- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1272-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10704-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Bronius Valius
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“
- Advokatai
- Arūnas Juodis, Olegas Drobitkas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Bronius Valius, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant ieškovui I. S., ieškovo atstovui advokatui Olegui Drobitko, atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atstovui A. G., atsakovės atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovei UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ dėl įsakymų, drausminių nuobaudų bei darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniais ir prašė panaikinti 2012-06-22 UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; panaikinti 2012-07-20 UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; panaikinti 2012-08-29 UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Prašė priteisti iš atsakovo jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė atlyginti neturtinę žalą – už 2012-06-22 drausminės nuobaudos paskyrimą priteisti 10000 Lt, o už 2012-07-20 ir 2012-08-29 taikytas drausmines nuobaudas atlyginti 5000 Lt dydžio neturtinę žalą. Ieškovas taip pat prašė panaikinti visus darbo ginčų komisijų sprendimus, kuriais buvo atmesti jo prašymai panaikinti drausmines nuobaudas. Nurodė, kad pasikeitus darbovietės savininkams prasidėjo nepagrįsti atsakovo veiksmai, siekiant palenkti ieškovą palikti darbo vietą, kurioje jis dirba jau daugiau negu 17 metų. Teigė, kad iš UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ mechaniko pareigų yra atleistas neteisėtai, pirmoji drausminė nuobauda taikyta nesilaikant Darbo kodekse nustatytų terminų. Teigė, kad 2012-07-20 skiriant drausminę nuobaudą nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas, ieškovas nežino, už kokių konkrečiai pareigų nevykdymą jam skirtas papeikimas. Nurodė, kad 2012-08-29 direktoriaus įsakymu jis atleistas neteisėtai, nes nesilaikyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, darbdavys nepareikalavo iš ieškovo paaiškinimo, be to, ieškovas nepadarė jam inkriminuotų drausmės pažeidimų. Ieškovas nesutinka su sudarytos darbo ginčų komisijos sudėtimi, nes komisijoje nedalyvavo nė vienas darbuotojų atstovas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-15 sprendimu ieškovo ieškinius atmetė. Teismas konstatavo, kad 2012-06-22 drausminė nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai, nes jis neįvykdė darbdavio įpareigojimo atlikti mažaverčio turto inventorizaciją ir savo parašu patvirtino kito komisijos nario nustatytus faktus. Padaryti pažeidimai paaiškėjo 2012-05-23 atliekant antrąją inventorizaciją, kurios metu buvo nustatytas mažaverčio turto trūkumas, o ieškovas prisipažino, kad mažaverčio turto inventorizacijoje nedalyvavo. Teismas nustatė, kad 2012-06-19 buvo sudaryta komisija gamybos departamento įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų ir energetikos ūkio kompleksiniam patikrinimui ir pateikta ataskaita, kurioje buvo surašyti rasti trūkumai ir neatitikimai. Teismas konstatavo, kad atsakovės direktorius rašte, įpareigojančiame ieškovą pasiaiškinti dėl akte paminėto darbo drausmės pažeidimo, nurodyta, dėl kokių darbo drausmės pažeidimų prašoma pateikti pasiaiškinimą, t. y. už kompleksinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas žinojo apie kompleksinio patikrinimo komisijos nustatytus pažeidimus, daugumą jų pripažino raštu, todėl 2012-07-20 įsakymu ieškovui pagrįstai ir