- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-1122-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05433-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Turto kaupimas“
- Atsakovas
- L. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Turto kaupimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-417-465/2019 pagal atsakovės L. S. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė L. S. 2022 m. sausio 14 d. pateikė prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-417-465/2019, įvykdymą, išdėstant MB „Turto Kaupimas“ priteistos 10 500 Eur sumos atlyginimą 24 mėnesių laikotarpiui, įmokas pradedant mokėti nuo teismo nutarties, kuria būtų išspręstas šis atsakovės prašymas įsiteisėjimo dienos, įmokas mokant kas mėnesį pagal nurodytą mokėjimo planą.
2. Paaiškino, kad MB „Turto kaupimas“ nesikreipė į atsakovę dėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo ir visiškai nekomunikavo su atsakove. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdanti antstolė areštavo atsakovės vienintelę banko sąskaitą ir visą atsakovės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, tarp jų ir 1934 m. statybos bei 43,55 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė gyvena su dvejais nepilnamečiais vaikais, juos augina ir išlaiko viena, jos finansinė situacija itin sudėtinga, iki 2021 m. rugsėjo 1 d. gaudavo 211,86 Eur darbo paieškos išmoką.
3. Nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. atsakovė gavo antstolės J. J. 2022 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriame nurodoma, kad viso atsakovės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 21 400 Eur ir vykdymo proceso metu iš varžytinių pardavus vienintelį atsakovės turtą, ji neturės galimybių užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą, antstolė siekia vykdyti nuolatinius išskaitymus iš atsakovės gaunamų pajamų, todėl atsakovė neturi jokių realių galimybių iškart įvykdyti nutartį.
Šalies argumentai
4. Papildomai pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. prašymu kreipėsi į ieškovę dėl galimybės užbaigti skolos išieškojimą. Akcentavo, jog šiuo metu atsakovė gauna vidutines 797,20 Eur pajamas, jai materialiai nuolat padeda jos brolis K. S., kas reiškia, jog atsakovė turi objektyviai pagrįstas galimybes mažinti įsiskolinimą pagal jos pateiktą mokėjimo planą, t. y. po 437,50 Eur/mėn. Nurodė, kad imasi aktyvių veiksmų siekiant per įmanomai trumpiausią laiką ir turimas galimybes pagerinti savo turtinę padėtį: nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. lanko 113 dienų mokymo kursus, kurių tikslas pakeisti atsakovės profesiją ir įgyti slaugytojo padėjėjo specialybę, kurios darbuotojų šiuo metu itin trūksta.
5. Ieškovės teisių perėmėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Turto kaupimas“ prašė netenkinti atsakovės prašymo, skirti jai baudą už įsiskolinimo išieškojimo proceso vilkinimą bei priteisti išieškotojo patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, už atsiliepimo paruošimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė išdėstyti atsakovei L. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priteistos sumos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė L. S. turi sumokėti MB „Turto kaupimas“ kas mėnesį po 437,50 Eur, pradedant mokėti nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurią sudarė BUAB „Vilritus“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. A., L. S. ir O. P. civilinėje byloje Nr. e2-417-465/2019, pagal kurią atsakovė L. S. įsipareigojo sumokėti ieškovei BUAB „Vilritus“ 10 500 Eur sumą per 9 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pradinė ieškovė BUAB „Vilritus“ pakeista nauja ieškove MB „Turto kaupimas“. Taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi išnagrinėjo vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vilritus“ ieškinį atsakovei L. S. ir išdavė pakeistai naujajai ieškovei MB „Turto kaupimas“ vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-417-465/2019 (dėl 10 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovės L. S.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolei J. J..
8. Teismas įvertino, kad dėl šiuo metu susidėjusių aplinkybių atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau ji deda pastangas gauti didesnes pajamas. Teismo nuomone, atsakovės esamos pajamas leidžia daryti išvadą, kad ji bus pajėgi vykdyti nutartimi nurodytos mokėti sumos periodinius mokėjimus pagal jos prašomą išdėstymo tvarką, todėl tenkino atsakovės prašymą ir 10 500 Eur sumos mokėjimą išdėstė 24 mėnesiams, nustatant, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovė kas mėnesį turi mokėti po 437,50 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė MB „Turto kaupimas“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį pilna apimtimi, atmesti atsakovės L. S. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir priteisti apeliantės bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės L. S.. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Atsakovės prašymas išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą, buvo priimtas jau vykdant priverstinį išieškojimą, kuomet yra paskelbtas turto pardavimas iš varžytinių, o tai prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams bei nukrypsta nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos.
