- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- e2-122-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14506-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- A. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo I. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2024 m. birželio 3 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ieškovas I. J. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. Z. dėl vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-189-656/2024).
2. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 10 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir ieškovo I. J. apeliacinį skundą atmetus, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-488-790/2024).
Žemesnės instancijos teismas
3. Ieškovas I. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovo kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (eCIK-112/2025).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas I. J. 2025 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas suformulavo tokius prašymus: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo ieškinį atsakovui A. Z. (toliau – ir atsakovas) dėl vienašališkai pasirašyto 2020 m. gruodžio 17 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo, 2) atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-488-790/2024.
5. Pareiškėjas nurodė šiuos esminius argumentus ir aplinkybes:
5.1. Tirdamas įrodymus sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis atliko atliktų darbų kokybiškumo vertinimą, nors tai nėra antstolio kompetencija. Išvadas faktinių aplinkybių konstatavimo metu darė ne antstolis, o ekspertas D. K., kuris įgarsino visus darbų trūkumus. Klaidingos teismo išvados patvirtina, kad teismas netinkamai įsigilino į bylos medžiagą ir klaidingai nustatė bylos aplinkybes.
5.2. 2021 m. balandžio 8 d. ieškovas ir UAB „Gilva“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08-04-2021, pagal kurią UAB „Gilva“ pašalino atsakovo atliktų darbų trūkumus ieškovo bute (duomenys neskelbiami) (toliau – Butas), pagal D. K. surašytą 2021 m. sausio 29 d. vertinimo aktą. Pagal šią sutartį UAB „Gilva“ turėjo ne tik pašalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus ar darbus užbaigti, bet ir supirkti medžiagas darbų atlikimui. Pats ieškovas medžiagų nepirko, todėl teismo argumentas, kad ieškovas neturi medžiagų įsigijimo dokumentų ir (ar) jų nepateikė, yra nelogiškas ir nepagrįstas.
5.3. Sprendimą teismas iš esmės grindė eksperto D. V. ekspertizės išvada, kuri buvo atlikta netinkamai, iš esmės neatsakant į užduotus klausimus, o tik pateikiant nuomonę (ne taip, kaip yra iš tikrųjų, t. y. esamus trūkumus įvardijant ne trūkumais). Tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, 2023 m. gruodžio 14 d. teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba priėmė sprendimą Nr. KT-170, iš kurio matyti, kad eksperto D. V. kvalifikacijos atestatai nesuteikė jam teisės atlikti teismo skirtą ekspertizę ir ekspertas viršijo teismo eksperto turimų specialių žinių ribas. Šis byloje pateiktas įrodymas, vertinant jį kartu su ieškovo teikiamu Specialisto tyrimo aktu, patvirtina, kad teismas vadovavosi kvalifikacijos neturinčio eksperto išvada, ekspertas negalėjo atlikti tokios ekspertizės, kurią atlikti nurodė teismas. Jei teismas būtų žinojęs ir vertinęs tas aplinkybes, dėl kurių dabar yra pasisakyta Specialisto tyrimo akte, tokio sprendimo nebūtų priėmęs.
5.4. Ieškovas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu –ieškovas savo iniciatyva atliko pakartotinį ekspertinį tyrimą Buto darbų defektams įvertinti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad teismo eksperto D. V. pateikta ekspertizės išvada yra neteisinga, neatitinka realiosios situacijos, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas. Ekspertizės išvada yra neteisėta, nes ekspertas ją parengė šališkai, o teismui neskyrus pakartotinės ekspertizės ir nepašalinus visų byloje esančių prieštaravimų bei neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, byla tinkamai negalėjo būti išnagrinėta.
5.5. Dėl to priimant sprendimą buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, o atsakovas buvo nepagrįstai pripažintas tinkamai atlikęs darbus. Bylos atnaujinimas yra objektyviai būtinas, priešingu atveju būtų sudaromos aplinkybės neteisėtam atsakovo praturtėjimui, kadangi jis iš ieškovo galėtų prisiteisti pinigines sumas už darbus, kurių neatliko ar kuriuos atliko su trūkumais.
5.6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas teikė prašymus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, dėl eksperto nušalinimo, tačiau teismas šiuos prašymus nepagrįstai atmetė. Analogiškas prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pateiktas ir Lietuvos apeliaciniam teismui, bet nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai bylos aplinkybių neištyrė, todėl ieškovo teisės gali būti apgintos tik atnaujinus procesą šioje byloje ir išsiaiškinus visas aplinkybes, susijusias su darbų trūkumais Bute.
