Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant pareiškėjos žemės ūkio kooperatinės bendrovės „P.“ atstovams T. B., E. J. ir D. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai žemės ūkio kooperatinei bendrovei „P.“ dėl sprendimo dalių panaikinimo ir pareiškėjos žemės ūkio kooperatinės bendrovės „P.“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį dėl 1 ir 3 pažeidimų panaikinimo ir priimti naują sprendimą – žemės ūkio kooperatinės bendrovės „P.“ (toliau – ir Bendrovė) skundą dėl sprendimo dalies dėl Pirmojo ir Trečiojo pažeidimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja 2020 m. liepos 13 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundo argumentus priėmė Sprendimą ir iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, t. y. panaikino NMA 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir NMA sprendimas) dėl Pirmojo pažeidimo (paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane) ir Trečiojo pažeidimo (paramos gavėja neteikė prašomos informacijos (Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso (toliau – ir SVV) deklaracijų), likusioje dalyje dėl Ketvirtojo pažeidimo (sukurtų galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą) pareiškėjos skundą atmetė. Atsakovė, įvertinusi Komisijos sprendimo dalį dėl Pirmojo ir Trečiojo pažeidimų, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi Komisija klaidingai interpretavo teisės aktų nuostatas, dėl kai kurių teisės aktų nuostatų nepasisakė (nenagrinėjo).

Nurodo, kad Komisija netinkamai ištyrė reikšmingas bylai faktines aplinkybes. NMA į bylą pateikė medžiagą ir visus svarbius įrodymus, kuriais remiantis priėmė NMA sprendimą, tarp pateiktų įrodymų buvo ir 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakymas į paklausimą, kuriame pareiškėja pati patvirtino, kad jokio naujo gaminio (produkto) negamina, o užsiima daržovių rūšiavimu, plovimu bei sandėliavimu. Šią aplinkybę aptvirtina ir nurodyti EVRK kodai produkcijos, kurią apdoroja paramos gavėja, tačiau negamina naujos produkcijos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir priežiūros rodikliuose. Taip pat Komisija visiškai neatsižvelgė į paraiškoje bei verslo plane pateiktą informaciją, ką, kaip ir kada pareiškėja planuoja vykdyti ir kaip įgyvendinti projektą. Pareiškėja neįvykdė projekto taip, kaip nurodyta paraiškoje. Paraiškos 6 lapo V skyriuje „Informacija apie Projektą“ paramos gavėja nurodė, kad jos strateginis tikslas yra plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą, nuo 2012 m. pradėti prekybą šaldytomis avietėmis, planuojama pradėti ne tik aviečių, tačiau ir šaltalankių šaldymą. Paraiškos XII skyriaus „Kita informacija“ 12 eilutėje pareiškėja nurodė, kad investuoja į Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytų žemės ūkio produktų (žaliava ir pagamintas produktas) perdirbimą ar rinkodarą, bei nurodė žaliavos ir pagaminto produkto kodus kombinuotoje nomenklatūroje: žaliava 08 10 20 10 (avietės), pagamintas produktas 08 11 20 31 (šaldytos avietės). Atsakovė pažymi, kad iš pateiktų dokumentų, sąskaitų faktūrų, paaiškinimų ir pan. matyti, jog paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, ji tokiu būdu pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai. Realiai pareiškėja vykdė šakniavaisių (bulvių, burokėlių, morkų) pirkimą, jų valymą, pakavimą ir pardavimą. Tai nėra žemės ūkio produkcijos perdirbimas, naujos produkcijos gamyba. Pažymi, kad paraiškoje buvo numatyta veikla, susijusi su avietėmis ir šaltalankiais, taigi paramos gavėja, nesuderinusi su NMA, iš esmės pakeitė veiklos pobūdį ir veiklos, susijusios su avietėmis ir šaltalankiais, nevykdė. Su tuo iš esmės sutiko ir Pareiškėja, t. y. su tuo, kad veiklos, susijusios su uogomis, jų šaldymu, nevykdė. Tai patvirtinta ir Komisijos sprendime.

Pabrėžia, jog Komisijos sprendime neatskleista ginčo esmė ir todėl buvo netinkamai taikytos bei aiškintos teisės aktų nuostatos, Komisija nesivadovavo ir neanalizavo aktualių taisyklių nuostatų turinio. Pažymi, kad tai, ką realiai darė pareiškėja, įgyvendindama projektą, yra žemės ūkio produktų apdirbimas – žemės ūkio produktų tvarkymas nekeičiant jų pirminės fizinės ar cheminės sudėties, t. y. faktiškai pirko bulves, morkas, burokėlius, juos valydavo, supakuodavo ir vėl parduodavo (tačiau ne savo bendrovės vardo etiketėmis). Tai nėra žemės ūkio produkcijos perdirbimas, naujos produkcijos gamyba. Nors pareiškėja projektą ir vykdė, tačiau paramos žemės ūkio produktams apdirbti ŽŪM pareiškėjai nebuvo suteikusi. Tas itin svarbu, tačiau Komisija šios aplinkybės nevertino ir pareiškėjos vykdytos veiklos neanalizavo teisės aktų nuostatų prasme, dėl ko priėmė neteisėtą Sprendimą dalyje. Atsakovė taip pat nurodo, kad Komisijos sprendimo argumentai, jog naują produktą pareiškėja sukūrė rinkodaros srityje yra nepagrįsti, kadangi Verslo plano IV dalyje „Technologijos ir aplinkosauga“ pateikiamas būsimo projekto apibūdinimas, t. y. uogų (aviečių ir šaltalankių) nuplovimas, perrinkimas, nusausinimas ir užšaldymas, užšaldytų uogų pateikimas į rinką, minėtame dokumente nėra užsiminta apie ekologiškų daržovių apdorojimą, ar jų tiekimą rinkai. Taigi, atsakovė nesutinka su Komisijos argumentais dėl žemės ūkio produktų rinkodaros. Nurodo, jog pareiškėja, visą laiką prieš tai teigusi ir pripažinusi, kad naujo produkto (gaminio) ji negamino, pradėjus galimo pažeidimo tyrimą savo nuomonę pakeitė, teigdama, jog naujas gaminys (produktas) vis dėlto buvo pagamintas, t. y. į rinką patiektos ekologiškos daržovės. Pareiškėja, pateikdama paraišką ir verslo planą, projekto vykdymą projektavo kaip uogų perdirbimą ir jų tiekimą į rinką, o žemės ūkio produktams apdirbti nebuvo skirta parama, nes pareiškėjos projekto esmė ir tikslas buvo visai kitokie. NMA nuomone, neracionalu iš pažeidimo tyrimą atlikusios institucijos reikalauti, kad ši, užbėgdama už akių, pasisakytų sprendime ir dėl būsimų teisinių argumentų, apie juos net nežinodama ir jų negalėdama įvertinti.