9.2. Tenkinus atsakovės L. S. prašymą iš esmės buvo paneigti ne tik, kad vykdymo proceso tikslai, apeliantės teisėti lūkesčiai, norminių teisės aktų reikalavimai, tačiau ir sukurta galimybė atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis, nes areštavus turtą ir paskelbus turto varžytines pastaroji kreipėsi dėl skolos išdėstymo, atsakovė niekaip nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl tokį prašymą pateikė tik šioje stadijoje, nenurodė, kiek jai pavyko sumažinti skolą per palyginti ilgą laiko tarpą, taip pat nenurodė veiksmų, kurių eigoje, stengėsi bent iš dalies sumažinti savo skolą.
9.3. Taikos sutartimi šalys nustatė konkretų įsipareigojimų kylančių iš taikos sutarties įvykdymo terminą, kuris yra jau suėjęs, taikos sutartimi atsakovei buvo suteiktas net 9 mėn. terminas, per kurį ji turėjo įvykdyti taikos sutarties sąlygas, o Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš esmės vienašališkai pakeitė šalių taikos sutarties sąlygas bei taip pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus.
9.4. Nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. praėjo beveik 2 metai ir 6 mėn., tai yra ilgesnis laiko tarpas, nei yra prašoma išdėstyti vykdymą, neaišku, kodėl per ateinančius dvejus metus taikos sutarties sąlygos turėtų būti įvykdytos. Jeigu nebūtų panaikinta skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, tai atsakovei būtų suteiktas daugiau kaip 4 metų ir 6 mėn. terminas, per kurį ji gali įvykdyti taikos sutarties sąlygas, o tai neatitinka nei proporcingumo, nei teisėtumo principų.
Atsiliepimas
10. Atsakovė L. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės MB „Turto kaupimas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė:
10.1. Patenkinus atsakovės prašymą nebus pažeistas teismo procesinio sprendimo įvykdymas bei ieškovės interesai, kadangi teismui išdėsčius nutarties įvykdymą, bus užtikrinta, kad atsakovė realiai galės įvykdyti nutartį, vykdydama periodinius mokėjimus bei tokiu būdu ieškovė galės atgauti teismo nutartimi priteistas sumas, be kita ko, teismo nutarties vykdymo išdėstymas sudarys sąlygas atsakovei išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą bei leis užtikrinti jos nepilnamečių vaikų pagrindines teises ir teisėtus interesus, užtikrins ir šioje byloje egzistuojančio viešojo intereso apsaugos tinkamą įgyvendinimą.
10.2. Įstatymų leidėjas LR CPK 284 straipsnyje nenumato jokių teisinių išlygų ar išimčių, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas yra galimas tik tikroje procesinėje stadijoje arba tik iki įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui. Atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo teikimą sąlygojo būtent išskirtinės objektyvios aplinkybės, kurios nebuvo, neegzistavo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
10.3. Antstolės J. J. 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu buvo paskelbtas atsakovės vienintelio nekilnojamojo turto varžytinės, o atsakovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties vykdymo išdėstymo buvo pateiktas teismui 2022 m. sausio 7 d., t. y. beveik prieš mėnesį laiko iki atsakovo akcentuojamų antstolės varžytinių paskelbimo.
