- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- T-2249-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01216-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- M. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 28 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-8222 (galimai padaryta rašybos klaida nutarimo datoje; komisijos posėdis vyko 2023 m. rugpjūčio 24 d.; nutarimo nuorašas nuteistajam įteiktas 2023 m. rugpjūčio 29 d.) nutarta taikyti nuteistajam M. P. gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris nuteistas 2011 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirta galutinė bausmė – 16 metų laisvės atėmimo. Nuteistasis faktiškai atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra – 2 metai 3 mėnesių 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Anksčiau teistas 2007 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsniu paskirta – 40 parų arešto. Arešto bausmę atlikęs.
Nutarime nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 23 (dvidešimt tris) kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir nustatytus režimo reikalavimus, iš jų 19 kartų buvo baustas drausmine tvarka. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas 20 kartų.
Nuteistasis iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo seserį ir jos tuometinį sugyventinį. Nuosavos pastovios gyvenamosios vietos teisės pažeidėjas niekada neturėjo. Kaip pats nurodė pokalbio metu iki 19 metų gyveno vaikų globos namuose, vėliau jo turėtos gyvenamos vietos priklausė nuo sesers, ji priimdavo apsistoti pas save. Bausmės atlikimo metu su seserimi ir toliau palaikė ryšius, tačiau šiai mirus, kitų artimųjų pas kuriuos galėtų apsistoti neturi. Remiantis oficialiai prieinamais šaltiniais bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos filialo pateikta pažyma, matoma, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Pokalbių metu teisės pažeidėjas nurodė, kad su įstaigos socialinių darbuotojų pagalba tvarkėsi dokumentus ir šiuo metu yra įrašytas į eilę laukiančių socialinio būsto suteikimo (duomenys neskelbtini) mieste. Ankstesnio vertinimo metu buvo nurodęs, kad buvo kreipęsis ir į (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centrą dėl laikino apgyvendinimo galimybės. Vertinimo metu nurodė, kad galėtų būti laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) labdaros fondo „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pataisos įstaigos administracija 2022 m. spalio 5 d. yra gavusi nurodytos organizacijos raštą, patvirtinantį M. P. galimybes apsigyventi šiuo adresu. Iš oficialių dokumentų matyti, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Kaip pats nurodė mokėsi A. S. mokykloje, (duomenys neskelbtini). M. P. atvirai pasakojo, kad tuo metu mokslai sekėsi prastai, jam buvo sunku susikaupti, dažnai jausdavosi mieguistas, prastai orientuodavosi, kadangi paties asmens teigimu dėl pripažinto hyperaktyvumo, jam duodavo gerti raminančių vaistų. Tuo pačiu neneigia, kad įtakos apsunkintam mokymuisi turėjo ir netinkama draugų kompanija, pasitaikantys pamokų praleidinėjimui. Visgi nors ir paliktas kartoti kurso, teisės pažeidėjas 9 klases baigė. Šiuo metu nuteistasis mano turintis rašymo problemų, nes pripažįsta, kad pasitaiko padaryti gramatinių klaidų. Laisvėje specialybės įgijęs nebuvo, tačiau atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje buvo motyvuotas prasmingai leisti esamą laiką ir sėkmingai baigė 10 klasių, tokiu būdu įgydamas pagrindinį išsilavinimą, be to siekdamas turėti profesinę kvalifikaciją M. P. mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo bei baldų apmušėjo specialybes. Remiantis informacija pateikiama oficialiuose šaltiniuose, teisės pažeidėjas paskutiniuoju laikotarpiu iki suėmimo buvo nedirbantis, tačiau apskritai asmuo turi tiek oficialios tiek ir neoficialios darbinės patirties. Pokalbio metu M. P. nurodė, kad dažniausiai dirbdavo pagalbiniu darbininku, prisiminė, kad yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodė, kad laisvėje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju. Pastaruosius faktus patvirtina ir Sodros registre matomi duomenys iš kurių, taip pat matyti, kad asmens darbinė veikla pirmą kartą fiksuota 2003 m. matomi ir tam tikri nedarbingumo laikotarpiai, tačiau nurodo, kad jeigu būtų nedirbęs, nebūtų turėjęs iš ko gyventi bei padėti seseriai, todėl dirbo neoficialiai. Remiantis oficialiais dokumentais teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio nėra priteista. Pataisos įstaiga vykdomųjų raštų pagrindu anksčiau atskaičiuodavo tam tikras sumas buvusių skolų, kurios teisės pažeidėjo teigimu susidarė dar laisvėje dėl laiku nesumokėtų, paskirtų administracinių nuobaudų, padengimui. Remiantis Finansų skyriaus pateikta pažyma matoma, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti – 306,61 Eur, nurodyta, kad nieko nėra išieškota, tačiau gavus papildomą pažymą iš dabartinio teisės pažeidėjo darbdavio matoma, kad minėta skola buvo išskaityta iš nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio ir yra visiškai padengta.