teisėtai paskirta drausminė nuobauda už darbuotojui nustatytų reikalavimų pažeidimą. Teismas taip pat konstatavo, kad 2012-08-29 įsakymu už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas, ieškovui I. S. pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas priėjo prie išvados, kad pasikeitus atsakovės organizacinei struktūrai, pasikeitė ieškovo pavaldumas, bet ne darbo funkcijos, ir ieškovas nevykdė savo tiesioginio vadovo nurodymų bei savo darbo funkcijų. Teismo nuomone, darbdavio nurodymas pasiaiškinti gali būti pateikiamas ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais, t. y. ir elektroniniu paštu. Ieškovas ir atsakovė dėl tokios bendravimo formos buvo susitarę, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai teikė nurodymus bei prašymus pasiaiškinti elektroniniu paštu. Teismas taip pat nustatė, kad DK 288 straipsnio nuostatos, sudarant darbo ginčų komisijas, pažeistos nebuvo, nes atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ direktorius 2010-12-20 įsakymu įgaliojo AB „Vakarų laivų gamyklos“ darbų ginčų komisiją spręsti darbo ginčus pagal UAB „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ darbuotojų skundus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovas I. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo ieškinius. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė nepagrįstas išvadas. 2012-06-22 (pirmosios) drausminės nuobaudos nepagrįstumą ieškovas grindžia tuo, kad jis mažaverčio turto inventorizacijoje dalyvavo epizodiškai, kruopščiai atliko paruošiamuosius darbus, todėl drausminė nuobauda už visišką nedalyvavimą inventorizuojant mažavertį turtą skirta nepagrįstai. Be to, teigia, jog antroji inventorizacija atlikta neprofesionaliai, trūkumuose nurodyti daiktai buvo rasti, nes tikrinimo metu buvo išduoti darbininkams. Ieškovo nuomone, drausminė nuobauda skirta pažeidžiant Darbo kodekse nustatytus terminus. Antrosios inventorizacijos (2012 m. gegužės mėn.) metu nebuvo galima nustatyti tariamų ieškovo padarytų pažeidimų atliekant pirmąją inventorizaciją 2011 metais, nes inventorizacijos metu tikrinamas turto buvimas ar nebuvimas, bet ne tai, ar tinkamai buvo atlikta ankstesnė inventorizacija.
2012-07-20 (antrosios) drausminės nuobaudos nepagrįstumą ieškovas grindžia tuo, kad direktoriaus įsakyme skirti drausminę nuobaudą nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių darbo pareigų ieškovas nevykdė ar vykdė netinkamai. Nuobauda skirta už visus kompleksinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, kurių daugelis nepriklauso ieškovo kompetencijai. Tai, kad ieškovas direktoriaus nurodymu pateikė paaiškinimą dėl visų patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, nereiškia jo sutikimo su jam pateiktais priekaištais, o rodo jo siekį bendradarbiauti su vadovybe.
2012-08-29 (trečiosios) drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – nepagrįstumą ieškovas grindžia tuo, kad jis buvo atleistas iš darbo už Logistikos departamento vadovo įpareigojimų nevykdymą, nors pagal mechaniko pareigybės nuostatus mechaniko tiesioginis vadovas yra gamybos departamento direktorius. Teigia, jog su naująja pavaldumo schema, kurioje mechaniko pareigybė perkelta į Logistikos departamentą, supažindintas nebuvo. Nurodo, kad atleidimas iš darbo skirtas nesilaikant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos – direktorius, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą, nepareikalavo paaiškinimo, nuobauda skirta Logistikos departamento direktoriaus pavaduotojo tarnybinio pranešimo su kuriuo ieškovas nebuvo supažindintas, pagrindu.
