Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama panaikinti darbdavio įsakymus – 2013-09-17 Nr. 2013/09/17-01, 2013-12-16 Nr. 2013/12/16-01, 2014-02-13 Nr. 2014/02/13-01, 2014-02-13 Nr. 2014/02/13-02, 2014-02-13 Nr. 2014/02/13-03, kuriais jai buvo paskirtos drausminės nuobaudos, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nutraukti ieškovės darbo sutartį su darbdaviu teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2014-02-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas per visą darbo pas atsakovą laikotarpį nuo 2012-10-01, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2012-10-01 tarp šalių buvo sudaryta terminuota Darbo sutartis, pagal kurią ieškovė įsidarbino pas atsakovą pardavimų atstove. 2013-04-23 tarp šalių sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. 10, pagal kurią ieškovė nuo 2013-04-24 pradėjo dirbti pardavimų vadybininke. Šiose pareigose ieškovė dirbo iki jos atleidimo iš darbo dienos – 2014-02-13. 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovė žodžiu pranešė atsakovui, kad turi sveikatos problemų, susijusių su psichikos sutrikimais. Tai sužinojęs atsakovas ėmė skirti drausmines nuobaudas, kurios, pagal ieškovę, buvo susijusios su atsakovo siekiu kuo skubiau nutraukti su ieškove darbo sutartį. Nuo 2013-11-05 iki 2013-11-29 ieškovė gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare. Gydymo truko šešias savaites, tačiau po trečios savaitės atsakovo reikalavimu ieškovei teko nutraukti gydymą ir grįžti į darbą. Įsakymu Nr. 2013/09/17-01 už 2013 m. rugpjūčio 3-4 d. ir 9-11 d. tarnybinio automobilio Opel Astra, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. 2013-10-24 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 2013/10/24-02, taikytą tik ieškovės atžvilgiu, dėl automobilio naudojimo darbo tikslais. 2013-10-24 atsakovas priėmė įsakymą ieškovei iki 2013-11-24 suvesti pilną informaciją apie per 2012-2013 metus aplankytas įmones. Tačiau ieškovė nuo 2013 m. lapkričio 5 iki 29 d. buvo laikinai nedarbinga. Atsakovas 2013-12-10 įsakymu Nr. 2013/12/10PN patvirtino pardavimų vadybininko pareiginius nuostatus, kurių anksčiau įmonėje nebuvo. 2013-12-16 įsakymu Nr. 2013/12/16-01 ieškovei paskirta drausminės nuobauda – papeikimas dėl to, kad 2013-12-05 ji viršijo Klientų lankymo taisyklių reikalavimą pateikti prašymą išvykimui, kadangi viršijo nustatytą vienos išvykos maršrutą – 6,54 kilometrais. 2013-12-16 atsakovas pateikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti dėl 2013-12-16 padaryto darbo drausmės pažeidimo, kuris neva pasireiškė tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos pažeidimu. Tą pačią dieną ieškovei buvo įteiktas dar vienas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kuris neva pasireiškė tuo, kad ieškovė nesuvedė į kompiuterinę bazę duomenų apie klientus. Ieškovė nurodo, jog patyrusi atsakovo psichologinį spaudimą 2013-12-16 pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2013-12-20 pagal DK 127 str. 1 d., kurį vėliau atsiėmė. Nuo 2013-12-17 iki 2014-02-12 ieškovė buvo laikinai nedarbinga. Ieškovei grįžus į darbą po ligos, jai buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovė nepateikė pasiaiškinimo pagal 2013-12-16 reikalavimą Nr. R-05. Prieš skiriant šią nuobaudą ieškovei buvo pakartotinai įteiktas reikalavimas pasiaiškinti Nr. R-06. 2014-02-13 ieškovė pateikė pasiaiškinimą. 2014-02-13 ieškovė pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad 2013-12-16 būtų pažeidusi įmonės darbo taisykles. 2013-02-13 įsakymu Nr. 2014/02/13-01 ieškovei paskirta dar viena drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad neva ieškovė nevykdė 2013-10-24 įsakymo dėl informacijos apie klientus suvedimo duomenų bazėje. 2014-02-13 įsakymu Nr. 2014/02/13-03 ieškovei paskirta trečia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo remiantis DK 136 str. 3 d. 1 punktu.