Nuteistasis nurodė, kad iki įkalinimo itin didelių skolų niekada neturėjo, paskolų neėmė, pragyvendavo iš oficialiai arba neoficialiai gaunamo darbo užmokesčio. M. P. pripažino, kad gaunamo atlygio užtekdavo pagrindinėms reikmėms, be to nemažai išleisdavo alkoholiui, tačiau didesnių pirkinių sau leisti negalėjo, santaupų niekada neturėjo ir šiuo metu neturi. Pataisos namuose visiškai išsilaiko iš gaunamo darbo užmokesčio, kaip pats teigia lėšų užtenka, kadangi neturi žalingų įpročių (nerūko) ir dėl to mažiau išleidžia. Nuteistajam nėra būdingos finansinės problemos, susijusios su lošimu ar kitokiu kompulsyviu elgesiu. Grįžus į laisvę savo materialine padėtimi ketina rūpintis pats. Nuteistasis teigia, kad savo finansus šiuo metu paskirsto gerai, tačiau pripažįsta, kad iki įkalinimo taip nebuvo. Pagrindinė finansinė perspektyva yra susijusi su nuolatinio (asmeninio) būsto įsigijimo planais.
Šalies argumentai
M. P. nurodė, kad augo vaikų globos namuose, motina jau yra mirusi, o tėvo sakėsi niekada ir nepažinojęs. Vienintelis tikrai artimas asmuo buvo jo sesuo. Iki įkalinimo drauge su ja gyvendavo, bausmės atlikimo metu, taip pat palaikė ryšius, susirašinėjo, susiskambindavo, tačiau 2019 m. moteris mirė, o jos vaikai gyvena užsienyje. Ryšių su draugais iš laisvės nepalaiko, jie nutrūko atliekant ilgą įkalinimo bausmę, tačiau dėl šios aplinkybės asmuo nurodo visai nepergyvenantis. M. P. pasakoja, kad nors pataisos įstaiga ir nėra labai tinkama vieta rasti draugų, tačiau jis įvardija keletą asmenų, su kuriais bendrauja artimiau, turi bendrų pomėgių, interesų, pasikalba. Jokių kitų artimųjų ar giminaičių asmuo neturi, socialiniai ryšiai praktiškai nutrūkę, tačiau tai nėra teisės pažeidėjo kaltė ar nenoras bendrauti, o tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių išdava. Kalbant apie partnerę, nuteistasis nurodo, kad iki įkalinimo turėjo draugę, tačiau sužinojusi ką jis padarė (t. y. apie įvykdytą nusikaltimą) moteris iš karto jį paliko. Būdamas pataisos namuose jokių artimų santykių su moterimis net nebandė užmegzti, kaip pats teigia geriau jau palaukti laisvės, tačiau pokalbio metu ne kartą mini, kad vienu iš pagrindinių savo tikslų būtent ir įvardintų ilgalaikių santykių sukūrimą. Norėtų ne tik turėti partnerę, tačiau ir sudaryti santuoką, susilaukti vaikų.
Nuteistojo M. P. medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo svarstyta 2023 m. vasario 3 d. Komisijos posėdyje (Protokolo Nr. RV-22-1375), kuriame buvo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau 2023 m. vasario 14 d. buvo gauta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis Nr. T-1025-548/2023, kuria teismas atsisakė patvirtinti 2023 m. vasario 6 d. komisijos nutarimą Nr. RV-22-1465 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam. Komisija susipažinusi su teismo motyvais, kuriais remiantis nebuvo taikytas lygtinis paleidimas nuteistajam, nustatė minėtam nuteistajam šias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą: nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti darbinę veiklą.