Savo nesutikimo su sprendimu motyvus ieškovas taip pat grindžia tuo, kad darbo ginčų komisijos sudėtis buvo neteisėta, nes nebuvo atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ darbuotojų atstovų. Nurodo, kad ieškovui darbe buvo daromas spaudimas savo noru išeiti iš darbo, per labai trumpą laiką, t. y. per tris mėnesius, nepagrįstai skirtos trys drausminės nuobaudos, todėl darbdavys turėtų ieškovui atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su juo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad darbo ginčų komisijos buvo sudaromos ir visos drausminės nuobaudos ieškovui skirtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas atliekant inventorizaciją nedalyvavo, tai paaiškėjo atliekant kitą inventorizaciją, todėl nuobauda galėjo būti skirta per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo. Nurodo, kad ieškovas pripažino kompleksinio patikrinimo išvadas, pasirašė patikrinimo aktą be pastabų, o vėliau dėl visų pažeidimų pateikė paaiškinimus. Apie pavaldumo pasikeitimus ieškovas buvo informuotas, nes tai buvo įforminta darbo sutarties pakeitimu. Dėl nevykdymo tiesioginio vadovo įpareigojimų, kurių pagrindu skirta nuobauda, ieškovas teikė paaiškinimus Logistikos departamento vadovui. Teigia, jog netenkinus ieškovo reikalavimų, nepagrįsti jo prašymai priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei vidutinį darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl 2012-06-22 drausminės nuobaudos – papeikimo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. birželio 22 d. UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus įsakymu Nr. 90A1-3-1-128 ieškovui I. S. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad nedalyvavo 2011 metais atliekant mažaverčio turto inventorizaciją, tačiau po ja pasirašė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėti pažeidimai paaiškėjo 2012-05-23 atliekant inventorizaciją pagal 2012-04-12 įsakymą Nr. 90A1-3-4-63. Kadangi antrosios inventorizacijos metu buvo nustatytas mažaverčio turto trūkumas, todėl nutarta, jog 2011 metų pabaigoje inventorizacija atlikta netinkamai, o ieškovas ją atliekant nedalyvavo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti nėra jokio teisinio pagrindo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu ieškovas aiškino, jog mažaverčio turto inventorizacijoje dalyvavo, tačiau epizodiškai, nes prieš tai kruopščiai atliko paruošiamuosius darbus – registravo turtą, ženklino. Jo atlikti parengiamieji darbai palengvino inventorizuojant turtą. Be to, tuo pačiu laikotarpiu ieškovas I. S. buvo paskirtas atlikti ir ilgalaikio turto inventorizaciją, todėl logiška išvada, kad ieškovas, kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas, inventorizacijos darbams rengėsi iš anksto. Ieškovui atlikus parengiamuosius darbus ir sužymėjus mažavertį turtą, jam nebuvo jokio pagrindo atmesti ir nepasirašyti inventorizacijos akto. Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, nors jas posėdžio metu patvirtino tuo metu buvęs gamybos direktorius V. Č., kuriam ieškovas buvo pavaldus. Atsakovės atstovai tai paneigiančių argumentų nenurodė. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Byloje nėra duomenų, atsakovė jų taip pat nenurodė, kad ieškovo epizodinis dalyvavimas inventorizacijoje buvo atliktas kaltais jo veiksmais, tyčia nevykdant savo pareigų.
Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ieškovui skirtą drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į drausminių nuobaudų skyrimo terminus, neteisingai aiškino Darbo kodekso nuostatas. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo (DK 241 str. 1 d.). Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas (DK 241 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog mažaverčio turto inventorizacija buvo atlikta 2011 m. pabaigoje – 2011-10-25 – 2011-10-28. Tuo tarpu tariamas ieškovo I. S. drausmės pažeidimas – nedalyvavimas atliekant inventorizaciją 2011 metais – nustatytas tik 2012-05-23 atliekant antrą inventorizaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, Darbo kodekso nuostata, kad, jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos (DK 241 str. 2 d.), šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Inventorizacijos tikslas – konkretaus turto buvimas ar nebuvimas, jo atitiktis dokumentuose užfiksuotiems duomenims. Antrosios inventorizacijos, vykusios 2012 m. gegužės mėnesį, metu buvo tikrinamas mažaverčio turto kiekis, bet ne tai, ar tinkamai atlikta ankstesnė inventorizacija, ar visi asmenys joje dalyvavo. Taigi skiriant ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą – atsakovės direktorius turėjo vadovautis Darbo kodekso įtvirtintu bendruoju principu, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, o ne jo išimtimi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog 2012-06-22 drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovui I. S. paskirta nepagrįstai, pažeidžiant Darbo kodekse įtvirtintus drausminės nuobaudos skyrimo terminus, be to, ieškovo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip darbo drausmės pažeidimas. Todėl 2012 m. birželio 22 d. UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus įsakymu Nr. 90A1-3-1-128 ieškovui I. S. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – naikintina.
