- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-433-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34650-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- N. U.
- Ieškovas
- V. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikiantys Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-542-909/2022 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui N. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Viteska“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. A. prašė teismo priteisti iš atsakovo N. U. 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalis siejo draugiški santykiai, o atsakovo N. U. finansinė padėtis buvo sunki, todėl, pagal 2015-02-24 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau ir vekselis), atsakovui paskolino 20 000 Eur, tačiau atsakovas delsė atsiskaityti, nors skolą turėjo grąžinti 2015-06-01.
Atsiliepimas
3. Atsakovas N. U. ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad šalys sudarė žodinį susitarimą, jog prievolę pagal vekselį už jį įvykdys UAB „Viteska“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas yra jis, o vyresnysis finansininkas iki 2017-08-11 buvo ieškovas. Teigė, kad UAB „Viteska“ įvykdė įsipareigojimą pagal išduotą vekselį ir tai patvirtina mokėjimo nurodymai, kuriais bendrovė 2017-08-17 atliko 14 000 Eur mokėjimą į ieškovo sąskaitą, o 2017-12-29 - 17 575,86 Eur mokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-22 sprendimu ieškinį tenkino.
5. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas 2015-02-24 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu, vekselio davėjas N. U. pagal vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 20 000 E. V. A. Vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2015-06-01, tačiau Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka, dėl vykdomojo įrašo notarui pateiktas nebuvo. Nustatė, kad byloje yra pateikti mokėjimo pavedimai, pagal kuriuos ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Viteska“ pervedė 59 170 Eur, o UAB „Viteska“ į ieškovo sąskaitą pervedė 51 575,86 Eur. Civilinėje byloje Nr. e2-4034-960/2020 ieškovas buvo pareiškęs ieškinį UAB „Viteska“, prašydamas priteisti 20 350 Eur skolą, 4 839,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2020-07-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš UAB „Viteska“ 20 350 Eur skolą, 1 392,59 Eur palūkanas, 2,68 procentų metines palūkanas už negrąžintą 20 350 Eur sumą nuo 2019-12-19 iki skolos visiško grąžinimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir 1 637,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-13 nutartimi 2020-07-08 sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo 2015-02-24 pasirašytas vekselis galios iš esmės nebuvo įgijęs, nes jis neatitiko Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.105 straipsnio 5 dalyje numatytos formos reikalavimo ir negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, jog nustačius, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šiuo metu yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, ieškovui kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą, o vekselis vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais tarp ginčo šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius patvirtinančiais įrodymais.
7. Konstatavo, kad vekselyje, pagal kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, tačiau teismo posėdyje ieškovas detaliai paaiškino pinigų perdavimo aplinkybes, kurias patvirtino liudytoja, kurios parodymai dėl ieškovo turėtų santaupų ir jų tikslo neprieštaravo bei visiškai atitiko ieškovo paaiškinimus. Atsakovas nenurodė objektyvių argumentų, dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti liudytojos parodymų patikimumu. Nurodė, kad byloje įrodyta aplinkybė dėl grynųjų pinigų perdavimo fakto.
8. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jo išrašytu ginčo vekseliu buvo užtikrintas trečiojo asmens UAB „Viteska“ skolos grąžinimas ieškovui, kad tokie vekseliai buvo išrašomi daug kartų. Sprendė, kad vekselyje nebuvo jokių atžymų, kad juo atsakovas laiduoja už kito asmens (UAB „Viteska“) prievoles, be to atsakovas savo, kaip fizinio asmens, vardu vekselį yra išrašęs tik vieną kartą, kitų vekselių byloje nėra pateikta.
9. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovo nurodytais mokėjimo pavedimais buvo grąžinama ne pagal ginčo vekselį ieškovo atsakovui suteikta paskola, o trečiajam asmeniui ieškovo suteiktos paskolos. Nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog prievolę pagal vekselį įvykdys UAB „Viteska“. Konstatavo, kad pagal atsakovo išrašytą 2015-02-24 vekselį tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas N. U. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti 2022-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad jis, kaip fizinis asmuo, niekada negavo iš ieškovo grynųjų pinigų ir tarp jų nesusiformavo paskolos teisiniai santykiai. Teigia, kad, atsižvelgiant į teisinį paprastojo vekselio reglamentavimą ir kad vekselis išduotas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, yra pagrindas išvadai, jog toks vekselis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Tvirtina, kad vekselis negali ir negalėjo sukurti šalims teisinių padarinių, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo kelti reikalavimų pagal teisinės galios neturintį vekselį.
12. Nesutinka su teismo išvada, kad vekselis patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir net jeigu ir būtų vertinama, jog vekselis turėtų būti kvalifikuojamas kaip paskolos sutartis, tokia paskolos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia. Šalims nesilaikant įstatymo leidėjo nustatyto sandorio formos reikalavimo, toks sandoris nesukėlė ir negali sukelti prievolinių teisinių padarinių.
