- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- e2-14918-986/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01449-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- Ž. D.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys, Vidas Adomaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui Ž. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. S. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 21 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2022 m. liepos 8 d. banko pavedimu suteikė atsakovui Ž. D. 5 000,00 Eur paskolą, 2022 m. liepos 15 d. pavedimu 8 000,00 Eur paskolą, 2022 liepos 25 d. pavedimu 8 000,00 Eur paskolą. Mokėjimo pavedimuose nebuvo nustatytas paskolos mokėjimo (grąžinimo) terminas, todėl ji 2023 m. sausio 26 d. pranešimu informavo atsakovą, nustatydama jam trisdešimties dienų terminą paskolai grąžinti, tačiau paskola grąžinta nebuvo. Banko mokėjimo pavedimai laikytini dokumentais, patvirtinančiais paskolos sutarties dalyko perdavimą Ž. D., todėl darytina išvada, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovui pažeidus prievolių vykdymo principus, paskolos gavėjo pareigą grąžinti skolą, 21 000,00 Eur skola iš atsakovo priteistina ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji atsakovą pažįsta, jis paprašė jos paskolinti pinigų. Jai buvo pasakyta, kad pinigai yra reikalingi įmonei, todėl pirmame pavedime įrašė „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kituose dviejuose pavedimuose nurodė „beprocentė paskola“. Pinigai buvo skolinti asmeniškai atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Pinigus atsakovui skolino draugiškai, jai buvo nurodyta, kad juos, kai galės, jis grąžins. Tarp jos ir atsakovo santykiai yra draugiški, buvo bendraujama ir šeimomis. Buvo paskolinusi pinigus ir įmonei, šie pinigai yra grąžinti. Su atsakovu ji pažįstama per vyrą. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. liepos mėn.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė atsakovui padarė tris mokėjimo pavedimus, bendrai 21 000 Eur sumai. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas šių lėšų ieškovei nėra grąžinęs, nors apie skolos gražinimą buvo informuotas. Bet kuriuo atveju ieškovė turi reikalavimo teisę, šioje byloje yra painiojami jos ir jos sutuoktinio bei atsakovo galimi verslo santykiai, kas yra skirtingi dalykai. Byloje nėra įrodymų, kad pinigai yra grąžinti, reikalavimo teisė nėra nuginčyta, nėra priešieškinio dėl sutarties modifikavimo ar jos nuginčijimo. Atsakovas ieškovei nėra nepažįstamas asmuo. Paskolos sudarymą patvirtina mokėjimo pavedimai, atsakovui buvo reikalingi pinigai. 2022 m. liepos 4 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė verslo santykiai, tai vienintelis atsakovą ir trečiąjį asmenį siejantis santykis, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti nuomos mokestį. Liudytojai patvirtino, kad A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi išimtinai technikos klausimais. A. S. taip pat dėl sutuoktinės siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sektųsi – ji buvo suteikusi paskolą bei dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įrodymų, kad faktinis įmonės steigėjas buvo A. S., byloje nėra, jis taip pat neturėjo duomenų apie įmonės pelną/nuostolius. Ž. D. nesąžiningumą rodo tai, kad buvo įkurta nauja įmonė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošiama bankrotui. Nuo 2022 m. liepos 15 d., kai įmonė turėjo sąskaitą, niekas netrukdė pinigus pervesti tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas reiškia, kad lėšos buvo skirtos Ž. D. ir tai buvo paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Be to atsakovas įmonei pervedė tik 15 000 Eur. Garso įrašas neatitinka leistinumo kriterijų, be to jis patvirtina, kad Ž. D. nori grąžinti skolą bei A. S. reikalavimo teises. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo dalyvauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje proporcija 50/50, kad pelnas (nuostoliai) yra dalijami per pusę. Žinoma, kad A. S. taip pat yra paskolinęs pinigų Ž. D.