Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L“ prašymo dėl proceso šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2925-271/2019 klausimą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2925-271/2019 E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį. Taip pat nuosprendžiu iš E. D. ir E. S. priteista solidariai UAB „D“ naudai 7 470 Eur turtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, taikomos sprendžiant klausimus nuosprendžių ir nutarčių vykdymo procese, t. y. po nuosprendžių ar nutarčių įsiteisėjimo. BPK 362 straipsnyje numatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Kadangi BPK nereglamentuoja civilinio ieškovo pakeitimo vykdymo procese, sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

Bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu UAB „D“ civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš E. D. ir E. S. UAB „D“ naudai 7 470 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 12 d., tačiau vykdomasis raštas UAB „D“ išduotas ir pateiktas priverstiniam vykdymui nebuvo, todėl priteista žala nėra išieškota. 2020 m. gruodžio 12 d. tarp pradinio išieškotojo UAB „D“ ir UAB „L“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuri patvirtina aplinkybes, apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą. Sutarties 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pagal šią sutartį pradinis kreditorius UAB „D“ perleidžia naujajam kreditoriui UAB „L“ visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į Priede prie Sutarties nurodytus asmenis (skolininkus). Priede prie sutarties nurodyta, jog UAB „D“ perleidžia UAB „L“ reikalavimo teisę į E. S. 7 470 Eur skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2925-271/2019.

Iš bylos duomenų matyti, jog žala UAB „D“ atsirado dėl E. S. ir E. D. bendrai padarytų neteistų veiksmų, ji yra priteista solidariai iš abiejų asmenų teismo nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs. Pagal teismų praktiką perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad solidarioji atsakomybė nėra kliūtis, dėl reikalavimo perleidimo tik į vieną skolininką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus e2-1619-407/2020), nes naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-199/2008, 3K-3-394/2009, 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga, teismų praktika Nr. 51).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad UAB „L“ 2020 m. gruodžio 22 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2020-12/112 pagrindu perėjo UAB „D“ reikalavimo teisė į skolininką E. S., todėl prašymas pakeisti pradinį išieškotoją UAB „D“ jo teisių perėmėju UAB „L“, tenkintinas (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Papildomai pažymima, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi išieškotojui UAB „D“ (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu,

nutaria:

pradinį išieškotoją UAB „D“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2925-271/2019, pakeisti nauju išieškotoju UAB „L“ (į. k. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.