Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. (I. S.) prieštaravimus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. preliminaraus sprendimo priimto civilinėje byloje pagal pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ ieškinį atsakovui I. S. (I. S.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas panaikintinas, ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, 2017-05-05 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Gavęs atsakovo prieštaravimus ir teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą, teismas priima galutinį sprendimą (CPK 430 straipsnio 6 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus 2012-08-29 įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 90A1-3-1-200 atsakovas I. S. nuo 2012-08-30 buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. 2012-08-30 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 271 ieškovė pranešė VSDFV apie I. S. atleidimą iš darbo pagal 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2012-08-30. I. S. kreipėsi į teismą, ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1001-613/2013 I. S. ieškinį atmetė. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1272-112/2013 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimą pakeitė: inter alia pripažino, kad darbo sutartis su I. S. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013-10-04, priteisė I. S. iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 19882,90 Eur (68651,68 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-04, 26023,20 Lt dydžio išeitinę išmoką bei 579,24 Eur (2000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2014-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-03 nutarties dalį, kuria I. S. iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteista 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-03 nutarties dalį paliko nepakeistą. Vadovaudamasi aukščiau nurodytomis teismų nutartimis UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktorius 2014-07-01 įsakymu „Dėl įsakymo 2012-08-29 Nr. 90A1-3-1-200 pripažinimo negaliojančiu“ įsakė 2012-08-29 įsakymą Nr. 90A1-3-1-200 dėl I. S. darbo sutarties nutraukimo laikyti negaliojančius ir nustatyti, kad I. S. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu 2013-10-04 (DK 300 straipsnio 4 dalis). 2014-07-11 ieškovė pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 378-KK, kuriuo patikslino I. S. atleidimo iš darbo datą (valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2012-08-30 į 2014-10-04), pagrindą, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą ir kt. Pagal ieškovės pateiktus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2014-07-11 priėmė sprendimą Nr. (7.1) DK-2763 „Dėl I. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ prašymą, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį“ patikslinti paminėtus duomenis. Po atleidimo iš darbo (2012-08-30) atsakovas I. S. kreipėsi dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, kuris pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2013-01-25 įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktą centralizuotai vykdo nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, I. S. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 po 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį: iš viso 941,27 Eur (3250 Lt). 2014-11-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius priėmė sprendimą Nr. NI_SP5-1094 „Dėl I. S. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius 2014-11-24 sprendimu Nr. SN-1(11.1) „Dėl bedarbio statuso netekimo“ patvirtino, kad I. S. bedarbio statuso neteko nuo 2012-08-31, todėl laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 susidarė 941,27 Eur (3250 Lt) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2014-11-12 raštu Nr. (9.109) R3-36855 „Pretenzija dėl 941,27 Eur (3250 Lt) permokos (žalos) atlyginimo“ prašė UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ iki 2014-12-22 atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 941,27 Eur (3250 Lt) žalą. UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 2014-11-28 raštu Nr. S/D-130 „Dėl pretenzijos dėl 941,27 Eur (3250 Lt) permokos (žalos) atlyginimo“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių informavo, kad su pretenzija nesutinka ir žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iki pretenzijoje nurodytos datos negrąžino. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2014-12-29 raštu Nr. (1.32) R3-42432 „Dėl 941,27 Eur (3250 Lt) permokos (žalos) atlyginimo“ dar kartą UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ prašė atlyginti turtinę žalą (b.l. 6-8). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6654-323/2015 priteisė iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 941,27 Eur nuostolių atlyginimo ieškovės VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai (b.l. 9-13). Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-259-123/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 14-17). 2016-03-02 ieškovė atlygino nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką 941,27 Eur VSDFV (b.l. 19). 2016-04-20 ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama iki 2016-04-25 atlyginti jai 962,27 Eur skolą, tačiau atsakovas nurodytu terminu ieškovės reikalavimo neįvykdė (b.l. 18).

Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl 941,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos sumokėtos VSDFV atsakovui grąžinimo ieškovei. Ieškovė teigia, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, t.y. dėl atleidimo iš darbo gavo tiek nedarbo socialinio draudimo išmoką, tiek už tą patį laikotarpį iš atsakovės priteistą vidutinį darbo užmokestį, todėl laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 susidarė 941,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka, kurią VSDFV atlygino ieškovė. Ieškovės nuomone, vadovaujantis CK 6.242 straipsniu atsakovas privalo atlyginti ieškovei tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t.y. 941,27 Eur. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovė veikdama savo interesais ir rizika neteisėtai atleido atsakovą iš darbo, dėl to jis buvo priverstas kreiptis dėl nedarbo pašalpos gavimo, o jo atžvilgiu priimti teismų sprendimai dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovo praturtėjimas nebuvo nepagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo, nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuo 2012-08-30 atleidus atsakovą I. S. iš darbo, pastarajam buvo suteiktas bedarbio statusas, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 paskyrė ir išmokėjo I. S. iš viso 941,27 Eur (3250 Lt) (5 mėn. x 188,25 Eur (650 Lt)) nedarbo išmoką. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1272-112/2013 inter alia pripažino, kad darbo sutartis su I. S. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013-10-04, bei priteisė I. S. iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 19882,90 Eur (68651,68 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-04 bei 7536,84 Eur (26023,20 Lt) dydžio išeitinę išmoką. Taigi, susidarė situacija, kad I. S. buvo laikomas atleistu nuo 2013-10-04 (I. S. ankstesnė atleidimo data (2012-08-30) anuliuota) ir atsakovui I. S. už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 yra sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir 941,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, kadangi tuo metu jis turėjo bedarbio statusą.

