Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei R. K., tretieji asmenys R. L. ir E. L., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. K. yra nepilnamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mama, tėvas - A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartimi E. J. buvo paimta iš jos atstovės pagal įstatymą - motinos R. K. ir apgyvendinta M. rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje. 2023 m. sausio 6 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-35 E. J. laikinaisiais rūpintojais paskirti R. L. ir E. L., įsakymu taip pat nurodyta nepilnametės E. J. laikinosios rūpybos vieta R. ir E. L. šeimoje, jų gyvenamojoje vietoje.

Dėl motinos valdžios apribojimo

11. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

12. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

13. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

14. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

17. Sprendžiant dėl R. K. motinos valdžios ribojimo pažymėtina, kad atsakovės šeima nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į M. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros. R. K. šeimai nuo 2022 m. gegužės 30 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris tęsiamas iki šiol bei paskirtas atvejo vadybininkas, šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, atsakovė siekiant stiprinti mamos emocinę būseną buvo įpareigota lankyti psichologo konsultacijas ne trumpiau nei pusę metų, pagalbos priemonė įgyvendinta iš dalies, kadangi atsakovė konsultacijos buvo tik 2 kartus, pratęsus psichologo konsultacijas, konsultacijose R. K. nedalyvavo. Siekiant atnaujinti atsakovės santykius su nepilnamete dukra E. J., ji buvo įpareigota pateikti prašymą dėl reguliarių susitikimų su dukra, pagalbos priemonė įgyvendinta iš dalies, kadangi įvyko 2 susitikimai su dukra M. rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Pažymėtina, jog atsakovė net buvo parašiusi atsisakymą susitikti su savo dukra ir tik tarpininkaujant socialiniam darbuotojui buvo įkalbinti pateikti prašymą dėl susitikimų su dukra organizavimo. Siekiant padėti atsakovės šeimai integruotis į darbo rinką, ji kartu su sutuoktiniu buvo įpareigoti per tris mėnesius susirasti nuolatinius darbus, priemonė įgyvendinta iš dalies, kadangi A. K. nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. dirba, atsakovė nedirba, teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbti negali, nes turi rūpintis kitomis dukromis, nuvesti dukras į mokyklą, darželį, pasiimti jas, taip pat paaiškino, jog dukrai U. J. nustatytas neįgalumas, dukra U. K. hiperaktyvi, reikalinga mamos nuolatinė priežiūra. Siekiant mažinti skolas, sutuoktiniai buvo įpareigoti padedant specialistui susidaryti skolų išmokėjimo planą, priemonė neįgyvendinta, kadangi atsakovė neteikė duomenų apie skolas, jų grąžinimo būdus.

18. Atsakovė R. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad nesutarė su dukra, jog dukra jos neklausė, jog dukra turėjo žalingų įpročių – rūkė, jog pati kreipėsi į Skyrių dėl pagalbos, tačiau bylos duomenimis atsakovei buvo paskirtos individualios konsultacijos pagal sudarytą grafiką ir numatytas temas, tačiau priemonė buvo neįgyvendinta, kadangi socialinis darbuotojas buvo paruošęs 12 temų atsakovei stiprinant bendravimą su dukra paauglystės tarpsnyje, bet atsakovė atsisakė dalyvauti susitikimuose su socialiniu darbuotoju. Atsakovė bylos duomenimis vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, jų neįsileidžia į namus, atsisako teikiamų paslaugų, nurodydama, jog jos šeimai nereikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Taip pat atsakovei R. K. ir jos nepilnametei dukrai E. J. siekiant padėti išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti kitos šalies argumentus ar priežastis sukeliančias konfliktus ir kartu ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų, buvo paskirta šeimos mediacija, kuri liko neįgyvendinta, kadangi atsakovė šeimos mediacijoje dalyvavo tik 1 kartą, į kitą paskirtą susitikimą, ji neatvyko teisindamasi, jog dėl tam tikrų priežasčių negali dalyvauti. Kito susitikimo suderinti nepavyko, kadangi atsakovė vis rasdavo priežasčių dėl ko neatvykti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepilnametę E. J. apgyvendinus M. rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, o vėliau laikinųjų rūpintojų šeimoje, ji su savo biologine mama gyvai buvo susitikusi tik Globos centre du kartus, bylos duomenimis atsakovė visai nesidomi dukra ir nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku.

