Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-01-11 · Administracinė byla Nr. eA-405-520/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-05-20Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
eA-405-520/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03147-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
Žemės ūkio kooperatinė bendrovė "Purpurėja"
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-405-520/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03147-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 29.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Purpurėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Purpurėja“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Purpurėja“ (toliau – ir ŽŪKB „Purpurėja“, pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SKP-16 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo (toliau – ir Sprendimas) ar jo dalį.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu jam paskirta visos išmokėtos 475 245,86 Eur dydžio paramos grąžinimo sankcija, nes Agentūra nustatė šiuos pažeidimus: 1) pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai (toliau – ir Pirmasis pažeidimas); 2) pareiškėjas nepasiekė 2016–2018 metų projekto priežiūros rodiklių (toliau – ir Antrasis pažeidimas); 3) pareiškėjas Agentūrai nepateikė prašomos informacijos (smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso (toliau – ir SVV) deklaracijų dėl įmonės dydžio nustatymo) (toliau – ir Trečiasis pažeidimas); 4) pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą (toliau – ir Ketvirtasis pažeidimas). Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas padarė Pirmąjį, Trečiąjį ir Ketvirtąjį pažeidimus, Sprendimas dėl Pirmojo, Trečiojo ir Ketvirtojo pažeidimų neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 21R-686 (AG-571/04-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimo dalį dėl Pirmojo pažeidimo ir Trečiojo pažeidimo; kitą skundo dalį atmetė.

Šalies argumentai

4. Atsakovas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl Pirmojo ir Trečiojo pažeidimų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad Komisijos sprendimo dalis dėl Pirmojo ir Trečiojo pažeidimų yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi Komisija klaidingai interpretavo teisės aktų nuostatas, dėl kai kurių teisės aktų nuostatų nepasisakė (nenagrinėjo). Atsakovas taip pat nurodė, kad Komisija netinkamai ištyrė reikšmingas bylai faktines aplinkybes.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. balandžio 30 d. gavo pareiškėjo paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės padidinimas“ (toliau – ir Priemonė) pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4D-120 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjui skirta iki 1 644 994 Lt (476 423,19 Eur), t. y. iki 40 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų parama. 2013 m. spalio 31 d. paraiškos vertinimo ataskaitoje Nr. SV-142 nurodyta, kad pareiškėjo strateginis tikslas – plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą, pareiškėjas planuoja pradėti prekybą šaldytomis avietėmis; uogas planuojama supirkti iš savo kooperatyvo narių bei kitų bendrovių, jas apdoroti (užšaldyti) ir parduoti; baigus įgyvendinti projektą pareiškėjo patalpose planuojama pradėti šaldyti šaltalankius. 2014 m. sausio 24 d. Agentūra su pareiškėju pasirašė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis) ir pareiškėjui skirta iki 1 644 994 Lt (476 423,19 Eur) paramos. Projektas yra įgyvendintas ir iš viso pareiškėjui išmokėta 475 245, 86 Eur paramos.

7. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas Paraiškoje buvo numatęs naujos produkcijos gamybą, t. y. faktiškai turėjo perdirbti žemės ūkio produktus, tačiau remiantis projekto byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas žemės ūkio produkciją tik apdirbo, t. y. tvarkė žemės ūkio produkciją (morkas, burokėlius ir bulves), nekeisdamas jų pirminės fizinės ar cheminės sudėties.

8. Agentūra teigė, kad pareiškėjas neįvykdė projekto taip, kaip nurodyta Paraiškoje. Paraiškos 6 lapo V skyriuje „Informacija apie Projektą“ pareiškėjas nurodė, kad jo strateginis tikslas yra plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą, nuo 2012 metų pradėti prekybą šaldytomis avietėmis, planuojama pradėti ne tik aviečių, tačiau ir šaltalankių šaldymą. Paraiškos XII skyriaus „Kita informacija“ 12 eilutėje pareiškėjas nurodė, kad investuoja į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) veikimo I priede išvardytų žemės ūkio produktų (žaliava ir pagamintas produktas) perdirbimą ar rinkodarą bei nurodė žaliavos ir pagaminto produkto kodus kombinuotoje nomenklatūroje: žaliava 08 10 20 10 (avietės), pagamintas produktas 08 11 20 31 (šaldytos avietės). Iš pateiktų dokumentų, sąskaitų faktūrų, paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane, tokiu būdu pareiškėjas pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti Paraiškoje numatyti tikslai. Realiai pareiškėjas vykdė šakniavaisių (bulvių, burokėlių, morkų) pirkimą, jų valymą, pakavimą ir pardavimą. Tai nėra žemės ūkio produkcijos perdirbimas, naujos produkcijos gamyba. Pareiškėjas, nesuderinęs su Agentūra, iš esmės pakeitė veiklos pobūdį ir veiklos, susijusios su avietėmis ir šaltalankiais, nevykdė. Nors pareiškėjas projektą vykdė, tačiau paramos žemės ūkio produktams apdirbti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) pareiškėjui nebuvo suteikusi. Komisija šios aplinkybės nevertino, todėl priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą.

9. Atsakovas taip pat nurodė, kad Komisijos sprendimo argumentai, jog naują produktą pareiškėjas sukūrė rinkodaros srityje yra nepagrįsti, kadangi Verslo plano IV dalyje „Technologijos ir aplinkosauga“ pateikiamas būsimo projekto apibūdinimas, t. y. uogų (aviečių ir šaltalankių) nuplovimas, perrinkimas, nusausinimas ir užšaldymas, užšaldytų uogų pateikimas į rinką, minėtame dokumente nėra užsiminta apie ekologiškų daržovių apdorojimą ar jų tiekimą rinkai. Atsakovas nesutiko su Komisijos argumentais dėl žemės ūkio produktų rinkodaros ir nurodė, jog pareiškėjas, visą laiką prieš tai teigęs ir pripažinęs, kad naujo produkto (gaminio) jis negamino, pradėjus galimo pažeidimo tyrimą, savo nuomonę pakeitė, teigdamas, jog naujas gaminys (produktas) vis dėlto buvo pagamintas, t. y. į rinką patiektos ekologiškos daržovės. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir verslo planą, projekto vykdymą projektavo kaip uogų perdirbimą ir jų tiekimą į rinką, o žemės ūkio produktams apdirbti nebuvo skirta parama, nes pareiškėjo projekto esmė ir tikslas buvo visai kitokie.

10. Atsakovo teigimu, jis administravo projektą, laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Nors ir buvo pakeista Paramos sutartis, taip pat Agentūra leido vienas investicijas keisti kitomis (pvz., dyzelinį krautuvą į elektrinį, leido atsisakyti statybos darbų ir t. t.), tačiau visą laiką tikėjosi, kad pareiškėjui yra žinomi įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė pagal Paraišką ir Paramos sutartį, bei juos planuoja įvykdyti tinkamai, t. y. įgyvendinti projektą taip, kaip numatyta Paraiškoje. Iš pareiškėjo įsigytų investicijų, pagal pateiktus mokėjimo prašymus (deklaruotos tokios išlaidos – krautuvai, medinės dėžės, produkcijos apdorojimo ir perdirbimo technologinė įranga, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo technologinė įranga, produkcijos pakavimo technologinė įranga) Agentūra negalėjo numatyti, kad visos minėtos investicijos negalės būti naudojamos projekto įgyvendinimo metu. Agentūra būtent pareiškėją laiko tiesiogiai atsakingu už tai, kad neatskleidžiant savo tikrųjų ketinimų (pakeisti vykdomos veiklos pobūdį ir iš esmės įgyvendinti visiškai naują projektą, kuriam nebuvo gautas patvirtinimas dėl paramos skyrimo) buvo klaidinama Agentūra, raštuose nepateikiant aiškaus prašymo – iš esmės keisti projektą ir nevykdyti to, kas numatyta Paraiškoje, o vykdyti visiškai naują veiklą, t. y. įgyvendinti ir naują projektą. To nepadaręs pareiškėjas prisiėmė riziką dėl savo veiksmų teisinio vertinimo. Pareiškėjo projektas nesutampa su dabar vykdoma pareiškėjo veikla, todėl pareiškėjas, pakeitęs projekto įgyvendinimo sąlygas, nepasiekė projekto tikslų (vienas iš projekto tikslų, numatytų paraiškoje, buvo naujos produkcijos pardavimas) ir neįgyvendino jame numatytų uždavinių. Būtent tokia ir yra Pirmojo pažeidimo esmė.

11. Atsakovas paaiškino, jog susidarė paradoksali situacija, kai su vienu iš pažeidimų pareiškėjas sutiko (kad pareiškėjas nepasiekė 2016–2018 metais projekto priežiūros rodiklių), tačiau kitą pažeidimą (pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane – Pirmasis pažeidimas) ginčijo, nors iš esmės pažeidimai vienas be kito egzistuoti negalėtų.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas privalėjo bendradarbiauti su Agentūra bei pateikti prašomą informaciją, tačiau to nepadarė, t. y. nepateikė reikšmingos informacijos, kuri buvo reikalinga tiek vertinant 2017 ir 2018 metų metines ataskaitas, tiek atliekant galimo pažeidimo tyrimą. To nepadaręs, pareiškėjas prisiėmė riziką dėl galimų sankcijų taikymo. Pareiškėjas privalėjo pateikti prašomą SVV deklaraciją, jos nepateikus Agentūra pagrįstai nusprendė tai laikyti pažeidimu ir taikyti teisės aktuose nustatytas sankcijas. Komisija, iš dalies tenkindama pareiškėjo skundą ir panaikindama Sprendimą dėl Pirmojo ir Trečiojo pažeidimų, sukūrė tokią situaciją, kai pareiškėjas neturi pareigos vykdyti pagal Paraišką ir Paramos sutartis prisiimtų įsipareigojimų. Pateikus Paraišką ir pasirašius Paramos sutartį tarp Agentūros ir pareiškėjo susiklosto tęstiniai teisiniai paramos administravimo santykiai, kurie galioja iki visiško jų įvykdymo. Netinkamai vykdant šiuo įsipareigojimus Agentūra privalo taikyti teisės aktuose nustatytas sankcijas.

13. Pareiškėjas atsiliepime į skundą prašė atsakovo skundą atmesti.

Šalies argumentai

14. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 29 d. naujoji bendrovės vadovybė ir pajininkai, matydami, kad per ilgą laiko tarpą nuo Paraiškos padavimo ir Paramos sutarties pasirašymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, pateikė Agentūrai prašymą pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, investicijas, kurios buvo aiškiai perorientuotos į žemės ūkio produktų rinkodarą, imamos paskolos dydį. Minėtame prašyme buvo aiškiai išdėstyta, kad pareiškėjas prašo dalinio investicinio projekto veiklų pakeitimo. Iš dalies pakeitus investicijas už paramos lėšas įsigyjama įranga yra skirta žemės ūkio produkcijos paruošimui realizacijai ir tolimesniam perdirbimui. Agentūra 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. kovo 17 d. raštais aiškiai išdėstė, jog pritaria pareiškėjo prašyme nurodytiems pakeitimams ir buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 prie Paramos sutarties (toliau – ir Susitarimas Nr.1), kuriuo buvo nustatyta, jog parama bus suteikta įrangai, kuri akivaizdžiai yra orientuota į veiklos pobūdžio pakeitimą – į žemės ūkio produktų rinkodarą. 2015 m. liepos 16 d. su Agentūra buvo sudarytas susitarimas dėl Paramos sutarties pakeitimo Nr. 2. (toliau – ir Susitarimas Nr. 2).

