Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 6 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 10 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. vasario 3 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas dvidešimt kartų, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Taip pat stebimas rizikos valdymas, kadangi šiuo metu teisės pažeidėjas geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – 16 metų laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone, M. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad M. P. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt tris kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką devyniolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe baustas ir už šiurkščių pažeidimų padarymą – uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas, psichotropinių medžiagų vartojimas. Nors drausminės nuobaudos nebegalioja ir nuo 2019 m. gegužės 8 d. daugiau pažeidimų nėra fiksuota, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką M. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; yra užsitikrinęs tik laikiną galimybę apsigyventi pasirinktu adresu; turėjo nestabilią darbo patirties istoriją; rašymo problemos (pats nurodo savęs vertinimo formoje); dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės; buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas ankstesnis impulsyvus elgesys; būdingas ankstesnis agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; buvo stebimi priežiūros/apribojimų pažeidimai (pataisos namuose). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo skirta švelnesnė bausmė – areštas, tačiau tai į takos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dabartinį nusikaltimą įvykdė su bendrininku, fiksuojamas būdingas nusikaltimų modelis, pastaroji nusikalstama veika yra sunkesnė už ankstesnes. Pažymėtina, kad iki pastarojo įkalinimo nuteistasis nesistengė teigiama linkme koreguoti savo elgesio, ankstesniu nuosprendžiu jau buvo atlikęs arešto bausmę, tačiau tai teigiamo poveikio pastarajam nepadarė. Apskritai iki dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo dažnai pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir dalyvavo veiklose, kurios skatino nusikalstamumą. Galima įžvelgti nestabilaus gyvenimo būdo apraiškas, nesugebėjimą susidoroti su iškylančiais sunkumais. Nuteistasis nevengė leisti laiką su asmenimis, kurių gyvenimui stinga struktūros ir gyvenimo būdas juos kreipia į potencialias nusikalstamą elgesį prognozuojančias vietas. Kalbant apie bausmės atlikimo laikotarpį stebima, kad yra eilę kartų baustas drausmine tvarka už įvairių nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą, tačiau šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Šiuo metu nuteistasis teigia suvokiantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir pataisos namuose destruktyvių nuteistųjų grupių vengia, pastaruoju metu nuoseklumo paties tinkamame elgesyje netrūksta. Pažymėtina, kad nuteistasis praeityje turėjo aktualių alkoholio vartojimo problemų, asmuo neneigia, kad gerdavo ir daug ir dažnai, šiuo metu teigia suvokiantis, kad tai jau buvo galima laikyti priklausomybe. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti būdamas maždaug 15-16 metų ir neneigia, kad buvo tokių laikotarpių kuomet gerdavo kasdien, užsimena, kad buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, tačiau tiksliai įvardinti kada ir nuo ko negalėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, smurtinis elgesys taip pat neabejotinai įtakotas nesaikingo svaigalų vartojimo. Nors bausmės atlikimo metu dalyvavo AA (Anoniminių alkoholikų) užsiėmimuose, narkotikų vartojimo prevencijos užsiėmimuose bei grupiniuose užsiėmimuose, tačiau alkoholio vartojimas tiesiogiai siejosi su nuteistojo smurtiniu elgesiu nusikaltimo metu. Be to, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys ne struktūruotoje aplinkoje išlieka pakankamai aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis ne visada pasitiki savo jėgomis, jo savivertės jausmas vidutinis, asmens vertybinė sistema nevisiškai susiformavusi, nuteistajam netrūksta moralinės brandos, tačiau trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Bausmės atlikimo pradžioje jo emocijos buvo labai nepastovios, priklausomos nuo situacinių veiksnių, tuomet atsižvelgus į esamą situaciją, nuteistojo asmenybinius ypatumus jis ilgą laiką buvo įtrauktas į sustiprintos priežiūros sąrašus. Nuteistasis yra linkęs kartais elgtis impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas, tą patvirtina ir duomenys apie pasikartojantį nusikalstamą elgesį apsvaigus nuo alkoholio. Nors jis teigia, kad į konfliktines situacijas stengiasi nesivelti ir reaguoti ramiai, tačiau pastarasis nusikaltimas, jo aplinkybės ir eiga, leidžia manyti, kad nuteistasis bent jau anksčiau buvo pernelyg agresyvus, impulsyvus, prarado savitvardą ir neįvertino savo neapgalvoto elgesio pasekmių. Šiuo metu nuteistasis savo gyvenimiškoje situacijoje geba įvardinti problemines sritis, tačiau teigia, kad kaltos ir susiklosčiusios aplinkybės, netinkami draugai, alkoholio vartojimas, taip tikėtina bandydamas sumažinti savo atsakomybės ribas. Problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami kadangi nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga, kalbėdamas apie savo nusikaltimą jis tvirtina, kad nelabai prisimena įvykio, nežino ką jis tuomet galėjo padaryti kitaip. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 10 mėnesių 11 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.