19. Nors atsakovė teismui nurodė, jog santykiai su dukra šiuo metu yra pagerėję, jog dukra parašo gražias žinutes, net širdelę kartais atsiunčia, tačiau ji nurodė, kad gyvai su dukra nebuvo susitikusi jai gyvenant pas laikinuosius rūpintojus, jog neturi tam galimybių, tačiau teismo posėdžio metu laikinoji rūpintoja R. L. paaiškino, kad atsakovė nelanko dukros, jog neteikia jokio išlaikymo, jog dukrai nėra nieko nupirkusi, net gimimo dienos proga nepasveikino, jog bendravimas vyksta mergaitės iniciatyva, jog atsakovės mama vairuoja automobilį ir buvo atvykusi mergaitės aplankyti, jos manymu, atsakovei tiesiog trūksta noro bendrauti su dukra, ją aplankyti.

20. Kaip matyti iš pateiktų duomenų R. K. šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba, išnaudotos visos įmanomas pagalbos šeimai priemones, kurios buvo neveiksmingos, o atsakovė ir toliau nededa pakankamai pastangų keisti esamos situacijos, nekeičia savo požiūrio ir elgesio nepilnametės dukters E. J. atžvilgiu ir akivaizdu, jog neketina ateityje jo keisti. Nors teisminio nagrinėjimo metu atsakovė lyg ir išreiškė nesutikimą su ieškiniu, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu neparodė jokių pastangų, kurios leistų teismui spręsti apie jos norą ar ketinimą vykdyti motinos pareigas, teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo nurodyti, kokių ėmėsi priemonių, kad susigrąžintų dukrą, ji net negalėjo nurodyti, ar nori susigrąžinti dukrą, teigdama, kad dabartinė situacija visiems geresnė, dukrai patinka pas laikinuosius rūpintojus, o jų šeimoje mažiau konfliktų, atsakovė nurodė, kad pati dukra sakiusi, jog nenori grįžti namo.

21. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė neužtikrina dukrai saugios aplinkos (žalingų įpročių atsisakymo), nenustato aiškių taisyklių ir ribų, laikinosios rūpintojos teigimu mergaitė neturėjo elementarių apie asmens higienos, tvarkos įgūdžių, kas daro neigiamą poveikį paauglystę išgyvenančiai mergaitei, o visa tai žaloja nesubrendusios asmenybės psichiką. Visos šios aplinkybės kenkia jos raidai, besiformuojančiam požiūriui į visuomenėje priimtas vertybes, mažina jos savivertę, o tuo pačiu apriboja jos galimybes tobulėti, siekti išsilavinimo. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tokie atsakovės veiksmai kenkia nepilnametės dukros brandai ir vystymuisi, savivertei ir psichiniam saugumui. Taigi, teismas sprendžia, kad nepilnametės visapusiškas vystymasis, tobulėjimas, jos fizinės ir psichinės sveikatos gerinimas ir užtikrinimas negali būti užtikrintas atsakovės šeimoje.

22. Vien tai, kaip nurodo atsakovė, nenustatyti faktai, kad atsakovė galimai buvo naudojusi fizinį smurtą dukros atžvilgiu, piktnaudžiautų motinos valdžia ar žiauriai elgtųsi su dukra, nepakankamos aplinkybės pripažinti, kad ji tinkamai įgyvendina motinos valdžią. Tinkamas motinos valdžios nepanaudojimas siekiant auklėti dukrą, sudaryti jai tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, nuolatinis rūpinimasis jos sveikata, psichiniais ir fiziniais poreikiais, taip pat būtini dukros visapusiška vystymuisi ir tobulėjimui.

23. Pažymėtina, kad tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

24. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė R. K. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir rūpintis savo dukra E. J., nededa pastangų pasimatyti su dukra, nepriima specialistų pagalbos. Iš atsakovės elgesio matyti, jog ji yra abejinga savo dukros likimui bei ją tenkina dabartinė situacija, toks neveikimas ir pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečio vaiko, traktuotinas kaip atsisakymas rūpintis savo vaiku, t. y. pareigos įgyvendinti tėvų valdžią ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovė siektų atkurti ir puoselėti santykius su dukra, dėtų tam pastangas, tokia situacija trunka daugiau nei metus, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

25. Apribojus motinos valdžią atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią R. K. dukros E. J. atžvilgiu, E. J. tėvas - A. J. miręs (duomenys neskelbtini), būtina nustatyti E. J. gyvenamąją vietą. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės E. J. gyvenamąją vietą laikinųjų rūpintojų šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. sausio 6 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-35 E. J. laikinaisiais rūpintojais paskirti R. L. ir E. L., įsakymu taip pat nurodyta nepilnametės E. J. laikinosios rūpybos vieta R. ir E. L. šeimoje.