Dėl 2012-07-20 drausminės nuobaudos – papeikimo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-06-19 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 90A1-3-1-127 buvo sudaryta komisija gamybos departamento įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų ir energetikos ūkio kompleksiniam patikrinimui. Atlikus kompleksinį patikrinimą, buvo surašyta kompleksinio patikrinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad buvo rasta nemažai trūkumų ir neatitikimų.
2012-06-27 atsakovės direktorius raštu nurodė ieškovui pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nes ieškovas, kaip Gamybos departamento mechanikas, privalėjo užtikrinti bei organizuoti savalaikį ir kokybišką atsakovės įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų ir energetikos ūkio priežiūrą. Už tikrintų objektų tinkamą būklę pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingas ieškovas, todėl nustatyti pažeidimai laikyti ieškovo padarytais darbo drausmės pažeidimais, dėl kurių atsakovės direktorius paprašė ieškovo pateikti raštu išsamų pasiaiškinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiame nurodyme ieškovui aiškiai įvardijama, dėl kokių darbo drausmės pažeidimų prašoma pateikti pasiaiškinimą, t. y. už kompleksinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad 2012-07-20 įsakyme nebuvo nurodyta, už kokius veiksmus ir kokių pareigų neatlikimą jis yra baudžiamas.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu ieškovas iš esmės nesutiko su kompleksinio patikrinimo ataskaita, manė, kad joje nurodyti trūkumai nepriklauso ieškovo darbo funkcijoms, tačiau su šiais argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė savo paaiškinimus dėl Kompleksinio patikrinimo ataskaitoje kiekvieno nurodyto ir užfiksuoto pažeidimo bei trūkumo. Iš šio paaiškinimo matyti, kad daugelį užfiksuotų pažeidimų ieškovas pripažino. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir pagrįstai nurodė, jog ieškovas pripažino, kad kai kurie trūkumai buvo pašalinti praėjus kompleksiniam patikrinimui (pastabos Nr. 1, 5, 9, 11, 17 ir kt.), atitinkamus pažeidimus ieškovas įsipareigojo pašalinti ateityje (pastabos Nr. 2, 3, 12, 14, 24, 25, 26 ir kt.), dėl tam tikrų pastabų pateikė pasiaiškinimus (pastabos Nr. 4, 6, 7, 13 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ieškovas žinojo apie kompleksinio patikrinimo komisijos nustatytus pažeidimus, daugumą jų pripažino. Ieškovas, būdamas mechaniku, atsakingu už tinkamą ir kokybišką įstaigos įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų ir energetikos ūkio priežiūrą, netinkamai atliko savo darbines funkcijas, dėl to įstaigai galėjo kilti turtinio pobūdžio žalos. Kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas ieškovui taikyti drausminę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas drausminės atsakomybės sąlygas (DK 238 str.).
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus įsakymu Nr. 90A1-3-1-200 ieškovui I. S. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu. Skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, atsakovės direktorius atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas. Atleidimas iš darbo ieškovui taikytas Logistikos departamento vadovo pavaduotojo N. M. tarnybinio pranešimo pagrindu.