15. Pareiškėjas nurodė, kad 2015–2017 metais Agentūra, atlikusi patikras vietoje, ataskaitose nurodė, jog pareiškėjas investicijas panaudoja pagal paskirtį. Agentūra atliko paramos mokėjimus, susijusius su investicijomis, skirtomis šviežių daržovių rinkodarai, tokiu būdu savo veiksmais davė sutikimą pakeisti projekto įgyvendinimo sąlygas (veiklos pobūdį) ir tai buvo įforminta raštu, sudarant du susitarimus prie Paramos sutarties. Agentūra, gavusi prašymus dėl Paramos sutarties pakeitimų, jokių klausimų neiškėlė ir neišreiškė jokio prieštaravimo. Toks Agentūros elgesys patvirtino, jog ji sutiko su pareiškėjo veiklos pobūdžio pakeitimu į šviežių daržovių rinkodarą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Paramos sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtinto projekto veiklos pobūdžio, todėl tokių pakeitimų nereikėjo tiesiogiai įtvirtinti Paramos sutartyje. Paraiška ir verslo planas yra dokumentai, kurie yra nagrinėjami paraiškų pateikimo metu, o vėlesni įsipareigojimai yra prisiimami Paramos sutartimi, kuri minėtų prašymų pagrindu buvo pakeista. Pareiškėjas nurodė, kad Paramos sutarties 18.3 punkte yra aiškiai įtvirtinta, jog gavus Agentūros raštišką sutikimą, yra galimas veiklos pobūdžio pakeitimas, jei nedaromas esminis projekto pakeitimas. Šiuo atveju veiklos pobūdis buvo pakeistas gavus rašytinį Agentūros pritarimą, kuris buvo išreikštas pasirašant Paramos sutarties pakeitimus. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiais pakeitimais nebuvo padarytas esminis projekto pakeitimas, nes veiklos sritis išliko tapati, t. y. žemės ūkio produktų perdirbimas ir (ar) rinkodara. Agentūra, gavusi pareiškėjo prašymą iš dalies pakeisti investicijas ir veiklą, net nesvarstė klausimo dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo, todėl Agentūra, gavusi tokį prašymą, pagrįstai laikėsi pozicijos, jog minėti pakeitimai duos didesnę naudą ir padės efektyviau siekti projekte bei programoje nustatytų tikslų.

16. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Paraiškoje nurodė, jog vykdys žemės ūkio produktų perdirbimą ir (ar) rinkodarą. Paraiškoje nurodytas žodis „ar“ suponuoja, kad projektas gali būti įgyvendintas tiek vykdant žemės ūkio produktų perdirbimą, tiek ir rinkodarą. Pareiškėjas nurodė vykdęs rinkodarą, kadangi supirkdavo, surinkdavo šviežias daržoves iš derliaus nuėmimo vietos, jas apdirbdavo, sandėliuodavo, supakuodavo ir realizuodavo. Kaip nurodyta Komisijos sprendime, pareiškėjas, vykdydamas žemės ūkio produktų rinkodarą, sukūrė naują produktą – rinkai paruoštas ekologiškas daržoves. Atsakovas skunde naujų produktų sukūrimą (pagaminimą) sieja tik su žemės ūkio produktų perdirbimu, tačiau nepateikia jokių aiškių argumentų, kodėl naujas produktas negali būti sukurtas vykdant žemės ūkio produktų rinkodaros veiksmus. Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūros atstovė 2019 m. rugsėjo 19 d. laiške patvirtino, jog pareiškėjas vykdė naujų produktų gamybą. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-219, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) tiesiog yra išvardijamos veiklos, kurios patenka, gali patekti į žemės ūkio produktų rinkodaros veiklas, todėl nėra jokio pagrindo atsakovo teiginiui, kad žemės ūkio produktų rinkodara yra galima tik tokiu atveju, jeigu yra įgyvendinamos visos išvardytos veiklos. Agentūra nepateikė jokių teisės aktų normų, kurios patvirtintų, jog naujas produktas yra siejamas būtent su kombinuotosios nomenklatūros kodais, kaip nurodo atsakovas.

17. Pareiškėjas nurodė, jog įgyvendino bendrąjį Priemonės tikslą, tuo pačiu ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – ir Programa) tikslą – gerinti žemės ūkio ir miškų ūkio konkurencingumą remiant restruktūrizavimą, plėtrą ir inovacijas. Projekto metu įgyvendintos investicijos leido padidinti įmonės konkurencingumą: buvo integruoti optimalesni gamybos procesai, aukšta paslaugų ir produkcijos kokybė, patraukli pakuotė, mažesnė savikaina, geresnis ekonominis gyvybingumas ir tai leido padidinti konkurencinius gebėjimus rinkoje. Vykdydamas projektą pareiškėjas tapo viena konkurencingiausių tokio tipo įmonių visoje šalyje, kadangi buvo modernizuota jo gamybos bazė (buvo įsigyta moderni daržovių apdorojimo įranga ir taip visiškai modernizuota gamyba), buvo diegiamos inovatyvios technologijos. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo pagerinta žemės ūkio produktų kokybė (galutiniam vartotojui pateikiamos daržovės tapo aukščiausios kokybės), kadangi pateikiama produkcija yra ekologinė sertifikuota produkcija, daržovės yra itin patraukliai supakuotos ir gali ilgiau išbūti prekybos taškuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog turi būti ginami pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kurie susiformavo atsižvelgiant į Agentūros veiksmus. Agentūra iš 2015 m. sausio 29 d. prašymo pakeisti Paramos sutartį suprato (negalėjo nesuprasti), jog pareiškėjas nevykdys su uogų šaldymu susijusios veiklos, o vykdys ekologiškų daržovių rinkodarą, ir davė tam sutikimą, sudarydama Paramos sutarties pakeitimus. Pareiškėjas nurodė, kad jis, neturėdamas labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės statuso, negalėjo pateikti SVV deklaracijos.

18. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl Ketvirtojo pažeidimo ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ar jo dalį.

19. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ginčijo Sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta visos išmokėtos 475 245,86 EUR paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant pasirašytą Paramos sutartį. Komisija skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo reikalavimus ir panaikino Sprendimo dalis dėl Pirmojo ir Trečiojo pažeidimų, tačiau pareiškėjo reikalavimą dėl Ketvirtojo pažeidimo nepagrįstai atmetė.

20. Pareiškėjas nurodo, kad Komisijos sprendimas yra prieštaringas ir nenuoseklus, kadangi Komisija sprendimo dalyje dėl Pirmojo pažeidimo nurodė, jog pareiškėjas, vykdydamas veiklą, įgyvendino Priemonės ir Programos tikslus, tačiau Sprendimo dalyje dėl Ketvirtojo pažeidimo Komisija laikėsi priešingos pozicijos. Komisija neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus, kad įrodinėjant galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą yra būtina nurodyti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Programos ir Priemonės tikslų. Komisija neįvertino aplinkybių, jog Agentūros Sprendimo dalis dėl Ketvirtojo pažeidimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. Komisija neįvertino, jog Agentūra, įrodinėdama Ketvirtąjį pažeidimą, rėmėsi teisės aktais, kurie šioje situacijoje net negalėjo būti taikomi; nepateikė faktų, patvirtinančių, objektyvųjį ir subjektyvųjį elementus, kurie yra būtini taikant galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą institutą, teisinio kvalifikavimo, o apsiribojo tik abstrakčiu faktų ir teisės normų išvardijimu; Agentūra nepateikė jokių Ketvirtojo pažeidimo tyrimo metu pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir įrodymų įvertinimo; Agentūra nepateikė jokių motyvų, kodėl už Ketvirtąjį pažeidimą paskirta būtent maksimali sankcija.

21. Pareiškėjas tvirtino, kad nesukūrė galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, o jo pasirinktas veiklos metodas prisidėjo prie projekto, Priemonės ir visos Programos tikslų pasiekimo. Be to, Agentūros veiksmai sukėlė pareiškėjo teisėtą lūkestį, jog jo vykdomas projekto įgyvendinimo modelis neprieštarauja projektą reglamentuojantiems teisės aktams. Tai, pasak pareiškėjo, patvirtina ir 2017 m. balandžio 14 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvada, kuria, esant identiškoms aplinkybėms, kaip ir priimant Agentūros Sprendimą, buvo atsisakyta fiksuoti pažeidimą dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą sukūrimo.

Atsiliepimas

22. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

23. Atsakovas paaiškino, kad Agentūra, įtarusi pareiškėjo įgyvendinto projekto pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus Agentūra Sprendimu taikė pareiškėjui visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.

24. Atsakovas nurodė, kad Komisija tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl Ketvirtojo pažeidimo. Vadovaujantis ESTT byloje Nr. C-434/12 pateiktais išaiškinimais, vertinant dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti, turi būti įvertinti ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji elementai, t. y. turi būti įvertinti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu galima remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Atsižvelgiant į ESTT bylos C-434/12 41 pastraipą subjektyvus elementas gali būti nustatytas visų pirma įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys. Agentūra Sprendime labai išsamiai aprašė ir nurodė visus minėtus aspektus, o Komisija sprendimą priėmė visus juos įvertinusi ir pasvėrusi. Atsakovas pažymėjo, kad veiklos vykdymas neeliminuoja kitų aspektų, kurie aiškiai identifikuoja pareiškėją galimai sukūrus sąlygas paramai gauti. Visa tai ir įvertino Komisija, konstatavusi, kad Agentūros Sprendimas dėl Ketvirtojo pažeidimo yra teisėtas.

25. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes Sprendime pateiktos visos faktinės aplinkybės, taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto Sprendimo teisėtumo, pritaikytos sankcijos individualizuotos ir pagrįstos. Motyvų ir argumentų išdėstymas yra pakankamas ir pareiškėjui aiškiai suprantamas. Visos šios faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė pakankamą galimybę pareiškėjui suprasti priimto Sprendimo esmę tiek turinio, tiek formos prasme.

II.

26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, iš dalies tenkino atsakovo skundą, t. y. panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 21R-686 dalį, kuria buvo panaikinta Sprendimo dalis dėl Pirmojo pažeidimo, ir šią Sprendimo dalį paliko nepakeistą; kitą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 21R-686 dalį paliko nepakeistą.

27. Teismas nustatė:

27.1. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 30 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. 2014 m. sausio 24 d. Agentūra su pareiškėju pasirašė Paramos sutartį, 2015 m. gegužės 21 d. Susitarimą Nr. 1, kuriuo pakeistas Paramos sutarties 6 punktas, sumažinant paramos dalių skaičių. Susitarime Nr. 1 numatyta, jog parama bus suteikta šioms investicijoms: naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai, specialiosioms transportavimo priemonėms, kompiuterinei įrangai, įskaitant programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms (prekėms paruošti, valyti, rūšiuoti, plauti), poliravimo įrangai, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo, pakavimo įrangai, krautuvams (2 vnt.), specializuotos žemės ūkio produkcijos talpoms. 2015 m. liepos 17 d. pareiškėjas ir Agentūra pasirašė Susitarimą Nr. 2, kuriame numatyta, kad paramos mokėjimas išskaidytas į 2 dalis: 1 dalis iki 49 148,00 Eur (mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. liepos 30 d.) ir 2 dalis iki 427 275,19 Eur (mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.).

