Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14918-986/2023 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui Ž. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. K. S. (toliau – ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo Ž. D. (toliau – atsakovas) priteisti 21 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji 2022 m. liepos 8 d. banko pavedimu suteikė atsakovui 5 000 Eur paskolą, 2022 m. liepos 15 d. pavedimu 8 000 Eur paskolą, o 2022 m. liepos 15 d. pavedimu 8 000 Eur paskolą. Mokėjimo pavedimuose nebuvo nustatytas paskolos mokėjimo (grąžinimo) terminas, todėl ji 2023 m. sausio 26 d. pranešimu informavo atsakovą, nustatydama jam trisdešimties dienų terminą paskolai grąžinti. Nepaisant to, paskola grąžinta nebuvo. Banko mokėjimo pavedimai laikytini dokumentais, patvirtinančiais paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui, todėl tarp jos ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas jam suteiktos paskolos iki šiol negrąžino.

3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovės nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Bendros veiklos santykiai buvo susiformavę ne su ieškove, bet su jos sutuoktiniu A. S. (toliau – trečiasis asmuo), su kuriuo atsakovą siejo verslo santykiai. Atsakovas buvo UAB „Rintelva“ vadovas, A. S. yra UAB „Glasbau“ vadovas. 2022 m. birželio mėnesį jis ir A. S. sutarė daryti verslą drauge. A. S. pareiškė norą dalyvauti versle per verslo finansavimą, o vėliau veiklos rezultatą pasiūlė dalintis. Tačiau 2023 m. pradžioje, pastebėjęs, kad rezultatas pradiniame etape yra neigiamas, pareiškė norą atsiimti savo investicijas į įmonę. Nuo 2022 m. liepos 1 d. įmonėje buvo įdarbinta ir ieškovė, su kuria nei dėl lėšų asmeniškai, nei dėl įmonės veiklos bendraujama nebuvo ir ji versle nedalyvavo.

4. Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jo ir atsakovo yra santykių, tačiau tai nesusiję su šia byla. Atsakovas prašė paskolinti pinigų įmonės veiklai, tačiau savo pinigus skolino jo žmona.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. liepos 8 d. į atsakovo asmeninę sąskaitą pervedė 5 000 Eur sumą (nurodoma mokėjimo paskirtis „Rin“), 2022 m. liepos 15 d. dviem mokėjimo pavedimais (Nr. 7 ir Nr. 8) pervedė 16 000 Eur sumą (po 8 000 Eur), nurodydama mokėjimo paskirtį „beprocente paskola“. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių nekilo.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir, kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti. Ieškovė paskolos teisinių santykių egzistavimą įrodinėjo savo paaiškinimais ir trečiojo asmens (sutuoktinio) paaiškinimais, trims mokėjimo nurodymais, bendrai 21 000 Eur sumai, taip pat 2023 m. sausio 26 d. pretenzija dėl šios sumos (pretenzijoje įvardijamos paskola) grąžinimo. Teismas padarė išvadą, kad vien šie duomenys, nesant rašytinės paskolos sutarties, neleidžia daryti išvados, kad pinigai atsakovui buvo perduoti kaip paskola ir kad juos atsakovas įsipareigojo grąžinti.

8. Teismas pažymėjo, kad tai, jog byloje dalyvaujančius asmenis (atsakovą ir trečiąjį asmenį (ieškovės sutuoktinį)) tuo metu siejo kitokie, ne paskolos teisiniai, santykiai, patvirtina atsakovo į bylą pateikti įrodymai (mokėjimo pavedimai, trečiojo asmens ir atsakovo susirašinėjimas, garso įrašas), taip pat liudytojų parodymai. Taip pat teismas nustatė, kad trečiasis asmuo atsakovui 2022 m. liepos 7 d. yra pervedęs 1 500 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Rint“, 2022 m. liepos 14 d. 1 500 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „P“, 2022 rugpjūčio 10 d. 700 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Transfer“, 2022 m. rugpjūčio 12 d. 2 500 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Trump“. Teismas pažymėjo, kad pirmieji du jo mokėjimo pavedimai padaryti iš esmės tuo pačiu laiku, kaip ieškovės, be to, pirmasis pavedimas panašia paskirtimi („Rin“ ir „Rint“). Tai, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens (sutuoktinių) bendrus veiksmus. Teismas vertino, kad toks byloje ieškovės ir trečiojo asmens (sutuoktinių) elgesys, pervedant atsakovui lėšas be aiškiai (raštu) išreikšto susitarimo (paskolos sutarties) ir atsakovo įsipareigojimo šias lėšas jiems grąžinti (kaip paskolą), aiškiai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio, kokie neabejotinai yra ieškovė su trečiuoju asmeniu (sutuoktiniu). Teismo vertinimu, tokie ieškovės ir trečiojo asmens veiksmai, paneigia paties paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimą. Teismas, vadovaudamasis įrodymų visetu, sprendė, kad atsakovą su trečiuoju asmeniu, ieškovės pinigų pervedimo laikotarpiu siejo santykiai, susiję su UAB „Rintelva“ bendro verslo plėtojimu.

9. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji su atsakovu būtų sudariusi paskolos (rašytinę arba žodinę) sutartį. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina tarp šalių buvusius kitokius, tačiau ne ieškovės įrodinėjimus paskolos, teisinius santykius. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 21 000 Eur paskolos pritiesimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Atmetus ieškinį, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė jo patirtas 1 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

10.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė su atsakovu buvo sudariusi paskolos (rašytinę arba žodinę) sutartį ar abipusį susitarimą dėl paskolos, kad atsakovui pinigai perduoti kaip paskolos objektas, bei, kad atsakovas įsipareigojo juos ieškovei grąžinti. Ši išvada padaryta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos. Kadangi banko mokėjimo pavedimai laikytini kitais dokumentais, patvirtinančiais paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pinigus gavo ir jų ieškovei negrąžino.

10.2. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir aplinkybių, selektyviai vertino tik ieškinio pagrįstumą paneigiančius atsakovo įrodymus, visiškai nevertindamas ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Teismas išimtinai didelį dėmesį skyrė 2022 m. liepos 8 d. pavedimui, kurio paskirtyje nurodyta „Rin“, tačiau absoliučiai nepasisakė, kodėl nesivadovavo kitais pavedimais, kuriuose labai aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis – „beprocente paskola“. Atsakovas nuo pinigų gavimo niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų apie tai, kodėl atitinkamuose pavedimuose ir jų paskirtyje buvo nurodyta paskola, pinigų ieškovei negrąžino. Tai rodo akivaizdų atsakovo nesąžiningumą ir siekį išvengti prievolių vykdymo.

10.3. Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovė įrodė abi sąlygas, patvirtinančias paskolos teisinius santykius: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui.

10.4. Teismas nepagrįstai nevertino fakto, kodėl piniginės lėšos buvo skolinamos tiesiogiai atsakovui, kuris vėliau jas pervedė UAB „Rintelva“, ir kodėl jos nebuvo tiesiogiai pervestos UAB „Rintelva“. Atsakovas neneigė, kad UAB „Rintelvai“ ieškovė jau buvo paskolinusi lėšas lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju – atliekant mokėjimo pavedimą, paskirtyje nurodant paskola. Tai patvirtina susiklosčiusią praktiką, pagal kurią paskola buvo suteikiama pavedimu, įsipareigojant ją grąžinti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ginčo sumos gavimas iš ieškovės niekaip nėra įformintas UAB „Rintelva“ buhalterinėje apskaitoje.

10.5. Teismas konstatavo, kad atsakovo į bylą pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina tarp šalių buvusius kitokius, tačiau ne ieškovės įrodinėjimus paskolos, teisinius santykius. Tačiau teismas neidentifikavo minimų santykių, susijusių su UAB „Rintelva“ bendro verslo plėtojimu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo paaiškinti, kaip trečiasis asmuo galėtų gauti kažkokią pelno dalį, kai jis net nėra UAB „Rintelva“ akcininkas. Todėl teismo argumentai dėl bendro UAB „Rintelva“ verslo plėtojimo yra paremti išimtinai tik atsakovo dėstoma gynybine pozicija ir prieštarauja logikai.

10.6. Teismas, konstatavęs abstraktų ir neidentifikuotą santykį tarp atsakovo ir trečiojo asmens, iš esmės išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir analizavo trečiojo asmens ir atsakovo santykį, nors paskolos teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės ir atsakovo.