Ieškovė teigia, kad 2013-09-17 įsakymu Nr. 2013/09/17-01 drausminė nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi nuobaudos skyrimo metu įmonėje negaliojo teisės aktai, kurie nustatytų naudojimosi automobiliu tvarką. 2013-12-16 įsakymu Nr. 2013/12/16-01 nuobauda už klientų lankymo taisyklių reikalavimų pažeidimus paskirta neteisėtai, kadangi įsakyme pateikta informacija skiriasi nuo nurodytos 2013-12-10 reikalavime pasiaiškinti Nr. R-03. Reikalavime pasiaiškinti nurodyta, kad pažeistas klientų aptarnavimo taisyklių punktas, kuris numato, kad kai važiavimo atstumas 150-200 km, klientų lankymui skiriamos ne mažiau kaip dvi darbo dienos, o įsakyme Nr. 20123/12/16-01 drausminė nuobauda skirta už nepranešimą įmonės vadovui, jeigu kelionės atstumas viršija 150 km. Ieškovė 2013-12-05 lankydama klientus viršijo Klientų lankymo taisyklėse nurodytą atstumą 6,54 km, todėl drausminę nuobaudą vertina kaip neatitinkančią proporcingumo principų. Be to, ieškovė viena augina vaiką iki 14 metų. Pagal DK 220 str. 3 d., tokie asmenys siunčiami į tarnybinę komandiruotę tik jų sutikimu. Ieškovė neturėjo galimybių 2013-12-05 į komandiruotę vykti dviem dienom, todėl ir nerašė prašymo. Atsakovas jai skyrė drausminę nuobaudą už tai, kad ji atsisakė vykti į komandiruotę, nors į komandiruotę ieškovė galėjo vykti tik pačios sutikimu. 2014-02-13 įsakymu Nr. 2014/02/13-01 nuobauda skirta neteisėtai, kadangi informacijos apie klientus į duomenų bazę ieškovė negalėjo suvesti dėl laikino nedarbingumo. 2014-02-13 įsakymu Nr. 2014/02/13-02 nuobauda skirta neteisėtai, kadangi 2013-12-16 ieškovė naudojosi įmonės automobiliu, gavusi žodinį rinkodaros ir administracijos direktorės S. K. leidimą. Be to, darbuotojai naudojosi įmonės automobiliais, nepaisant naujai priimtos automobilių naudojimosi tvarkos. 2014-02-13 įsakymu Nr. 2014/02/13-03 nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi atsakovas stengėsi daryti spaudimą ieškovei dėl jos psichikos sutrikimų bei skirti kuo daugiau drausminių nuobaudų, kad galėtų atleisti ieškovę iš užimamų pareigų. Atsakovui buvo žinoma, kad atleidimo iš darbo metu ieškovė turi sveikatos sutrikimų. Sužinojęs apie ieškovės psichikos sutrikimus atsakovas tikslingai siekė atleisti ieškovę iš darbo, skirdamas jai nepagrįstas nuobaudas. Ieškovė preziumuoja, jog atsakovo veiksmuose buvo ieškovės diskriminavimo dėl sveikatos būklės požymių. Dėl atleidimo iš darbo ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo jausmą. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 2000 Lt suma. Atsakovas, nutraukęs terminuotą darbo sutartį su ieškove 2012-10-01, išmokėdamas kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neatsižvelgė tai, kad ieškovė viena augina vaiką iki 14 metų, todėl remiantis DK 166 str., jai priklauso 35 kalendorinės atostogų dienos, o ne 28. Nutraukdamas su ieškove neterminuotą darbo sutartį 2014-02-13, atsakovas jai neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b.l.1-16).