Vykdant Lygtinio paleidimo komisijos iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas, nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei tęsė darbinę veiką. Komisija susipažinusi su nuteistojo asmens byla Nr. 939, Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-22-7347, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų Nr. RV-22-7029, remdamasi posėdžio, įvykusio 2023 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. RV-22-8062 bei vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 2 dalimi nutarė taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos – 2 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nors nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą pažymėtina, kad neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas dvidešimt kartų, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Šiuo metu teisės pažeidėjas geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų. Stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas skiriant paskatinimo priemones bei perkeliant tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 14 d.
Prokuratūros prokuroro atsiliepimas teismui nepateiktas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptartos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, tik kurių visumai esant galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, aukščiau nurodytos įstatyme, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma aukštesnė nei žema, reikalinga itin atidžiai įvertinti jo pastangas šią riziką mažinant ir tik nustačius, kad nuteistojo pastangos yra įtikinančios ir akivaizdžios galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to nuteistojo elgesio korekcija yra vertinama viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesuteikiant prioriteto pavieniams tarpsniams.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Kad būtų galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vien formalaus pagrindo nepakanka, reikalinga įvertinti ir materialiojo pagrindo būvimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą arba į pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jei pastaroji nustatoma aukštesnė nei žema. Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad M. P. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nors nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas dvidešimt kartų, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2020 m. gruodžio 14 d. laisvės atėmimo bausmę, kuri nuteistajam paskirta – 16 metų laisvės atėmimo bausmė, jis atliko du trečdalius paskirtos bausmės. M. P. nors atliko daugiau nei du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, kai likusi neatlikta – 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, atėmusį žmogaus gyvybę (kankinant ar kitais itin žiauriai), bendrininkų grupe bei būdamas neblaivus. Nors nuteistasis ir atliko anksčiau minėtą didesnę bausmės dalį, tačiau jis per laisvės atėmimo terminą nesielgė nepriekaištingai, tai patvirtina duomenys, kad 23 kartus pažeidė vidaus tvarką. 19 kartų baustas drausmine tvarka. Nors skatintas 20 kartų, kas rodo, kad nuteistasis daro pažangą, tačiau tai dar nepakanka daryti išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad M. P. laisvėje stokojo atsakomybės dėl alkoholio vartojimo, nors nuteistasis dirbo, tačiau negalėjo užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Šiuo metu nuteistasis neturi gyvenamosios vietos, neturi šeimos narių, mama ir sesuo mirusi, tėvas nežinomas, kitų artimų giminaičių neturi. Taip pat atsižvelgtina į specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad nors rodė motyvaciją susidoroti su piktnaudžiavimo alkoholiu problemomis. Įgyvendindamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis dalyvavo AA (Anoniminių alkoholikų) užsiėmimuose, narkotikų vartojimo prevencijos užsiėmimuose bei grupiniuose užsiėmimuose ,,Alkoholio žala, Motyvacijos ir sąmoningumo stiprinimas“. Jų metu sąmoningai vertino priklausomybės atneštas neigiamas pasekmes, stengėsi reflektuoti asmeninę patirtį, išklausė priklausomybių prevencijos užsiėmimus, tačiau kriminogeniniai veiksniai išlieka – teistumai, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai, kad yra užsitikrinęs tik laikiną galimybę apsigyventi pasirinktu adresu; turėjo nestabilią darbo patirties istoriją; rašymo problemos (pats nurodo savęs vertinimo formoje), dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, elgesio problemos vaikystėje, būdingas ankstesnis impulsyvus elgesys, būdingas ankstesnis agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, buvo stebimi priežiūros/apribojimų pažeidimai (laisvės atėmimo vietų įstaigoje), todėl nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti dalinai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.
Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors žemas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis M. P. dar yra neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, įvertinus tai, kad neturi šeimos narių, gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, todėl sudaro labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8222 (nutarimo datoje galimai padaryta rašybos klaida, nes komisijos posėdis įvyko 2023 m. rugpjūčio 24 d.; nutarimo nuorašas nuteistajam įteiktas 2023 m. rugpjūčio 29 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8222 (nutarimo datoje galimai padaryta rašybos klaida) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.