Šalies argumentai

27.2. 2015 m. liepos 30 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 1PP-KK-12-1-009786-MP001, kuriuo prašė Agentūros kompensuoti patirtas išlaidas už šias įsigytas investicijas: dyzelinį krautuvą, elektrinį krautuvą, specializuotas žemės ūkio produkcijos talpas (medinės dėžes daržovėms sandėliuoti). 2020 m. spalio 30 d. pareiškėjui išmokėta 49 148,00 Eur paramos suma. Pagal pirmąjį mokėjimo prašymą įsigyta ši įranga: du elektriniai krautuvai, didelių gabaritų medinės dėžės (konteineriai) daržovėms sandėliuoti.

27.3. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 1PP-KK-12-1-009786-MP002, kuriuo prašė Agentūros kompensuoti patirtas išlaidas už šias įsigytas investicijas: pakavimo įrangą, prekinio paruošimo, valymo, rūšiavimo, plovimo, poliravimo įrangą, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo įrangą. 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui išmokėta 426 0976,86 Eur paramos suma. Pagal antrąjį mokėjimo prašymą įsigyta ši įranga: produkcijos apdorojimo ir perdirbimo technologinė įranga, produkcijos (vaisių ir daržovių) priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo technologinė įranga, produkcijos pakavimo technologinė įranga.

27.4. Agentūra 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2017 m. kovo 13 d. atliko pareiškėjo patikras vietoje, pradėjo tyrimą dėl galimai nevykdomos veiklos ir surašė 2020 m. vasario 3 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvadą Nr. PTI-10.

27.5. Agentūra 2020 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-1842 (14.5) pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai apie pareiškėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei, atsižvelgdama į pridedamuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, siūlymą pritarti Agentūros Sprendimui taikyti visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį (atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus: 1) paramos gavėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane, – buvo pakeistos projekto įgyvendinimo sąlygos ir nebuvo pasiekti Paraiškoje numatyti tikslai; 2) paramos gavėjas nepasiekė 2016–2018 metais projekto priežiūros rodiklių; 3) paramos gavėjas neteikė prašomos informacijos (SVV deklaracijų); 4) sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą). Žemės ūkio ministerijos komisijos posėdyje 2020 m. gegužės 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. 8D-215 (5.50E)) pritarė atsakovo sprendimui paramos gavėjui taikyti visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.

27.6. Agentūra 2020 m. birželio 8 d. Sprendime nustatė šiuos pareiškėjo pažeidimus: 1) pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo nustatyta Paraiškoje ir verslo plane, ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti Paraiškoje numatyti tikslai; 2) pareiškėjas nepasiekė 2016–2018 metais projekto priežiūros rodiklių; 3) pareiškėjas netiekė prašomos informacijos Agentūrai (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo); 4) pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 3 punkte numatyta, jog žemės ūkio produktų apdirbimas yra žemės ūkio produktų tvarkymas nekeičiant jų pirminės fizinės ar cheminės sudėties. Žemės ūkio produktų perdirbimas yra veikla, kai keičiant žemės ūkio produktų fizinę ar cheminę sudėtį gaunamas gaminys ar gaminiai. Žemės ūkio produktų rinkodara yra žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, apdirbimas, prekinis paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, realizavimas.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūrai pateiktoje Paraiškoje nurodė veiklos sritį – vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas. Paraiškos dalyje, kurioje pateikiama informacija apie projektą, pareiškėjas nurodė, jog jo strateginis tikslas – plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą, nuo 2012 metų planuojama pradėti prekybą šaldytomis avietėmis, o kol nebus įgyvendintos visos investicijos, bus perkamos produkcijos šaldymo ir sandėliavimo paslaugos; 2014 m. rugpjūčio pabaigoje planuojama pabaigti investicijas ir pradėti ne tik aviečių, bet ir šaltalankių šaldymą bendrovės patalpose. Paraiškos XII skyriaus „Kita informacija“ 12 eilutėje pareiškėjas nurodė, kad investuoja į SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų (žaliava ir pagamintas produktas) perdirbimą ar rinkodarą, bei nurodė žaliavos ir pagaminto produkto kodus kombinuotoje nomenklatūroje: žaliava 08 10 20 10 (avietės), pagamintas produktas 08 11 20 31 (šaldytos avietės). Teismas pažymėjo, kad ir pareiškėjo pateiktame verslo plane numatytas veiklos pobūdis – plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą; įmonės tikslai ir uždaviniai – nuo 2012 metų planuojama supirkinėti uogas iš savo kooperatyvų narių bei kitų bendrovių, jas apdoroti (užšaldyti) ir parduoti; kol bus atliktos visos planuojamos investicijos, bus perkamos uogų šaldymo bei sandėliavimo paslaugos. Verslo plano dalyje, kurioje nurodytos technologijos ir aplinkosauga, paaiškinta, jog bus vykdomas uogų (aviečių ir šaltalankių) nuplovimas, perrinkimas, nusausinimas ir užšaldymas, užšaldytų uogų pateikimas į rinką. Teismas nurodė, kad įvertinus Agentūrai pateiktą pareiškėjo Paraišką ir su ja pateiktus dokumentus, pareiškėjo pateiktą verslo planą matyti, kad pateikdamas informaciją apie planuojamą įgyvendinti projektą pareiškėjas aiškiai nurodė, jog įmonė siekia gauti paramą būtent aviečių perdirbimo veiklai, nuo 2014 metų – šaltalankių perdirbimo veiklai, sukuriant naują gaminį – šaldytas avietes, šaldytus šaltalankius. Kadangi minėta uogų perdirbimo veikla įeina į Paramos paraiškos II skyriaus 2 punkte apibrėžtą veiklos sritį – vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas – pareiškėjas nurodydamas projekto, kuriam prašė paramos, veiklos sritį pažymėjo būtent šį punktą. Teismo vertinimu, nei Paraiškoje, nei verslo plane apie tai, kad pareiškėjas planuoja už gautas paramos lėšas užsiimti daržovių sandėliavimu, rūšiavimu, plovimu ir pakavimu, t. y. parama prašoma gauti daržovių apdirbimui ar rinkodarai, nėra apskritai nurodyta.

30. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos – šaldytų aviečių ir šaldytų šaltalankių – gamybos, kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane, kadangi pareiškėjas realiai vykdė žemės ūkio produktų apdirbimą, t. y. konkrečiai šakniavaisių (bulvių, burokėlių, morkų) pirkimą, jų valymą, pakavimą ir pardavimą. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę iš esmės pripažino ir pareiškėjas savo skunde ir jo atstovai teismo posėdyje. Tai patvirtina ir byloje esantis pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakymas į Agentūros paklausimą, kuriame pareiškėjas patvirtina, kad jokio naujo gaminio (produkto) negamina, o užsiima daržovių rūšiavimu, plovimu bei sandėliavimu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pakeitė veiklos pobūdį, kadangi neįvykdė projekto taip, kaip nurodyta Paraiškoje.

31. Teismas pažymėjo, kad atlikus pareiškėjo veiklos tyrimą, 2020 m. vasario 3 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. PTI-10 nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane, dėl ko tokiu būdu buvo pakeistos projekto įgyvendinimo sąlygos, o projektas nepasiekė Paraiškoje numatytų tikslų. Teismas konstatavo, kad pagrindo nesiremti minėta pažeidimo tyrimo išvada nėra, kadangi joje padarytos išvados yra priimtos nuosekliai įvertinus Paraiškos administravimo eigą, atlikus tyrimą ir įvertinus projekto priežiūros rodiklius. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ne tik nevykdė Paraiškoje nurodytos veiklos, tačiau neužsiėmė jokia veikla, kuri būtų susijusi su avietėmis ar šaltalankiais, todėl pažeidė Paramos sutarties 17.1 punktą, nustatantį, kad paramos gavėjas privalo siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane.

32. Teismas nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3D-74 aktuali redakcija), (toliau – ir Administravimo taisyklės) 173 punkte nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir / arba paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Administravimo taisyklių 175 punkte nurodyta, jog iškilus poreikiui keisti projektą ir / arba paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai prašymą pakeisti projektą ir / arba paramos sutartį ir kartu su prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius prašymą. Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkte numatyta, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos. Paramos sutarties 17.3 punkte numatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarka, pakeitimai, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar sutartį ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami.

33. Išanalizavęs pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. ir 2015 m. birželio 22 d. prašymus Agentūrai dėl Paramos sutarties pakeitimų bei jų pagrindu sudarytus Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, teismas nustatė, kad jokio susitarimo dėl projekto įgyvendinimo sąlygų pakeitimo – veiklos pobūdžio pakeitimo nebuvo sudaryta. Priešingai, 2015 m. sausio 29 d. pareiškėjo prašyme dėl Paramos sutarties pakeitimo kaip tik yra nurodyta, jog projekto veikos pobūdis ir veiklos kvalifikacija išlieka tokia pati. Tai, kad pagal pareiškėjo prašymus parama buvo suteikiama šioms investicijoms: naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai, specialiosioms transportavimo priemonėms, kompiuterinei įrangai, įskaitant programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms (prekėms paruošti, valyti, rūšiuoti, plauti), poliravimo įrangai, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo, pakavimo įrangai, krautuvams (2 vnt.), specializuotos žemės ūkio produkcijos talpoms, negali reikšti veiklos pobūdžio pakeitimo, kadangi paramos suteikimas dėl nurodytos technikos negalėjo atskleisti pareiškėjo ketinimų pakeisti veiklos pobūdį, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Agentūra tokiu būdu suteikė pareiškėjui teisę pakeisti projekto sąlygas – veiklos pobūdį. Teismas vertino, kad tokios išvados – jog Agentūra leido keisti veiklos pobūdį – negalima daryti ir įvertinus Agentūros išmokėtas paramos lėšas pagal pareiškėjo 2015 m. liepos 30 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktus mokėjimo prašymus. Nors pareiškėjas nurodė, kad tai, jog Agentūra žinojo apie pareiškėjo veiklos pobūdžio pakeitimą ir sutiko, kad būtų keičiamas projekto veiklos pobūdis, įrodo Agentūros 2015 m. lapkričio 26–27 d. ir 2017 m. kovo 13–14 d. atliktos patikros vietoje ir surašytos Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VK-0789797 ir Nr. V-VK-0789797-157 bei 2019 m. rugsėjo 19 d. Agentūros darbuotojos K. S. elektroninis laiškas, tačiau tiek pagal Administravimo taisyklių 173 ir 175 punktus, tiek pagal Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punktą, projekto įgyvendinimo pakeitimai su Agentūra privalo būti suderinti raštu. Teismas kritiškai vertino tai, kad Agentūra, žinodama apie pareiškėjo daromus projekto pažeidimus, pažeidimų tyrimo neatliko ir atitinkamų poveikio priemonių nesiėmė anksčiau. Teismas nurodė, kad tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas ir nepasiekė Paraiškoje numatytų tikslų, kadangi neįvykdė projekto taip, kaip nurodyta Paraiškoje. Teismas pažymėjo, kad prašymo Agentūrai dėl projekto veikos pobūdžio pakeitimo, siekiant paramos lėšas naudoti ne uogų perdirbimo veiklai, sukuriant naują produktą – šaldytas uogas, o plėtoti daržovių apdirbimo veiklą, pareiškėjas neteikė ir veiklos pobūdžio pakeitimo raštu su Agentūra nesuderino, tokiais savo veiksmais padarydama Agentūros sprendime inkriminuotą Pirmąjį pažeidimą.

