- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-603-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27841-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 2.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ su trečiuoju asmeniu A. R. dėl 1026,28 Eur išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ 1026,28 Eur išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos.Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ 2014-02-13 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui elektroninį pranešimą apie apdraustosios A. R. socialinio draudimo pabaigą 2014-02-13. VSDFV Vilniaus skyrius šiuos duomenis įrašė į Registrą VSDFV Utenos skyriaus 2014-03-13 sprendimu ir A. R. paskyrė 650,00 Lt (188,25 Eur) dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2014-03-11 iki 2014-09-10. UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ 2015-03-19 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui elektroninį prašymą dėl duomenų tikslinimo, kuriame nurodė duomenų tikslinimo priežastį - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16204-631/2014. Vykdydamas minėtą teismo sprendimą kuriuo teismas pripažino neteisėtu tarp A. R. ir UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ sudarytos darbo sutarties nutraukimą 2014-02-13, draudėjas UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ prašė pašalinti Registre apdraustosios A. R. valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2014-02-13 duomenis. VSDFV Vilniaus skyrius 2015-03-23 sprendimu nusprendė Registro duomenų bazėje pašalinti apdraustosios A. R. duomenis apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2014-02-13, valstybinio socialinio draudimo pabaigai priskaičiuotas 2250,01 Lt draudžiamąsias pajamas ir 899,55 Lt socialinio draudimo įmokas, teisės aktą kurio pagrindu apdraustoji atleista iš darbo. Registro duomenų bazėje pašalinus duomenis, A. R. tuo laikotarpiu, už kurį jai buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, buvo laikoma dirbančia UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“. 2015-03-31 Lietuvos darbo birža pateikė informaciją apie tai, kad A. R. panaikintas 2014-03-03 bedarbio statuso suteikimas. Panaikinus A. R. bedarbio statusą, ji neteko teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Buvo nustatyta 1026,28 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2014-03-11 iki 2014-08-24. A. R. nepagrįstai išmokėta 1026,28 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, todėl atsakovas privalo atlyginti šią žalą.Atsakovė UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad A. R. atleista iš darbo 2014-02-13 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y. dėl darbuotojo kaltės. Atsakovė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2014-02-13 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui elektroninį pranešimą apie A. R. socialinio draudimo pabaigą. Atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Tokiu būdu, A. R. nedarbo išmoka negalėjo būti skirta anksčiau nei 2014-05-14 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po atleidimo ir įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Todėl atsakovas daro prielaidą kad nedarbo draudimo išmoka buvo skirta ir mokėta ne dėl 2014-02-13 d. atleidimo, o tokiu atveju ieškovo reikalavimai atsakovui neturi jokio pagrindo. Taigi, už tuos pačius nedarbo laikotarpius A. R. gavo ir darbo užmokestį, ir nedarbo draudimo išmoką todėl laikytina, kad A. R. nepagrįstai praturtėjo ir turėtų grąžinti jai nepagrįstai išmokėtas nedarbo draudimo išmokas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1026,28 Eur išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai.Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai neteisėtai atleidžiant iš darbo trečiąjį asmenį A. R. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK )136 str. 3 d. 1 p., sudarė pagrindą VSDFV Vilniaus skyriui nustatyti faktines aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės, todėl nedarbo socialinio draudimo išmoka atsakovei buvo paskirta remiantis šių pateiktų dokumentų pagrindu ir išmokėta, kas leido teismui padaryti išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Jei nebūtų atsakovės neteisėto atleidimo iš darbo, A. R. nebūtų paskirta ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, ji nebūtų laikoma bedarbe ir turinčia teisę tokią išmoką gauti. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinį tenkina visiškai, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens- atsakovo UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ padarytą turtinę 1026,28 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (LR CK 1.138 str. 6 p., LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d.).Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyriui pateikė 2014-03-07 d. (b.l. 66), kai jau buvo atleista 2014-02-28 d. iš UAB „Constra“ pagal LR DK 125 str. 1 d. Šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu nedarbo socialinio draudimo išmoka ir buvo skiriama ir mokama pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-03-13 d. sprendimą Nr. NI_SP1-878 (b.l. 5), faktiškai nuo 2014-03-11 d. iki 2014-08-24 d. įkaitytinai, kol 2014-08-25 d. A. R. įsidarbino UAB „Skirgesa“ (b.l. 14), tuomet nurodytos išmokos mokėjimas buvo nutrauktas. Pagrindo neskirti A. R. nedarbo socialinio draudimo išmokos ieškovas neturėjo. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas turėjo inicijuoti nepagrįstai išmokėtų išmokų sugrąžinimą pirmiausiai iš A. R., o ne iš atsakovo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų išmokėtų sumų grąžinimą, tačiau būtent atsakovas, neteisėtai atleidęs A. R. iš darbo, sukūrė tokią teisinę situaciją, kurioje A. R. buvo priversta ieškoti darbo, įsiregistruoti teritorinėje darbo biržoje, teikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ją gavo teisėtai. Jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų neteisėtai atleidžiant A. R. iš darbo, nebūtų pastarosios veiksmų ieškant darbo, nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad A. R. atleidus iš UAB „Constra“ UAB „HANNA IMNSTRUMENTS VILNIUS“ prievolės atlyginti žalą VSDFV neturi. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16204-631/2014 buvo nuspręsta, kad 2013-04-23 d. darbo sutartis, sudaryta tarp A. R. ir UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, remiantis DK 300 str. 4 d. (b.l. 8-12, 37-40). Tai reiškia, kad A. R. laikotarpiu, kuriuo buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (2014-03-11 iki 2014-08-24) laikytina dirbusia UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“, todėl šio ginčo laikotarpiu teismo sprendimu A. R. buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis ir pastaroji dėl atsakovo kaltės neturėjo gauti ginčo išmokos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (atsakovė) UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-19 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Trečiasis asmuo po atleidimo iš darbo 2014-02-13 neturėjo teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-26) 6 straipsnio 2 dalimi, „Bedarbiams, nurodytiems šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.“ Tokiu būdu dėl atsakovo veiksmų A. R. nedarbo išmoka negalėjo būti skirta anksčiau nei 2014 m. birželio mėn. 3 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po atleidimo ir įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo veiksmai lėmė nedarbo socialinio draudimo išmokos A. R. (trečiajam asmeniui) mokėjimą, nors akivaizdu, kad po atleidimo iš darbo pas atsakovą sekęs įsidarbinimas UAB „Skirgesa“ lėmė trečiojo asmens teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą atsiradimą ir mokėjimą nuo 2014-03-11.Ieškovas neįrodė ir teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog yra visos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui reikalingos sąlygos.Teismas nepagrįstai sprendė dėl žalos ieškovui padarymo. Žalą, kurią jis nepagrįstai sieja su atsakovo veiksmais, galėtų reikalauti atlyginti tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (A. R.) negrąžintų nepagrįstai gautų išmokų. Tol, kol ieškovas nesiėmė veiksmų nepagrįstai gautų išmokų atgavimo iš jas gavusio asmens, tol negali būti keliamas klausimas dėl žalos padarymo atsakovo veiksmais. Ieškovų išmokų mokėjimas susijęs visų pirma ne su atsakovo veiksmais, bet su trečiojo asmens kreipimusi dėl išmokų. Atsakovo atlikti veiksmai per daug nutolę nuo ieškovo nurodytos permokos atsiradimo, todėl teismas nepragrįstai konstatavo priežastini ryšio buvimą tarp žalos (kuri atsakovo vertinimu nėra atsiradusi, kol nesikreipta dėl nepagrįsto praturtėjimo), ir atsakovo veiksmo – atleidimo iš darbo. Atsakovo kaltės konstatavimas kitoje byloje nesusijęs su nagrinėjama byla ir ypatingai atsiradusia ieškovui žala. Atsakovas išmokėjo visas priteistas trečiajam asmeniui sumas, todėl trečias asmuo atsakingas už nepagrįstai gautų išmokų grąžinimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Nesutinka su atsakovu, kad atsakovo, A. R., 2014-02-13 atleistai iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nedarbo socialinio draudimo išmoka galėjo būti paskirta tik praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas nesutiko ir pagrįstai juos atmetė, nes po 2014-02-13 atleidimo iš darbo UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ A. R. 2014-02-24 įsidarbino UAB „Constra“, kur dirbo iki 2014-02-28, o darbo sutartis su UAB „Constra“ buvo nutraukta Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, A. R. turėjo teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir šia teise pasinaudojo, pateikdama prašymą dėl šios išmokos skyrimo, o VSDFV Utenos skyrius neturėjo pagrindo neskirti šiam asmeniui nedarbo socialinio draudimo išmokos.
10.2.VSDFV Utenos skyriaus nuomone, nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2014-03-11 iki 2014-08-24 susidarė dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16204-631/2014 pripažino A. R. atleidimą iš darbo UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ neteisėtu, ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisė A. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Jei atsakovas būtų teisėtai atleidęs A. R. iš darbo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-16204-631/2014 būtų nustatęs, kad A. R. 2014-02-13 atleista iš darbo UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ pagrįstai, nebūtų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos, nes tuo laikotarpiu, už kurį A. R. buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka – nuo 2014-03-11 iki 2014-08-24, A. R. nebūtų laikoma dirbančia UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo kreipėsi į Lietuvos darbo biržą su prašymu skirti nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2014-03-03 trečiajam asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, o VSDFV Utenos skyriaus 2014-03-13 sprendimu Nr. NI_SP1-878 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ trečiajam asmeniui buvo paskirta 188,25 Eur (650 Lt) dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2014-03-11 -2014-08-24. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-27 sprendimu trečiojo asmens 2013-04-23 atleidimą iš darbo atsakovo įmonėje pripažino neteisėtu, nuspręsta laikyti, kad trečiasis asmuo atleistas iš darbo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iš apelianto ieškovės naudai priteista piniginė kompensacija. 2015-03-31 Lietuvos darbo birža pateikė informaciją apie tai, kad trečiajam asmeniui A. R. panaikintas 2014-03-03 bedarbio statuso suteikimas. Panaikinus A. R. bedarbio statusą, ji neteko teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2014-03-11 iki 2014-08-24. VSDFV Utenos skyrius apeliantui pateikė pretenziją dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos. Apeliantė nesutiko su minėta pretenzija ir atsisakė atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgus į apelianto atsisakymą atlyginti žalą, VSDFV Utenos skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą dėl trečiojo asmens nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo.