2015-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6654-323/2015 konstatuota, kad „nagrinėjamu atveju ieškovė nuo 2012-08-30 nutraukė darbo santykius su trečiuoju asmeniu I. S. ir apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą pranešė ieškovui. Tokiu būdu trečiasis asmuo I. S. tapo bedarbis ir, atitikdamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl nedarbo išmokos, kurios paskirtis yra teikti minimalią paramą asmenims, netekusiems pajamų, gavimo. Klaipėdos apygardos teismui 2013-10-03 nutartimi darbo sutarties su I. S. nutraukimą pripažinus neteisėtu ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neteisėtu nuo jo surašymo ir pateikimo automatiškai tapo ir atsakovės atliktas pranešimas ieškovei apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Taigi, neteisėti atsakovės veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimas – yra nustatyti (Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 61 punktas). Tokie ieškovės veiksmai lėmė žalos VSDFV biudžetui padarymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis)”. Minėtu, teismo sprendimu taip pat buvo konstatuota, kad „atsakovė UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atsiliepime į ieškinį nepagrįstai nurodo, jog nedarbo išmokos permoką ieškovas turėtų išsiieškoti iš šios išmokos gavėjo – trečiojo asmens I. S., kadangi, kaip minėta, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą socialinio draudimo išmokų permokų išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos Fondo biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis (18 straipsnio 1, 2 dalys, 36 straipsnio 6 dalis). Taigi, tam, kad nedarbo draudimo išmokos permoka galėtų būti išieškoma iš išmokos gavėjo I. S., turi būti nustatyta jo kaltė. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas VSDFV, šio asmens kaltės (nesąžiningumo) dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo šiuo atveju nėra, kadangi nedarbo draudimo išmoka šiam asmeniui skirta įstatymų nustatyta tvarka pagal atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ ieškovui VSDFV pateiktus duomenis (socialinio draudimo pabaigą), kurie vėliau teismų buvo pripažinti neteisėtais“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad jeigu ieškovė nebūtų pažeidusi įstatymų atleisdama atsakovą iš darbo, VSDFV nebūtų laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 išmokėjęs nedarbo socialinio draudimo išmokas atsakovui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Iš šių nustatytų ir nurodytų teismų sprendimų konstatuotų aplinkybių seka, kad atsakovas nedarbo socialinio draudimo išmoką gavo įstatymo pagrindu, tai yra 941,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos įgijimo atsakovo nuosavybėn teisinis pagrindas. Teisinis pagrindas atsakovui sumokėti 941,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką egzistavo (atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.)), todėl nustačius, jog nėra bent vienos prielaidos nepagrįsto praturtėjimo konstatavimui, kitų prielaidų nustatinėjimas neturi teisinės reikšmės. Be to, negali būti išreikalaujama kaip be teisinio pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jei net ir būtų pagrindas konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą, VSDFV sumokėtos sumos negalėtų būti išreikalaujamos iš atsakovo.

Ieškovės argumentas, kad atsakovas nesąžiningai praturtėjo nedarbo socialinio draudimo išmokų sąskaita, kurią VSDFV atlygino ieškovė, laikytinas nepagrįstu. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, nepagrįstu praturtėjimu laikomas asmuo, kuris be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovo veiksmuose nenustatyti nesąžiningi veiksmai. Atsakovas būdamas atleistas iš darbo, pasinaudojo teise į nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimą, todėl ši asmens realizuota teisė negali būti laikoma nesąžiningumu (2017-03-23 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-258/2017).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis tradicine res judicata principo definicija, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, jeigu yra patenkintos trys sąlygos: šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumas. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6654-323/2015 priteisė iš toje byloje atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 941,27 Eur nuostolių atlyginimo ieškovės VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas I. S. dėl atleidimo iš darbo nepagrįstai praturtėjo, nes už tą patį laikotarpį gavo tiek nedarbo socialinio draudimo išmoką, tiek iš ieškovės priteistą vidutinį darbo užmokestį (b.l. 9-13). Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-259-123/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje taip pat nurodė, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“ turi teisę kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens I. S. nepagrįsto praturtėjimo už 941,27 Eur sumą (b.l. 14-17). Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-6654-323/2015 nagrinėjo VSDFV ieškinį atsakovei UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y. (941,27 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo, tačiau nagrinėjamos bylos dalyku nebuvo 941,27 Eur sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo priteisimas iš atsakovo I. S., t.y. civilinėje byloje Nr. e2-6654-323/2015 nebuvo nagrinėjamos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, o buvo tik konstatuotas I. S. kaltės (nesąžiningumo) dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo nebuvimas, t.y. ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas civilinėje byloje Nr. e2-6654-323/2015 ir nagrinėjamoje byloje nėra tapatūs, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-123/2016 ir nurodė, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“ turi teisę kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens I. S. nepagrįsto praturtėjimo už 941,27 Eur sumą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovei kreipųsis į teismą dėl atsakovo galimo nepagrįsto praturtėjimo teismas ir išnagrinėjo ieškovės konkretų ieškinio reikalavimą šioje civilinėje byloje, t.y. ar atsakovas nepagrįstai praturtėjo 941,27 Eur suma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminarus sprendimas naikintinas, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 187 straipsniai, CK 6.237, 6.242 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovas advokatas Andrejus Proškinas (Andrej Proškin) pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovas patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 75, 76). Kadangi teismas ieškovės ieškinį atmetė, atsakovui I. S. iš ieškovės priteistina 1000,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepristeistinos, nes jos ieškinys atmestas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovui I. S. (I. S.) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovų pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 941,27 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, teismo sprendimui įsiteisėjus 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8670-1032/2017 panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ ieškinį atsakovui I. S. (I. S.) dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui I. S. (I. S.).

2017 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.