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydamas, kad su jis ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad iš tikrųjų bendros veiklos santykiai buvo susiformavę ne su ieškove K. S., bet su jos sutuoktiniu A. S. Aiškėjant 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metiniams rezultatams, 2023 m. sausio 26 d. iš A. S. buvo gautas pranešimas dėl skolos grąžinimo, kuris vėliau pakartotas. A. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Atsakovo verslo santykius su A. S. charakterizuoja jų susirašinėjimas bei abiejų valdomų įmonių santykiai – mokėjimai ne tik už nuomą, bet ir atlikti mokėjimai už UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 metų birželio mėnesį jis ir A. S. sutarė daryti verslą drauge. Tačiau, A. S. aiškinimu, dalyvauti versle per įmonės akcijas jis negali dėl turimų skolų, tačiau pareiškė norą dalyvauti versle per verslo finansavimą, kuris pradiniame etape buvo ypatingai reikalingas, o vėliau veiklos rezultatą pasiūlė dalintis. Tačiau 2023 metų pradžioje, pastebėjęs, kad rezultatas pradiniame etape yra neigiamas, pareiškė norą atsiimti savo investicijas į įmonę. Kadangi buhalterinę apskaitą vedė tas pats buhalteris, A. S. finansiniai rezultatai buvo prieinami ir aiškūs. Matomai, kad A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis būtų dar aiškesnė ir veiklos rezultatas būtų dar pasiekiamesnis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta įdarbinti A. S. sutuoktinę. Tuo tikslu atsakovas 2022 m. birželio 30 d. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100% akcijų paketą (registruotą neveikiančią įmonę) ir nuo 2022 m. liepos 1 d. tapo jos vadovu (direktoriumi). Nuo 2022 liepos 1 d. įmonėje buvo įdarbinta ir ieškovė K. S., su kuria nei dėl lėšų asmeniškai, nei dėl įmonės veiklos bendraujama nebuvo ir ji versle nedalyvavo.
Atsakovas Ž. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visas bendravimas vykdavo su A. S., jis atsakovės paskolinti pinigų. Su ieškove jam yra tekę bendrauti nedarbo santykiuose. Jis su A. S. susipažino 2022 m. balandžio mėn., kai jis (Ž. D.) ieškojo darbo. Buvo sutarta, kad jis dirbs projektų vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsives šešis darbuotojus. Kadangi šioje įmonėje buvo labai prasta finansinė situacija, pradėjo su A. diskutuoti, kad reiktų bandyti verslą daryti kartu, nes A. S. santykiai su tuomečiu partneriu buvo prasti. A. S. pasiūlė nusipirkti kitą įmonę, reikėjo prisikalbinti darbuotojus. Akcijas norėjo rašyti po lygiai, tačiau A. S. su tuo nesutiko, sakė, kad dabar negali. Naujai įmonei buvo reikalingi pinigai, todėl buvo susitarta, kad dalį pinigų įneša jis, o dalį A. S. Jis (Ž. D.) kaip vienintelis akcininkas galėjo į įmonės sąskaitą įnešti pinigus. Taip pinigai iš K. S. atsirado pas jį. Pabrėžė, kad pinigų jis S. niekada neprašė, visas bendravimas vykdavo per A. S. Jo sąskaitos numerį žinojo A., jis jam nurodė, kad pinigai bus pervesti iš žmonos, ieškovė jam padarė tris pavedimus. Jis yra įmonės akcininkas ir direktorius. Pavedimų paskirčių jis tuo metu labai nesureikšmino, nes buvo reikalinga greitai pradėti veiklą. Jis pinigų K. S. skolinti niekada neprašė. Su A. S. buvo sutarta, kad įmonė yra per pusę, viena jam, kita A. S., tačiau A. S. taip niekados akcijų ir nepersirašė. Iš S. pinigų nesiskolino, ji jo manymu neturėtų dalyvauti byloje, nes jokio ryšio su byla neturi. Dirbant kilo vis daugiau problemų nuomojant techniką iš A. S., pasidarė pavojinga dirbti ir jie išsiskyrė. Įsteigta įmonė turėjo vesti inžinierinius tinklus, jis versle dalyvauja pirmą kartą. Liudytojai gali paliudyti, kad ir A. S. dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymais, bendravo su komandos žmonėmis, jie abu prisikalbino į įmonę ateiti darbuotojus. Kadangi A. S. turėjo būti įdarbintas, buvo įdarbinta jo sutuoktinė (ieškovė), ji gaudavo tokią pačią algą kaip ir jis. UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo sutartiniai santykiai, buvo nuomojama technika. Ieškovės pavedimai buvo skirti įmonei, jos nebuvo prašyta jam skolinti ir dėl to jokio susitarimo nebuvo, paskolos sutartis nebuvo pasirašyta. Į įmonės veiklą jis taip pat investavo apie 20 000 Eur. Ieškovės padaryti įnašai buvo apskaityti, jis