13. Apeliantė nesutinka su ieškovo nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, kurios pagrindu ieškovė prašo atlyginti žalą VSDF biudžetui. Nurodo, jog trečiasis asmuo po atleidimo iš darbo 2014-02-13 neturėjo teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą 3 mėnesius, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-26) 6 straipsnio 2 dalimi, „Bedarbiams, nurodytiems šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.“ Tokiu būdu trečiajam asmeniui nedarbo išmoka negalėjo būti skirta anksčiau nei 2014 m. birželio mėn. 3 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po atleidimo ir įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka.
14. Kaip pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, Nedarbo draudimo įstatymo 20 str. 1 d. numato, kad nedarbo socialinio draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (nagrinėjamu atveju VSDFV Utenos skyrius). Pagal Nedarbo draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, bedarbiams, atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.
15. Byloje nustatyta, kad po to, kai apeliantė atleido iš darbo trečiąjį asmenį, šis 2014-02-24 įsidarbino UAB „Constra“. 2014-02-28 trečiasis asmuo DK 125 str. 1 d. pagrindu (šalių susitarimu) buvo atleistas iš UAB „Constra“. 2014-03-07 trečiasis asmuo kreipėsi į Vilniaus teritorinę darbo biržą su prašymu skirti jam socialinio nedarbo draudimo pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi į darbo biržą metu paskutinėje darbovietėje trečiojo asmens darbo santykiai nutrūko DK 125 str. 1 d. pagrindu, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-26) 6 straipsnio 2 dalies nuostata pagrįstai nebuvo taikoma. Todėl apelianto argumentai, kad trečiajam asmeniui tris mėnesius neturėjo būti mokama nedarbo išmoka laikytina nepagrįsta.
16. Kaip minėta, kad VSDFV Utenos skyrius nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2014-03-11 iki 2014-08-24 susidarė dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16204-631/2014 pripažino A. R. atleidimą iš darbo UAB „HANNA INSTRUMENTS VILNIUS“ neteisėtu, ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo 2014-12-29). Taigi susidarė tokia situacija, kad trečiasis asmuo, vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įdarbintu atsakovės įmonėje nuo 2013-04-23 iki 2014-12-29, tačiau dalį šio laiko, t.y. nuo 2014-03-11 iki 2014-08-24 turėjo ir bedarbio statusą bei gavo 1026,28 Eur sumai nedarbo išmokas.
17. Pagal Nedarbo draudimo įstatymo 20 str. 3 d., Nuostatų 60 p. neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniais arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog dėl trečiajam asmeniui išmokėtų nedarbo įmokų yra atsakinga apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada, kadangi nagrinėjant šį ginčą buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (LR CK 6.248 str.) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.).
18. Vertinant apeliantės neteisėtus veiksmus, atsižvelgtina į tai, kad ji atleisdama iš darbo trečiąjį asmenį, pažeidė DK nustatytas atleidimo iš darbo tvarkos normas, neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai, taip pat atliko priešingus teisei veiksmus, t.y. darbo sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė neteisėtai, dėl ko šis turėjo kreiptis į Lietuvos darbo biržą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo. Apeliantės kaltė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo pripažinta, kad apeliantė neteisėtai atleido trečiąjį asmenį. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nes išmokų mokėjimas susijęs ne su apeliantės veiksmais, o su trečiojo asmens. Pažymėtina, jog pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą trečiasis asmuo buvo įdarbintas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir buvo mokamos nedarbo išmokos. Jeigu apeliantė nebūtų pažeidusi įstatymų atleisdama trečiąjį asmenį iš darbo, ieškovas nebūtų laikotarpiu nuo 2014-03-11 iki 2014-08-24 išmokėjęs nedarbo išmokas. Taigi žala buvo sąlygota apeliantės veiksmų. Nustačius visas būtinas sąlygas apeliantės civilinei atsakomybei atsirasti, pagrįstai buvo tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1026,28 Eur žalą.
19. Atsakovės argumentas, kad trečiasis asmuo nepagrįstai praturtėjo nedarbo socialinio draudimo išmokų sąskaitą ir ieškovas pirma turėtų išsiieškoti šias išmokas iš trečiojo asmens, laikytinas nepagrįstu. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, nepagrįstu praturtėjimu laikomas asmuo, kuris be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita. Nagrinėjamos bylos atveju, trečiojo asmens veiksmuose nenustatyti nesąžiningi veiksmai. Trečiasis asmuo A. R. būdama atleista iš darbo, pasinaudojo teise į nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimą, todėl ši asmens realizuota teisė negali būti laikoma nesąžiningumu.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.