29. Tretieji asmenys posėdžio metu nurodė, jog E. J. apgyvendinus jų namuose, ji laikosi nustatytų reikalavimų, jos ugdymosi pasiekimai gerėja, bando keisti savo elgesį, atsisakė žalingų įpročių, jog mergaitė yra išreiškusi norą ir toliau gyventi pas laikinuosius rūpintojus, ką patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu.

30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad laikinųjų rūpintojų R. L. ir E. L. šeimoje sudarytos mergaitės amžių ir poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygos, todėl įvertinus vaiko amžių, pačios nepilnametės E. J. išreikštą norą ir toliau gyventi pas laikinuosius rūpintojus, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnametės E. J. gyvenamąją vietą laikinųjų rūpintojų šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

31. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

32. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

33. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.195 straipsnis numato, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui.

34. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš R. K. išlaikymą jos dukros E. J. atžvilgiu po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo - nuo 2022 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės.

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

36. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius 0siekia 633 Eur, taigi, toks yra orientacinis kriterijus, kuris aptarto teisinio reguliavimo kontekste, užtikrina bent minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

37. Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovės R. K. išlaikymą nepilnametei dukrai nurodė, kad atsakovė nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. vasario 16 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, jog darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai, duomenų apie atsakovei nustatytą neįgalumą ar dalinį darbingumą nėra, atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl ieškovo manymu, iš atsakovės jos nepilnametės dukros E. J. išlaikymui turėtų būti priteisiama po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų.

38. Atsakovė R. K. pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į jos sunkią finansinę padėtį, kadangi šiuo metu augina dar tris nepilnametes dukras, dirba tik vyras, kurio darbo užmokestis apie 650 Eur, dukrai U. J. nustatytas neįgalumas, jos pajamos tik mokamos išmokos apie 535 Eur, dirbti dėl dukros U. J. neįgalumo ir kitos dukros U. K. hiperaktyvumo negali, nes dukroms reikia jos priežiūros. Paaiškino, jog dėl vaikų ji negali dirbti, neranda darbo, kuris tiktų pagal jos grafiką, nes dukrą U. K. iš mokyklos pasiima apie 12.00 val. Šeimoje gaunami pinigai, tai vyro gaunamas darbo užmokestis ir išmokos vaikams, ir taip pragyvenimui trūksta lėšų, nes moka už butą, darželį, būrelius, antstoliui 200 Eur. Todėl prašo nepriteisti dukros išlaikymui prašomos 200 Eur sumos, nes neturi galimybių mokėti tokio išlaikymo, nurodydama, kad dukros išlaikymui galėtų skirti 50 Eur.

39. Sprendžiant, ar atsakovė pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad atsakovė darbinga, jauno amžiaus, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, susirasti darbo pusei darbo dienos, kol vaikai yra ugdymo įstaigose. Pažymėtina, kad siekiant padėti atsakovės šeimai integruotis į darbo rinką, ji kartu su sutuoktiniu buvo įpareigoti per tris mėnesius susirasti nuolatinius darbus, priemonė įgyvendinta iš dalies, kadangi tik A. K. nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. dirba. Atsakovė nedirba, teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbti negali, nes turi rūpintis kitomis dukromis, nuvesti dukras į mokyklą, darželį, pasiimti, byloje pateiktas neįgalumo pažymėjimas, jog dukrai U. J. iki 2025 m. spalio 25 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

40. Atsižvelgus į tai, jog atsakovės šiuo metu gaunamos pajamos yra tik išmokos iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus – išmoka vaikui 408,66 Eur ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija 161,70 Eur, į tai, jog atsakovė net ir turėdama tam tikrų apribojimų dėl dukros U. J. neįgalumo negali dirbti visą darbo dieną, į tai, kad augina dar tris nepilnametes dukras, spręstina, kad ji gali prisidėti prie išlaikymo.

41. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, pati neaugina savo vaiko, todėl privalo dėti maksimalias pastangas išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

43. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, į tai, kad atsakovė augina dar tris nepilnametes dukras, jog dukrai U. J. iki 2025 m. spalio 25 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, įvertinus atsakovės galimybę dirbti ne visą darbo dieną, teismas sprendžia, kad atsakovė turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiui vaikui po 150 Eur dydžio išlaikymą. Išlaikymas priteistinas nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo - nuo 2022 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

44. Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

45. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtini laikinieji rūpintojai (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

46. Sprendimas dalyse dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

48. Atsakovė taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-06361 atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo - nuo 2022 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnametės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinųjų rūpintojų R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.