pinigus įnešė į įmonės sąskaitą. Prieš pradedant bendrą veiklą nieko blogo neįtarė, pelnas (nuostoliai) turėjo būti paskirstytas tarp jo ir A. S. lygiomis dalimis. Įmonėje A. S., kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė kaip faktinis vadovas. Susitarimas su A. S. buvo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 50/50 proporcija. Įmonė mokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji turėjo įsiskolinimų. Ieškovės pavedimas buvo skirtas įmonei, jis 20 000 Eur sumą taip pat įmokėjęs įmonei, po dar 14 000 Eur. Ieškovė buvo paskolinusi pinigų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie yra ieškovei grąžinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. S. skolinga nėra. Susitarimas buvo tik su A. S., su ieškove dėl to nebuvo bendrauta, pinigai buvo įnašas į įmonės veiklą. Įmonės apskaitoje tai yra apskaityta kaip investicija. Visais piniginiais klausimais jis bendravo tik su A. S., be žiūrovų. A. S. taip pat yra pervedęs lėšų įmonės veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba toliau, rezultatai šiuo metu nėra geri, jis savo investicijų nėra atgavęs. A. S. puikiai žinojo įmonės situaciją, ją sekė, turėjo priėjimą prie skaičių ir buhalterijos. Įmonė sąskaitą banke turėjo maždaug nuo 2022 m. liepos 15 d. Technika buvo nuomojama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu įmonė Vokietijoje dirba daugiau nei devynis mėnesius, toliau reikalaujama vokiškos įmonės arba reikia naujos įmonės. Garso įraše minima norima grąžinti skola kyla iš teismui pateiktos paskolos sutarties.
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Žiemys prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad paskolos raštelis neegzistuoja, susitarimo grąžinti pervestus pinigus nebuvo. Nuomotojas pagal verslo logiką tokia apimtimi įmonės veiklos nekontroliuoja. Liudytojai patvirtino, kad tai buvo bendras atsakovo ir trečiojo asmens verslas. Garso įraše vyksta ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsidalijimo. Pats A. S. ieškinio kol kas nereiškia, laukia kaip pasibaigs ši byla. Šioje byloje vienas iš esminių įrodymų yra garso įrašas, jis panaikina prieštaravimus. A. S. įmonės veikloje negalėjo dalyvauti dėl skolų. Per apskaitą vedusį asmenį A. S. buvo žinoma, kad įmonės veiklos rezultatai neigiami, ne įmonių apskaitą vedė tas pats asmuo. Su K. S. nei dėl lėšų, nei dėl įmonės veiklos nebuvo bendraujama.
Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jo ir atsakovo yra santykių, tačiau tai nesusiję su šia byla. Atsakovas prašė paskolinti pinigų įmonės veiklai, tačiau savo pinigus skolino jo žmona. Susitiko su atsakovu, kuris sakė, kad įkūrė įmonę bei kad reikia pinigų. Bendravo ir įmonės, buvo ir asmeniai santykiai, tačiau tai nesusiję su byla. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo verslo ryšiai, buvo nuomota technika, už ne viską liko atsiskaityta.
Liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2022 m. birželio mėn. A. S. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prieš tai įmonėje buvo prasta situacija, darbuotojai negavo atlyginimų. A. S. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai buvo tiek A., tiek ir Ž., jis nurodymus gaudavo iš jų abiejų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą darbo užmokestį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priekaištus jis reiškė A. Buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika. Nurodymus gaudavo ir iš A. Jis nežino, kas buvo įmonės savininkai, abu prisistatė savininkais. Į objektą atvažiuodavo tiek Ž, tiek ir A.
Liudytoju apklausta A. S. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove. Ž. ir A. įkūrė įmonę po nesėkmingos veiklos, A. prisidėjo darbų saugos, taip pat padėjo darbuotojų deklaravimo Vokietijoje klausimais. A. S. įmonėje įdarbintas nebuvo, buvo įdarbinta jo sutuoktinė, kuri neatliko funkcijų, nieko nedarė, kiek tai susiję su jos pareigybe. Žino, kad A. turėjo technikos, ji buvo perkelta į naują įmonę. Ž. D. jai prieš įsidarbinant sakė, kad įmonė įkurta jų abiejų, dėl kitos įmonės bankroto. Ji suprato, kad A. S. įmonėje veikė per savo sutuoktinę, su juo bendravo porą kartų.
Liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios, esant prastai situacijai ir pasiūlius Ž., perėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria užsakovai neatsiskaitė, vadovavo A. su kitu asmeniu. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo virš 10 žmonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pernai vadovavo A. ir Ž., šiemet tik Ž., jam buvo pasakyta, kad A. nebefigūruoja. A. paskambindavo, parašydavo žinutę dėl technikos ir kiek tai susiję su darbu. Mano, kad A. buvo direktorius, tačiau dėl to jis tiksliai nežino, klausydavo abiejų nurodymų. Nurodymai buvo mišrūs, abu duodavo nurodymus dėl visko. Kas susiję su technika, vadovavo A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma, kiek žinoma jai vadovauja A. S., mano kad ir technika ir buvo iš jos nuomota. Atvykus dirbti jam nurodymus davė abu, jis manė kad tai bendra Ž. ir A. įmonė. A. buvo prijungtas prie WhatsApp, galėjo stebėti duomenis. Abu žadėjo, kad jei pereis į kitą įmonę, bus atsiskaityta, tačiau jam buvo sumokėta tik dalis darbo užmokesčio.
Liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad jis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ , prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į kitą įmonę jam pereiti pasiūlė S. Ėjo su viena sąlyga, kad su juo bus atsiskaityta. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų nežino, nurodymus pradžioje įmonėje duodavo abu. Įmonės veikloje buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gal ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo metus laiko.
Liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad jis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo tam, kad atgauti dalį darbo užmokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių vadovavo A. S., jis joje įsidarbino A. S. kvietimu. Algos skolą išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje jautėsi, kad A. S. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau jo vadovavimas „užgeso“ apie Kalėdas. Jis yra paprastas darbininkas, konkrečius nurodymus gaudavo iš darbų vadovo. A. S. atvažiuodavo iki Kalėdų, domėjosi technikos klausimais, tai pat pasiklausinėdavo dėl darbų.
Liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad jis pernai du mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios išėjo dėl jam nesumokėtos algos. Įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė A. ir Ž., buvo pažadėta sumokėti nesumokėtą darbo užmokestį. Pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo A. su Ž., vėliau tik Ž. Tiesioginius nurodymus jis gaudavo iš darbų vadovo. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika buvo A., A. atvažiuodavo, matydavo grupės rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė K. S. 2022 m. liepos 8 d. į atsakovo Ž. D. asmeninę sąskaitą pervedė 5 000,00 Eur sumą (nurodoma mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“), 2022 m. liepos 15 d. dviem mokėjimo pavedimais (Nr. 7 ir Nr. 8) pervedė 16 000 Eur sumą (po 8 000 Eur kiekvienas), nurodydama mokėjimo paskirtį „beprocentė paskola“ (1 t., b. l. 6-8). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių nekilo.
Ieškovė įrodinėja, kad šiais mokėjimo pavedimais suteikė atsakovui 21 000 Eur paskolą. Atsakovas su tokiu teisiniu kvalifikavimu nesutinka, nurodo, kad jis su trečiuoju asmeniu šioje byloje A. S. susitarė dėl dalyvavimo bendrame versle, pareiškiant pastarajam norą jame dalyvauti per verslo finansavimą bei pasiūlant veiklos rezultatą dalintis. Šioje byloje dėl to jokių rašytinių įrodymų (pvz. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties) nėra. Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių (ieškovės ir atsakovo) susitarimo dėl paskolos santykių sudarymą (pvz. rašytinės paskolos sutarties). Taigi šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl iš piniginių lėšų pervedimo kylančių santykių teisinio kvalifikavimo.
Faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka pagal pareigas (lot. ex officio), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktas). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
Šalys rašytinės paskolos sutarties nebuvo sudarę, nors įstatymas imperatyviai numato, kad paskolos sutartis turi būti rašytinė, kai ji viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pinigų pervedimus atsakovui laiko jam suteikta paskola. 2022 m. liepos 8 d. ieškovės mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis nurodoma „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovė paaiškino, kad taip nurodė, nes pinigai buvo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai), kituose, 2022 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymuose nurodė „beprocentė paskola“.
Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą). Taigi ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti.