10.4. Taikos sutarties pasirašymo metu atsakovė ne tik negalėjo objektyviai žinoti, kad įvyks Lietuvos Respublikoje ir visame pasaulyje susiklosčiusi situacija dėl COVID-19 pandemijos, kuri iš esmės apsunkino tiek įsidarbinimo galimybes, tiek ir darbo paiešką, bet tai pat atsakovė negalėjo žinoti, kad siekiant susirasti naują darbą ji iš esmės turės pakeisti savo profesiją bei baigti atitinkamus mokymus (kursus). Atsakovė atskleidė visas savo esamos turtinės padėties aplinkybes bei detaliai paaiškino ir pagrindė, kokių realių veiksmų ji imasi, kad galėtų artimoje ateityje pagerinti savo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovės L. S. prašymas dėl taikos sutartimi nustatytos mokėti sumos išdėstymo, todėl šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pagrįstai tenkino L. S. prašymą ir išdėstė atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priteistos sumos (10 500 Eur) mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė L. S. turi sumokėti ieškovei MB „Turto kaupimas“ kas mėnesį po 437,50 Eur.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
14. Ieškovė UAB „Turto kaupimas“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog atsakovės prašymas išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą buvo priimtas jau vykdant priverstinį išieškojimą, kuomet yra paskelbtas turto pardavimas iš varžytinių, ieškovės nuomone, tai prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams bei nukrypsta nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Pažymėjo, kad toks teismo sprendimas neatitinka nei proporcingumo, nei teisėtumo principų, sukuria atsakovei galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis.
15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
17. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021).
18. Nagrinėjamu atveju visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo prašoma išdėstyti jau įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Vilritus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. A., L. S. ir O. P. civilinėje byloje Nr. e2-417-465/2019. Taikos sutartimi atsakovė L. S. įsipareigojo sumokėti ieškovei BUAB „Vilritus“ 10 500 Eur sumą per 9 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pradinė ieškovė BUAB „Vilritus“ pakeista nauja ieškove MB „Turto kaupimas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pagal ieškovės BUAB „Vilritus“ ieškinį atsakovei L. S. išdavė pakeistai naujajai ieškovei MB „Turto kaupimas“ vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-417-465/2019 (dėl 10 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovės L. S.).
19. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad: i) teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama ir galimybė išdėstyti taikos sutartimi patvirtintas sumas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 20-21 punktai ir juose nurodyta praktika); ii) sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių.
20. Atsakovė prašyme išdėstyti teismo nutarties vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui nurodė, jog antstolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą areštavo atsakovės vienintelę banko sąskaitą ir visą atsakovės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, kuriame ji gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, juos augina ir išlaiko viena, jos finansinė situacija itin sudėtinga, iki 2021 m. rugsėjo 1 d. gaudavo 211,86 Eur darbo paieškos išmoką. Atsakovė pridėjo antstolės J. J. 2022 m. vasario 1 d. patvarkymą, pagal kurį viso atsakovės nekilnojamojo turto vertė yra 21 400 Eur, o kadangi vykdymo proceso metu iš varžytinių vienintelis atsakovės turtas bus parduotas, ji neturės galimybių užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą, be kita ko, antstolė siekia vykdyti nuolatinius išskaitymus iš atsakovės gaunamų pajamų. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė gauna vidutines 797,20 Eur pajamas, jai materialiai nuolat padeda jos brolis, nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. atsakovė lanko 113 dienų mokymo kursus, kuriais siekia įgyti profesiją (pridėtas 2021 m. lapkričio 18 d. profesinio mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ji deda pastangas gauti didesnes pajamas, o jos esamos pajamas leidžia daryti išvadą, kad ji bus pajėgi vykdyti nutartimi nurodytos mokėti sumos periodinius mokėjimus pagal prašomą išdėstymo tvarką.
21. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė gauna mokymo stipendiją (Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), socialinę pašalpą (Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus 2022-02-25 pažyma apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat gauna išmoką vaikui, paramą mokinio reikmenims įsigyti (Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 25 d. pažyma apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini)).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Aptariamu atveju pažymėtina, kad atsakovė pateikė duomenis apie savo finansinę situaciją, nurodė, kokių realių veiksmų imasi, kad galėtų ateityje pagerinti savo turtinę padėtį. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė siekia įvykdyti teismo nutartį, tačiau nori tai derinti su pasikeitusiomis finansinėmis galimybėmis.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, kuri aktuali dėl sprendžiamo klausimo, nesutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad atsakovės prašymas išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams, neatitinka nei proporcingumo, nei teisėtumo principų, sukuria atsakovei galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis. Aptarti bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, jos turtas areštuotas, tačiau yra darbinga, imasi veiksmų darbo susiradimui.
24. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs išdėstyti atsakovei L. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priteistos sumos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovės MB „Turto kaupimas” prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas. (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės MB „Turto kaupimas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.