34. Teismas pripažino, kad Agentūros sprendimo dalis dėl Pirmojo pažeidimo (pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo nustatyta Paraiškoje ir verslo plane, ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti Paraiškoje numatyti tikslai) yra teisėta ir pagrįsta, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl Pirmojo pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismas pažymėjo, kad Agentūros sprendime konstatuotas Trečiasis pažeidimas (pareiškėjas neteikė prašomos informacijos Agentūrai (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo) iš esmės grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 17 punkto nuostatomis. Įgyvendinimo taisyklių 17 punkte numatyta, jog nustatant labai mažos įmonės, mažos įmonės arba vidutinės įmonės statusą, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), pripažintoms žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais), kurios planuoja užsiimti arba užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara iki paramos paraiškos pateikimo trumpiau nei dvejus metus, bus imami jų antrųjų ir vėlesnių veiklos metų (po investicijų įvykdymo) prognozuojamo darbuotojų skaičiaus bei partnerių ir (ar) narių, užsiimsiančių joje nuolatine veikla ir gausiančių iš jos finansinės naudos, ir prognozuojamos veiklos rezultatų (iš jų metinės apyvartos ir metinio balanso) ataskaitos duomenys. Įmonės statusas nustatomas pagal smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją.

36. Įvertinęs minėtos teisės normos formuluotę, teismas sprendė, kad joje nėra reikalavimo įgyvendinant projektą ar po projekto įgyvendinimo teikti Agentūrai SVV deklaracijas dėl įmonės dydžio nustatymo. Minėtoje normoje yra tik nurodoma, į kokius parametrus reikia atsižvelgti nustatant labai mažos įmonės, mažos įmonės arba vidutinės įmonės statusą paraiškos teikimo metu. Teismas vertino, kad Agentūra sprendime nepagrindė, kokia konkrečia teisės norma vadovaudamasi reikalavo teikti SVV deklaracijas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos teisės normos – Paramos sutarties 17.14 punktas, kuriame nurodyta, jog paramos gavėjas privalo bendradarbiauti su projektą kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, susipažinti su dokumentais bei paramos gavėjo veikla, susijusiais su projekto ir sutarties vykdymu, bei Paramos sutarties 17.16 punktas, pagal kurį paramos gavėjas privalo nustatytais terminais teikti Agentūrai papildomą informaciją, pagrindžiančius dokumentus, taip pat nenumato imperatyvaus reikalavimo pareiškėjui teikti SVV deklaracijas.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas sprendė, kad Komisijos sprendime pagrįstai ir teisėtai panaikinta Agentūros Sprendimo dalis dėl Trečiojo pažeidimo (pareiškėjas neteikė prašomos informacijos Agentūrai (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo), atsakovui nepagrindus reikalavimo pateikti SVV deklaracijas.

38. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl Ketvirtojo pažeidimo, kad rizikos kriterijai negalėjo būti taikomi, kadangi yra nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-213 „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), t. y. buvo įtvirtinti vėliau nei buvo pateikta projekto Paraiška ar sudaryta Paramos sutartis, pažymėdamas, kad Metodikos 2 priedas nurodo rizikos kriterijus, kurie taikomi ir projekto priežiūros metu, kuris skaičiuojamas nuo paramos sutarties pasirašymo, nagrinėjamu atveju nuo 2014 m. sausio 24 d., penkerių metų laikotarpiui. Teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovas turėjo teisinį pagrindą remtis minėtais kriterijais, o taip pat ir ESTT sprendimu bei 2011 m. sausio 27 d. Komisijos Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, jog „<...> kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos“. Kadangi patvirtinus Metodiką nebuvo sukurtos naujos sąlygos ar nauji reikalavimai dėl paramos gavimo, tačiau buvo detalizuoti ir sukonkretinti požymiai, padedantys konstatuoti galimai dirbinai sukurtas sąlygas paramai gauti, atmestas pareiškėjo argumentas, jog taikant Metodiką pareiškėjui buvo pažeistas teisės principas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios).

39. Įvertinęs Sprendimo turinį teismas darė išvadą, kad Sprendime išsamiai išanalizuoti visi 2013 m. rugsėjo 12 d. ESTT sprendime byloje Nr. C-434/12 nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Teismas sprendė, kad Agentūra, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos teikimo tikslus, kurių vienas pagrindinių – skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Agentūros sprendime išsamiai atskleistos objektyvios bylos aplinkybės, patvirtinančios, kad projektas funkciškai priklausomas nuo kitos bendrovės veiklos ir todėl egzistuoja projekto funkcinis nesavarankiškumas. Šiuo atveju pareiškėjas įmonę registravo (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau šioje vietoje yra tik dalis už paramos lėšas įsigytos įrangos (paramos gavėja išsinuomojo patalpas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltic Champs“, t. y. projekto vykdymo vieta yra UAB „Baltic Champs“ teritorijoje), kita įrangos dalis yra UAB „Auga Luganta“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini) rajone) (įrangos dalis perduota nuo 2015 m. rugsėjo), todėl projektas funkciškai priklausomas nuo UAB „Auga Luganta“ veiklos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas su Agentūra nebuvo suderinęs, kad projektas bus vykdomas keliose vietose, t. y. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo reali projekto įgyvendinimo vieta sutampa su UAB „Baltic Champs“ buveinės vieta, kooperatinės bendrovės „Grybai LT“ projekto įgyvendinimo vieta, UAB „Auga Luganta“ registracijos vieta (dėl dalies įrangos laikymo UAB „Auga Luganta“ teritorijoje). Visos šios įmonės priklauso „Auga group“ įmonių grupei“. Pareiškėjo projekte vykdoma veikla sutampa su UAB „Auga Luganta“ vykdoma veikla. Teismo vertinimu, sutiktina su Agentūros Sprendime padaryta išvada, jog paramos gavėjo projektas yra funkciškai priklausomas nuo UAB „Auga Luganta“, kurios teritorijoje nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios laikoma dalis įrangos, t. y. funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai vyksta skirtingose vietose, o pareiškėjo veiklą tiesiogiai lemia UAB „Auga Luganta“ veikla. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Agentūra išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias rizikos kriterijų ir tai, kodėl gali būti nepasiekti projekto tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas vertino, kad Sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas, aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, padaryta išvada, jog pareiškėjas veikė kaip tarpinė grandis tarp UAB „Auga Luganta“ ir UAB „Baltic Champs“, t. y. pirko bulves ir kitas daržoves iš UAB „Auga Luganta“, kurios surenkamos už paramos lėšas paramos gavėjo įsigytomis investicijomis (įranga, kuri laikoma UAB „Auga Luganta“ teritorijoje), jas valė, rūšiavo ir pakavo, vėliau sandėliavo UAB „Baltic Champs“ teritorijoje esančiose (nuomojamose) patalpose. Nustatyta, jog visos įmonės susijusios ir priklauso „Auga Group“.

41. Vertindamas sankcijų proporcingumą teismas pažymėjo, jog Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūros Sprendimu vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.11, 253.2, 253.3, 253.4 ir 253.6 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, pritaikyta priemonė – visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį, teismo vertinimu, yra adekvati ir proporcinga.

42. Spręsdamas dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimo, teismas nurodė, kad ESTT yra ne kartą pažymėjęs, jog institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas Paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismas nurodė, kad Agentūra, atlikdama tyrimą ir priimdama 2017 m. balandžio 14 d. Įtariamo / nustatymo pažeidimo tyrimo išvadą Nr. PTI-59 pagal anoniminį skundą dėl galimai neteisėtų paramos gavėjos veiksmų, išvadą, jog nepakanka aplinkybių teigti, kad pareiškėjas galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, padarė įvertinusi tik sąsajas tarp pareiškėjo ir kooperatinės bendrovės „Grybai LT“. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimai padarytų pažeidimų tyrimo aprėptis buvo daug didesnė ir 2020 m. vasario 3 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvada Nr. PTI-10 buvo priimta įvertinus, jog paramos gavėjo projektas yra funkciškai priklausomas nuo kitos įmonės – UAB „Auga Luganta“, kurios teritorijoje nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios laikoma dalis įrangos, t. y. funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai vyksta skirtingose vietose, o pareiškėjo veiklą tiesiogiai lemia UAB „Auga Luganta“ veikla, bei konstatavus teisinius, ekonominius, asmeninius su projektais susijusių asmenų ryšius, bei požymius, neabejotinai liudijančius, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, padaryta išvada, jog pareiškėjas veikė kaip tarpinė grandis tarp UAB „Auga Luganta“ ir UAB „Baltic Champs“, t. y. pirko bulves ir kitas daržoves iš UAB „Auga Luganta“, kurios buvo surenkamos už paramos lėšas paramos gavėjos įsigytomis investicijomis (įranga, kuri laikoma UAB „Auga Luganta“ teritorijoje), jas valydavo, rūšiuodavo ir pakuodavo, vėliau sandėliuodavo UAB „Baltic Champs“ teritorijoje esančiose (nuomojamose) patalpose. Pažeidimo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog visos įmonės susijusios ir priklauso „Auga Group“.

44. Įvertinęs Agentūros Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo Sprendimas turi esminių trūkumų ir galėtų būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų, konstatuoti, kad Agentūros Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, neįvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų. Teismas vertino, kad Sprendime išsamiai išdėstyti šio Sprendimo faktiniai bei teisiniai priėmimo pagrindai, argumentacija išsami, aiški, sankcijų apskaičiavimas pateiktas detaliai. Teismo vertinimu, Agentūra, priimdama Sprendimą dėl Pirmojo ir Ketvirtojo pažeidimų, išsamiai įvertino visus bylos duomenis, pateikė pareiškėjo argumentų vertinimą bei atliko taikyto teisinio reglamentavimo analizę. Agentūra, vykdydama patikrą, priimdama Sprendimą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, veikė jai priskirtos funkcijos tikrinti paraiškas ribose ir įgyvendino jai teisės aktais suteiktas kompetencijas. Komisija, tikrindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl Trečiojo ir Ketvirtojo pažeidimų, taip pat tinkamai išdėstė bei įvertino taikytinas teisės aktų nuostatas, faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas.

45. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas surinko visus bylai reikšmingus duomenis ir juos teisingai įvertino ginčą reglamentuojančių teisės aktų kontekste bei pagrįstai Sprendime nustatė pareiškėjui inkriminuotus Pirmąjį ir Ketvirtąjį pažeidimus. Komisija savo sprendime netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė nagrinėjamą administracinės bylos ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl Pirmojo pažeidimo. Dėl to atsakovo skundas tenkintas iš dalies, t. y. Komisijos sprendimo dalis, kuria panaikinta Sprendimo dalis dėl Pirmojo pažeidimo, panaikinta, o pareiškėjo skundas atmestas.

III.