Nurodo, jog NMA visus savo veiksmus administruodama projektą atliko laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Nors ir buvo pakeista paramos sutartis, taip pat NMA leido vienas investicijas keisti kitomis (pvz., dyzelinį krautuvą į elektrinį, leido atsisakyti statybos darbų ir t. t.), tačiau visą laiką tikėjosi, kad pareiškėjai yra žinomi įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė pagal paraišką ir paramos sutartį bei juos planuoja įvykdyti tinkamai, t. y. įgyvendinti projektą taip, kaip numatyta paraiškoje. Iš pareiškėjos įsigytų investicijų, pagal pateiktus mokėjimo prašymus (deklaruotos tokios išlaidos – krautuvai, medinės dėžės, produkcijos apdorojimo ir perdirbimo technologinė įranga, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo technologinė įranga, produkcijos pakavimo technologinė įranga) NMA negalėjo numatyti, kad visos minėtos investicijos negalės būti naudojamos projekto įgyvendinimo metu. NMA būtent pareiškėją laiko tiesiogiai atsakinga už tai, kad neatskleidžiant savo tikrųjų ketinimų (pakeisti vykdomos veiklos pobūdį ir iš esmės įgyvendinti visiškai naują projektą, kuriam nebuvo gautas patvirtinimas dėl paramos skyrimo) buvo klaidinama NMA, raštuose nepateikiant aiškaus prašymo – iš esmės keisti projektą ir nevykdyti to, kas numatyta paraiškoje, o vykdyti visiškai naują veiklą, t. y. įgyvendinti ir naują projektą. To nepadariusi, pareiškėja prisiėmė riziką dėl savo veiksmų teisinio vertinimo. Pareiškėjos projektas nesutampa su dabar vykdoma pareiškėjos veikla, todėl pareiškėja, pakeitusi projekto įgyvendinimo sąlygas, nepasiekė projekto tikslų (vienas iš projekto tikslų, numatytų paraiškoje, buvo naujos produkcijos pardavimas) ir neįgyvendino jame numatytų uždavinių. Būtent tokia ir yra 1 pažeidimo esmė.

Paaiškina, jog susidarė paradoksali situacija, kai su vienu iš pažeidimų pareiškėja sutiko (kad pareiškėja nepasiekė 2016-2018 m. projekto priežiūros rodiklių – 2 pažeidimas), tačiau kitą pažeidimą (paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane – 1 pažeidimas) ginčijo, nors iš esmės pažeidimai vienas be kito egzistuoti negalėtų. NMA nuomone, Komisija privalėjo atsižvelgti į šią svarbią aplinkybę ir ją išanalizuoti visų pažeidimų kontekste.

Pažymi, kad pareiškėja privalėjo bendradarbiauti su NMA bei pateikti NMA prašomą informaciją, tačiau to nepadarė, t. y. nepateikė reikšmingos informacijos, kuri buvo reikalinga tiek vertinant 2017 m. ir 2018 m. metines ataskaitas, tiek atliekant galimo pažeidimo tyrimą. To nepadariusi, pareiškėja prisiėmė riziką dėl galimų sankcijų taikymo. Atsakovės nuomone, NMA pagrįstai nusprendė tai laikyti pažeidimu ir taikyti teisės aktuose nustatytas sankcijas. Komisija, iš dalies tenkindama pareiškėjos skundą ir panaikindama Sprendimo 1 ir 3 pažeidimus, sukūrė tokią situaciją, kurioje pareiškėja neturi pareigos vykdyti pagal paraiškas ir paramos sutartis prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės nuomone, pateikus paraišką ir pasirašius paramos sutartį tarp NMA ir pareiškėjų susiklosto tęstiniai teisiniai paramos administravimo santykiai, kurie galioja iki visiško jų įvykdymo. Netinkamai vykdant šiuo įsipareigojimus, NMA privalo taikyti teisės aktuose nustatytas sankcijas.

Pareiškėja atsiliepime su atsakovės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, jog atsakovė skunde nepagrįstai nurodo, jog Komisija netinkamai ištyrė reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Komisija tinkamai įvertino 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą ir pateikė visiškai neprieštaringą argumentaciją dėl 1 pažeidimo, kadangi tiek pareiškėja, tiek Komisija, pateikdama pozicijas dėl naujo produkto turėjo omenyje ne tai, kad buvo negaminama nauja produkcija apskritai, o tai, kad pareiškėja negamino produkcijos, kuri buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane. Komisija įvertino ne tik paraišką ir verslo planą, tačiau ir pareiškėjos bei NMA raštus. Paaiškina, jog žemės ūkio produktų rinkodaros sąvoką atitinka daržovių sandėliavimas, rūšiavimas, plovimas ir pakavimas, tokios nuomonės laikomasi ir Komisijos sprendime.

Pažymi, jog NMA iš pateiktų pareiškėjos prašymų aiškiai suprato, jog investicijos, t. y. perkama įranga, yra susijusi su šviežių daržovių rinkodara, o ne aviečių ir šaltalankių perdirbimu, ir, atsižvelgdama į šių investicijų specifiką, raštu su Bendrove sudarė paramos sutarties pakeitimus. NMA, aiškiai tai suprasdama, atliko paramos mokėjimus, susijusius su investicijomis, skirtomis šviežių daržovių rinkodarai, tokiu būdu NMA savo veiksmais davė sutikimą pakeisti projekto įgyvendinimo sąlygas (veiklos pobūdį) ir tai buvo įforminta raštu, sudarant du susitarimus prie paramos sutarties. NMA gavusi minėtus prašymus jokių klausimų neiškėlė ir tam neišreiškė jokio prieštaravimo. Taigi, toks NMA elgesys patvirtino, jog NMA sutiko su pareiškėjos veiklos pobūdžio pakeitimu į šviežių daržovių rinkodarą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad paramos sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtinto projekto veiklos pobūdžio, todėl tokių pakeitimų nereikėjo tiesiogiai įtvirtinti paramos sutartyje. Paramos sutarties 18.3 papunktyje yra aiškiai įtvirtinta, jog gavus NMA raštišką sutikimą, yra galimas veiklos pobūdžio pakeitimas, jei nedaromas esminis projekto pakeitimas. Šiuo atveju veiklos pobūdis buvo pakeistas gavus rašytinį NMA pritarimą, kuris buvo išreikštas pasirašant paramos sutarties pakeitimus. Pabrėžia, kad šiais pakeitimais nebuvo padarytas esminis projekto pakeitimas, nes veiklos sritis išliko tapati, t. y. žemės ūkio produktų perdirbimas ir (ar) rinkodara. NMA, gavusi pareiškėjos prašymą iš dalies pakeisti investicijas ir veiklą, net nesvarstė klausimo dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo, todėl konstatuotina, jog NMA, gavusi tokį prašymą, pagrįstai laikėsi pozicijos, jog minėti pakeitimai duos didesnę naudą ir padės efektyviau siekti projekte bei programoje nustatytų tikslų.