13. Nurodo, kad priešingai nei konstatavo teismas, byloje negalėjo būti padaryta išvada, kad vekselis patvirtina grynųjų pinigų perdavimo faktą, nes jame nėra nurodyta, kad jis gavo pinigus. Teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovo žodinius paaiškinimus laikė svarbesniais nei jo ir be pagrindo vadovavosi liudytojų parodymais, nes liudytojos, ieškovo motinos, parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kaip turintys silpną įrodomąją galią bei vertinami kaip nepatikimi.
14. Teigia, kad teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog tą pačią dieną (2015-02-24) ieškovas pervedė UAB „Viteska“ 15 000 Eur bei gavo jo vekselį 20 000 Eur sumai. Aplinkybė, kad tą pačią dieną yra išrašomas vekselis, ir pervedami pinigai bankiniu pavedimu, leidžia daryti išvadą, jog šie veiksmai yra susiję, t. y., vekselis išrašytas kaip UAB „Viteska“ prievolės grąžinti suteiktą paskolą užtikrinimo dokumentas, pagal kurį jokie grynieji pinigai nebuvo perduoti. Teigia, kad jeigu pagal vekselį būtų buvę perduoti grynieji pinigai, ieškovas neabejotinai būtų paprašęs, kad ši faktinė aplinkybė dėl grynųjų pinigų perdavimo būtų įrašyta į vekselį. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė klaidingas išvadas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas N. U. prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius ir pagrįstai nustatė, kad vekseliu buvo įformintas jo atsakovui suteiktos 20 000 Eur paskolos perdavimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas. Teigia, kad teismas pagrįstai, kaip paskolos dalyką, atsakovui perduotą piniginių lėšų sumą priteisė taikydamas CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, tinkamai pasisakė dėl svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių bei įvertino surinktus įrodymus.
17. Tvirtina, kad iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Nurodo, kad vekselio buvimas pas jį patvirtino tarp šalių susiklosčiusius paskolos santykius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo V. A. ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje nustatyta, kad 2015-02-24 V. A. ir N. U. sudarė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, jog pagal šį paprastąjį vekselį vekselio davėjas N. U. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti V. A. 20 000 Eur. Nurodytas vekselio apmokėjimo terminas 2015-06-01, apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Iš vekselio teksto matyti, kad vekselį surašė ir pasirašė atsakovas N. U.. Nustatyta, kad suėjus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
21. Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais.
22. Lietuvos Aukščiausiojo teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be to, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (civilinė byla Nr. e3K-7-100-469/2019). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka. Todėl, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, ieškovui kyla pareiga įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą, o vekselis vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais tarp ginčo šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius patvirtinančiais įrodymais.
23. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad vekselis nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir juo byloje vadovaujamasi tik kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, kad vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-378/2020).
24. Pagal CK 6.878 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kasacinio teismo pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018).
25. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse nustatytas išimtis. Dėl minėto, teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali vadovaujantis jomis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-86-330/2017).
27. Iš 2015-02-24 paprastojo vekselio matyti, kad jame nėra atskirai nurodyta, kad pinigai yra gauti (turinys formuojamas „besąlygiškai įsipareigoja sumokėti“), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau formuojamą teismų praktiką, priešingai nei teigia apeliantas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis laikytinos aplinkybės, nustatytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aiškinantis šalių santykius ir vekselio sudarymo aplinkybes. Taip pat svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš vekselio turinio, vekselis nebuvo laiduojamas, o vekselio originalas yra likęs pas ieškovą.
28. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje yra įrodytas pinigų perdavimo atsakovui N. U. faktas ir konstatavo, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo vekselyje nurodytą pinigų sumą. Apeliantas teigia, kad teismo išvada dėl jo pripažinimo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad jis laikėsi nuoseklios pozicijos ir nepripažino, kad gavo grynuosius pinigus pagal vekselį, o teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, kas lėmė neteisingo ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą.
29. Iš sprendimo matyti, kad teismas atliko detalią ieškovo pozicijos ir paaiškinimų analizę, įvertino ieškovo, liudytojos paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsakovas 2015-02-24, apie 20-21 val., atvyko pas jį į butą (duomenys neskelbtini) pasiskolinti pinigų, kurie buvo perduoti grynais voke ir pinigų perdavimo faktą matė motina ir sesuo. Liudytoja apklausta V. A. (ieškovo motina) patvirtino ieškovo paaiškinimus dėl 20 000 Eur lėšų įgijimo ir jų perdavimo atsakovui. N. U. nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, kas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog pagal išduotą vekselį susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
30. Apeliantas teigia, kad išrašytu vekseliu buvo užtikrintas trečiojo asmens UAB „Viteska“ skolos grąžinimas ieškovui, nes tą pačią dieną ieškovas V. A. minėtai bendrovei pervedė 15 000 Eur. Tačiau minėti teiginiai, kad, pasirašydamas vekselį, apeliantas užtikrino UAB „Viteska“ įsipareigojimą grąžinti paskolą, vertintini kritiškai, nes vekselyje N. U. nenurodė, kad jį ieškovui išduoda kaip bendrovės vadovas. Be to, atsakovas nenurodė kodėl vekselis buvo pasirašytas atvykus pas ieškovą į namus bei priežasčių kodėl vekselyje nurodoma suma yra ženkliai didesnė nei jo nurodoma bendrovei paskolinta suma. Pirmosios instancijos teismas paskolos santykių egzistavimą tarp šalių grindė rašytinio įrodymo - neprotestuotino paprastojo vekselio - turiniu; N. U. supratimu, kad pasirašydamas vekselyje, jis įsipareigoja 20 000 Eur sumokėti iki 2015-06-01 bei, kad priima pinigus. Teismas darė išvadą, kad pinigai perduoti atsakovui ir tai padaryta ieškovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nes ši vieta nurodyta vekselyje bei aplinkybės patvirtintos liudytojos parodymais.