46. Pareiškėjas ŽŪKB „Purpurėja“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl Pirmojo ir Ketvirtojo pažeidimų ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ar jo dalį arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad iš jo prašymų dėl Paramos sutarties pakeitimų, taip pat vėlesnių pareiškėjo ir Agentūros veiksmų bei rašytinių dokumentų buvo akivaizdu, kad pareiškėjas su Agentūra raštu susitarė dėl dalinio projekto veiklų pakeitimo nekeičiant veiklos srities. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti iš Agentūros įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tikrąją šalių valią dėl papildomų susitarimų prie Paramos sutarties.

48. Pareiškėjas teigia, kad jis, įgyvendindamas šviežių daržovių rinkodaros veiksmus, pagamino naują produktą, o projekto įgyvendinimo sąlygas pakeitė turėdamas rašytinį Agentūros sutikimą bei vykdydamas su Agentūra raštu suderintą veiklą pasiekė Priemonės tikslus. Iš pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. prašymo buvo akivaizdu, kad prašoma dalinio projekto veiklų pakeitimo. Prašyme buvo nurodyta, kad dalinai pakeitus investicijas už paramos lėšas įsigyjama įranga yra skirta žemės ūkio produkcijos paruošimui realizacijai, šios įrangos dėka bendrovė derliaus nuėmimo vietoje sugebės optimaliai apdoroti priimamą žemės ūkio produkciją, ją sandėliuoti ir paruošti tolimesniam apdorojimui. Pareiškėjas, aprašydamas dalinį investicijų ir tuo pačiu veiklos pakeitimą, nurodė, kokią techniką planuoja įsigyti, tarp jos nėra jokios įrangos, susijusios su šaldymu. Prašyme minima apdorojimo įranga (valytuvai, verstuvai, džiovyklos, elevatoriai, skirti apdirbimui ir rinkodaros veiklai), sandėliavimo įranga aiškiai nurodoma, kad keičiamos investicijos yra susijusios su veiklos pobūdžio keitimu, nes be šaldymo įrangos aviečių šaldymas neįmanomas. Agentūra 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. kovo 17 d. raštais aiškiai išdėstė, jog pritaria 2015 m. sausio 29 d. prašyme išdėstytiems pakeitimams ir atsižvelgiant į tai 2015 m. gegužės 21 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo aiškiai susitarta, jog parama bus suteikiama šioms investicijoms: naujų įrenginių ir mechanizmų, technikos, specialiųjų transportavimo priemonių, kompiuterinės įrangos, įskaitant programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms, įsigijimas (prekinio paruošimo, valymo, rūšiavimo, plovimo, poliravimo įranga, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo įranga, pakavimo įranga, krautuvai), kurios akivaizdžiai yra orientuotos būtent į dalinį veiklos pakeitimą – į žemės ūkio produktų rinkodarą. Pareiškėjo 2015 m. birželio 22 d. prašyme Agentūrai pakeisti investicinio projekto veiklas bei peržiūrėti projekto įgyvendinimo grafiką nurodytos investicijos taip pat akivaizdžiai buvo orientuotos į žemės ūkio produktų rinkodarą, o ne aviečių ir šaltalankių šaldymą. Agentūra 2015 m. liepos 3 d. raštu patenkino pareiškėjo prašymą ir atsižvelgiant į tai tarp šalių buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2. Agentūra taip pat tenkino pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus, 2015 m. spalio 12 d., 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. lapkričio 27 d.

49. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūra atliko mokėjimo prašymo patikras vietoje ir surašė patikrinimo aktus, kuriuose į klausimą, „Ar projekto vykdytojas investiciją panaudoja (ketina panaudoti) Paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti?“ buvo pažymėta „Taip“, o į klausimą, „Ar reikalingos papildomos kontrolės priemonės?“ pažymėtas atsakymas „Ne“. Agentūra 2017 m. kovo 13 d. patikros vietoje ataskaitoje prie klausimo „Ar ŽŪKB „Purpurėja“ įsigytos investicijos naudojamos pagrindinei veiklai vykdyti, pagal paskirtį projektų tikslams, uždaviniams ir rodikliams pasiekti, ar įranga pajungta (veikianti), kokiose patalpose sumontuota? Ar vykstantys technologiniai gamybiniai procesai yra individualūs, veikia kaip atskiri vienetai ir nėra susiję su kooperatinės bendrovės „Grybai LT“ projektu „Grybų įmonės kūrimas ir plėtra“ pažymėta „Taip“. Pareiškėjas 2017 m. kovo 15 d. Agentūrai teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad vykdo faktinę daržovių sandėliavimo, rūšiavimo, plovimo ir pakavimo veiklą, t. y. aiškiai nurodė, kad ne avietės ir kad ne šaldymo veikla vykdoma.

50. Pareiškėjas paaiškina, jog 2017 m. balandžio 7 d. paaiškinimuose buvo nurodęs, kad, jei Agentūra mano, jog mobilių įrenginių buvimas UAB „Luganta“ teritorijoje yra projekto įgyvendinimo vietos keitimas, pareiškėjas papildomai prašys įtraukti į projekto įgyvendinimo vietų sąrašą vietas, kuriose apdoros žemės ūkio produkciją. Agentūra 2017 m. balandžio 14 d. išvada atsisakė registruoti pažeidimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti, nors tuo metu egzistavo identiškos aplinkybės kaip ir priimant Sprendimą.

51. Pareiškėjas teigia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį, jog projektas vykdomas teisėtai pagal visus reikalavimus. Šią pareiškėjo poziciją patvirtino Agentūros atstovės 2019 m. rugsėjo 19 d. laiškas, kuriuo patvirtinta, kad buvo pakeistas veiklos pobūdis ir, kad rinkodaros proceso metu taip pat gali būti sukurtas naujas produktas.

52. Pareiškėjas vadovaujasi Administravimo taisyklių 195 straipsniu ir tvirtina, kad Agentūra, priimdama sprendimą dėl Paramos sutarties pakeitimo, įvertina, ar atlikus pakeitimą paramos gavėjas efektyviau sieks projekte bei programoje nustatytų tikslų. Jei Agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų, Agentūra svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo. Agentūros atstovai, būdami savo srities profesionalai, būtų matę, kad prašomų investicijų pakeitimu nebus pasiekti Priemonės tikslai, jie privalėjo nesudaryti Paramos sutarties ir dar 2015 metais inicijuoti klausimą dėl Paramos sutarties nutraukimo. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Paramos sutartimi išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Paramos sutarties 6.3 punkte buvo numatyta, kad trečia paramos dalis bus skirta šaldymo sistemos įsigijimui, ketvirta – vilkiko su šaldytuvu, puspriekabės – šaldytuvo įsigijimui. Ši įranga nebuvo nurodyta nei pareiškėjo prašymuose dėl Paramos sutarties pakeitimo, nei prašymuose išmokėti paramą, be to, sudarius susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 būtent šių investicijų, orientuotų į šaldymo veiklą, nebeliko, vadinasi, Agentūra aiškiai suprato, kad neperkama šaldymo įranga, todėl šaldymo veiklos nebus ir su tuo sutiko sudarydama rašytinius susitarimus prie Paramos sutarties. Agentūra, nustačiusi, kad pareiškėjo investicijos neatitinka veiklos pobūdžio (nebuvo šaldymo įrangos), turėjo pareigą informuoti pareiškėją ir neišmokėti paramos, t. y. turėjo taikyti sankciją – paramos neskyrimą. Visi anksčiau paminėti rašytiniai įrodymai, be kita ko, patikrinimo vietoje aktai, K. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad projekto veiklos pobūdis buvo pakeistas su Agentūros žinia ir sutikimu. Teismas, spręsdamas dėl Pirmojo pažeidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, vertino atskirus įrodymus, o ne jų visetą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

53. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišnagrinėjo svarbių aplinkybių, turinčių įtakos Ketvirtojo pažeidimo kvalifikavimui, taip pat dėl šio pažeidimo pateikė klaidingus duomenis, neatitinkančius tikrovės ir bylos duomenų.

54. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad 2017 metais Agentūros atlikto tyrimo dėl galimai neteisėtai sukurtų paramai reikalingų sąlygų (kuomet pažeidimas nebuvo nustatytas) metu buvo vertinamos tik sąsajos tarp pareiškėjo ir kooperatinės bendrovės „Grybai LT“, ir tvirtina, kad šio tyrimo metu buvo vertinamos iš esmės identiškos aplinkybės, kaip ir 2020 metų tyrimo išvadoje (kurioje pažeidimas nustatytas). Pareiškėjas nurodo, kad 2017 metų tyrimo išvadoje Nr. PTI-59 buvo aiškiai surašyti duomenys, jog bendrovės pajininkais yra Auga įmonių grupės įmonės, kas reiškia, kad pareiškėjas priklauso Auga įmonių grupei, kad dalis už projekto lėšas įsigytos įrangos yra UAB „Auga Luganta“ teritorijoje, kad bendrovė parduoda produkciją UAB „Auga Luganta“, UAB „Baltic Champs“ ir kooperatinei bendrovei „Grybai LT“. Šie duomenys ir yra pagrindas, kuriuo Sprendime yra remiamasi kvalifikuojant Ketvirtąjį pažeidimą, todėl visiškai neaišku, kodėl esant toms pačioms aplinkybėms Agentūra priėmė kardinaliai priešingą sprendimą, nei prieš trejus metus. Dėl to teismo sprendimo dalis dėl Ketvirtojo pažeidimo, kurioje nurodytos akivaizdžiai neteisingos aplinkybės, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu ir vien dėl šių aplinkybių skundžiama teismo sprendimo dalis dėl Ketvirtojo pažeidimo yra neteisėta ir naikintina.

55. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad pareiškėjas vykdydamas projektą, įgyvendino bendruosius ir specialiuosius Priemonės tikslus. Projekto metu padarytos investicijos leido padidinti bendrovės konkurencingumą, buvo modernizuota gamybos bazė, buvo diegiamos inovatyvios technologijos, gerinama žemės ūkio produktų kokybė. Teismas neįvertino, kad būtent pareiškėjo vykdomas veiklos modelis, t. y. žemės ūkio paslaugų teikimas, kai dalis įrangos yra derliaus nuėmimo vietoje yra pats konkurencingiausias tokios veiklos modelis rinkoje, todėl geriausiai atitiko bendrąjį Priemonės tikslą. Teismas neatsižvelgė, jog nei Paramos sutartyje, nei jokiame teisės akte nėra draudimo įgyvendinant projektą su įsigyta technika teikti paslaugas, ar dalį technikos laikyti kitoje nei projekto įgyvendinimo vietoje, ar su mobilia technika išvykti iš įgyvendinimo vietos teritorijos. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į faktą, jog Agentūros sprendime ir kituose dokumentuose nėra pateikta jokių aiškių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo įgyvendinamas projektas nepasiekė ar negalėjo pasiekti bendrojo Priemonės tikslo – skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas vykdo atskirą žemės ūkio veiklą, t. y. teikia žemės ūkio paslaugas, o UAB „Auga Luganta“ ir UAB „Baltic Champs“ identiškos veiklos nevykdo; byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas paslaugas teiktų nemokamai, ar neįprastomis rinkos sąlygomis; pareiškėjas projekto įgyvendinimo metu teikė paslaugas ir kitiems ūkininkams; pareiškėjas nuolat ieškojo kitų partnerių rinkoje, su kuriais galėtų bendradarbiauti ir teikti jiems žemės ūkio paslaugas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Agentūros elgesį projekto administravimo metu, kuomet visų patikrinimų metu būdavo pažymima, kad už projekto lėšas įsigyta technika naudojama Priemonės tikslams pasiekti. Teismas neįvertino pareiškėjo 2017 m. balandžio 7 d. paklausimo dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo.