Paaiškina, kad pareiškėja paraiškoje nurodė, jog vykdys žemės ūkio produktų perdirbimą ir (ar) rinkodarą, paraiškoje nurodytas žodis „ar“ suponuoja, kad projektas gali būti įgyvendintas tiek vykdant žemės ūkio produktų perdirbimą, tiek ir rinkodarą. Pareiškėja vykdė rinkodarą, kadangi supirkdavo, surinkdavo šviežias daržoves iš derliaus nuėmimo vietos, jas apdirbdavo, sandėliuodavo, supakuodavo ir realizuodavo. Kaip nurodyta Komisijos sprendime, pareiškėja, vykdydama žemės ūkio produktų rinkodarą, sukūrė naują produktą – rinkai paruoštas ekologiškas daržoves. Atsakovė skunde naujų produktų sukūrimą (pagaminimą) sieja tik su žemės ūkio produktų perdirbimu, tačiau nepateikia jokių aiškių argumentų, kodėl naujas produktas negali būti sukurtas vykdant žemės ūkio produktų rinkodaros veiksmus. Pabrėžia, kad NMA atstovė 2019 m. rugsėjo 19 d. laiške patvirtino, jog pareiškėja vykdė naujų produktų gamybą. Įgyvendinimo taisyklėse nėra rašoma, kad rinkodaros veikla „susideda iš“, o tiesiog yra išvardijamos veiklos, kurios patenka, gali patekti į žemės ūkio produktų rinkodaros veiklas. Todėl nėra jokio pagrindo teigi, kad žemės ūkio produktų rinkodara yra galima tik tokiu atveju, jeigu yra įgyvendinamos visos išvardintos veiklos. Atsakovės skunde naudojamas argumentas dėl naujų produktų negaminimo yra tai, jog neva pareiškėja nepateikė produktų kombinuotosios nomenklatūros kodų. Tačiau, NMA nepateikė jokių teisės aktų normų ar jų teisinio vertinimo, kurios patvirtintų, jog naujo produktas yra siejamas būtent su kombinuotosios nomenklatūros kodais.

Pareiškėja nurodo, jog įgyvendino bendrąjį Priemonės tikslą, tuo pačiu ir Programos tikslą – gerinti žemės ūkio ir miškų ūkio konkurencingumą remiant restruktūrizavimą, plėtrą ir inovacijas. Projekto metu įgyvendintos investicijos leido padidinti įmonės konkurencingumą: buvo integruoti optimalesni gamybos procesai, aukšta paslaugų ir produkcijos kokybė, patraukli pakuotė, mažesnė savikaina, geresnis ekonominis gyvybingumas ir tai leido padidinti konkurencinius gebėjimus rinkoje. Vykdydama Projektą, pareiškėja tapo viena konkurencingiausių tokio tipo įmonių visoje šalyje, kadangi buvo modernizuota jos gamybos bazė (buvo įsigyta moderni daržovių apdorojimo įranga ir taip visiškai modernizuota gamyba), buvo diegiamos inovatyvios technologijos (pilnas inovatyvumas, tiek technologinis, tiek naujos veiklos/paslaugų inovatyvumas). Taip pat Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo pagerinta žemės ūkio produktų kokybė (galutiniam vartotojui pateikiamos daržovės tapo aukščiausios kokybės), kadangi pateikiama produkcija yra ekologinė sertifikuota produkcija, daržovės yra itin patraukliai supakuotos ir gali ilgiau išbūti prekybos taškuose. Pažymi, jog Komisija sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog turi būti ginami pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kurie susiformavo atsižvelgiant į NMA veiksmus, o atsakovės minimas teisės principas, jog iš neteisės negali kilti teisė šiuo atveju yra neaktualus, nes pareiškėja nepadarė jokio pažeidimo. NMA iš 2015 m. sausio 29 d. rašto suprato (negalėjo nesuprasti), jog pareiškėja nevykdys su uogų šaldymu susijusios veiklos, o vykdys ekologiškų daržovių rinkodarą ir davė tam sutikimą, sudarydama Paramos sutarties pakeitimus. Priduria, jog pareiškėja, neturėdama labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės statuso, negalėjo pateikti ir SVV deklaracijos.

Pareiškėja taip pat kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl Ketvirtojo pažeidimo ir priimti naują sprendimą – panaikinti NMA sprendimą ar jo dalį.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Komisijai ginčijo NMA Sprendimą, kuriuo pareiškėjai paskirta visos išmokėtos (duomenys neskelbtini) EUR paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant pasirašytą Paramos sutartį, nes neva buvo nustatyti šie pažeidimai: 1) Bendrovė nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, ji tokiu būdu neva pakeitė Projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl neva nebuvo pasiekti Paraiškoje numatyti tikslai (už pažeidimą NMA Sprendime taikė visos išmokėtos (duomenys neskelbtini) EUR paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį (Pirmasis pažeidimas); 2) Bendrovė nepasiekė 2016 m., 2017 m., 2018 m. Projekto priežiūros rodiklių (už pažeidimą taikytina dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, t. y. 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos už kiekvienus metus, kai nebuvo pasiekti projekto priežiūros rodikliai: (duomenys neskelbtini) EUR (Antrasis pažeidimas); 3) Bendrovė neteikė prašomos informacijos NMA (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo) (už pažeidimą taikytina dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, t. y. 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos: (duomenys neskelbtini) EUR už kiekvienus metus, už kuriuos nebuvo pateikta informacija (2017 m. ir 2018 m.), t. y. (duomenys neskelbtini) EUR) (Trečiasis pažeidimas); 4) Bendrovė sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą (už pažeidimą taikytina visos išmokėtos (duomenys neskelbtini) EUR paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį) (Ketvirtasis pažeidimas). Nurodo, kad skundžiamu Komisijos sprendimu išnagrinėti pareiškėjos reikalavimai, kuriais ji ginčijo NMA Sprendimo dalis dėl pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo pažeidimo. NMA Sprendimo dalį dėl antrojo pažeidimo, kaip ir patį antrąjį pažeidimą bei taikytiną (duomenys neskelbtini) EUR paramos grąžinimo sankciją, Bendrovė pripažįsta. Komisija skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos reikalavimus ir panaikino NMA sprendimo dalis dėl pirmojo ir trečiojo pažeidimo, tačiau pareiškėjos reikalavimą dėl ketvirtojo pažeidimo, pareiškėjos manymu, nepagrįstai atmetė.