5.7. Aplinkybė, kad pareiškėjo teisės ir interesai pažeisti, surašius neteisingą ekspertizės išvadą, pareiškėjui tampo žinoma, gavus L. U. Specialisto tyrimo aktą. Aktas patvirtina, kad ekspertizės išvada, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas, yra melaginga.
5.8. Specialisto tyrimo aktas surašytas 2025 m. spalio 12 d., todėl laikytina, kad prašymui pareikšti senaties terminas nėra praleistas. Jeigu teismas manytu, kad prašymas yra pareikštas praleidus terminą, yra pagrindas jį atnaujinti, kadangi siekdamas apginti savo pažeistas teises, teismui atsisakius pakartotinę ekspertizę paskirti, ieškovas pats užsakė naują ekspertinį tyrimą. Pareiškėjui supratus, kad tik šioje byloje gali būti apgintos jo pažeistos teisės, jis nedelsdamas kreipėsi dėl proceso byloje atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 ir priteisė iš I. J. atsakovo A. Z. patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Teismas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių terminą, per kurį gali būti pateikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, aiškinimo ir taikymo bei dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino skaičiavimo, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė I. J. ieškinį dėl vienašališkai pasirašyto 2020 m. gruodžio 17 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo, o šis sprendimas apeliacine tvarka buvo paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo. Pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, teigdamas, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės, o sprendimas buvo grindžiamas, jo manymu, netinkama ir šališka eksperto išvada. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė 2025 m. jo iniciatyva užsakytą ir gautą Specialisto tyrimo aktą, teigdamas, kad tik tuomet sužinojo apie galimus teisių pažeidimus, todėl trijų mėnesių terminas nepraleistas arba turi būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo priemonė, skirta tik esminėms klaidoms taisyti, ir negali būti naudojama kaip pakartotinė apeliacija ar būdas iš naujo vertinti įrodymus. Taip pat akcentuotas teisinio apibrėžtumo ir sprendimų stabilumo principas.
9. Teismas nustatė, kad naujas Specialisto tyrimo aktas buvo užsakytas jau po sprendimo įsiteisėjimo, o bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas nesudarė sąlygų teismo paskirtam ekspertui apžiūrėti Butą, todėl ko teismai taikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją. Ekspertizės išvados ir jų vertinimas buvo išsamiai patikrinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Vien tai, kad pareiškėjas vėliau savo iniciatyva užsakė naują tyrimą ir nesutinka su ankstesnėmis išvadomis, nesudaro pagrindo iš naujo skaičiuoti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
10. Teismas konstatavo, kad terminas yra praleistas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės ar reikšmingos, kurios pateisintų termino atnaujinimą ir sprendimo nekintamumo principo paneigimą, todėl vien termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
11. Teismas nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei naujai paaiškėjusios aplinkybės: egzistavo bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, tapo žinomos tik po sprendimo įsiteisėjimo ir turi esminę reikšmę bylai – t. y. galėtų lemti kitokį sprendimą.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas jo užsakytas Specialisto tyrimo aktas neatitinka šių sąlygų, nes jis neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, o jame vertinamos aplinkybės dėl darbų kokybės pareiškėjui buvo žinomos ir anksčiau. Vien kitoks faktinių aplinkybių vertinimas ar nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, pareiškėjas, neįvardijęs darbų trūkumų atliktų darbų akte, neteko teisės jais remtis, todėl jo argumentai apie galimybę pateikti daugiau įrodymų ar aktyviau ginti savo teises taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra naujos ir esminės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl proceso atnaujinimo sąlygos neegzistuoja ir nėra pagrindo patenkinti prašymą. Kitus pareiškėjo argumentus teismas pripažino teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisakė.
14. Teismas nurodė, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal CPK 98 straipsnį priteisiamos ir išlaidos advokato pagalbai, jei jos pagrįstos ir neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių. Teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą, iš jo atsakovui priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą parengimą. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Pareiškėjas I. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3102-614/2025; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vienašališkai pasirašyto 2020 m. gruodžio 17 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pagal įstatymą šis terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo teigimu, apie tai, kad teismo sprendimas buvo pagrįstas melaginga ekspertizės išvada, jis sužinojo, tik gavęs 2025 m. spalio 12 d. surašytą ir jam įteiktą L. U. Specialisto tyrimo aktą. Būtent ši data laikytina sužinojimo momentu, o ne sprendimo priėmimo ar sutarties su ekspertu sudarymo laikas.