Ieškovas savo poziciją byloje grindžia tuo, jog visus nurodymus vykdė, nors pagal pareiginius nuostatus jis buvo pavaldus ne Logistikos departamento, bet Gamybos departamento vadovui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2010-10-12 tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis 2012-07-02 buvo pakeista ir patvirtinta šalių parašais – ieškovo pareigybė perkelta į Logistikos departamentą, tačiau ieškovo darbo funkcijos nepasikeitė. Tai patvirtino ir atsakovės atstovai. Ieškovo – gamybos departamento mechaniko pareigybės nuostatuose, direktoriaus patvirtintuose 2011-04-11, nurodyta, jog mechanikas tiesiogiai pavaldus Gamybos departamento direktoriui. Pasikeitus įstaigos struktūrai, pareigybės nuostatai pakeisti nebuvo, ieškovas atliko tas pačias, nepakitusias darbo funkcijas. Darbo teisiniuose santykiuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytos darbuotojo teisės ir pareigos, tinkamai užtikrintos darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisės bei interesai. Darbdavio pareiga yra ne tik aiškiai apibrėžti darbuotojo funkcijas, bet taip pat aiškiai nurodyti, kam bei už ką darbuotojas yra atsakingas. Negalima situacija, kad darbo sutartyje ir pareigybės nuostatuose numatytas skirtingas darbuotojo pavaldumas. Kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, ieškovas pagrįstai galėjo suabejoti savo pavaldumu. Nepaisant to, iš bylos medžiagos, pateiktų susirašinėjimų matyti, kad ieškovas siekė bendradarbiauti su Logistikos departamento vadovais, vykdyti jų nurodymus. Ieškovas teikė jų prašomus dienos planus, kitą reikalingą medžiagą. Atsakovės atstovai nepateikė priešingų, šiuos argumentus paneigiančių aplinkybių. Be to, nenurodė, kuo Logistikos departamento vadovams netiko ieškovo atliktos užduotys, teikti darbo dienų planai, nepaaiškino, kokią reikšmingą įtaką jie turėjo sklandžiam bei produktyviam įstaigos darbui. Atsakovės atstovai patvirtino, jog ieškovo darbo funkcijos nekito, todėl Logistikos departamento vadovai, siekdami pakeisti iki tol nusistovėjusią darbo tvarką ir praktiką, turėjo aiškiai ją raštu išdėstyti ieškovui. Jokių duomenų, kad taip buvo padaryta, nepateikta. Taigi pirmosios instancijos teismas, analizuodamas visas drausminės atsakomybės sąlygas, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes.
Vadovaujantis DK 238 straipsnio nuostatomis, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo veiksmus įvertino kaip nerūpestingą pareigų atlikimą, nes priešingai, ieškovas siekė bendradarbiauti su Logistikos departamento vadovais tiek raštu, tiek žodžiu, ir nors ne visiškai laiku, tačiau į visas pastabas reaguodavo, šalindavo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nėra adekvati nustatytiems pažeidimams, kurie nėra esminiai ir buvo šalinami. Taigi įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, ieškovo pastangas pašalinti darbo trūkumus, manytina, jog atleidimas iš darbo buvo per griežta drausminė nuobauda ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (DK 238 str.), todėl atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.
Apeliaciniame skunde apeliantas savo nesutikimo su atleidimu iš darbo motyvus grindžia tuo, kad darbdavys nepareikalavo pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartį su ieškovu sudarė UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“, o ne Logistikos departamento ar Gamybos departamento direktorius, todėl ir prašyti pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo turėjo atsakovės direktorius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą be pasiaiškinimo tik tada, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-245/2012). Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad iš ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų, tirtų ir vertintų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavys nepagrįstai darbuotojo padarytą nusižengimą kvalifikavo kaip darbo pareigų pažeidimą, be to, nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinti, todėl neteisėtai atleido jį iš einamų pareigų.
Dėl darbo ginčų komisijos
Ieškovas I. S. bylos nagrinėjimo metu ginčijo ne tik darbdavio UAB „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, bet ir Darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo atmesti ieškovo skundai. Ieškovo teigimu, darbo ginčų komisijos sudėtis neteisėta ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčų sprendimas darbo ginčų komisijose yra privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo instancija, tačiau ne galutinė. Tokiu reglamentavimu įstatymo leidėjas siekia, kad daugelis ginčų išsispręstų kiek įmanoma greičiau ir operatyviau, dar iki teismo. Visais atvejais asmuo, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimais, t. y. pasinaudojęs ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, darbdavio sprendimus gali skųsti tiesiogiai teismui, kurio nesaisto darbo ginčų komisijos sprendimai. Teismas nagrinėja bylą iš esmės, vertindamas visas reikšmingas aplinkybes, įrodymus, nepaisant to, kad jie buvo vertinti ir ikiteismine tvarka. Ieškovui, pasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, suteikta galimybė jo netenkinančius darbdavio sprendimus ginčyti teisme, todėl darbo ginčų komisijos sudėtis, sprendžiant ginčą teisme, nereikšminga ir apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas I. S. ieškiniuose prašė ne tik panaikinti jam neteisėtai paskirtas drausmines nuobaudas, bet ir atlyginti neturtinę žalą. Iš viso ieškovas reikalavo iš atsakovo priteisti 15000 Lt neturtinės žalos už sukeltus neigiamus išgyvenimus, stresą dėl darbo netekimo, negalėjimo išlaikyti šeimos, reputacijos suprastėjimo.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino neturtinės žalos atsiradimo pagrindus. Darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais skausmais, sveikatos sutrikimais, bet ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu ir pan. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, taip pat tai, kad ieškovui per trumpą trijų mėnesių terminą taikytos net trys drausminės nuobaudos, iš kurių dvi pripažintos neteisėtomis, leidžia daryti išvadą, kad neteisėti darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamų dvasinių išgyvenimų, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Tai yra pagrindas ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkinti iš dalies, nes teisės pažeidimo pripažinimo faktas, turtinės žalos atlyginimas (kompensacija) taip pat yra satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.