Pareiškėjos įsitikinimu, Komisijos Sprendimas yra prieštaringas ir nenuoseklus, kadangi Komisija sprendimo dalyje dėl Pirmojo pažeidimo nurodė, jog Bendrovė, vykdydama veiklą, įgyvendino priemonės ir programos tikslus, tačiau Sprendimo dalyje dėl Ketvirtojo pažeidimo ji buvo priešingos pozicijos. Komisija neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kad įrodinėjant galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą, yra būtina nurodyti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti programa ir priemone siekiamų tikslų. Komisija neįvertino aplinkybių, jog NMA Sprendimo dalis dėl Ketvirtojo pažeidimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. Komisija neįvertino, jog: NMA, įrodinėdama Ketvirtąjį pažeidimą, rėmėsi teisės aktais, kurie šioje situacijoje net negalėjo būti taikomi; NMA, įrodinėdama Ketvirtąjį pažeidimą, nepateikė faktų, patvirtinančių, objektyvųjį ir subjektyvųjį elementus, kurie yra būtini taikant galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą institutą, teisinio kvalifikavimo, o apsiribojo tik abstrakčiu faktų ir teisės normų išvardijimu; NMA nepateikė jokių Ketvirtojo pažeidimo tyrimo metu Bendrovės nurodytų aplinkybių ir įrodymų įvertinimo; NMA nepateikė jokių motyvų, kodėl už Ketvirtąjį pažeidimą paskirta būtent maksimali sankcija.

Tvirtina, kad Bendrovė nesukūrė galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, o jos pasirinktas veiklos metodas prisidėjo prie projekto, priemonės ir visos programos tikslų pasiekimo. Be to, nurodo, kad NMA veiksmai sukėlė pareiškėjos teisėtą lūkestį, kuris tęsėsi ilgiau nei 3 metus, jog jos vykdomas Projekto įgyvendinimo modelis neprieštarauja Projektą reglamentuojantiems teisės aktams. Tai, pasak pareiškėjos, patvirtina ir 2017 m. balandžio 14 d. Įtariamo/nustatyto pažeidimo tyrimo išvada, kuria, esant identiškoms aplinkybėms, kaip ir priimant NMA sprendimą, buvo atsisakyta fiksuoti pažeidimą dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą sukūrimo.

Atsakovė NMA atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad NMA, įtarusi paramos gavėjos įgyvendinto projekto pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus: (1) paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, – taigi buvo pakeistos projekto įgyvendinimo sąlygos ir nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai (atsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnio 1 dalies c punktą); 2) paramos gavėja nepasiekė projekto 2016 m., 2017 m., 2018 m. priežiūros rodiklių; 3) paramos gavėja neteikė prašomos informacijos (SVV deklaracijų) NMA; 4) sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą), NMA 2020 m. birželio 8 d. sprendimu paramos gavėjai taikė visos išmokėtos (duomenys neskelbtini) Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį.

NMA manymu, Komisija tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl Ketvirtojo pažeidimo. Paaiškina, kad vadovaujantis ESTT byla Nr. C-434/12, vertinant dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti, turi būti įvertinti ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji elementai, t. y. turi būti įvertinti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal EŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu galima remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Atsižvelgiant į ESTT bylos C-434/12 41 pastraipą, subjektyvus elementas gali būti nustatytas visų pirma įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal EŽŪFKP paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys.

Tvirtina, kad NMA labai išsamiai aprašė ir savo sprendime nurodė visus šiuos jau minėtus aspektus, o Komisija sprendimą priėmė visus juos įvertinusi ir pasvėrusi. Pažymi, kad veiklos vykdymas neeliminuoja kitų aspektų, kurie aiškiai identifikuoja pareiškėją galimai sukūrus sąlygas paramai gauti. Visa tai ir įvertino Komisija, konstatavusi, kad NMA Sprendimas dėl 4 pažeidimo yra teisėtas.

NMA nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad NMA sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodo, kad NMA sprendime pateiktos visos faktinės aplinkybės, taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto sprendimo teisėtumo, pritaikytos sankcijos individualizuotos ir pagrįstos. Motyvų ir argumentų išdėstymas yra pakankamas ir pareiškėjai aiškiai suprantamas. Visos šios faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė pakankamą galimybę pareiškėjai suprasti priimto sprendimo esmę tiek turinio, tiek formos prasme.

Teismo posėdžio metu atsakovės NMA atstovė palaikė teismui pateiktą skundą jame išdėstytais argumentais, o pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašė atsakovės NMA skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl Ketvirtojo pažeidimo. Papildomai nurodė, kad jei teismas nustatys, jos pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, tai prašo jį atnaujinti, kadangi terminas buvo praleistas nežymiai ir tik dėl apsirikimo skaičiuojant terminą bei didelės bylos apimties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja 2012 m. balandžio 30 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ (toliau – ir Paraiška).

2014 m. sausio 24 d. NMA su pareiškėja pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis).

2015 m. gegužės 21 d. pareiškėja ir NMA pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014 m. sausio 24 paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas Nr. 1). Paramos sutarties šalys susitarė pakeisti Paramos sutarties 6 punktą, sumažinant paramos dalių skaičių. Susitarime Nr. 1 numatyta, jog parama bus suteikta šioms investicijoms: naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai, specialioms transportavimo priemonėms, kompiuterinei įrangai, įskaitant programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms (prekėms paruošti, valyti, rūšiuoti, plauti), poliravimo įrangai, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo, pakavimo įrangai, krautuvams (2 vnt.), specializuotos žemės ūkio produkcijos talpoms.

2015 m. liepos 17 d. pareiškėja ir NMA pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014 m. sausio 24 paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas Nr. 2). Susitarimu Nr. 2 numatyta, kad paramos mokėjimas išskaidytas į 2 dalis: 1 dalis iki (duomenys neskelbtini) Eur (mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. liepos 30 d.) ir 2 dalis iki (duomenys neskelbtini) Eur (mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.).

2015 m. liepos 30 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1), kuriuo prašė NMA kompensuoti patirtas išlaidas už šias įsigytas investicijas: dyzelinį krautuvą, elektrinį krautuvą, specializuotas žemės ūkio produkcijos talpas (medinės dėžės daržovėms sandėliuoti). 2020 m. spalio 30 d. pareiškėjai išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur paramos suma. Pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 įsigyta ši įranga: du elektriniai krautuvai, didelių gabaritų medinės dėžės (konteineriai) daržovėms sandėliuoti.

2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2), kuriuo prašė NMA kompensuoti patirtas išlaidas už šias įsigytas investicijas: pakavimo įrangą, prekinio paruošimo, valymo, rūšiavimo, plovimo, poliravimo įrangą, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo įrangą. 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjai išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur paramos suma. Pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 įsigyta ši įranga: produkcijos apdorojimo ir perdirbimo technologinė įranga, produkcijos (vaisių ir daržovių) priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo technologinė įranga, produkcijos pakavimo technologinė įranga.