15.2. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas tą pačią dieną, kai buvo gautas Specialisto tyrimo aktas, trijų mėnesių terminas negalėjo būti laikomas praleistu. Aplinkybė, kad ekspertinis tyrimas buvo užsakytas vėliau po sprendimo įsiteisėjimo, neturi teisinės reikšmės termino skaičiavimui, nes esminė yra faktinė sužinojimo data, o ne tyrimo užsakymo momentas. Be to, tyrimo atlikimo trukmė nepriklausė nuo pareiškėjo valios.
15.3. Net ir laikant, kad terminas buvo praleistas, jis turėjo būti atnaujintas, nes pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo teises po to, kai teismas atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, ir nedelsdamas kreipėsi į teismą gavęs naują išvadą. Atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei būtinybę užtikrinti pažeistų teisių gynimą, termino neatnaujinimas paneigtų šalių teisių pusiausvyrą. Termino atnaujinimas savaime nereikštų reikalavimų patenkinimo, o tik sudarytų galimybę ginčą išnagrinėti iš esmės. Todėl teismo išvada dėl termino praleidimo ir atsisakymas jį atnaujinti yra nepagrįsti, o nutartis naikintina.
15.4. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nes jo pateiktas naujas L. U. Specialisto tyrimo aktas atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, turinčias esminę reikšmę bylai. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neegzistavo bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėjui buvo žinomos, todėl nekelia proceso atnaujinimo pagrindo, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka.
15.5. Proceso atnaujinimo institutas yra įtvirtintas, siekiant užtikrinti teisingumą, apsaugoti pažeistas teises bei viešąjį interesą ir įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ypač kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujos esminės aplinkybės. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
15.6. Pareiškėjo atliktas pakartotinis ekspertinis tyrimas nustatė faktus, kurių nebuvo galima nustatyti anksčiau, paneigė ankstesnės ekspertizės esmines išvadas ir parodė, kad senoji ekspertizė buvo atlikta netinkamai bei šališkai, todėl civilinės bylos sprendimas, paremtas ankstesne išvada, yra neteisėtas. Ankstesnė ekspertizė buvo pagrindinis įrodymas, todėl naujos aplinkybės yra naujos, esminės ir turi didelę reikšmę teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
15.7. Nepalikus galimybės atnaujinti bylą, būtų sudarytos sąlygos neteisėtam atsakovo praturtėjimui, pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, taip pat nesilaikoma teisinio tikrumo, lygybės ir teisingumo principų, įtvirtintų Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių konvencijoje.
15.8. Pareiškėjas pabrėžia, kad visos civilinės bylos nagrinėjimo metu jis buvo rūpestingas ir aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises, ypatingą dėmesį skirdamas tinkamai ekspertizei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamas rūpestingumas bylos nagrinėjimo metu, vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. ar šalis neveikė aplaidžiai ar pasyviai, gindama savo teises.
15.9. Pareiškėjas nuo pat bylos pradžios nuosekliai teigė, kad atsakovas netinkamai atliko darbus, o paskirta ekspertizės išvada buvo netinkamai parengta, joje padarytos klaidingos ir melagingos išvados. Jis kėlė prašymus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, eksperto nušalinimo bei pabrėžė šių priemonių svarbą ir įtaką bylai, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinis teismas šiuos prašymus atmetė, laikydamiesi pozicijos, kad papildoma ekspertizė nėra būtina.
15.10. Nepaisant šių pastangų, rezultatas nebuvo vaisingas, o bylos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos. Tai patvirtina, kad pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas, siekdamas, kad civilinėje byloje būtų atlikta pakartotinė ekspertizė ir nustatyta objektyvi tiesa. Todėl pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nerūpestingas ar aplaidus ir tai negali būti priežastimi atsisakyti atnaujinti civilinę bylą.