Ieškovė paskolos teisinių santykių egzistavimą įrodinėjo savo paaiškinimais ir trečiojo asmens (sutuoktinio) paaiškinimais, trims mokėjimo nurodymais, bendrai 21 000 Eur sumai, taip pat 2023 m. sausio 26 d. pretenzija dėl šios sumos (pretenzijoje įvardijamos paskola) grąžinimo (1 t., b. l. 6-10). Kaip minėta ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovui pervedė 21 000 Eur sumą, tarp šalių nekilo. Tačiau vien šie duomenys, nesant rašytinės paskolos sutarties (CK 6.871 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad pinigai atsakovui buvo perduoti kaip paskola ir kad juos atsakovas įsipareigojo grąžinti (CPK 185 straipsnis).
Ši išvada darytina išanalizavus ir įvertinus visų, ne tik ieškovės pateiktų įrodymų visumą. Tai kad byloje dalyvaujančius asmenis (atsakovą ir trečiąjį asmenį (ieškovės sutuoktinį)) tuo metu siejo kitokie, o ne paskolos teisiniai santykiai, patvirtina atsakovo į bylą pateikti įrodymai (mokėjimo pavedimai, A. S. ir Ž. D. susirašinėjimas, gardo įrašas, taip pat liudytojų parodymai). Išklausius į bylą pateikto ir posėdžio metu išklausyto garso įrašo nekyla abejonių, kad atsakovo ir ieškovės sutuoktinio (trečiasis asmuo A. S.) kalba (ginčas) vyksta dėl jų kartu turėtos (bendros) įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes apie Ž. D. ir A. S. bendrą dalyvavimą kitose įmonėse nebuvo įrodinėjama) ir jos atsidalijimo galimybes (pvz. A. S. nurodomos aplinkybės apie tai, kad tai jų kartu turėta įmonė; kad jis „numetamas“; jei turėtų 50 proc. akcijų, to lengvai nepadarytų, dalinant 50 ant 50, nuostolius pusiau ir pan.). Nors ieškovės atstovas, taip pat trečiasis asmuo A. S., su kuriuo darytą garso įrašą pateikė atsakovas Ž. D., nurodo, kad garso įrašas nėra leistinas įrodymas (detaliau dėl nepaaiškinant), tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka, nes atsakovo pateiktame garso įraše nėra užfiksuota jokių trečiojo asmens asmeninio gyvenimo aplinkybių, įraše užfiksuoti pasisakymai yra iš esmės aiškiai suprantami, jokio ginčo dėl jo padarymo vietos (kad tai vieša vieta) ir laiko taip pat nekilo. Taigi garso įrašas nebuvo padarytas įstatymo draudžiamu būdu, nes įstatymai nedraudžia įrašinėti savo ir trečiojo asmens pokalbių. Vien tai, kad garso įrašas padarytas neįspėjus trečiojo asmens, nepaneigia garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo, todėl jis gali būti vertinas visų įrodymų kontekste.
Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo A. S. atsakovui Ž. D. 2022 m. liepos 7 d. yra pervedęs 1 500 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 53), 2022 m. liepos 14 d. 1 500 Eur sumą (mokėjimo nurodyme nurodydamas „P“ (1 t., b. l. 55), 2022 rugpjūčio 10 d. 700 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Transfer“ (1 t., b. l. 56), rugpjūčio 12 d. 2500 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Trump“ (1 t, b. l. 57), šias sumas, kaip ir atsakovė taip pat traktuoja kaip paskolas (1 t., b. l. 59, 60). Pirmieji du jo mokėjimo pavedimai padaryti iš esmės tuo pačiu laiku, kaip ieškovės (trečiojo asmens sutuoktinės) K. S., pirmasis pavedimas panašia paskirtimi („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“), kas iš esmės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens (sutuoktinių) bendrus veiksmus. Toks byloje ieškovės ir trečiojo asmens (sutuoktinių) elgesys, daugkartinai pervedant atsakovui lėšas be aiškiai (raštu) išreikšto susitarimo (paskolos sutarties) ir atsakovo įsipareigojimo šias lėšas jiems grąžinti (kaip paskolą), aiškiai neatitiktų protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio, kokie neabejotinai yra ieškovė su trečiuoju asmeniu (sutuoktiniu), nagrinėjamoje situacijoje standarto ir tuo pačiu paneigia paties paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimą.