NMA 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2017 m. kovo 13 d. atliko pareiškėjos patikras vietoje, pradėjo tyrimą dėl galimai nevykdomos veiklos ir surašė 2020-02-03 Įtariamo/nustatyto pažeidimo tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

NMA 2020 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie paramos gavėjos padarytus pažeidimus, įgyvendinant projektą, bei, atsižvelgdama į pridedamuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti visos išmokėtos (duomenys neskelbtini) Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį (atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus: 1) paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, – taigi buvo pakeistos projekto įgyvendinimo sąlygos ir nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai; 2) paramos gavėja nepasiekė 2016 m., 2017 m., 2018 m. projekto priežiūros rodiklių; 3) paramos gavėja neteikė prašomos informacijos (SVV deklaracijų) NMA; 4) sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą). Ministerijos komisijos posėdyje 2020 m. gegužės 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta pritarti NMA sprendimui paramos gavėjai ŽŪKB „P.“ taikyti visos išmokėtos (duomenys neskelbtini) Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.

NMA teisės departamentas 2020 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini). NMA sprendimu nustatyti šie pareiškėjos pažeidimai: 1) pareiškėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo nustatyta paraiškoje ir verslo plane, ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai; 2) pareiškėja nepasiekė 2016 m., 2017 m., 2018 m. projekto priežiūros rodiklių; 3) pareiškėja netiekė prašomos informacijos NMA (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo); 4) pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Pareiškėja 2020 m. liepos 13 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino NMA sprendimo dalis dėl Pirmojo ir Trečiojo pažeidimo, o dėl Ketvirtojo pažeidimo skundą atmetė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta NMA sprendimo dalis dėl Pirmojo bei Trečiojo pažeidimo panaikinti, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė skunde nurodė, jog Komisijos sprendimo dalis dėl panaikintų NMA sprendime nustatytų Pirmojo pažeidimo (pareiškėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo nustatyta paraiškoje ir verslo plane, ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai) ir Trečiojo pažeidimo (pareiškėja netiekė prašomos informacijos NMA (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo) turi būti panaikinta. Pažymėjo, kad Komisijos sprendime neatskleista ginčo esmė ir todėl buvo netinkamai taikytos bei aiškintos teisės aktų nuostatos, Komisija nesivadovavo ir neanalizavo aktualių taisyklių nuostatų turinio. Nurodė, kad tai, ką realiai darė pareiškėja įgyvendindama projektą, yra žemės ūkio produktų apdirbimas – žemės ūkio produktų tvarkymas nekeičiant jų pirminės fizinės ar cheminės sudėties, t. y. faktiškai pirko bulves, morkas, burokėlius, juos valydavo, supakuodavo ir vėl parduodavo (ne savo bendrovės vardo etiketėmis), tačiau tai nėra žemės ūkio produkcijos perdirbimas, naujos produkcijos gamyba.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2012 metais, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-219 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 3 punkte numatyta, jog žemės ūkio produktų apdirbimas yra žemės ūkio produktų tvarkymas nekeičiant jų pirminės fizinės ar cheminės sudėties. Žemės ūkio produktų perdirbimas yra veikla, kai keičiant žemės ūkio produktų fizinę ar cheminę sudėtį gaunamas gaminys ar gaminiai. Žemės ūkio produktų rinkodara yra žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, apdirbimas, prekinis paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, realizavimas.

Nagrinėjamos administracinės bylos atveju, pareiškėja NMA pateiktoje paraiškoje nurodė veiklos sritį kaip vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas. Paraiškos dalyje, kurioje pateikiama informacija apie projektą, pareiškėja nurodė, jog bendrovės „P.“ strateginis tikslas – plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. planuojama pradėti prekybą šaldytomis avietėmis, o kol nebus įgyvendintos visos investicijos, bus perkamos produkcijos šaldymo ir sandėliavimo paslaugos. 2014 metų rugpjūčio pabaigoje planuojama pabaigti investicijas ir pradėti ne tik aviečių, bet ir šaltalankių šaldymą bendrovės patalpose. Paraiškos XII skyriaus „Kita informacija“ 12 eilutėje pareiškėja nurodė, kad investuoja į Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytų žemės ūkio produktų (žaliava ir pagamintas produktas) perdirbimą ar rinkodarą, bei nurodė žaliavos ir pagaminto produkto kodus kombinuotoje nomenklatūroje: žaliava 08 10 20 10 (avietės), pagamintas produktas 08 11 20 31 (šaldytos avietės). Pažymėtina, kad ir pareiškėjos pateiktame verslo plane „ŽŪKB „P.“ plėtros investicinis projektas“ numatytas veiklos pobūdis – plėsti įmonės veiklą ir pradėti uogų perdirbimo veiklą; įmonės tikslai ir uždaviniai - nuo 2012 m. planuojama supirkinėti uogas iš savo kooperatyvų narių bei kitų bendrovių, jas apdoroti (užšaldyti) ir parduoti; kol bus atliktos visos planuojamos investicijos, bus perkamos uogų šaldymo bei sandėliavimo paslaugos. Verslo plano dalyje, kurioje nurodytos technologijos ir aplinkosauga, paaiškinta, jog bus vykdomas uogų (aviečių ir šaltalankių) nuplovimas, perrinkimas, nusausinimas ir užšaldymas, užšaldytų uogų pateikimas į rinką. Įvertinus NMA pateiktą pareiškėjos paraišką ir su ja pateiktus dokumentus, pareiškėjos pateiktą verslo planą matyti, kad pateikdama informaciją apie planuojamą įgyvendinti projektą pareiškėja aiškiai nurodė, kad įmonė siekia gauti paramą būtent aviečių perdirbimo veiklai, nuo 2014 m. – šaltalankių perdirbimo veiklai, sukuriant naują gaminį – šaldytas avietes, šaldytus šaltalankius. Kadangi minėta uogų perdirbimo veikla įeina į Paramos paraiškos II skyriuje 2. punkte apibrėžtą veiklos sritį – vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas - pareiškėja nurodydama projekto, kuriam prašė paramos, veiklos sritį pažymėjo būtent šį punktą. Tačiau teismo vertinimu, tai visiškai nereiškia, kad pareiškėja pažymėdama Paramos paraiškos II skyriuje 2. punkte apibrėžtą veiklos sritį gavo paramą daržovių rinkodarai, kaip savo skunde teigia pareiškėja. Pažymėtina, kad šią teismo išvadą patvirtina aplinkybė, kad nei paraiškoje, nei verslo plane apie tai, kad pareiškėja planuoja už gautas paramos lėšas užsiimti daržovių sandėliavimu, rūšiavimu, plovimu ir pakavimu, t. y. parama prašoma gauti daržovių apdirbimui ar rinkodarai, nėra apskritai nurodyta.