10.7. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo susitarimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens vykdyti bendrą veiklą tarp fizinių asmenų, nebuvo įrodytas joks tokio susitarimo turinys. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Glasbau“ nuomos sutarties pagrindu teikė technikos nuomos paslaugas atsakovo vadovaujamai UAB „Rintelva“, kuri kiekvieną mėnesį įsipareigojo už tai mokėti 20 000 Eur. Tačiau tai nereiškia, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo susiklostė kažkokie kiti santykiai, remiantis kuriais, ieškovė prarastų reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, kokie santykiai buvo tarp atsakovo ir trečiojo asmens nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės, nes jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

10.8. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi liudytojų parodymais, tačiau nė vienas iš jų negalėjo patvirtinti jokių aplinkybių, susijusių su atsakovui pervestomis lėšomis. Be to, nė vienas tiksliai nežinojo, kas iš tiesų yra UAB „Rintelva“ akcininkas. Tuo tarpu aplinkybės, kad jie matė dažnai trečiąjį asmenį, kad daliai liudytojų jis pasirodė kaip UAB „Rintelva“ vienas iš savininkų, visiškai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

10.9. Teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė UAB „Rintelva“ veiklai, tačiau šis subjektas į bylą trečiuoju asmeniu net nebuvo įtrauktas, todėl galimai egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

11.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos tarp šalių paskolos santykiams konstatuoti, t. y.: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Nagrinėjamu atveju nėra antrosios sąlygos.

11.2. Atsakovo nuomone, tinkamas ieškovas byloje turėtų būti trečiasis asmuo, kadangi bendros veiklos santykiai buvo susiformavę ne su ieškove, bet su jos sutuoktiniu. Tačiau net ir pakeitus ieškovę tinkamu ieškovu – trečiuoju asmeniu, atsakovas iš esmės nesutinka su paskolos teisinių santykių nustatymu. Ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir, kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovui pervedė į sąskaitą banke ginčo sumą, tačiau atsakovas neigia, jog pinigai jam pervesti kaip ieškovės suteiktos paskolos sutarties dalykas.

11.3. Ieškovė, bandydama įrodyti paskolinius teisinius santykius, nepagrįstai remiasi tuo, kad atsakovas nuo pat pinigų gavimo niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų apie tai, kodėl atitinkamuose pavedimuose ir jų paskirtyje buvo nurodyta paskola, pinigų ieškovei negrąžino. Atsakovas pažymi, kad jo nurodytos bendros veiklos aplinkybės nepaneigiamai yra įrodytos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu ir teismo posėdyje išklausytu garso įrašu, detaliais liudininkų parodymais, rašytiniais įrodymais, pinigų pervedimais. Be to, ieškovė buvo įdarbinta atsakovo įmonėje.

11.4. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl kurio nors vieno ieškovės teiginio ar argumento, nereiškia, jog šie įrodymai apskritai nebuvo vertinami, o tokia situacija negali būti laikoma įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindo teismo sprendimui naikinti nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Ieškovė nurodo, kad neprieštarautų žodiniam bylos nagrinėjimui.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, taip pat įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 21 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės jokie paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Pažymėjo, kad jis su trečiuoju asmeniui, kuris yra ieškovės sutuoktinis, dalyvavo bendrame versle, minėti pinigai buvo pervesti bendro verslo plėtojimui.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė mokėjimo pavedimais į atsakovo sąskaitą pervedė 21 000 Eur: 1) 2022 m. liepos 8 d. mokėjimo pavedimu pervedė 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Rin“; 2) 2022 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 7 pervedė 8 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „beprocente paskola“; 3) 2022 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 8 pervedė 8 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „beprocente paskola“.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo kitokie, tačiau ne ieškovės įrodinėjami paskolos, teisiniai santykiai.

18. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

19. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovę su atsakovu siejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė teigia, kad ji atsakovui pinigus pervedė į banko sąskaitą, atsakovas pinigus gavo, tačiau jų ieškovei negrąžino. Ieškovės nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija su ieškovės argumentais iš dalies sutinka.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

22. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovės buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės pasirinktą ieškinio reikalavimą dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas nėra aplinkybės, patvirtinančios, kokie santykiai šalis siejo su trečiuoju asmeniu. Ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti.

24. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės paskolos sutarties nesudarė.

25. Tačiau įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos. Taigi, žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

26. Pažymėtina, kad paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

27. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovė atsakovui pervedė 21 000 Eur į jo asmeninę sąskaitą banke. Taigi, ieškovė įrodė, kad perdavė atsakovui prašomą priteisti pinigų sumą.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

29. Vertinant, ar ieškovė prašomą priteisti pinigų sumą perdavė atsakovui kaip paskolą ir ar atsakovas įsipareigojo minėtą pinigų sumą ieškovei grąžinti, pažymėtina, kad: 1) ieškovė, 2022 m. liepos 8 d. pervesdama pinigus, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodė „Rin“; 2) ieškovė, atlikdama 2022 m. liepos 15 d. mokėjimus 16 000 Eur sumai, mokėjimų nurodymų Nr. 7 ir Nr. 8 paskirtyse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog pinigai pervedami kaip beprocentė paskola. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin svarbi sprendžiant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, 2022 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymų Nr. 7 ir Nr. 8 paskirtyse nurodydama „beprocente paskola“, tokiu būdu siekė perduotus pinigus susigrąžinti ateityje.

31. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad, gavęs iš ieškovės į savo sąskaitą pinigus su mokėjimo paskirtimi ,,beprocente paskola“, būtų atsisakęs juos priimti, kreipęsis į ieškovę dėl jų tikrųjų tarpusavio sutartinių santykių įforminimo ar bent jau aiškiai išreiškęs ieškovei savo nesutikimą su tokiu mokėjimo paskirties nurodymu mokėjimo pavedimuose.

33. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė, kaip paskolos davėja, nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovui, kaip paskolos gavėjui, pervedė 16 000 Eur pinigines lėšas, kaip paskolą, o atsakovas įsipareigojo tokią pat pinigų sumą grąžinti.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog likusi prašoma priteisti suma, t. y. 5 000 Eur, buvo pervesti atsakovui kaip paskola.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti 5 000 Eur, kurie buvo pervesti 2022 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai motyvavo teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo eisminius argumentus, juos papildo.

36. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas buvo įsipareigojęs 5 000 Eur sumą, pervestą 2022 m. liepos 8 d., grąžinti.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo, kuris yra ieškovės sutuoktinis, atsakovui 2022 m. liepos 7 d. pervedė 1 500 Eur, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Rint“; 2022 m. liepos 14 d. pervedė 1 500 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „P“; 2022 rugpjūčio 10 d. pervedė 700 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Transfer“; 2022 m. rugpjūčio 12 d. pervedė 2500 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Trump“. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmieji trečiojo asmens atlikti mokėjimo pavedimai yra padaryti iš esmės tuo pačiu metu, kaip ir ieškovės pirmasis pavedimas 5 000 Eur sumai. Be to, tiek ieškovės pirmojo pavedimo paskirtis, tiek trečiojo asmens pirmojo pavedimo paskirtis yra panaši („Rin“ ir „Rint“). Tai iš esmės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens (sutuoktinių) tam tikrus bendrus veiksmus. Be to, pažymėtina ir tai, kad 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymuose nurodytų paskirčių (tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens) trumpiniai sutampa su įmonės UAB „Rintelva“ pavadinimo pirmosiomis raidėmis (pirmuoju skiemeniu).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, kad atsakovą su trečiuoju asmeniu, ieškovės (trečiojo asmens sutuoktinės) pinigų pervedimo laikotarpiu siejo santykiai, susiję su UAB „Rintelva“ bendro verslo plėtojimu. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė pinigų pervedimo momentu dirbo UAB „Rintelva“, administratorės pareigose. Taigi, neatmestina tikimybė, kad pinigai (5 000 Eur) galėjo būti pervesti verslo plėtojimui.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė 5 000 Eur sumą atsakovui į jo sąskaitą pervedė kaip paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo ateityje ieškovei grąžinti.

40. CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

41. CK 6.687 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. sausio 26 d. pareiškė reikalavimą atsakovui dėl skolos grąžinimo. Ieškovė prašė atsakovo skolą grąžinti iki 2023 m. vasario 6 d. Duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs reikalavimą, nėra.

43. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisti 16 000 Eur skolą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsnis).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė visus ieškovės ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei iš atsakovo priteisti 16 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46. Atsakovas patyrė 1 250 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teisme Ieškovė – 1 473 Eur (sumokėjo 473 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti).

47. Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimų 76 proc., ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 119,48 Eur (1 473 Eur x 76 proc.), o atsakovui iš ieškovės 300 Eur (1 250 Eur x 24 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Įskaičius minėtas sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 819,48 Eur (1 119,48 Eur – 300 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

48. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 473 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo žyminį mokestį). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 580 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą.

49. Patenkinus ieškovės dalį apeliacinio skundo reikalavimų (76 proc.), yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteistina 359,48 Eur (473 Eur x 76 proc.), o atsakovui iš ieškovės, – 139,20 Eur (580 Eur x 24 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Įskaičius minėtas sumas, ieškovei iš atsakovo priteistina 220,28 Eur (359,48 Eur – 139,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 819,48 Eur (aštuonių šimtų devyniolikos eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 220,28 Eur (dviejų šimtų dvidešimt eurų ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.