Remiantis išdėstytais argumentais ieškovui iš atsakovės priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo(CK 6.250 str. 2 d.).
Dėl darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos
Pripažinus ieškovo I. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas neprašo teismo grąžinti jį į darbą, nes mano, kad darbdavys sudarys jam nepalankias sąlygas dirbti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir ieškovui iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteistina 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2012-08-30) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2013-10-04) (DK 300 str. 4 d., 140 str. 1 d. 5 p.). Nustatyta, kad ieškovo nepertraukiamas darbo stažas UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ skaičiuotinas nuo 1997-08-18, taip nurodyta ir darbo sutarties 15.1 p. (t. 1, b. l. 11), tai teismo posėdžių metu pripažino atsakovės atstovai ir ginčo dėl to nėra. Todėl išeitinė išmoka apskaičiuotina vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu.
Byloje pateikta pažyma apie ieškovui 2012 m. birželio–rugpjūčio mėn. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, taip pat apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis (t. 1, b. l. 89). Remiantis šia pažyma skaičiuotina ieškovui priteistina išeitinė išmoka bei užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.
Iš pateiktos pažymos matyti, kad 2012 m. birželio–rugpjūčio mėn. ieškovo vidutinis darbo užmokestis per vieną darbo dieną yra 247,84 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 5204,64 Lt (t. 1, b. l. 89). Taigi ieškovui iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteistina 26023,20 Lt (5204,64 X 5 mėn.) dydžio išeitinė išmoka.
Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2012-08-30, už visą 2012 m. rugpjūčio mėn. su juo atsiskaityta atleidžiant iš darbo (t. 1, b. l. 89), todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistinas už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-04, t. y. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (už 13 mėn. ir 4 dienas).
Ieškovui iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteistina 68651,68 Lt (5204,64 X 13 mėn. + 247,84 Lt X 4 d.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-04.
Pažymėtina, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).
Pagal įstatymų reglamentavimą DK nuostatos, reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Taigi kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestinas, nes darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti dalį apeliacinio skundo (pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją – patenkinta 2/3 dalys apeliacinio skundo) bei tuo pagrindu pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios instancijos teisme atsakovei UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteista 2000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, o apeliacinėje instancijoje atsakovė prašė priteisti 3100,63 Lt už advokato paslaugas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Todėl byloje atmetus 1/3 dalį ieškovo reikalavimų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1700 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 83 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1500 Lt už advokato paslaugas, o apeliacinės instancijos teisme – 1000 Lt už advokato padėjėjo paslaugas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl byloje patenkinus 2/3 dalis ieškovo reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1666 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 83 straipsnio 2 dalis).
Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 34 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti.
UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 90A1-3-1-128 ieškovui I. S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – panaikinti.
UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 90A1-3-1-200 ieškovui I. S. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – panaikinti ir atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
Pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013 m. spalio 4 d.
Ieškovui I. S. iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteisti 68651,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.
Ieškovui I. S. iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteisti 26023,20 Lt dydžio išeitinę išmoką.
Ieškovui I. S. iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovo I. S. prašymą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo atmesti.
Iš ieškovo I. S. atsakovei UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ priteisti 34 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.