15.11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė maksimalias bylinėjimosi išlaidas atsakovui, nes byla nebuvo sudėtinga, teisines paslaugas daugiausia teikė advokato padėjėja, o teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais grindė sprendimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
16.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą. Pareiškėjas sąmoningai laikė 2025 m. spalio 12 d., kaip naujų aplinkybių sužinojimo datą, nors visos ginčo aplinkybės ir jo abejonės dėl ekspertizės buvo jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Naujas specialisto aktas yra tik papildomas įrodymas dėl jau žinomų aplinkybių, o ne naujai paaiškėjusios aplinkybės. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko inicijuoti alternatyvų tyrimą, bet delsė, todėl praleidimo priežastys nėra objektyviai svarbios. Proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė, taikoma tik svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, o pareiškėjas siekia ją naudoti neleistinu tikslu – pakartotinai ginčyti sprendimą savo naudai.
16.2. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas naujas specialisto tyrimo aktas ir pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Pagal šią normą procesas gali būti atnaujintas tik dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios: nebuvo žinomos nagrinėjant bylą; tapo žinomos tik po sprendimo įsiteisėjimo; turi esminę reikšmę bylai ir pakeistų teismo sprendimą; yra faktinės, o ne tik subjektyvios ar juridinės vertinimo nuomonės. Pareiškėjo naujas ekspertizės aktas neatskleidžia jokių naujų faktinių duomenų, remiasi tik jo pateiktais dokumentais ir ignoruoja visą bylą ištirtą medžiagą, todėl nepaneigia ankstesnių teismų išvadų. Šis aktas pateiktas vienašališkai, subjektyviai ir neatitinka kriterijų naujai paaiškėjusioms esminėms aplinkybėms, todėl negali būti pagrindu proceso atnaujinimui. Be to, pareiškėjas pats kliudė teismo ekspertui atlikti apžiūrą, nepakankamai aktyviai rinko bylos įrodymus pirmosiose instancijose, o jo teiginiai prieštarauja ankstesniems pareiškėjo skundams. Atsižvelgiant į tai, proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip „trečioji apeliacija“ ar priemonė pakartotinai nagrinėti ginčą savo naudai. Naujasis tyrimas tėra kitoks jau žinomų faktų vertinimas, todėl nepagrindžia proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
16.3. Pareiškėjo teiginiai apie rūpestingumą ir pastangas gauti papildomą ekspertizės išvadą neturi teisinio pagrindo. Iš esmės pareiškėjas nuo pat bylos pradžios elgėsi nesąžiningai, trukdė teismo ekspertui patekti į Butą ir užtikrinti objektyvų faktų nustatymą (taikyta contra spoliatorem prezumpcija). Naujas tyrimo aktas atsirado tik po daugiau nei metų nuo pirmosios instancijos sprendimo, ir jo paskyrimą lėmė paties pareiškėjo veiksmai, nes jis nurodė, kad ekspertui nebus sudarytos sąlygos atlikti apžiūrą.
16.4. Civiliniame procese galioja rungimosi principas ir šalių įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 176–178 straipsniai). Teismas vertina visus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), neapsiribodamas vien teismo ekspertizės išvada. Ginčo byloje teismai sprendimus priėmė, įvertinę visus įrodymus, o ne tik ekspertizės išvadą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad sprendimai priimti tik pagal ekspertizės išvadą, yra nepagrįsti ir subjektyvūs.
16.5. Pareiga įrodyti bylos aplinkybes tenka šalims, o ne teismui, todėl pareiškėjo vėlyvas ir vienašališkas papildomo tyrimo pateikimas negali būti laikomas rūpestingumo įrodymu ar pagrindu proceso atnaujinimui.
16.6. Pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų nepagrįsti. Jo prašymas atnaujinti procesą buvo sudėtingas, reikalavo išsamaus bylos ir naujo Specialisto tyrimo akto vertinimo. Teismo priteista 2 000?Eur suma už advokato ir padėjėjo darbą yra proporcinga, atitinka bylos sudėtingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
18. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo I. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2024 m. birželio 3 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024. Ši nutartis motyvuota tuo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat tuo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą (ne) praleidimo
20. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas nutartimi atnaujina procesą, kai nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą, tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą lemia civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).
22. Nustatant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir vertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Taigi prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjas objektyviai turėjo sužinoti apie aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, buvimą ar atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vienašalio darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo ir ieškinį visiškai atmetė. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 10 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, atmetė ieškovo I. J. apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. e2A-488-790/2024). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (eCIK-112/2025).
24. Prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas I. J. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2025 m. spalio 13 d.