Teismas konstatuoja, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, sąskaitų faktūrų, paaiškinimų ir pan. matyti, jog paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos – šaldytų aviečių ir šaldytų šaltalankių - gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, kadangi pareiškėja realiai vykdė žemės ūkio produktų apdirbimą, t. y. konkrečiai šakniavaisių (bulvių, burokėlių, morkų) pirkimą, jų valymą, pakavimą ir pardavimą. Tai, kad veiklos, susijusios su uogomis, jų šaldymu, už gautas paramos lėšas nevykdė, iš esmės pripažino ir pareiškėja savo skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu. Tai patvirtina ir byloje esantis pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakymas į NMA paklausimą, kuriame pareiškėja patvirtina, kad jokio naujo gaminio (produkto) negamina, o užsiima daržovių rūšiavimu, plovimu bei sandėliavimu. Taigi, įvertinus tai, kad paraiškoje ir verslo plane buvo prašoma paramos uogų perdirbimo veiklai, sukuriant naują produktą – šaldytas uogas, o paramos gavėja iš esmės veiklos, susijusios su uogų perdirbimu nevykdė ir naujo produkto nesukūrė, o paramos lėšas naudojo vystyti daržovių apdirbimo veiklą, ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja pakeitė veiklos pobūdį, kadangi neįvykdė projekto taip, kaip nurodyta paraiškoje.

Atlikus pareiškėjos veiklos tyrimą, 2020-02-03 Įtariamo/nustatyto pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, dėl ko tokiu būdu buvo pakeistos projekto įgyvendinimo sąlygos, o projektas nepasiekė paraiškoje numatytų tikslų. Pagrindo nesiremti minėta pažeidimo tyrimo išvada nėra, kadangi joje padarytos išvados yra priimtos nuosekliai įvertinus paraiškos administravimo eigą, atlikus tyrimą ir įvertinus projekto priežiūros rodiklius. Įvertinus tai, kas nurodyta, matyti, kad pareiškėja ne tik nevykdė paraiškoje nurodytos veiklos, tačiau neužsiėmė jokia veikla, kuri būtų susijusi su avietėmis ar šaltalankiais, todėl pažeidė Paramos sutarties 17.1 papunktį, kuriame numatyta, kad paramos gavėjas privalo siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3D-74 aktuali redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) 173 punkte nustatyta, kad jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir/arba paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti NMA apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Administravimo taisyklių 175 punkte nurodyta, jog iškilus poreikiui keisti projektą ir/arba paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai prašymą pakeisti projektą ir/arba paramos sutartį ir kartu su prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius prašymą. Įgyvendinimo taisyklių 26.9 papunktyje numatyta, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos. Taip pat Paramos sutarties 17.3. papunktyje numatyta, kad jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarka, pakeitimai, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad NMA sutiko su veiklos pobūdžio pakeitimu sudarant Susitarimą Nr. 1 ir Susitarimą Nr. 2. Išanalizavus pareiškėjos 2015-01-29 ir 2015-06-22 prašymus NMA dėl Sutarties pakeitimų bei minėtus Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta, kad jokio susitarimo dėl projekto įgyvendinimo sąlygų pakeitimo - veiklos pobūdžio pakeitimo, nebuvo sudaryta. Priešingai, 2015-01-29 pareiškėjos prašyme dėl sutarties pakeitimo kaip tik yra nurodyta, jog projekto veikos pobūdis ir veiklos kvalifikacija išlieka tokia pati. Tai, kad pagal pareiškėjos prašymus parama buvo suteikiama šioms investicijoms: naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai, specialioms transportavimo priemonėms, kompiuterinei įrangai, įskaitant programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms (prekėms paruošti, valyti, rūšiuoti, plauti), poliravimo įrangai, priėmimo į sandėlius ir sandėliavimo, pakavimo įrangai, krautuvams (2 vnt.), specializuotos žemės ūkio produkcijos talpoms, negali reikšti veiklos pobūdžio pakeitimo, kadangi paramos suteikimas dėl nurodytos technikos negalėjo atskleisti pareiškėjos ketinimų pakeisti veiklos pobūdį, todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad NMA tokiu būdu suteikė pareiškėjai teisę pakeisti projekto sąlygas – veiklos pobūdį. Tokios išvados – kad NMA leido keisti veiklos pobūdį - negalima daryti ir įvertinus NMA išmokėtas paramos lėšas pagal pareiškėjos 2015-07-30 ir 2015-09-30 pateiktus mokėjimo prašymus. Nors pareiškėja nurodo, kad tai, jog NMA žinojo apie pareiškėjos veiklos pobūdžio pakeitimą ir sutiko, kad būtų keičiamas projekto veiklos pobūdis įrodo NMA 2015-11-26/27 ir 2017-03-13/14 atliktos patikros vietoje ir surašytos Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-09-19 NMA darbuotojos K. S. el. laiškas, tačiau minėtus argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kaip minėta aukščiau, tiek pagal Administravimo taisyklių 173 p.,175 p., tiek pagal Įgyvendinimo taisyklių 26.9 papunktį, projekto įgyvendinimo pakeitimai su NMA privalo būti suderinti raštu. Teismas įvertinęs minėtus įrodymus kritiškai vertina tai, kad NMA žinodama apie pareiškėjos daromus projekto pažeidimus, pažeidimų tyrimo neatliko ir atitinkamų poveikio priemonių nesiėmė anksčiau, nors pagal NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“ 9.1 papunktį, NMA kontroliuoja tikslinį paramos gavėjos lėšų panaudojimą, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus, NMA informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti (NMA nuostatų 9.14 papunktis). Tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėja pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas ir nepasiekė paraiškoje numatytų tikslų, kadangi neįvykdė projekto taip, kaip nurodyta paraiškoje. Pažymėtina, kad prašymo NMA dėl projekto veikos pobūdžio pakeitimo, siekiant paramos lėšas naudoti ne uogų perdirbimo veiklai, sukuriant naują produktą – šaldytas uogas, o vystyti daržovių apdirbimo veiklą, pareiškėja neteikė ir veiklos pobūdžio pakeitimo raštu su NMA nesuderino, tokiais savo veiksmais padarydama NMA sprendime inkriminuotą Pirmąjį pažeidimą.

Taigi, remiantis tuo, kas nurodyta, pripažįstama, kad NMA sprendimo dalis dėl Pirmojo pažeidimo (pareiškėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo nustatyta paraiškoje ir verslo plane, ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai) yra teisėta ir pagrįsta, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl Pirmojo pažeidimo panaikinimo.