Taip pat vertintini byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai. A. G. parodė, kad A. S. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos savininkais prisistatė buvo tiek A., tiek ir Ž., o jis nurodymus gaudavo iš jų abiejų, į objektą atvažiuodavo tiek Ž., tiek ir A.; be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą darbo užmokestį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. S. parodė, kad Ž. ir A. įkūrė įmonę po nesėkmingos veiklos, A. prisidėjo darbų saugos, taip pat padėjo darbuotojų deklaravimo Vokietijoje klausimais; Ž. D. jai prieš įsidarbinant sakė, kad įmonė įkurta jų abiejų, dėl kitos įmonės bankroto. Liudytojas G. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pernai vadovavo A. ir Ž., šiemet tik Ž., o jam buvo pasakyta, kad A. nebefigūruoja; A. paskambindavo, parašydavo žinutę dėl technikos ir kiek tai susiję su darbu; mano, kad A. buvo direktorius, tačiau jis tiksliai nežino, klausydavo abiejų nurodymų, kurie buvo mišrūs, abu duodavo nurodymus dėl visko; atvykus dirbti jam nurodymus davė abu, manė kad tai bendra Ž. ir A. įmonė. Be to A. buvo prijungtas prie WhatsApp, galėjo stebėti duomenis. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir jiems neprieštarauja mažesnės kvalifikacijos darbuotojų (darbininkų) parodymai (A. T. parodė, kad nurodymus pradžioje įmonėje duodavo abu; A. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių vadovavo A. S., jis joje įsidarbino S. kvietimu, o algos skolą išmokėjo UAB „R.“; pradžioje jautėsi, kad A. S. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau jo vadovavimas „užgeso“ apie Kalėdas; A. S. atvažiuodavo iki Kalėdų, domėjosi technikos klausimais, tai pat pasiklausinėdavo dėl darbų; R. A. parodė, kad įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė A. ir Ž., buvo pažadėta sumokėti nesumokėtą darbo užmokestį; pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo A. su Ž., vėliau tik Ž. Aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje aktyviai dalyvavo ir A. S., patvirtina ir į bylą pateiktas atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas (1 t., b. l. 79-87) (susirašinėjime nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b .l. 82), tarp A. S. ir Ž. D. vyksta susirašinėjimas, susijęs su įmonės veikla; santykiai tuo metu tarp šalių geri). Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai atlikinėjo mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mėnesinių įmokų, kylančių iš lizingo sutarčių, taip pat kitų įmokų mokėjimas, 1 t., b. l. 94-101, 197-198).
Anksčiau aptartų įrodymų turinys pakankamas spręsti, kad atsakovą Ž. D. su trečiuoju asmeniu A. S., ieškovės K. S. (trečiojo asmens sutuoktinės) pinigų pervedimo laikotarpiu siejo santykiai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendro verslo plėtojimu. Tai, kad tretysis asmuo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pagrindu teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos nuomos paslaugas (2 t., b. l. 43-45), nepaneigia bendro verslo tarp trečiojo asmens A. S. ir atsakovo Ž. D. buvimo (vykdymo). Atsakovas teismo posėdžio taip pat nurodė, kad garso įraše jo nurodoma grąžintina skola kyla iš teismui pateiktos paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 66-69). Šioje byloje ieškovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti tiek šalių susitarimą dėl paskolos, tiek ir lėšų, kaip paskolos objekto, atsakovui perdavimą. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė su atsakovu būtų sudariusi paskolos (rašytinę arba žodinę) sutartį ar abipusį susitarimą dėl paskolos, kad atsakovui pinigai perduoti kaip paskolos objektas, bei kad atsakovas įsipareigojo juos atsakovei grąžinti. Priešingai, atsakovo į bylą pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina tarp šalių buvusius kitokius, tačiau ne ieškovės įrodinėjimus paskolos teisinius santykius. Atsižvelgus į išdėstytą ieškovės reikalavimai dėl 21 000 paskolos, bei išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atmestini (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovei neįrodžius savo reikalavimo pagrindo – tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių, teismas neturi pagrindo spręsti dėl kito, ieškovės neįrodinėto teisių gynimo būdo (pvz. kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 23 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas turėjo 1 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 38-41), todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės. Teismas pažymi, kad ši priteistina suma neviršija užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Ieškinį atmetus ieškovės sumokėtas žyminis mokestis ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Pašto išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.