56. Pareiškėjas tvirtina, kad jis, vykdydamas žemės ūkio produktų rinkodaros veiksmus ir įgyvendindamas projektą, pagamino (sukūrė) naują produktą – ekologiškas rinkai paruoštas šviežias daržoves. Agentūra nepateikė jokių argumentų, kodėl naujas produktas negali būti sukurtas rinkodaros srityje.

Šalies argumentai

57. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė akivaizdžią teisės aiškinimo klaidą ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl Pirmojo pažeidimo. Jei Agentūra būtų tinkamai administravusi projektą ir laiku įspėjusi pareiškėją, kad jo veikla gali lemti pažeidimus, tai pareiškėjas būtų kitaip vykdęs arba visiškai atsisakęs projekto. Net ir nustačius Pirmąjį pažeidimą, jis turėtų būti pripažintas padarytu dėl Agentūros klaidos, netinkamai administruojant projektą. Pareiškėjas remiasi ESTT jurisprudencijoje išplėtotu teisės būti išklausytam principo aiškinimu ir pažymi, kad vienas iš šio principo turinio dalių yra suteikimas galimybės ištaisyti klaidą, tačiau net penkerius pareiškėjas negavo jokių pastabų dėl veiklos neatitikimo Projekto tikslams.

58. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, nuostatas. Minėto reglamento 4 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad nepažeidžiant specialiųjų nuostatų, kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos, yra gana abstrakti, tačiau šios nuostatos esmė yra išsamiai atskleista ESTT byloje Nr. C-434/12, kurioje teismas nurodė, kad minėta nuostata turi būti aiškinama taip, kad jos taikymo sąlygoms reikalingas objektyvus ir subjektyvus elementas. Pareiškėjo vertinimu, nei Agentūra, nei teismas tinkamai nepateikė faktų, patvirtinančių šiuos elementus, iš esmės apsiribodamas Metodikos 6 punkte įtvirtintų rizikos kriterijų išvardijimu. Agentūros Sprendime ir teismo sprendime nėra nurodyta aplinkybių, kuriomis remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti ar nebuvo pasiekti Priemonės tikslai. Teismas neatskleidė ir subjektyvaus elemento, t. y. nenurodė, kaip pasireiškė susijusių asmenų veiksmų derinimas, kokiomis aplinkybėmis remiantis padaryta išvada dėl paramos skyrimo tikslams prieštaraujančio pranašumo. Minėtoje ESTT byloje nurodyta, kad draudžiama atmesti prašymą dėl paramos vien todėl, kad investicinis projektas, kuriam prašoma paramos, funkciniu požiūriu yra nesavarankiškas arba, kad paraiškas dėl tokios paramos pateikusius asmenis sieja teisinis ryšys, neatsižvelgus į kitus objektyvius konkrečios bylos elementus. Nagrinėjamu atveju būtent šiuo pagrindu remiantis buvo konstatuotas Ketvirtasis pažeidimas.

59. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisėtų lūkesčių principą. Visa veikla, kurią įgyvendino pareiškėjas, yra leidžiama pagal teisės aktų ir Paramos sutarties nuostatas; pareiškėjas nuolat bendradarbiavo ir konsultavosi su Agentūra dėl projekto įgyvendinimo, pranešė apie keičiamą veiklą ir keičiamas investicijas, teikė informaciją, kad priklauso Auga įmonių grupei, viso projekto įgyvendinimo metu vykdė prašyme nurodytą veiklą (pareiškėjo elgesys). Pareiškėjo teigimu, atsakovo elgesys: sudaryti Paramos sutarties pakeitimai, išmokėta parama, patikrinimo aktų išvados ir kt. leido susiformuoti teisėtiems pareiškėjo lūkesčiams, kad jis projektą įgyvendina nepažeisdamas teisės aktų ir Paramos sutarties nuostatų ir šis lūkestis privalo būti ginamas.

60. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Agentūros Sprendime nebuvo aiškaus teisės normų kvalifikavimo, nebuvo pateiktas joks pareiškėjo pateiktų aplinkybių vertinimas, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę būti išklausytam, nebuvo jokių motyvų, kodėl už Pirmąjį ir Ketvirtąjį pažeidimus skirta maksimali sankcija. Pareiškėjas nurodo, kad nei vienoje iš Sprendime nurodytų teisės normų nėra apibrėžta, kokia veikla vykdant projektą yra kvalifikuojama kaip naujų produktų gamyba ar kokie kriterijai apibrėžia, jog produktas yra naujas, ar kuo tokia veikla turi pasižymėti, jog atitiktų projekto tikslus. Atsakovo išvada šiuo klausimu yra grindžiama jo paties subjektyviu vertinimu. Atsakovo Sprendime nėra pateiktas teisinis nurodytų faktinių aplinkybių įvertinimas, tokiu būdu ribojant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ir apsunkinant galimybę apibrėžti ginčo nagrinėjimo teisme ribas.

Atsiliepimas

61. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 29 d. prašyme aiškiai nurodė, kaip ketina keisti savo veiklą, ir nurodo, kad minėtame prašyme pareiškėjas patvirtino, jog projekto veiklos pobūdis ir veiklos kvalifikacija išlieka tokia pati, tikslai ir uždaviniai nesikeičia, todėl Agentūra ir sutiko su Paramos sutarties pakeitimais. Agentūra teigia minėtą pareiškėjo prašymą supratusi, kaip prašymą pakeisti projekto įgyvendinimo vietą ir dalį investicijų, apie tai, kad pareiškėjas siekia iš esmės pakeisti projektą ir jo veiklą prašyme nebuvo nurodyta. Agentūra tvirtina, kad pareiškėjas neturi teisės spręsti apie tikrąją jos valią ir nurodo, kad tikroji Agentūros valia yra nurodyta Sprendime. Agentūra nurodo, kad ji negali būti atsakinga už netinkamus pareiškėjų veiksmus, įgyvendinant projektą ir dėl to atsiradusias pasekmes. Agentūra nebuvo davusi pareiškėjui sutikimo vykdyti ne projekte numatytą veiklą. Tas faktas, kad buvo kompensuotos pagal pareiškėjo mokėjimo prašymus deklaruotos išlaidos, atsakovo vertinimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo duotas sutikimas dėl projekto veiklos keitimo.

63. Atsakovas nurodo, kad paramos sutartis savo prigimtimi yra administracinė sutartis, iš jos kylančios teisės ir pareigos bei atsakomybė visų pirma yra reglamentuoti administracinės teisės aktų, todėl viešojo administravimo subjektas negali paramos gavėjo teisių riboti labiau, o paramos gavėjas negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato atitinkami teisės aktai.

64. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčija teismo sprendimą, nurodydamas argumentus, susijusius su Agentūros 2017 m. balandžio 14 d. tyrimo išvada Nr. PTI-59 bei lygindamas ją su 2020 m. vasario 3 d. tyrimo išvada Nr. PTI-10, tačiau Sprendimas priimtas remiantis ne 2017 m. balandžio 14 d. tyrimo išvada Nr. PTI-59, o būtent 2020 m. vasario 3 d. tyrimo išvada Nr. PTI-10. Agentūra Sprendime 2017 m. balandžio 14 d. tyrimo išvada Nr. PTI-59 nesirėmė, dėl jos nėra kilęs ginčas, jos pagrindu nepriimtas joks sprendimas, todėl visus argumentus dėl šios išvados Agentūra vertina kaip teisiškai nereikšmingus.

65. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ tikslų siekimas dirbtinai sukuriant sąlygas paramai gauti ir apeinant tam tikrus teisės aktuose nustatytus apribojimus negali būti laikomas tinkamu ir teisėtu. Taip pat negalima vertinti, kad dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti ir vykdant veiklą yra skatinamas žemės ūkio ir maisto ūkio konkurencingumas ar pasiekiami kiti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ tikslai. Pareiškėjas visą laiką, iki Sprendimo priėmimo teigė, kad jis naujo produkto negamina, o tai ką daro – teikia paslaugas ar užsiima daržovių rūšiavimu, plovimu bei sandėliavimu ir tik atliekant pažeidimo tyrimą buvo pasirinkta strategija teigti, jog naujas produktas vis dėlto buvo pagamintas. Net pačiam pareiškėjui taip stipriai nutolus nuo Paraiškoje numatytos veiklos, tapo sunku paaiškinti, kaip pagaminamas naujas produktas, todėl teikti pareiškėjo paaiškinimai per visą projekto vykdymo laikotarpį kito, buvo tokie prieštaringi ir nenuoseklūs. Pareiškėjo vykdoma veikla taip pat negali būti vertinama, kaip žemės ūkio produktų rinkodara, kaip apibrėžta Įgyvendinimo taisyklių 3 punkte, kadangi pareiškėjas vykdo tik kelis iš apibrėžime nurodytų veiksmų. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo verslo plane būsimas projektas apibūdinamas, kaip uogų (aviečių ir šaltalankių) nuplovimas, perrinkimas, nusausinimas ir užšaldymas, užšaldytų uogų pateikimas į rinką. Šiame dokumente nė žodžiu nėra užsiminta apie ekologiškų daržovių apdorojimą ar jų tiekimą rinkai. Agentūra laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane, pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti projekte ir Paraiškoje numatyti tikslai (nepagamintas naujas gaminys / produktas, negautos naujo produkto gamybos pardavimo pajamos) (atsižvelgus į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 71 straipsnio 1 dalies c punktą). Pareiškėjas iš esmės įgyvendino visiškai kitą projektą, negu tą, dėl kurio buvo pateikta Paraiška.

66. Atsakovas nurodo, kad ESTT yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių. Agentūra tokių garantijų nesuteikė, tad pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-723-858/2016) pasisakydamas dėl teisėtų lūkesčių principų, nurodė, kad net tuomet, kai parama jau yra skirta, pasirašyta paramos sutartis ir pateiktas mokėjimo prašymas išlaidoms finansuoti, tai savaime pareiškėjui nesukūrė teisėtų lūkesčių, jog jo prašymas išmokėti lėšas net ir nustačius esminius pažeidimus (šiuo atveju – dėl užaukštintų kainų ir neatliktų darbų) bus be sąlygų patenkintas.

67. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Ketvirtojo pažeidimo. Agentūra nurodo, kad Sprendime labai išsamiai ji aprašė objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o Komisija ir teismas sprendimus priėmė visus juos įvertinę ir pasvėrę. Veiklos vykdymas neeliminuoja kitų aspektų, kurie aiškiai identifikuoja pareiškėją sukūrus dirbtines sąlygas paramai gauti. Visa tai ir įvertino Komisija ir teismas, konstatavę, kad Sprendimas dėl Ketvirtojo pažeidimo yra teisėtas.

68. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nurodydamas, kad Sprendime pateiktos visos faktinės aplinkybės taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto Sprendimo teisėtumo, pritaikytos sankcijos individualizuotos ir pagrįstos. Atsakovas laikosi pozicijos, jog tam, kad veikla būtų laikoma perdirbimu, turi būti pakeista žemės ūkio produktų fizinė ar cheminė sudėtis ir gautas gaminys ar gaminiai (Įgyvendinimo taisyklių 3 punkte esantis apibrėžimas). Perdirbimo sąvoką pareiškėjas, teikdamas paraišką suprato, kadangi paraiškoje nurodė, jog šviežias avietes užšaldys ir gaus gaminį – šaldytas avietes (pakeičiama produkto fizinė būklė). Tiek žaliava, tiek pagamintas gaminys yra identifikuojami pagal individualius Kombinuotosios nomenklatūros numerius, kuriuos pareiškėjas paraiškoje taip pat nurodė (paraiškos XII dalis, „Kita informacija“, lentelės 12 eilutė), todėl Agentūra ir Žemės ūkio ministerija nematė kliūčių neskirti paramos pagal Paraišką ir parama pareiškėjui buvo skirta. Vadovaujantis Paramos sutarties 17.1 punktu, paramos gavėjas, siekdamas projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, privalėjo įgyvendinti projektą taip, kaip numatyta Paraiškoje, verslo plane. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Agentūra nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir jokiais savo veiksmai nesiekė klaidinti ir neklaidino pareiškėjo. Pareiškėjo iniciatyva buvo prašoma keisti: 1) projekto įgyvendinimo vietą; 2) mokėjimo prašymų pateikimo tvarką ir terminus; 3) tam tikras investicijas į kitas investicijas; 4) imamos paskolos dydį ir pan. Agentūra visus savo veiksmus, administruojant projektą, atliko laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

69. Agentūra nesutinka, kad ji pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, kadangi ji kreipėsi į pareiškėją raštu, el. paštu ir prašė pateikti įvairius dokumentus, paaiškinimus. Agentūra vertino pateiktus paaiškinimus, kilus poreikiui, dar kartą prašydavo informacijos patikslinimo. Be to, pareiškėjo atstovė E. J. dalyvavo 2020 m. kovo 3 d. vykusiame Pažeidimų administravimo komisijos posėdyje. Teikti paaiškinimai buvo aprašyti ir Sprendime.

70. Agentūra nurodo, kad sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos buvo atsižvelgta į visas svarbias aplinkybes, įvertintas pažeidimo mastas ir sunkumas, kreiptasi į pareiškėją dėl paaiškinimų, be kita ko įvertinta ir aplinkybė, kad pareiškėjas nesuderinęs su Agentūra pakeitė projekto įgyvendinimo vietą, iš esmės pakeitė veiklos pobūdį ir veiklos, susijusios su avietėmis ir šaltalankiais, nevykdė. Sankcijų taikymo pagrindimo motyvai buvo nurodyti. Agentūra nemanė, kad pareiškėjas gali toliau vykdyti projektą, kadangi projekto tikslai nepasiekti ir negalėtų būti pasiekti, todėl buvo nuspręsta susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtą paramą. Sankcija parinkta tinkamai, motyvų išdėstymas adekvatus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

71. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad atsakovo Agentūros 2020 m. birželio 8 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta, jog pareiškėjas ŽŪKB „Purpurėja“ nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta Paraiškoje ir verslo plane, ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti Paraiškoje numatyti tikslai (Pirmasis pažeidimas); sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą (Ketvirtasis pažeidimas), ir pareiškėjui paskirta visos išmokėtos 475 245,86 Eur dydžio paramos grąžinimo sankcija, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

72. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių argumentus dėl Pirmojo pažeidimo ir Ketvirtojo pažeidimo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas pagal Agentūrai pateiktą Paraišką ir verslo planą siekė gauti paramą būtent aviečių perdirbimo veiklai, nuo 2014 metų – šaltalankių perdirbimo veiklai, sukuriant naują gaminį – šaldytas avietes, šaldytus šaltalankius, Paraiškoje ir verslo plane nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas planuoja už gautas paramos lėšas užsiimti daržovių sandėliavimu, rūšiavimu, plovimu ir pakavimu, t. y. paramą prašoma gauti daržovių apdirbimui ar rinkodarai, o pagal pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. ir 2015 m. gegužės 22 d. prašymus Agentūrai dėl Paramos sutarties pakeitimų bei sudarytus Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo susitarta dėl projekto įgyvendinimo sąlygų pakeitimo – veiklos pobūdžio pakeitimo; Projektas funkciškai priklausomas nuo UAB „Auga Luganta“ veiklos, Sprendime nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai bei požymiai liudija, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo, pareiškėjas veikia kaip tarpinė grandis tarp UAB „Auga Luganta“ ir UAB „Baltic Champs“, t. y. perka bulves ir kitas daržoves iš UAB „Auga Luganta“, kurios surenkamos už paramos lėšas paramos gavėjos įsigytomis investicijomis (įranga, kuri laikoma UAB „Auga Luganta“ teritorijoje), jas valo, rūšiuoja ir pakuoja, vėliau sandėliuoja UAB „Baltic Champs“ teritorijoje esančiose (nuomojamose) patalpose (visos įmonės susijusios ir priklauso „Auga Group“). Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjui skirtos sankcijos adekvatumą ir proporcingumą, konstatavęs, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, padarė išvadą, jog Sprendimu vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.11, 253.2, 253.3, 253.4 ir 253.6 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, pareiškėjui pagrįstai skirta sankcija – visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimas.

73. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo padaryto Pirmojo pažeidimo ir Ketvirtojo pažeidimo yra neteisingos, nes pareiškėjas pagal Paramos sutartį įgyvendino šviežių daržovių rinkodaros veiksmus ir pagamino naują produktą, o projekto įgyvendinimo sąlygas pakeitė turėdamas rašytinį Agentūros sutikimą, vykdydamas su Agentūra raštu suderintą veiklą, pasiekė Priemonės ir Programos tikslus; pareiškėjas nesukūrė galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti, nepagrįstai paskirta maksimali sankcija. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendime nebuvo aiškaus teisės normų kvalifikavimo, nebuvo pateiktas joks pareiškėjo pateiktų aplinkybių vertinimas (neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus), nenurodyti motyvai, kodėl už Pirmąjį pažeidimą ir Ketvirtąjį pažeidimą siūloma maksimali sankcija, todėl Sprendimo dalys dėl Pirmojo pažeidimo ir Ketvirtojo pažeidimo turėjo būti panaikintos dėl to, kad Agentūra pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, gero administravimo, atsakingo valdymo principus (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, prašydamas atmesti apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, susijusiomis su pareiškėjo padarytų Pirmojo ir Ketvirtojo pažeidimų kvalifikavimu, paskirta pareiškėjui sankcija.

74. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

75. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą išreikalauti iš Agentūros jos patalpose 2014 metų pabaigoje ir 2015 metų pradžioje vykusių posėdžių, įskaitant bet neapsiribojant posėdžių, vykusių 2014 m. lapkričio mėnesį, 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 26 d., protokolus ir / arba garso įrašus, kurie patvirtintų aplinkybę, jog Agentūros atstovai susitarimus apie Paramos sutarties pakeitimus sudarė aiškiai suprasdami, jog pareiškėjas nebešaldys uogų, o vykdys šviežių daržovių rinkodarą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą ir todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl Pirmojo pažeidimo.

77. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje priimtos protokolinės nutarties matyti, kad minėtas prašymas nebuvo tenkintas, argumentuojant tuo, jog prašymas pateiktas pavėluotai, tai užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kad tas pačias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (susitarimai dėl Paramos sutarties pakeitimo), atsižvelgiant į atsakovo pastabas, jog garso įrašus privaloma saugoti nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, o pateikti 2015 metais vykusių posėdžių įrašus, pareiškėjui nenurodžius konkretaus posėdžio laiko, konkrečios komisijos, kurioje vyko susitikimas, pareikalautų didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų.

78. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra tinkamai suformulavęs prašymo, t. y. pareiškėjas nenurodo, kokio konkrečiai posėdžio (kada vykusio) ar kokios komisijos posėdžio protokolo (-ų) jis pageidauja, be to, pareiškėjo nurodyti 2014–2015 metais vykusių posėdžių garso įrašai nebuvo daromi, pagal Agentūros direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas Agentūroje vykstančių komisijų / komitetų / darbo grupių posėdžių metu daromų garso įrašų tvarkos aprašas, posėdžių garso įrašai pradėti daryti tik nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio.

79. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl jo nurodomų įrodymų išreikalavimo, atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad garso įrašai nebuvo daromi, nėra galimybės pateikti pagal pareiškėjo suformuluotą nekonkretų prašymą protokolų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino šio prašymo, taip pat šis prašymas negali būti tenkinamas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį netenkinti prašymo dėl minėtų įrodymų išreikalavimo iš Agentūros, apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Agentūra šiuos įrodymus turi ir gali juos pateikti.

80. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos faktines aplinkybes, jog pareiškėjas padarė atsakovo Sprendime nurodytus Pirmąjį pažeidimą ir Ketvirtąjį pažeidimą, už kuriuos jam skirta maksimali sankcija.

81. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

82. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami atskiri įrodymai, kuriais pareiškėjas neigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl minėtų pažeidimų, akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

83. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti ir ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

84. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo dalies, kuria nustatyta, jog pareiškėjas padarė Pirmąjį ir Ketvirtąjį pažeidimus, už kuriuos skirtina maksimali sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą, tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas.

Dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai

85. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012; kt.). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015; kt.). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; kt.).

86. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

87. Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, akcentuotina, kad Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019; kt.).

88. Įvertinus atsakovo Sprendimo turinį matyti, kad nustatant pareiškėjo Pirmąjį ir Ketvirtąjį pažeidimus, taip pat nustatant sankcijos dydį yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas ar jo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, neapribojo pareiškėjo teisių į teisminę gynybą (ginčui persikėlus tiek į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, tiek ir į teismą nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

89. Akcentuotina, kad priimant Sprendimą pareiškėjas buvo išklausytas, jam buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir šia galimybe pareiškėjas pasinaudojo.

Dėl nustatyto Pirmojo pažeidimo

90. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 30 d. Agentūrai pateikė Paraišką, pagal kurią siekė gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.

91. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad veiklos sritis – vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas, kad jo (pareiškėjo) strateginis tikslas – plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą. Pareiškėjo verslo plane „ŽŪKB „Purpurėja“ plėtros investicinis projektas“ numatytas veiklos pobūdis – plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą; įmonės tikslai ir uždaviniai – nuo 2012 metų planuojama supirkinėti uogas iš savo kooperatyvų narių bei kitų bendrovių, jas apdoroti (užšaldyti) ir parduoti; kol bus atliktos visos planuojamos investicijos, bus perkamos uogų šaldymo bei sandėliavimo paslaugos. Verslo plano dalyje, kurioje nurodytos technologijos ir aplinkosauga, nurodyta, kad bus vykdomas uogų (aviečių ir šaltalankių) nuplovimas, perrinkimas, nusausinimas ir užšaldymas, užšaldytų uogų pateikimas į rinką.