Teismas taip pat pažymi, kad NMA sprendime konstatuotas Trečiasis pažeidimas (pareiškėja neteikė prašomos informacijos NMA (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo) iš esmės grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 17 punkto nuostatomis. Įgyvendinimo taisyklių 17 punkte numatyta, jog nustatant labai mažos įmonės, mažos įmonės arba vidutinės įmonės statusą, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), pripažintoms žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais), kurios planuoja užsiimti arba užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara iki paramos paraiškos pateikimo trumpiau nei dvejus metus, bus imami jų antrųjų ir vėlesnių veiklos metų (po investicijų įvykdymo) prognozuojamo darbuotojų skaičiaus bei partnerių ir (ar) narių, užsiimsiančių joje nuolatine veikla ir gausiančių iš jos finansinės naudos, ir prognozuojamos veiklos rezultatų (iš jų metinės apyvartos ir metinio balanso) ataskaitos duomenys. Įmonės statusas nustatomas pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją.

Įvertinus minėtos teisės normos formuluotę akivaizdu, kad joje nėra reikalavimo įgyvendinant projektą ar po projekto įgyvendinimo teikti NMA SVV deklaracijas dėl įmonės dydžio nustatymo. Minėtoje normoje yra tik nurodoma į kokius parametrus reikia atsižvelgti nustatant labai mažos įmonės, mažos įmonės arba vidutinės įmonės statusą paraiškos teikimo metu. Taigi, NMA sprendime nepagrindė, kokia konkrečia teisės norma vadovaujantis reikalavo teikti SVV deklaracijas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atsiliepime nurodytos teisės normos - Paramos sutarties 17.14 papunktis, kuriame nurodyta, jog paramos gavėja privalo bendradarbiauti su projektą kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, susipažinti su dokumentais bei paramos gavėjo veikla, susijusiais su projekto ir sutarties vykdymu, bei Paramos sutarties 17.16 papunktis, pagal kurį paramos gavėja privalo NMA nustatytais terminais teikti jai papildomą informaciją, pagrindžiančius dokumentus, taip pat nenumato imperatyvaus reikalavimo pareiškėjai teikti SVV deklaracijas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į faktą, jog Pažeidimo tyrimo išvadoje buvo siūloma registruoti pažeidimą ir dėl Įgyvendinimo taisyklių 17 p. pažeidimo, t. y. reikalavimo pareiškėjai išlaikyti SVV statusą, tačiau NMA minėto pažeidimo dėl pareiškėjos SVV statuso neišlaikymo neregistravo. Įvertinus aplinkybę, kad toks pažeidimas nebuvo registruotas, darytina išvada, kad ir savarankiškas reikalavimas pareiškėjai pateikti SVV deklaracijas, jai neturtint pareigos išlaikyti SVV statuso bei nesant tokio įpareigojimo numatyto konkrečioje teisės normoje ar Paramos sutartyje, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja teikė NMA informaciją apie kiekvieną jos pajininkų pasikeitimą: 2016-08-08 informavo, kad priklauso įmonių grupei, 2017-06-26 informavo, jog iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės valdybos nariai pareiškėjos pajus perleido „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, 2020-03-25 paaiškinime pareiškėja nurodė, kad bendrovės tapo „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės dalimi, ji nebegalėjo atitikti labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės statuso, todėl nepildė ir SVV deklaracijų bei jų nepateikė NMA.

Taigi, Komisijos sprendime pagrįstai ir teisėtai panaikinta NMA sprendimo dalis dėl Trečiojo pažeidimo (pareiškėja neteikė prašomos informacijos NMA (SVV deklaracijos dėl įmonės dydžio nustatymo), atsakovei nepagrindus reikalavimo pateikti SVV deklaracijas.

Pareiškėja skunde nurodė, jog Komisija nepagrįstai atmėtė jos skundo dalį, kad turi būti panaikintas NMA sprendime konstatuotas Ketvirtasis pažeidimas. Pažymėjo, jog NMA sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų aiškumo ir pagrįstumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Anot pareiškėjos, NMA visiškai neatskleidė ir neįrodė būtinų elementų dirbtinai sukurtų sąlygų fakto įrodymui. Teismo posėdžio metu prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi terminas buvo praleistas nežymiai ir tik dėl apsirikimo skaičiuojant terminą bei didelės bylos apimties.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos sprendimo teismui per EPP sistemą pateikė 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti viena diena.

Teismas akcentuoja, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pareiškėja prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti teigė, kad terminą praleido dėl apsirikimo skaičiuojant terminą bei didelės bylos apimties.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis konstatuoja, kad įvertinus pateikto skundo apimtį ir bylos medžiagą bei tai, kad terminas skundui paduoti praleistas labai nežymiai, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas skundui dėl ginčijamo sprendimo paduoti atnaujintinas.

Nors pareiškėja skunde teigia, kad rizikos kriterijai, t. y. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta; projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys), kuriais remiasi NMA įrodinėdama Ketvirtąjį pažeidimą nagrinėjant projektą ar jo vykdymu metu galimai padarytus pažeidimus negalėjo būti taikomi, kadangi yra nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-03-24 įsakymu Nr. 3D-213 „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007-2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Metodika), t. y. buvo įtvirtinti vėliau nei buvo pateikta projekto paraiška (2012-04-30) ar sudaryta paramos sutartis (2014-01-24), tačiau teismas minėtus pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgęs į tai, kad Metodikos 2 priedas nurodo rizikos kriterijus, kurie taikomi ir projekto priežiūros metu, kuris skaičiuojamas nuo Paramos sutarties pasirašymo, nagrinėjamu atveju nuo 2014-01-24, penkerių metų laikotarpiui. Taigi, šiuo atveju atsakovė turėjo teisinį pagrindą remtis minėtais kriterijais, o taip pat ir ESTT sprendimu bei Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, jog „<...> kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos“. Kadangi patvirtinus Metodiką, ja nebuvo sukurtos naujos sąlygos ar nauji reikalavimai dėl paramos gavimo, tačiau ja buvo detalizuoti ir sukonkretinti požymiai, padedantys konstatuoti galimai dirbinai sukurtas sąlygas paramai gauti, pareiškėjos argumentas, jog taikant Metodiką pareiškėjos atžvilgiu buvo pažeistas teisės principas lex retro non agit atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, jog Iš NMA sprendimo turinio matyti, jog jame išsamiai išanalizuoti visi 2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-434/12 nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Matyti, kad NMA, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos teikimo tikslus, kurių vienas pagrindinių – skatinti žemės ūkio konkurencingumą. NMA sprendime išsamiai atskleistos objektyvios bylos aplinkybės, patvirtinančios, kad projektas funkciškai priklausomas nuo kitos bendrovės veiklos ir todėl egzistuoja projekto funkcinis nesavarankiškumas. Šiuo atveju pareiškėja įmonę registravo (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau šioje vietoje yra tik dalis už paramos lėšas įsigytos įrangos (paramos gavėja išsinuomojo patalpas iš UAB „B. C.“, t. y. projekto vykdymo vieta yra UAB „B. C.“ teritorijoje), kita įrangos dalis yra UAB „A. L.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) (įrangos dalis perduota nuo 2015 m. rugsėjo), todėl projektas funkciškai priklausomas nuo UAB „A. L.“ veiklos. Pažymėtina, jog paramos gavėja su NMA nebuvo suderinusi, kad projektas bus vykdomas keliose vietose, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos reali projekto įgyvendinimo vieta sutampa su UAB „B. C.“ buveinės vieta, KB „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimo vieta, UAB „A. L.“ registracijos vieta (dėl dalies įrangos laikymo UAB „A. L.“ teritorijoje). Visos šios įmonės priklauso „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos projekte vykdoma veikla sutampa su UAB „A. L.“ vykdoma veikla. Teismo vertinimu, sutiktina su NMA sprendime padaryta išvada, jog paramos gavėjos projektas yra funkciškai priklausomas nuo UAB „A. L.“, kurios teritorijoje nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios laikoma dalis įrangos, t. y. funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai vyksta skirtingose vietose, o pareiškėjos veiklą tiesiogiai lemia UAB „A. L.“ veikla. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias rizikos kriterijų ir tai, kodėl gali būti nepasiekti projekto tikslai.