31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant rašytinio įrodymo tekstą, matyti, kad 2015-02-24 vekselyje yra aiškiai nurodyta, jog N. U. įsipareigoja sumokėti V. A. 20 000 Eur sumą iki 2015-06-01. Vekselio tekstas nėra sudėtingas, aiškiai suprantamas. Be to, surašytas ir pasirašytas tik atsakovo, nesant atžymų, kad juo laiduojama už kito asmens (UAB „Viteska“) prievoles. Nors apeliantas teigia, kad tokie vekseliai buvo išrašomi daug kartų, nes ieškovas atlikdavo pavedimus įmonei, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo, kaip fizinio asmens vardu vekselį yra išrašęs tik vieną kartą. Byloje pateiktas 2014-05-05 vekselis 53 000 Lt sumai, tačiau šio vekselio davėjas yra ne vekselį pasirašęs N. U., o UAB „Viteska“. Kitų vekselių byloje nėra pateikta. Be to, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Viteska“ buvo susiklostę prievoliniai santykiai, t.y. mokėjimų pavedimais ieškovas laikotarpiu nuo 2015-02-24 iki 2017-05-18 pervedė trečiajam asmeniui UAB „Viteska“ iš viso 59 170 Eur, o bendrovė 2017-07-26 - 2017-12-29 laikotarpiu pervedė į ieškovo sąskaitą 51 572,86 Eur, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog atsakovo nurodytais mokėjimo pavedimais buvo grąžinama ne pagal atsakovo pasirašytą vekselį ieškovo suteikta paskola, o trečiajam asmeniui ieškovo suteiktos paskolos. Be to, atsakovas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog prievolę pagal 2015-02-24 paprastąjį vekselį įvykdys UAB „Viteska“.
32. Įvertintina aplinkybė, kad atsakovas nepateikė teismui ir duomenų, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, jog paskolintos lėšos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, kad už jas būtų įgytas koks turtas ar panašiai. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei teikiant apeliacinį skundą, nepateikta įrodymų, kad apelianto išrašytu vekseliu buvo užtikrintas būtent trečiojo asmens UAB „Viteska“ skolos grąžinimas ieškovui. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Dėl paminėtų motyvų apelianto argumentas, kad jo išrašytu vekseliu paskolos teisiniai santykiai kilo tarp paskolos davėjo ir UAB „Viteska“, atmestini, nors apeliantui perduotos lėšos ir galėjo būti panaudoti bendrovės reikmėms, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas sudarė paskolos sutartį su bendrove.
33. Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis liudytojos V. A. parodymais, be to, vekselyje nesant pažymėta, kad ieškovas perdavė jam 20 000 Eur, reiškia, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neprisiėmęs skolinės prievolės, nepasirašytų vekselio su įrašu „besąlygiškai įsipareigoja sumokėti“, patvirtinančiu konkrečios sumos suteikimą. Tuo atveju, jei raštelyje būtų užfiksuotas tik ketinimų skolintis ateityje faktas, aktualus būtų ne atsakovo, bet priešingos šalies – ieškovo (kaip pinigų davėjo) įsipareigojimas (pasirašytinai) suteikti paskolą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos nagrinėjamu atveju spręsti apie paskolinių santykių tarp šalių egzistavimą.
34. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 6 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kaip minėta apeliantas neneigia, kad 2015-02-24 buvo pas ieškovą namuose, pats pasirašė paprastąjį vekselį, todėl netikėti ir nesivadovauti liudytojos parodymais, kuri patvirtino pinigų perdavimo faktą, teismui nebuvo pagrindo.
35. Pažymėtina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad 2015-02-24 vekselis negali būti laikomas rašytine sutartimi, nes minėtas rašytinis įrodymas yra apelianto pasirašytas ir nenuginčytas. Ta aplinkybė, kad pinigų perdavimą patvirtino ieškovo motina, nesudaro pakankamo pagrindo atmesti ieškinį, nes spręsdamas, kad vekselį atsakovas pasirašė kaip fizinis asmuo ir kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, teismas vadovavosi išimtinai bylos medžiaga ir savo vidiniu įsitikinimu. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas bei nesant apelianto pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria nuspręsta, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir apeliantui perduotos piniginės lėšos nėra grąžintos.
36. Dėl paminėto, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose.
38. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto (atsakovo) apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Minėtos išlaidos yra pagrįstos, neužaukštinos, todėl priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.