios tokio gydymo išlaidos, siekiančios apie 1 500 Eur. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė jau išleido 773 Eur.CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nors apeliantės pateikti dokumentai surašyti (išduoti) po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo jų priimti ir vertinti kartu su apeliaciniu skundu. Pažymėtina, kad ieškovė byloje nebuvo suformulavusi reikalavimo priteisti iš atsakovo konkretaus dydžio būsimas vaiko ortodontinio gydymo išlaidas; duomenys apie faktiškai patirtas išlaidas nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, nauji dokumentai (medicininis išrašas, kvitai) apeliacinės instancijos teisme gauti 2018 m. sausio 29 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, nors išduoti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2018 m. sausio 9 d. Taigi, apibendrinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas pridėti papildomus įrodymus netenkintinas, jie grąžinti apeliantei. Ieškovei išaiškinama, kad atsakovui geranoriškai atsisakius padengti dukters ortodontinio gydymo išlaidas (jų dalį), ji turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtų papildomų išlaidų atlyginimo arba būsimų ortodontiniam gydymui reikalingų lėšų dalies priteisimo.Apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Į bylą gauta 2018 m. sausio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei (apeliantei) L. Z. 2018 m. sausio 29 d. pateiktus įrodymus.

Teisėjai Andrius IgnotasJadvyga MardosevičAlma Urbanavičienė