NMA sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas, nes NMA sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, padaryta išvada, jog Bendrovė veikė kaip tarpinė grandis tarp UAB „A. L.“ ir UAB „B. C.“, t. y. perka bulves ir kitas daržoves iš UAB „A. L.“, kurios surenkamos už paramos lėšas paramos gavėjos įsigytomis investicijomis (įranga, kuri laikoma UAB „A. L.“ teritorijoje), jas valo, rūšiuoja ir pakuoja, vėliau sandėliuoja UAB „B. C.“ teritorijoje esančiose (nuomojamose) patalpose. Nustatyta, jog visos įmonės susijusios ir priklauso „A. G.“.

Dėl pritaikytų pareiškėjos atžvilgiu sankcijų proporcingumo teismas pažymi, jog įvertinus tai, kad sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA sprendimu vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.11, 253.2, 253.3, 253.4, 253.6 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, pritaikyta priemonė - visos išmokėtos (duomenys neskelbtini) Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant paramos sutartį, teismo vertinimu yra adekvati ir proporcinga.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.

Teismas taip pat pažymi, kad NMA atlikdama tyrimą ir priimdama 2017-04-14 Įtariamo/ nustatymo pažeidimo tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal anoniminį skundą dėl galimai neteisėtų paramos gavėjos veiksmų, išvadą, jog nepakanka aplinkybių teigti, kad paramos gavėja galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, padarė įvertinusi tik sąsajas tarp ŽŪKB „P.“ ir KB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjos galimai padarytų pažeidimų tyrimo aprėptis buvo daug didesnė ir 2020-02-03 Įtariamo/nustatyto pažeidimo tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimta įvertinus, jog paramos gavėjos projektas yra funkciškai priklausomas nuo kitos įmonės - UAB „A. L.“, kurios teritorijoje nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios laikoma dalis įrangos, t. y. funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai vyksta skirtingose vietose, o pareiškėjos veiklą tiesiogiai lemia UAB „A. L.“ veikla, bei konstatavus teisinius, ekonominius, asmeninius su projektais susijusių asmenų ryšius, bei požymius, neabejotinai liudijančius, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, padaryta išvada, jog Bendrovė veikė kaip tarpinė grandis tarp UAB „A. L.“ ir UAB „B. C.“, t. y. pirko bulves ir kitas daržoves iš UAB „A. L.“, kurios buvo surenkamos už paramos lėšas paramos gavėjos įsigytomis investicijomis (įranga, kuri laikoma UAB „A. L.“ teritorijoje), jas valydavo, rūšiuodavo ir pakuodavo, vėliau sandėliuodavo UAB „B. C.“ teritorijoje esančiose (nuomojamose) patalpose. Pažeidimo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog visos įmonės susijusios ir priklauso „A. G.“.

Dėl NMA sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms teismas pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Minėtų reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-438/2019). NMA yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo vadovautis visais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės sprendimas turi esminių trūkumų dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad NMA sprendimas priimtas formaliais pagrindais, neįvertinus pareiškėjos pateiktų duomenų. Ginčijamame NMA sprendime išsamiai išdėstyti šio sprendimo faktiniai bei teisiniai priėmimo pagrindai, argumentacija išsami, aiški, sankcijų apskaičiavimas pateiktas detaliai. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog NMA sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, nepatvirtina pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad šis sprendimas priimtas formaliais pagrindais. Teismo vertinimu, NMA priimdama sprendimą dėl Pirmojo ir Ketvirtojo pažeidimų išsamiai įvertino visus bylos duomenis, pateikė pareiškėjo argumentų vertinimą bei atliko taikyto teisinio reglamentavimo analizę. NMA, vykdydama patikrą, priimdama sprendimą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, veikė jai priskirtos funkcijos tikrinti paraiškas ribose ir įgyvendino jai teisės aktais suteiktas kompetencijas. Komisija tuo tarpu tikrindama NMA sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl Trečiojo ir Ketvirtojo pažeidimų, taip pat tinkamai išdėstė bei įvertino taikytinas teisės aktų nuostatas, faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas.

Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas prieina prie išvados, kad atsakovė surinko visus bylai reikšmingus duomenis ir juos teisingai įvertino ginčą reglamentuojančių teisės aktų kontekste bei pagrįstai sprendime nustatė pareiškėjai inkriminuotus Pirmąjį ir Ketvirtąjį pažeidimus. Tuo tarpu Komisija savo sprendime netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė nagrinėjamą administracinės bylos ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl Pirmojo pažeidimo. Atsižvelgus į tai, atsakovės skundas tenkintinas iš dalies, Komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria panaikinta NMA sprendimo dalis dėl Pirmojo pažeidimo naikintina, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos žemės ūkio kooperatinės bendrovės „P.“ prašymą ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjos žemės ūkio kooperatinės bendrovės „P.“ skundą atmesti.

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo panaikinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 8 d. sprendimo „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ dalis dėl Pirmojo pažeidimo, t. y. pareiškėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškos ir verslo plane ir pakeitė projekto įgyvendinimo sąlygas, todėl nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai (už pažeidimą taikyta sankcija visos išmokėtos paramos susigrąžinimas, nutraukiant Paramos sutartį) panaikinti ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ šioje dalyje palikti nepakeistą.

Kitą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.