92. 2013 m. spalio 31 d. Paraiškos vertinimo ataskaitoje Nr. SV-142 nurodyta, kad pareiškėjo strateginis tikslas – plėsti įmonės veiklą ir padėti uogų perdirbimo veiklą, pareiškėjas planuoja pradėti prekybą šaldytomis avietėmis, uogas planuoja supirkti iš savo kooperatyvo narių bei kitų bendrovių, jas apdoroti (užšaldyti) ir parduoti, kol nebus įgyvendintos visos investicijos, bus perkamos produkcijos šaldymo ir sandėliavimo paslaugos, 2014 m. rugpjūčio pabaigoje planuojama pabaigti investicijas ir pradėti ne tik aviečių, bet šaltalankių šaldymą pareiškėjo patalpose. Paraiškos vertinimo ataskaitoje remiamasi Paraiškos patikros vietoje ataskaita, kurioje nurodyti duomenys apie tai, ar kooperatyvo nariai yra įsigiję ir įveisę aviečių ir (arba) šaltalankių, kokį sklypo plotą užima uogynai, ar pateikti sodinukų įsigijimą ir įveisimą patvirtinantys dokumentai.

93. 2014 m. sausio 24 d. sudarytoje Paramos sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą „Kooperatinės bendrovės modernizavimas“ Nr. 1PP-KK-12-1-009786-PR001, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų, kiek tai susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1 p.). Paramos sutarties 17.1 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas (pareiškėjas) privalo, siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyventi projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Paramos sutarties 17.10 punktu pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais. Paramos sutarties 18.3 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas negali keisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų mažiausiai penkerius metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos; gavus Agentūros raštišką sutikimą veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta ir sąlygos gali būti keičiami, jei nepadaromas esminis projekto pakeitimas.

94. Paramos sutarties 26.5 punkte nurodyta, kad sutarties pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai paramos gavėjas negali pasiekti Paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų, o 26.7 punkte nurodyta, kad Paramos sutarties pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai paramos gavėjas per penkerius metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos be rašytinio Agentūros sutikimo pakeičia pagal Paramos sutartį remiamos veiklos pobūdį.

95. Susitarimu Nr. 1, kuris buvo pasirašytas 2015 m. gegužės 21 d., Paramos sutarties šalys susitarė dėl Paramos sutarties 6 punkto pakeitimo (sumažintas paramos dalių skaičius), dėl 32 punkto, susijusio su mokėjimo prašymo pateikimu, pakeitimo, taip pat pakeisti pareiškėjo rekvizitai (nustatyta, kad pareiškėjas veikia (duomenys neskelbtini)). Susitarimu Nr. 2, pasirašytu 2015 m. liepos 17 d., Paramos sutarties šalys pakeitė Paramos sutarties 5.1 punktą (nustatė, kad pareiškėjas projektą įvykdys iki 2015 m. rugsėjo 30 d.), pakeitė 6 punktą, pildė Paramos sutartį 6.1 ir 6.2 punktais (nustatė, kad paramos mokėjimas išskaidomas į dvi dalis, taip pat nustatė mokėjimo prašymų teikimo tvarką, pakeitė 32 punktą dėl mokėjimo prašymo pateikimo.

96. Atliktos 2017 m. kovo 13–14 d. patikros metu buvo nustatyta, kad projekto įgyvendinimo vietoje vykdoma daržovių sandėliavimo, rūšiavimo, plovimo ir pakavimo veikla, pareiškėjo veikla – daržovių prekinis paruošimas. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. Agentūrai yra nurodęs, kad jis iš esmės pakeitė projekto investicijas (investicijos buvo orientuotos daugiau į šviežių daržovių apdorojimą ir perdirbimą), kooperatyvo nariai per pastaruosius metus persiorientavo į ekologiškų daržovių auginimą, todėl pareiškėjas apdoroja ir perdirba daržoves, o ne uogas. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakyme į Agentūros paklausimą dėl informacijos pateikimo nurodė, jog jis vykdydamas Projektą pakeitė veiklos pobūdį į daržovių saugojimą, apdorojimą bei pakavimą.

97. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. paaiškinimuose nurodė, kad Paraiškos teikimo metu jis vykdė javų auginimo veiklą, o jau vykdydamas projektą savo veiklos pobūdį pakeitė į ekologiškų daržovių saugojimą, apdorojimą bei pakavimą, o tai atitinka Įgyvendinimo taisyklių 93 punkte įtvirtintą žemės ūkio produktų rinkodaros sąvoką (žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, apdirbimas, prekinis paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, realizavimas). Pareiškėjo teigimu, buvo pagaminti nauji produktai – rinkai paruoštos ekologiškos daržovės ir tai patvirtino Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmojo paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė K. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiške. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra, pasirašydama Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, atlikdama mokėjimus, susijusius su investicijomis, skirtomis šviežių daržovių rinkodarai, konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą pakeisti projekto įgyvendinimo sąlygas (veiklos pobūdį), tačiau to aiškiai neįformino raštu.

98. Pažymėtina, kad pagal Paraiškoje ir verslo plane nurodytus duomenis pareiškėjas buvo numatęs naujų produktų gamybą bei jų pardavimą, taip pat konkrečių pajamų gavimą iš naujos produkcijos pardavimo.

99. Įvertinus Paraiškoje, verslo plane ir Paramos sutartyje nustatytus prisiimtus pareiškėjo įsipareigojimus, už kurių įvykdymą jam buvo skirta parama, Sprendime nurodytus argumentus, dėl kurių konstatuotas Pirmasis pažeidimas, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tiek atsakovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas padarė šį pažeidimą, nes jis nevykdė Paraiškoje ir verslo plane nurodytos veiklos (naujos produkcijos – šaldytų aviečių ir šaldytų šaltalankių – gamybos ir pardavimo), veiklą pakeitė, neturėdamas Agentūros rašytinio sutikimo, ir realiai vykdė žemės ūkio produktų apdirbimą.

100. Administravimo taisyklių 173 punkte nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir / arba paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti NMA apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Administravimo taisyklių 175 punkte nurodyta, jog iškilus poreikiui keisti projektą ir /arba paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai prašymą pakeisti projektą ir / arba paramos sutartį ir kartu su prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius prašymą. Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkte nustatyta, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos.

101. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Susitarimo Nr. 1 ir Susitarimo Nr. 2 turinį bei pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. ir 2015 m. birželio 22 d. prašymus Agentūrai dėl Paramos sutarties pakeitimo, pagrįstai padarė išvadą, jog nebuvo susitarta dėl projekto įgyvendinimo sąlygų pakeitimo – veiklos pobūdžio pakeitimo. Pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad 2015 m. sausio 29 d. prašyme nurodyta, jog projekto veikos pobūdis ir veiklos kvalifikacija išlieka tokia pati. Pareiškėjo byloje akcentuojamas Agentūros darbuotojos K. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. elektroninis laiškas taip negali būti vertinamas kaip Agentūros rašytinis sutikimas pakeisti projekto įgyvendinimo sąlygas. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susitarimas dėl investicijų naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai, specialiosios transportavimo priemonėms, kompiuterinei įrangai, įskaitant programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms (prekėms paruošti, valyti, rūšiuoti, plauti), poliravimo įrangai, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo, pakavimo įrangai, krautuvams (2 vnt.), specializuotos žemės ūkio produkcijos talpoms, negali reikšti veiklos pobūdžio pakeitimo.

Dėl nustatyto Ketvirtojo pažeidimo

102. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sprendime nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, pirmiausia pažymi, kad Metodikos 6 punkte nustatyta, jog jeigu projektas pagal Metodikoje detalizuotus kriterijus atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ESTT sprendimą byloje C-434/12): objektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti pagal Programą siekiamų tikslų (6.1 p.); subjektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūręs sąlygas gauti paramą, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą (6.2 p.) Metodikos 7 punkte nurodyta, kad nustatydama dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, geografiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., nustatoma arba pastebima, kad skirtingi subjektai sukūrė teisinę struktūrą, leidžiančią jiems apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus, arba tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą pagal tam tikrą priemonę).

103. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrais veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

104. 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai nustatoma, jog paramos gavėjai, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.

105. ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

106. Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).

107. Atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas nagrinėjo šiuos rizikos kriterijus: 1) projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (buvo nustatyta, kad pareiškėjo projekte vykdoma veikla sutampa su UAB „Auga Luganta“ vykdoma veikla); 2) susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) (nustatyta, kad pareiškėjas ir UAB „Auga Luganta“ susiję asmenys sutampa, jos abi, kaip ir UAB „Baltic Champs“, kooperatinė bendrovė „Grybai LT“, priklauso tai pačiai „Auga group“ įmonių grupei; projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (nustatyta, kad pareiškėjas yra funkciškai priklausomas nuo UAB „Auga Luganta“, kurios teritorijoje nuo pat projekto pradžios laikoma dalis įrangos, pareiškėjo veiklą tiesiogiai lemia UAB „Auga Luganta“ veikla. Taip pat atsakovas vertino objektyviuosius elementus, subjektyviuosius elementus (geografinį ryšį, ekonominį ryšį, asmeninį ryšį bei kitus ryšius) ir konstatavo, kad pareiškėjas sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, todėl projektas neprisideda prie Europos Sąjungos paramai keliamų tikslų pasiekimo, pareiškėjas veikia kaip tarpinė grandis tarp UAB „Auga Luganta“ ir UAB „Baltic Champs“, t. y. perka bulves ir kitas daržoves iš UAB „Auga Luganta“, kurios surenkamos už pareiškėjo (paramos gavėjo) lėšas įsigytomis investicijomis (įranga, kuri laikoma UAB „Auga Luganta“ teritorijoje), jas valo, rūšiuoja ir pakuoja, vėliau sandėliuoja UAB „Baltic Champs“ teritorijoje esančiose (nuomojamose) patalpose, UAB „Auga Luganta“ ir UAB „Baltic Champs“ gauna tiesiogines išmokas, pagal Priemonę šios bendrovės negalėjo kreiptis paramos.

108. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Sprendimo išvadą dėl Ketvirtojo pažeidimo, o Sprendime detaliai aptarti įrodymai leidžia daryti įtikinamą išvadą, kad nebuvo pasiektas paramos teikimo tikslas – skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Be to, tiek nustatytos Pirmojo pažeidimo ir Ketvirtojo pažeidimo aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nebuvo pasiekti Priemonės ir Programos tikslai, o gauta parama panaudojama kitiems tikslams (kitai veiklai vykdyti).

109. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Agentūra pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjas, kuris yra ūkio subjektas ir pats pateikė Paraišką ir verslo planą Agentūrai, siekdamas gauti paramą ir žinodamas Priemonės sąlygas, nesilaikė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laikytis Paraiškos, verslo plano bei teisės aktų reikalavimų.

Dėl sankcijos skyrimo

110. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tiek už Pirmąjį pažeidimą, tiek ir už Ketvirtąjį pažeidimą paskirta maksimali sankcija – visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimas, nutraukiant Paramos sutartį, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino adekvačia ir proporcinga.

111. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).

112. Iš Sprendimo turinio matyti, kad minėta sankcija skirta, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (nevykdyta Paraiškoje ir verslo plane nurodyta veikla, sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti ir panaudoti paramą – pareiškėjas veikė kaip tarpinė grandis tarp UAB „Auga Luganta“ ir UAB „Baltic Champs“). Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino paskirtos sankcijos proporcingumą, nurodė motyvus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsižvelgiant pareiškėjo padarytus pažeidimus jam pritaikyta sankcija yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams.

Dėl bylos procesinės baigties

113. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nesutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Purpurėja“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas DirvonasDalia Višinskienė