Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)kalėjime 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-769 nutarta taikyti nuteistajam M. P. gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris nuteistas 2011 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirta galutinė bausmė – 16 metų laisvės atėmimo. Nuteistasis faktiškai atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra – 1 metai 10 mėnesių 26 dienų.

Anksčiau teistas 2007 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsniu paskirta – 40 parų arešto. Arešto bausmę atlikęs.

Nutarime nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 23 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir nustatytus režimo reikalavimus, iš jų 19 kartų buvo baustas drausmine tvarka. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas 20 kartų. Iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo seserį ir jos tuometinį sugyventinį. Nuosavos pastovios gyvenamosios vietos teisės pažeidėjas niekada neturėjo. Vertinimo metu nurodė, kad galėtų būti laikinai apgyvendintas Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pataisos įstaigos administracija 2023 m. spalio 23 d. yra gavusi nurodytos organizacijos raštą, patvirtinantį M. P. galimybes apsigyventi šiuo adresu. Iš oficialių dokumentų matyti, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Šiuo metu nuteistasis mano turintis rašymo problemų, nes pripažįsta, kad pasitaiko padaryti gramatinių klaidų. Laisvėje specialybės įgijęs nebuvo, tačiau atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje buvo motyvuotas prasmingai leisti esamą laiką ir sėkmingai baigė 10 klasių, tokiu būdu įgydamas pagrindinį išsilavinimą, be to siekdamas turėti profesinę kvalifikaciją M. P. mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo bei baldų apmušėjo specialybes.

Nutarime taip pat pažymėta, kad nuteistojo M. P. medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo svarstyta 2023 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos posėdyje, kuriame buvo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau 2023 m. spalio 16 d. buvo gauta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas atsisakė patvirtinti 2023 m. rugpjūčio 24 d. komisijos nutarimą Nr. RV-22-8222 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam. Komisija susipažinusi su teismo motyvais, kuriais remiantis nebuvo taikytas lygtinis paleidimas nuteistajam, nustatė minėtam nuteistajam šias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą: nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti darbinę veiklą.

Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą pažymėtina, kad neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas dvidešimt kartų, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Šiuo metu teisės pažeidėjas geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų. Stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas skiriant paskatinimo priemones bei perkeliant tolimesniam bausmės atlikimui j atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 14 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptartos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, tik kurių visumai esant galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, aukščiau nurodytos įstatyme, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma aukštesnė nei žema, reikalinga itin atidžiai įvertinti jo pastangas šią riziką mažinant ir tik nustačius, kad nuteistojo pastangos yra įtikinančios ir akivaizdžios galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to nuteistojo elgesio korekcija yra vertinama viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesuteikiant prioriteto pavieniams tarpsniams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Kad būtų galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vien formalaus pagrindo nepakanka, reikalinga įvertinti ir materialiojo pagrindo būvimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą arba į pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jei pastaroji nustatoma aukštesnė nei žema. Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad M. P. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nors nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, tačiau per bausmės atlikimo laiką nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 23 kartus, 19 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartą 2019 m., šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 20 kartų skatintas, bausmę nuo 2020 m. liepos 12 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2021 m. liepos 21 d., bausmės atlikimą tęsė už pataisos įstaigos teritorijos ribų (be sargybos), nuo 2023 m. bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, pusiaukelės namuose. Teisės pažeidėjas Komisijai nurodė, kad iki įkalinimo itin didelių skolų niekada neturėjo, paskolų neėmė, pragyvendavo iš oficialiai arba neoficialiai gaunamo darbo užmokesčio. M. P. pripažino, kad gaunamo atlygio užtekdavo pagrindinėms reikmėms, be to nemažai išleisdavo alkoholiui, tačiau didesnių pirkinių sau leisti negalėjo, santaupų niekada neturėjo ir šiuo metu neturi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2009 m. gruodžio 14 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri nuteistajam paskirta – 16 metų, jis atliko du trečdalius paskirtos bausmės. M. P. nors atliko daugiau nei du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, kai likusi neatlikta – 1 metai 10 mėnesiai 26 dienos, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, atėmusį žmogaus gyvybę (veikiant bendrininkų grupėje itin žiauriai nužudė kitą žmogų), ir būdamas neblaivus. Nors nuteistasis ir atliko anksčiau minėtą didesnę bausmės dalį, tačiau jis per laisvės atėmimo terminą nesielgė nepriekaištingai, tai patvirtina duomenys, kad 23 kartus pažeidė vidaus tvarką. 19 kartų baustas drausmine tvarka. Nors skatintas 21 kartų, kas rodo, kad nuteistasis daro pažangą, tačiau tai dar nepakanka daryti išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. P. iki nuteisimo turėjo tam tikrų gyvenamosios vietos pastovumo problemų, kurios aktualios išlieka ir šiai dienai, tačiau formaliai visgi yra patvirtinęs galimybę laikinai apsigyventi pasirinktu adresu. Praeityje teisės pažeidėjas stokojo noro save realizuoti per mokymosi veiklas, tačiau atlikdamas bausmę buvo motyvuotas esamas spragas ištaisyti. Šiuo metu vis dar ir stebimas socialinio tinklo laisvėje ribotumas. Pažymėtina, kad iki pastarojo įkalinimo teisės pažeidėjas nesistengė teigiama linkme koreguoti savo elgesio, ankstesniu nuosprendžiu jau buvo atlikęs arešto bausmę, tačiau tai teigiamo poveikio pastarajam nepadarė. Apskritai, iki dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dažnai pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir dalyvavo veiklose, kurios skatino nusikalstamumą. Galima įžvelgti nestabilaus gyvenimo būdo apraiškas, nesugebėjimą susidoroti su iškylančiais sunkumais. Nuteistasis nevengė leisti laiką su asmenimis, kurių gyvenimui stinga struktūros ir gyvenimo būdas juos kreipia į potencialias nusikalstamą elgesį prognozuojančias vietas. Kaip asmenybė M. P. buvo charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirbo, vedė amoralų gyvenimo būdą, girtavo, anksčiau buvo teistas už plėšimą, o ir draugų įtaka teisės pažeidėjo laisvalaikio leidimo būdui bei konkrečių veiklų pasirinkimui tikėtina buvo pakankamai reikšminga. Kalbant apie bausmės atlikimo laikotarpį stebima, kad buvo eilę kartų baustas drausmine tvarka už įvairių nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą, tačiau šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Teisės pažeidėjo emocinės gerovės ypatumai praeityje galėjo būti tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika ir galimai turėjo įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję netinkami problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas bei savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas. Siekdamas minėtus kriminogeninius poreikius mąstymo ir elgesio srityje valdyti nuteistasis kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologą, buvo konsultuotas.

Pagal „OASys“ metodiką M. P. septintą kartą 2023 m. gruodžio 28 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; yra užsitikrinęs tik laikiną galimybę apsigyventi pasirinktu adresu; turėjo nestabilią darbo patirties istoriją; dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, elgesio problemos vaikystėje, būdingas ankstesnis impulsyvus elgesys, būdingas ankstesnis agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokojo tinkamų problemų sprendinio įgūdžių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, buvo stebimi priežiūros / apribojimų pažeidimai (pataisos namuose). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors žemas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis M. P. dar yra neatlikęs 1 metų 10 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, atlikdamas bausmę dirba, tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra labai daug išlikusių dinaminių kriminogeninių veiksnių, ir nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau darytina išvada, jog jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-769.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-769 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.