25. Pareiškėjas nurodo, kad apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą sužinojo tik 2025 m. spalio 12 d., gavęs L. U. surašytą Specialisto tyrimo aktą (toliau – Specialisto tyrimo aktas), kuriame konstatuota, jog ankstesnė ekspertizės išvada, tapusi teismo sprendimo pagrindu, buvo melaginga ir neteisinga. Kadangi prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas tą pačią dieną, kai pareiškėjui buvo įteiktas visiškai surašytas Specialisto tyrimo aktas, trijų mėnesių terminas negali būti laikomas praleistu.
26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie termino praleidimą grindžiama tuo, kad ekspertinis tyrimas buvo užsakytas praėjus ilgesniam laikui po teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra nepagrįsta. Pareiškėjas pats tyrimo neatliko, todėl negalėjo kontroliuoti nei jo atlikimo trukmės, nei ekspertinio akto surašymo momento. Reikšminga aplinkybė yra ta, kada pareiškėjas faktiškai sužinojo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę (t. y. gavo tyrimo aktą), o ne tai, kada buvo užsakytas tyrimas ar kiek laiko buvo praėję nuo teismo sprendimo priėmimo.
27. Apelianto argumentai, kad trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. spalio 12 d., kai jis gavo Specialisto tyrimo aktą, yra nepagrįsti.
28. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Ši norma įtvirtina objektyvų kriterijų – vertinama ne tik faktinė sužinojimo data, bet ir momentas, kada rūpestingas ir apdairus asmuo turėjo sužinoti apie atitinkamas aplinkybes.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu žinojo eksperto D. V. atliktos teismo ekspertizės turinį ir jos atlikimo sąlygas, įskaitant tai, kad ekspertizė buvo atlikta, neapžiūrėjus Buto. Jis aktyviai ginčijo ekspertizės išvadas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kėlė eksperto kompetencijos bei išvadų pagrįstumo klausimus, prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi jam buvo žinomos visos faktinės aplinkybės, kuriomis jis šiuo metu grindžia tariamą ekspertizės „melagingumą“.
30. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas nevykdė teismo įpareigojimų sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti Butą, todėl ekspertizė buvo atlikta pagal turimą medžiagą. Šios aplinkybės buvo įvertintos abiejų instancijų teismų, konstatuotas nesąžiningas procesinis elgesys bei taikyta contra spoliatorem prezumpcija. Todėl apeliantas negali remtis vėliau savo iniciatyva gauta alternatyvia išvada kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuomet pats sudarė prielaidas ginčijamos ekspertizės turiniui susiformuoti.
31. Termino pradžios siejimas su paties asmens pasirinktu momentu užsakyti ir gauti papildomą specialisto išvadą prieštarautų CPK 368 straipsnio paskirčiai. Terminas negali būti priklausomas nuo subjektyvaus sprendimo bet kada ateityje inicijuoti papildomą tyrimą, nes tokiu atveju proceso atnaujinimo institutas būtų naudojamas kaip priemonė iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą.
32. Apeliantas nepagrindė, kad specialisto aktas atskleidžia objektyviai naujus faktus, kurie egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti jam žinomi. Priešingai, jis ir bylos nagrinėjimo metu teikė tuos pačius argumentus dėl darbų trūkumų bei ekspertizės netinkamumo, tačiau teismai jų nepripažino įrodytais. Skirtingas specialisto vertinimas nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo nustatyti melagingi faktai.
33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui visos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti procesą, buvo žinomos dar bylos nagrinėjimo metu, o specialisto tyrimo akto gavimas laikytinas tik nauju jau žinomų aplinkybių įrodinėjimu, darytina išvada, jog trijų mėnesių terminas, nustatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, turi būti skaičiuojamas nuo anksčiau, nei apeliantas nurodo. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas tik 2025 m. spalio 13 d., konstatuotina, kad jis paduotas, praleidus įstatyme nustatytą terminą, o objektyvių ir svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimą.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų (ne) buvimo
34. Proceso atnaujinimo tikslas – pašalinti galimo neteisėto teismo sprendimo padarinius ir taip užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, ginant tiek privatų, tiek viešąjį interesą. Teismas, taikydamas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, privalo atsižvelgti į šio instituto išimtinį pobūdį ir paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienas pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant nustatyti, ar tokie argumentai sudaro pagrindą pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
35. Proceso atnaujinimas galimas tik esant konkretiems CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Pareiga įrodyti bent vieną iš šių pagrindų tenka pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
36. Proceso atnaujinimas laikomas išimtiniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir negali būti naudojamas kaip priemonė pakartotinai nagrinėti bylą ar iš naujo vertinti įrodymus vien dėl to, kad šalis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
37. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir teigia, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytinas jo iniciatyva atliktas pakartotinis ekspertinis tyrimas, kurio išvada, jo manymu, paneigia ankstesnės ekspertizės esmines išvadas bei atskleidžia anksčiau nežinotus faktus.
38. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina tik tokia faktinė aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui, ir kuri turi esminę reikšmę bylos baigčiai.
39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas Specialisto tyrimo aktas neatitinka šių kriterijų. Šis dokumentas nėra nauja faktinė aplinkybė, o tik naujas įrodymas dėl jau nagrinėtų ir teismų įvertintų aplinkybių – darbų kokybės ir ankstesnės ekspertizės pagrįstumo. Skirtinga specialisto nuomonė savaime nesukuria naujai paaiškėjusios aplinkybės fakto.
40. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas viso proceso metu aktyviai ginčijo teismo paskirtos ekspertizės išvadas, kėlė klausimus dėl eksperto kompetencijos, tyrimo išsamumo ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi visos aplinkybės, susijusios su ekspertizės turiniu ir jos atlikimo sąlygomis, jam buvo žinomos dar nagrinėjant bylą iš esmės.
41. Tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas gavo kitokią specialisto išvadą, reiškia tik alternatyvų jau žinomų faktų įvertinimą. Toks įvertinimas turėjo būti ir buvo tikrinamas instancine tvarka, todėl proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip papildoma galimybė iš naujo ginčyti įrodymų patikimumą.
42. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas pats nesudarė sąlygų teismo paskirtam ekspertui apžiūrėti ginčo Butą, todėl ekspertizė buvo atlikta pagal turimą bylos medžiagą. Šios aplinkybės buvo įvertintos teismų ir pripažintos nesąžiningu procesiniu elgesiu. Todėl pareiškėjas negali remtis savo procesinių veiksmų pasekmėmis kaip pagrindu procesui atnaujinti.
43. Apelianto argumentas, kad pakartotinis ekspertinis tyrimas atskleidė faktus, kurių nebuvo galima nustatyti anksčiau, nepagrįstas, nes jis dar bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę pateikti alternatyvią specialisto išvadą ir aktyviai ginti savo procesines teises. Pripažinus, kad kiekviena po sprendimo įsiteisėjimo gauta alternatyvi specialisto išvada sudaro naujai paaiškėjusią aplinkybę, būtų paneigti sprendimų nekintamumo ir teisinio stabilumo principai, o proceso atnaujinimo institutas prarastų išimtinį pobūdį.
44. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių buvimo, todėl nėra sąlygų atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
45. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai neaptariami.
46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
47. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė maksimalias bylinėjimosi išlaidas atsakovui, nes byla nebuvo sudėtinga, teisines paslaugas daugiausia teikė advokato padėjėja, o teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais grindė sprendimą.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo jų mažinti.
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, net jei ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės biudžetui. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisia ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, įskaitant procesinių dokumentų rengimą ir konsultacijas, jeigu tokios išlaidos pagrįstai nurodytos raštu ir pateikti reikiami įrodymai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui bei advokato arba padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms ir negali viršyti rekomenduojamo dydžio, patvirtinto teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos.
50. Vien tai, kad pareiškėjas bylą laiko nesudėtinga, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo dėl bylos sudėtingumo ir apimties. Vertinant bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į teisinių klausimų naujumą, faktinių aplinkybių ir procesinių dokumentų apimtį, proceso trukmę, ginčo vertę bei kitus reikšmingus kriterijus. Nagrinėjamu atveju byla apėmė tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių analizę, be to, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo didelės apimties, reikėjo įvertinti pareiškėjo pateiktą naują specialisto išvadą, kurios apimtis buvo reikšminga.
51. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), už tokio pobūdžio atsiliepimą maksimalus atlyginimas galėtų siekti iki 5 557,5 Eur (2 223 × 2,5), todėl priteista 2 000 Eur suma yra tik dalis galimų išlaidų ir laikytina proporcinga bei pagrįsta.
52. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl šių išlaidų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.
53. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
54. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 300 Eur išlaidų.
55. Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytą maksimalų dydį, todėl sumažinamos ir iš apelianto atsakovui priteisiama 900 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.